• 1.

      Klimato kaita

      -

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 2.

      Aplinkos oras

      -
       

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 3.

      Vanduo

      -

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 4.

      Cheminių medžiagų valdymas

      -
       

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 5.

      Atliekos

      -

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 6.

      Poveikio aplinkai vertinimas

      1. Kas yra atrankos dėl PAV procesas ir PAV procesas?

      Pagal 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo naujos redakcijos nuostatas, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka dėl PAV) procesas nėra poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procesas, tai du atskiri procesai, kuriuos detalizuoja aplinkos ministro įsakymais patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV tvarkos aprašas ir Planuojamos ūkinės veiklos PAV tvarkos aprašas.

       Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV procesas apima:

       1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar PAV dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos PAV, parengimą;

       2. Atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos PAV, konsultacijas su PAV subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl PAV išvados priėmimą ir jos viešinimą.

       Planuojamos ūkinės veiklos PAV (galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo) procesas apima:

      1. PAV dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos PAV, PAV programos ir PAV ataskaitos parengimą pagal teisės aktų reikalavimus;

      2. PAV subjektų atliekamą PAV dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl programos ir ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą;

      3. Visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą PAV procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio PAV, ir konsultacijas su kitomis valstybėmis;

      4. Atsakingosios institucijos atliekamą PAV dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, PAV dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio PAV, jeigu toks atliktas, rezultatus;

      5. Atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą.

      2. Kokioms ūkinės planuojamos ūkinės veiklos rūšims reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo?

      Planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, atliekama, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą.

      3. Kokioms ūkinės veiklos rūšims reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą?

      Planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai:

      1. Planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas);

      2. Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti PAV;

      3. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

      4. Kieno lėšomis atliekamas planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimas?

      Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 str. 2 dalį, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis organizuoja įstatymo jam nustatytas atrankos dėl PAV ir PAV procedūras.

      Paminėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, ją pataisančioje direktyvoje 2014/52/ES, būtent planuojamos ūkinės veiklos užsakovui nustatyta pareiga pateikti direktyvos priede nurodytą informaciją (atlikti vertinimą), kad atsakinga institucija galėtų duoti sutikimą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo.

      Be to, atliekant PAV procedūras, laikomasi „teršėjas moka“ principo, t. y. tiek atrankos informacijos ir PAV dokumentų rengimas, tiek visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros atliekamos galimo aplinkos teršėjo – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) lėšomis.

      5. Kiek laiko trunka planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV ir PAV procedūros?

      Procedūra

      Maksimali trukmė(1)

      (darbo dienomis)

      Atrankos dėl PAV išvados priėmimas, arba reikalavimas pateikti papildomos informacijos, įskaitant konsultavimąsi su PAV subjektais ir visuomene

      20

        Atrankos dėl PAV išvados priėmimas, pagal papildytą atrankos informaciją

            10

        Iš viso

            30

        Visuomenės informavimas apie parengtą PAV programą ir PAV subjektų išvadų gavimas dėl pateiktos PAV   programos

      10

        PAV subjektų išvadų dėl papildytos ar pataisytos PAV programos gavimas (jei reikia)

       5

        PAV programos tvirtinimas atsakingosios institucijos

            10

        Papildytos ar pataisytos PAV programos tvirtinimas (jei reikia) atsakingosios institucijos

       5

        PAV ataskaitos viešinimo ir viešo supažindinimo procedūros

                21(2)

        PAV subjektų išvadų dėl PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio gavimas

      20

        PAV subjektų išvadų dėl papildytos ar pataisytos PAV ataskaitos gavimas (jei reikia)

      10

        Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimas ar reikalavimų papildyti (pataisyti) ataskaitą pateikimas, įskaitant 10 d. d. ataskaitos viešinimą atsakingoje institucijoje

      25(3)

        Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimas po papildytos (pataisytos) ataskaitos gavimo

      15

        Iš viso

      121

      (1) Pažymėtina, kad lentelėje nurodyta maksimali teisės aktų reglamentuojama procedūrų trukmė;

      (2) Susipažinimui su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita iki viešo supažindinimo – 20 d. d., 1 d. d. – viešam ataskaitos supažindinimui (viešam susirinkimui). Ataskaitos viešinimas 10 d. d. atsakingoje institucijoje bendros procedūros trukmės neįtakoja.

