Akcijos ir kampanijos

Kasmet paskutinę lapkričio savaitę vykstanti Europos atliekų mažinimo savaitė – visose Europos šalyse vienu metu vykstanti kampanija, kurios tikslas – ugdyti visuomenės sąmoningumą tvaraus išteklių naudojimo ir atliekų tvarkymo klausimais.

Renginius organizuoti gali visi: valstybės institucijos, valstybinės ir privačios įmonės, mokslo ir švietimo įstaigos, bendruomenės, kiti (ligoninės, socialinės globos namai, kultūros centrai, pavieniai dalyviai...).

Europos atliekų mažinimo savaitės renginių metu dalyviai turi galimybę susipažinti su įvairiomis galimybėmis, padedančiomis išvengti atliekų. Jie keičiasi idėjomis apie antrinį atliekų panaudojimą, mokosi tinkamai tvarkyti jau susidariusias atliekas, dominuojančia tema kuria eiles ir dainas, keičiasi nebereikalingais daiktais, skaito paskaitas, užsiima socialine veikla ir pan.

Aplinkos ministerija padėkos raštais apdovanoja geriausius ir išradingiausius dalyvius, konkurso nugalėtojams įteikiami specialūs prizai.

Europos judumo savaitė yra didžiausia tvaraus judėjimo kampanija pasaulyje. Jos renginiai kasmet vyksta rugsėjo 16–22 dienomis. Šia kampanija siekiama skatinti Europos šalių vietos valdžios institucijas diegti ir populiarinti tvarias transporto priemones bei paskatinti gyventojus išbandyti susisiekimo automobiliais alternatyvas.

Architektūra ir urbanistinė plėtra veikia kiekvieną žmogų, todėl yra valstybei strategiškai svarbi. Veiklos kokybė ir pažanga šiose srityse įtakoja žmonių gyvenimo gerovę ir kokybę, kultūrinę ir socialinę raidą bei pilietinę savimonę. Architektūros kokybė tiesiogiai lemia bendrą šalies kultūrinį, ekologinį ir ekonominį klimatą.

Aplinkos ministerija formuodama valstybės politika urbanistikos ir architektūros srityse, numato priemones, iškeliančias architektūros kūrybos ir projektavimo bei miestų urbanistinio planavimo reikšmę. Viena iš tokių iniciatyvų Lietuvos urbanistinis forumas (toliau – forumas) – tai pagrindinių dalyvių, lemiančių architektūros ir urbanistikos kokybę diskusijų platforma, įgyvendinanti įvairias iniciatyvas architektūros ir miesto aplinkos kokybės gerinimui.

Forumas organizuojamas nuo 2007 metų kasmet kartu su socialiniais partneriais. Forumas yra nekomercinis viešas renginys, kuriame aptariamos urbanistinio vystymo reikmės, gairės ir siekiai, yra reikalingas ir naudingas visuomenei, valstybės institucijoms, mokslo bei verslo atstovams. Forumuose dalyvauja architektai, urbanistai, statybos specialistai, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai, suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų, mokslo, verslo ir bendruomenių atstovai, nekilnojamo turto vystytojai ir visi, kurie domisi miesto kūrimo ir jo atsinaujinimo procesais ar tvariu miesto gyvenimu.

Kiekvienai metais forumui parenkama tuo metu aktualiausia tematika, kviečiami pranėšėjai iš užsienio, kartu su socialiniais partneriais rengiamos kūrybinės dirbtuvės atskiriems temos klausimas nagrinėti ir aptarti.

Minima kasmet birželio 5 d.

Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1972 m. Stokholme vykusios tarptautinės konferencijos, skirtos globalinėms aplinkos problemoms spręsti, atidarymo metu. Konferencijos dalyviai - 115 šalių ir tarptautinių organizacijų atstovai - pareiškė, kad gamtos ištekliai, įvairios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms.

Ši diena yra svarbi kiekvienam žmogui. Jungtinės Tautos siekia informuoti pasaulio visuomenę įvairiais aplinkosaugos klausimais bei ragina politikus imtis konkrečių veiksmų.

