Gamtosaugininkams – apie karantininių kenkėjų pavojų medžiams

Data

2019 11 26

Įvertinimas
0
karant1.jpg

Praėjusią savaitę Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų specialistai buvo išsamiai supažindinti su vadinamaisiais karantininiais kenkėjais, kurie įvairiais būdais gali patekti į mūsų šalį, ir jų keliamu pavojumi medžiams.

Pasak aplinkos viceministrės Rasos Vaitkevičiūtės, intesyvėjant prekybiniams ryšiams tarp šalių ir žemynų, kartu su prekėmis ir žaliavomis, pavyzdžiui, mediena, daigais, sodinukais, sėklomis, plinta ir įvairūs pavojingi kenkėjai bei ligų sukėlėjai. Todėl itin svarbu kuo anksčiau kenkėją nustatyti ir sunaikinti.

Karantininiais laikomi tie kenkėjai ar ligų sukėlėjai, kurių Lietuvoje nėra arba yra tik ribotose teritorijose, tačiau jie gali išplisti.

Apie karantininius medžių kenkėjus renginio dalyviams papasakojo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Fitosanitarijos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė.

Vienas iš kenksmingųjų vabalų – Azijos šalyse natūraliai paplitęs citrinmedinis ūsuotis, su eksportuojamais dekoratyviniais augalais pasaulyje sparčiai plintanti invazinė rūšis, pažeidžianti daugelį lapuočių rūšių. Jis jau kartą netyčia buvo atvežtas ir į Lietuvą – 2008 m. su dekoratyviniais augalais iš Japonijos į japonišką sodą Klaipėdos rajone, bet greitai buvo pastebėtas, o jo gyvenami augalai sunaikinti.

Laiku nesuskubus kovoti su citrinmediniu ūsuočiu, gali tekti iškirsti tūkstančius medžių. Taip atsitiko Italijoje, į kurią su užkrėsta augaline produkcija jis atkeliavo 2000-aisiais. Vien nuo 2001 iki 2013 m. teko iškirsti daugiau kaip 25 tūkst. medžių, o kovos su šiuo kenkėju stebėsenos ir naikinimo programai tuo laikotarpiu išleista apie 18 mln. eurų.

Ryšių su visuomene skyrius