      (3) Išimtiniais atvejais (kai atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus) motyvuoti reikalavimai ataskaitai pataisyti ar sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priimamas per 50 d. d. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 d. d. Dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių (viso 75 d. d.).

      6. Kas gali rengti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus? Ar tam reikalingas specialus atestatas ar licencija?

      Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 str. 4 dalis numato, kad planuojamos ūkinės veiklos atrankos informaciją rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba jo įgaliotas PAV dokumentų rengėjas.

      Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas numato, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) įpareigoja bet kurį fizinį, juridinį ar juridinio asmens teisių neturintį asmenį, kuris galėtų nustatyti, apibūdinti ir įvertinti planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, teikti informaciją atrankai atlikti, rengti poveikio aplinkai vertinimo programą bei ataskaitą ir atlikti šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais. Atestato ar licencijos nereikalaujama. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nustato, kad PAV dokumentus gali rengti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką. Atestato ar licencijos nereikalaujama. Lietuvoje yra nemažai mokslinių institutų, universitetų ir konsultacinių firmų, kurios gali atlikti PAV studiją ir rengti PAV dokumentus. Paminėtina, kad LR aplinkos ministerija parengė galimų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų sąrašą, kuris skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (http://am.lrv.lt/lt/). Šis sąrašas pildomas pačių rengėjų pageidavimu pagal jų pateiktą informaciją.

       

      7. Kaip visuomenė gali pareikšti pastabas dėl konkrečios planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV ar PAV?

      Atsakingoji institucija – Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra), gavusi planuojamos ūkinės veiklos atrankos informaciją dėl PAV, ją paskelbia savo interneto svetainėje informuodama visuomenę apie galimybę per 10 darbo dienų su ja susipažinti ir teikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos Agentūrai. Nepateikus pasiūlymų per nurodytą terminą, laikoma, kad visuomenė pasiūlymų neturi.

      Visuomenė su Agentūros priimta atrankos išvada, ar privalomas PAV, gali susipažinti Agentūros interneto svetainėje, kur skelbiama atrankos išvada. Agentūra, pasiūlymus teikusius suinteresuotos visuomenės atstovus, raštu informuoja, kaip įvertinti jų pasiūlymai priimant atrankos išvadą.

      PAV dokumentų rengėjas apie parengtą PAV programą ir galimybę per 10 darbo dienų su ja susipažinti ir teikti pasiūlymus visuomenę informuoja skelbimais Agentūros interneto svetainėje, PAV dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje, savivaldybių ir seniūnijų skelbimų lentose, savivaldybės teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje (jeigu toks neleidžiamas – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje). PAV dokumentų rengėjas informuodamas visuomenę apie parengtą PAV programą, privalo tuo pačiu pranešti, kam galima teikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV klausimais.

      PAV dokumentų rengėjas, gavęs suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV, turi juos registruoti ir parengti suinteresuotos visuomenės įvertinimą, o pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams atsakyti raštu, kaip įvertinti gauti pasiūlymai. Kai pasiūlymai pateikti pasibaigus terminui pasiūlymams teikti, visuomenės atstovus PAV dokumentų rengėjas informuoja, kad jų pasiūlymai bus vertinami rengiant PAV ataskaitą.

      Agentūra informuoja visuomenę apie patvirtintą PAV programą, paskelbdama savo interneto svetainėje raštą dėl PAV programos patvirtinimo.

      PAV dokumentų rengėjas apie parengtą PAV ataskaitą ir galimybes per 20 darbo dienų su ja susipažinti, teikti pasiūlymus, dalyvauti viešame supažindinime su ataskaita visuomenę informuoja skelbimais PAV dokumento rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje, savivaldybių ir seniūnijų skelbimų lentose, savivaldybės teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje (jeigu toks neleidžiamas – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje).