Pasaulinė aplinkos apsaugos diena yra diena, kada organizuojami įvairūs renginiai: varžybos dviračiais, žalieji koncertai, rašinių bei piešinių konkursai, medelių sodinimo, aplinkos tvarkymo akcijos.

Ši diena yra reikšminga ir žiniasklaidai. Tūkstančiai žurnalistų rašo bei rengia specialias laidas įvairiomis aplinkos apsaugos temomis, demonstruojami šiai dienai skirti dokumentiniai filmai, rengiamos fotoparodos, organizuojami seminarai, susitikimai prie apskrito stalo, simpoziumai.

Daugelyje šalių šią dieną pasirašomos arba ratifikuojamos tarptautinės konvencijos, steigiamos institucijos aplinkos ir ekonominės plėtros klausimams administruoti.

    PASAULINĖ  APSAUGOS APSAUGOS DIENA - TAI NE TIK DAR VIENA DIENA…

    PADARYKIME TAIP, KAD KIEKVIENA DIENA BŪTŲ PASAULINĖ APLINKOS APSAUGOS DIENA!

    NUSITEIKIME SAUGOTI APLINKĄ, NELAUKDAMI BIRŽELIO 5- OSIOS!

Daugiau informacijos galima rasti internete adresu: www.unenvironment.org

Pasaulinė Žemės diena minima kovo 20 - 21 d. (pavasario lygiadienio metu)

Visuomeninės organizacijos nuo 1970 m. šią dieną mini balandžio 22 d.

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis - laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20 - 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną.

Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje.

Pasaulinė pelkinių vietovių diena yra minima vasario 2 d.

Pasaulinė pelkinių vietovių diena paskelbta 1996 m. spalio mėn. vykusiame 19 - ajame Ramsaro nuolatinio komiteto susitikime, pažymint 25-ąsias Konvencijos dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugos pasirašymo metines. Ramsaro konvencija (Convention on Wetlands of International Importance Especially as Waterfowl Habitat - anglų k.) pasirašyta 1971 m. Ramsare, Irane.

Terminas “wetlands” apima pelkes, upes ir ežerus, taip pat dirbtinius vandens telkinius, pajūrio zoną (potvynio - atoslūgio zoną, lagūnas, atolus, mangrovų sąžalynus) ir kt. Lietuvoje neturime tikslaus atitikmens šiam terminui, bet jis labiausiai siejasi su mūsų šalyje esančiomis šlapiomis žemėmis - pelkėmis.

Šiuo metu Konvenciją yra pasirašiusios 105 šalys. Jų teritorijose išskirtos 895 pelkinės vietovės, užimančios 66,8 milijonų ha bendro ploto, kurios įtrauktos į Ramsaro tarptautinę reikšmę turinčių pelkinių vietovių sąrašą. Lietuva prie šios Konvencijos prisijungė 1993 m. Į Ramsaro sąrašą įtraukti mūsų šalies valstybiniai rezervatai (Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto) bei Nemuno deltos regioninis parkas.

Pažymint 25-ąsias Konvencijos metines, Brisbane (Australija) vyko 6-asis ją pasirašiusių šalių susitikimas, kuriame dalyvavo 121 šalies, tarpvyriausybinių institucijų, tarptautinių ir įvairių šalių nevyriausybinių organizacijų, tarp jų ir Lietuvos, atstovai.

Susitikime buvo pastebėta, kad per laikotarpį nuo 1971 m. tiek vyriausybinės, tiek nevyriausybinės organizacijos, privatus sektorius bei plačioji visuomenė ėmė labiau pripažinti pelkines vietoves kaip gamtinę vertybę dėl jų teikiamos naudos bei iš jų gaunamų įvairių gėrybių, taip pat dėl jose išsilaikančios turtingos biologinės įvairovės. Daugumos šalių vyriausybės pradėjo labiau rūpintis pelkinių vietovių apsauga įgyvendindamos racionalaus, subalansuoto naudojimo politiką, įtraukdamos su pelkinių vietovių problemomis susijusius klausimus į šalies plėtros programas. Be to, pagal šią Konvenciją buvo parengtos rekomendacijos dėl techninių priemonių, kurios padėtų išlaikyti Ramsaro tarptautinę reikšmę turinčių pelkinių vietovių sąraše esančių pelkinių vietovių ekologines charakteristikas.

