Oro kokybė šalyje 2019 metais

Data

2020 02 07

Įvertinimas
1
oras2.jpg

Oro kokybė daugelyje šalies miestų, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje, Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pernai buvo geresnė negu 2018-aisiais – sumažėjo vidutinė metinė kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) ir azoto dioksido, taip pat maksimali 8 val. anglies monoksido koncentracija. (Statistinius 2019 m. šalies oro kokybės tyrimų rodiklius galima rasti ČIA.)

Tačiau, kaip ir kasmet, visose oro kokybės tyrimų stotyse atskiromis dienomis ar laikotarpiais kietųjų dalelių KD10 vidutinė paros koncentracija viršijo normą. Ši koncentracija ribinę vertę gali viršyti ne daugiau kaip 35 dienas per metus. Deja, Kauno Petrašiūnų oro kokybės tyrimų stotyje viršijimai buvo užfiksuoti 40 dienų. Tam įtakos galėjo turėti intensyvi Kauno geležinkelio mazgo statyba įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą.

Pernai, skirtingai nei anksčiau, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 buvo didesnis šiltuoju sezonu, pasižymėjusiu ilgais sausų orų periodais. Jo metu užfiksuota nuo 55 proc. iki 100 proc. visų šio teršalo paros ribinės vertės viršijimo atvejų. Daugiausia jų nustatyta balandį, kai, be įprastų taršos šaltinių (transporto, pakeltosios taršos nuo gerai neišvalytų gatvių), prastai oro kokybei poveikį galėjo daryti kartu su oro masėmis iš kitų valstybių atnešti teršalai. Šiltuoju sezonu stebėta ir šiek tiek didesnė nei ankstesniais metais ozono koncentracija.

Policiklinio aromatinio angliavandenilio benzo(a)pireno vidutinei metinei koncentracijai nustatyta siektina vertė, preliminariais duomenimis, neviršyta nei vienoje oro kokybės tyrimų stotyje. Neviršytos ir sunkiųjų metalų – švino, arseno, kadmio, nikelio – vidutinės metinės normos.

Pagal azoto dioksido, sunkiųjų metalų ir ozono koncentracijas ore Lietuva, Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitos „Oro kokybė Europoje 2019 m.“ duomenimis, patenka į švariausių Europos šalių dešimtuką. Tačiau pagal pastarųjų penkerių metų taršos kietosiomis dalelėmis ir benzo(a)pirenu kitimo tendencijas šalyje rezultatai nedžiugina. Šiems rodikliams pagerinti reikia daugiau pastangų siekiant sumažinti sveikatai kenksmingų teršalų išmetimus transporto ir energetikos sektoriuose.

Oro užterštumas, EAA ataskaitos „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ duomenimis, išlieka didžiausia grėsme Europos gyventojų sveikatai, kasmet turinčia įtakos daugiau nei 400 tūkst. priešlaikinių mirčių (Lietuvoje dėl oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD2,5 priešlaikinių mirčių skaičius kasmet siekia apie 3 tūkstančius). Nors pastaruosius 10-15 metų teršalų koncentracija aplinkos ore mažėja, kietosios dalelės, azoto dioksidas, ozonas daugelyje Europos šalių viršija normas. Norint geresnės oro kokybės, reikia mažinti jo taršą, ypač žemės ūkio, transporto, namų ūkių išmetimus. Tikimasi, kad įgyvendinus ES šalims nustatytus oro taršos sumažinimo iki 2030 m. tikslus, oro tarša Europos miestuose neviršys Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytų normų ir perpus sumažės priešlaikinių mirčių dėl oro užterštumo, pagerės ekosistemų būklė.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad siekiant ilgalaikių tvarumo tikslų, iki šiol taikytų aplinkosaugos priemonių neužteks. Būtini sisteminiai pokyčiai, ypač transporto, energetikos sektoriuose, reikia keisti ir  vartojimo modelius bei gyvenimo būdą.

Strateginės komunikacijos skyrius