      PAV dokumentų rengėjas informuodamas visuomenę apie viešą supažindinimą su PAV ataskaita, privalo pranešti, kam galima teikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV klausimais. Pasiūlymai gali būti teikiami tiek iki viešo PAV ataskaitos pristatymo pradžios, tiek jo metu. Visus šiuos pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV rengėjas privalo registruoti ir parengti šių pasiūlymų įvertinimą pagal aplinkos ministro patvirtintas formas. Gautus pasiūlymus PAV dokumentų rengėjas kartu su užsakovu turi įvertinti, pateikti šį įvertinimą PAV subjektams ir atsakingai institucijai ir prireikus patikslinant PAV ataskaitą.

      Agentūra, gavusi planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą, paskelbia savo interneto svetainėje informaciją visuomenei apie galimybes per 10 darbo dienų susipažinti su ataskaita ir teikti pasiūlymus. Suinteresuota visuomenė turi teisę dar kartą pateikti prašymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo klausimais atsakingai institucijai. Agentūra, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, organizuoja gautų suinteresuotos visuomenės pasiūlymų aptarimą su PAV proceso dalyviais. Suinteresuotos visuomenės atstovai, neatvykę į pasiūlymų aptarimą, ar pateikę pasiūlymus pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, informuojami, kad su pasiūlymų svarstymo protokolu ir priimtu sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, gali susipažinti Agentūros interneto svetainėje, kurioje tokia informacija skelbiama.

      Visuomenė gali kreiptis dėl informacijos pateikimo per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, visuomenė turi teisę kreiptis į teismus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytais atvejais.

       

      8. Kaip taikyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PŪV PAV) įstatymo 2 priedo 10.2 punktą?

      Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 10.2 punkte nustatyta, kad planuojant urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 1,0 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais) turi būti atliekama atranka dėl PAV.

      Planuojama ūkinė veikla, pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme pateiktą apibrėžimą ir vadovaujantis bendrąja praktika, suvokiama ne kaip teritorija, o kaip konkreti vienos rūšies ūkinė veikla su jos priklausiniais, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 10.2 punktu, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama tada, kai planuojama statyti urbanistinius objektus, kurie, su visa jiems reikalinga infrastruktūra, užima daugiau kaip 1,0 ha žemės sklypo ploto.

      Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 554 patvirtintą Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašą urbanistikos sąvoka apima ir mažiausią gyvenvietę, ir didelį miestą, tai erdvėje išplėtota architektūrinė visuma, susidedanti tiek iš įvairiausios paskirties statinių, tiek juos siejančių įrenginių struktūrų: gatvių, aikščių, parkų, suformuotos gamtinės aplinkos, tunelių, tiltų.

      Europos Komisija yra parengusi PAV direktyvos 1 ir 2 priedo veiklos rūšių apibrėžimų išaiškinimo vadovą, kurį galima rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje adresu: http://ec.europa.eu/environment/eia/pdf/cover_2015_en.pdf.

      PAV direktyvos I ir II priedų kai kurių projektų kategorijų apibrėžimų aiškinimo vadovas išverstas į lietuvių kalbą ir paskelbtas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje adresu: http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/poveikio-aplinkai-vertinimas/es-vadovai-ir-rekomendacijos. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 10.2 punktas atitinka aiškinimą pagal PAV direktyvos 2 priedo 10 punkto b) papunktį.

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 7.

      Taršos integruota prevencija ir kontrolė

      -

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 8.

      Gamtos apsauga

      DUK apie ekosistemų paslaugas

      1. Kas tai yra ekosistemų paslaugos (angl. ecosystem services)?

      Ekosistemų (arba ekosisteminės) paslaugos – tai įvairi gamtos teikiama nauda žmogui, užtikrinanti jo sveikatą ir socio-ekonominę gerovę.