Nemažai pasiekta sprendžiant tam tikrų vietovių problemas partnerystės principu. Tarptautinį bendradarbiavimą skatina ir Ramsaro pelkinių vietovių apsaugos ir racionalaus naudojimo mažų grantų fondas. Pažymėtina, kad būtina gerinti pelkinių vietovių reikšmės suvokimą, pasidalijimą turimomis žiniomis bei patirtimi. Būtina rengti švietimo, mokymo programas, daugiau leisti informacinės medžiagos bei organizuoti kitus renginius, padedančius saugoti ir racionaliai naudoti pelkines vietoves.

6 - ajame Konvencijos šalių susitikime buvo patvirtintas Veiksmų planas 1997 - 2002 metams, kuriame numatoma:

  • Racionaliai valdyti visas Ramsaro sąrašo vietoves, kur būtina, atliekant atstatomuosius veiksmus.
  • Integruoti racionalaus naudojimo ir apsaugos idėjas į švietimo programas, geriau informuoti įvairias visuomenės grupes visame pasaulyje apie pelkinių vietovių reikšmę.
  • Stiprinti valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, vietos bendrijų bei privataus sektoriaus pastangas saugant ir racionaliai naudojant pelkines vietoves.
  • Integruoti racionalaus pelkinių vietovių naudojimo klausimus į bendruomenių planus bei priimant kitus sprendimus, įtraukiant į šį procesą savivaldos institucijas bei kitus suinteresuotuosius.
  • Nustatyti kitas jūrines bei pakrančių sritis, kurios, atitikdamos Konvencijos keliamus reikalavimus, galėtų papildyti Ramsaro sąrašą.
  • Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą skatinat ryšius tarp kitų, ypač su Biologinės įvairovės, Klimato kaitos ir kt. konvencijas pasirašiusiųjų valstybių ir aplinkos apsaugos agentūrų, kitų valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų.
  • Stiprinti Konvencijos vaidmenį ieškant lėšų įvairiems darbams atlikti, kurie susiję su pelkinių vietovių apsauga ir racionaliu naudojimu, besivystančiose bei pereinamosios ekonomikos šalyse.
  • Paraginti visas pasaulio tautas propaguoti Konvencijos tikslus.
  • 7-ajame Konvencijos šalių susitikime, kuris vyko 1999 m. gegužės mėn. San Chosė, Kosta Rikoje buvo aptartas šio Veiksmų plano įgyvendinimas bei kiti su Ramsaro konvencija susiję klausimai.

Akivaizdu, kad ateityje dėmesys pelkinėms vietovėms tik didės, nes jos yra tarp produktyviausių ekosistemų, turinčių gausiausią augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Jų reikšmė, kaip ”biologinių supermarketų”, yra milžiniška. Daugelyje šalių jos yra vienos iš svarbiausių vietų, kur žmogus gali apsirūpinti maistu: sumedžioti žvėrių ar paukščių, pasigauti žuvų, išsiauginti žemės ūkio produktų. Pvz., Vakarų Šanchajuje Tai Hu ežeras ir pelkinės vietovės aplink jį yra viena produktyviausių Kinijos sričių, kur pagaunama apie 52 kg žuvies iš hektaro per metus ir yra daugiau kaip 100 000 ha ryžių pasėlių.

Pelkės atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant ryšį tarp Šiaurės ir Pietų pusrutulių: milijonai išskrendančių žiemoti į šiltuosius kraštus paukščių pavasarį vėl keliauja atgal. Jų sėkminga kelionė priklauso nuo daugelyje šalių įgyvendinamų pelkinių vietovių apsaugos programų.