      Ekosistemų paslaugos yra keturių pagrindinių tipų: Aprūpinimo (mediena, kitas kuras ar statybinės medžiagos gaunamos iš gamtos, maisto ir vaistinės medžiagos, kt.), Reguliavimo (CO2 sugėrimas, vandens sugėrimas ir potvynių reguliavimas, mikroklimato (miestuose) reguliavimas, taršos mažinimas, augalų apdulkinimas, kt.), Palaikymo (maistinių medžiagų ciklai, buveinių palaikymas, genetiniai ištekliai) ir Kultūrinės (rekreacija, estetinis pasigerėjimas, įkvėpimas, tradicijos, kt.). Daugiau informacijos ČIA

      2. Kodėl yra svarbu vertinti natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų teikiamas paslaugas?

      Ekosistemos ir jų teikiamos paslaugos yra mūsų ekonominės ir socialinės gerovės pagrindas, todėl labai svarbu, jog į jas ir jų būklę būtų atsižvelgiama priimant sprendimus įvairiuose viešojo administravimo sektoriuose.

      Kompleksinis požiūris, atsižvelgiantis ir į ekosistemų gebėjimą teikti paslaugas, pirmiausia išryškintų mūsų priklausomybę nuo gamtos teikiamos naudos ir kokią įtaką sprendimai veikiantys ekosistemas ir jų natūralias funkcijas gali turėti ilgalaikei žmonių socio-ekonominei gerovei.

      Tai leistų visapusiškai saugoti gamtą, skatintų atkurti pažeistas ir sunaikintas ekosistemas bei tausoti išteklius, mažintų riziką susijusią su klimato kaita ir kitomis gamtinėmis grėsmėmis bei sukurtų naujas verslo ir mokslo inovacijų galimybes.

      Ekosistemų paslaugų vertinimo rezultatai pritaikomi įvairiai: visuomenės sąmoningumo apie ekosistemų paslaugų vertę didinimui, teritorijų planavimo prioritetų nusistatymui (išlaidų-naudos santykis), kompensacijų už žalą gamtai nustatymui, ekosistemų atkūrimo prioritetų nustatymui ir pan.

      3. Ar įvertinus ekosistemų teikiamas paslaugas, tai netaps pretekstu jas naikinti? Ar apskritai yra moralu vertinti ekosistemas ir jų teikiamas paslaugas?

      Ekosistemų paslaugų vertinimų yra įvairių ir ne visi jie skaičiuoja piniginę vienos ar kitos paslaugos vertę – be ekonominio, pavyzdžiui, galimi ir dažnai labiau tinkami yra biofizinis ar socialinis vertinimas. Ekosistemų paslaugų principas taip pat dažnai susilaukia kritikos ir dėl savo antropocentriškumo – juk kalbame apie gamtos teikiamą naudą žmogui. Tačiau gamtos savitoji vertė jokiu būdu neturėtų būti pamiršta – ekosistemos, biologinė įvairovė yra vertingos iš savęs, t.y. ne vien dėl žmonijai teikiamų naudų, ir dėlto jas reikia saugoti. Deja, toks gilią pagarbą gamtai atspindintis požiūris nėra vyraujantis visuomenėje bei tarp sprendimų priėmėjų, o tiesioginė sąsaja tarp mūsų gyvenimo būdo ir gamtai daromos žalos yra dažnai nematoma ar ignoruojama. Tuo tarpu ekosistemų paslaugos leidžia labai aiškiai ir paveikiai susieti žmonių daromą neigiamą poveikį gamtai su žala mūsų pačių gerovei ir ekonomikai. Tai, tikėtina, galėtų labiau paskatinti imtis aktyvesnių gamtosauginių veiksmų ir užtikrinti geresnę ekosistemų būklę.

      Atnaujinta: 2018 11 07

    • 9.

      Miškai

      -

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 10.

      Saugomos teritorijos ir kraštovaizdis

      -

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 11.

      Teritorijų planavimas ir architektūra

      -

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 12.

      Statyba ir būstas

      -

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 13.

      Aplinkosauginiai mokesčiai

      -
       

      Atnaujinta: 2018 11 06