Nežiūrint to, kad pastaraisiais metais visuomenės bei valdžios institucijų dėmesys pelkinėms vietovėms ir su jomis susijusių problemų sprendimui išaugo, daugumai jų tebegresia pavojus. Žemės ūkio nuotekos neša pesticidus bei kitas trąšas į drėgnas vietas stipriai užteršdamos vandenį. Pakrančių zonos paverčiamos poilsio bei aktyvaus turizmo zonomis, ne visuomet gerai apsvarsčius ir tinkamai įvertinus ekonominį efektą bei tokios veiklos pasekmes. Vienas rimčiausių pavojų pelkėtiems slėniams tebėra statomos upelių užtvankos bei tai, kad jų tekėjimo vaga nukreipiama kitoms reikmėms, ypač dirbamoms žemėms drėkinti.

Pasaulinė vandenų diena minima kovo 22 d.

1993 m. vasario 22 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją (A/RES/47/193) dėl kovo 22 - osios paskelbimo Pasauline vandenų diena.

Valstybės raginamos minėti šią dieną organizuojant įvairius renginius savo šalyse, informuojant visuomenę, platinant leidinius bei dokumentų ištraukas, rengiant konferencijas, diskusijas, seminarus, parodas, susijusias su vandens išteklių išsaugojimu bei racionaliu naudojimu, taip pat Aplinkos ir plėtros konferencijos, vykusios 1992 m. Rio de Žaneire, rekomendacijų, išdėstytų “Darbotvarkė 21 amžiui” 18 skyriuje “Gėlo vandens ištekliai”, įgyvendinimu.

Baltijos jūros aplinkos apsaugos diena minima kovo 22 d.

Baltijos jūros aplinkos apsaugos dieną paskelbė Baltijos jūros jūrinės aplinkos apsaugos komisija (HELCOM) 1996 m.

Šią dieną norima atkreipti visų aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių valstybių visuomenės dėmesį į tai, kad Baltijos jūra yra labai svarbi visiems šių valstybių žmonėms, į tai, kad visiems drauge reikia rūpintis jos ekologine būkle.

Kovo 22 - oji pasirinkta dėl to, kad ši diena yra ir Pasaulinė vandenų diena.

1948 m. liepos 1 d. Lozanoje (Šveicarija) įkurta Tarptautinė architektų sąjunga. Nuo šios organizacijos įkūrimo dienos minima Tarptautinė architektų diena.

Miškininko diena - kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį

Aplinkos ministerijos kolegijai rekomendavus, aplinkos ministras D. Lygis 2000 09 08 įsakymu Nr. 373 “Dėl Miškininko dienos” rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį paskelbė Miškininko diena (Žin., 2000, Nr. 79-2397).

Anksčiau, sovietmečiu, trečiąjį rugsėjo sekmadienį buvo švenčiama Miško darbuotojų diena. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos miškininkų sąjungos iniciatyva, kasmet, balandžio mėnesį, visuomenė buvo kviečiama prisijungti prie miško dienų renginių. Miškininkų sąjunga, atsižvelgdama į medžių vegetacijos pradžią, nustatydavo konkrečias miško dienas. Tomis dienomis buvo rengiamos akcijos bei talkos naujiems želdiniams įveisti, seniems miškams tvarkyti, šiukšles miškuose rinkti, sodyboms puošti.

1998 m. Lietuvai pagražinti draugija, Lietuvos miškininkų sąjunga, Pilietinė santalka ir Lietuvos savivaldybių asociacija, siekdamos gražiais darbais paminėti Lietuvos valstybės 80 – metį, pakvietė Lietuvos žmones į visą balandžio mėnesį trunkančią akciją “Santarvės medžio mėnuo”.

Tvarkingi želdiniai, parkai, skverai, sveiki miškai, akiai mielos sodybos, žaliuojantys Santarvės medžiai ir giraitės – tokia miškininkų dienos prasmė. To pasiekti galima tik drauge, apjungus visos Lietuvos žmonių pastangas, valstybės ir nevyriausybinių institucijų jėgas.

Profesinė šventė - Statybininkų diena - minima rugsėjo mėnesio antrąjį šeštadienį

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-11-16