ES aplinkos apsaugos politika

ES APLINKOS NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO PERŽIŪRA (EIR)

2016 m. Komisija pradėjo aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą (The Environmental Implementation Review, EIR). Tai Europos semestrą papildantis procesas, kurio metu vertinamas aplinkos teisės aktų įgyvendinimas valstybėse narėse, siekiant nustatyti trūkumus ir jų priežastis. EIR procesas – dvimetis analizės ciklas, kurio tikslas – pagerinti ES aplinkos politikos ir teisės aktų įgyvendinimą.

2017 m. pradžioje buvo paskelbtos pirmosios ataskaitos apie kiekvienos valstybės narės problemas ir jų sprendimo būdus. Ataskaitose nurodomos šios pagrindinės netinkamo įgyvendinimo priežastys: nepakankamas integravimas ir politikos nenuoseklumas, neveiksmingas vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimas, administracinių gebėjimų trūkumas ir nepakankamas finansavimas, žinių ir duomenų stygius, nepakankamos atitikties užtikrinimo priemonės.

Europos Komisijos pradėtas EIR procesas nėra tik formali apžvalga – jį sudaro trys dedamosios: pateiktų duomenų analizė, dialogas ir bendradarbiavimas. Siekiant tobulinti aplinkos nuostatų įgyvendinimą, EK rengia EIR dialogus su valstybėmis narėmis. 2018 m. balandžio mėnesį toks susitikimas su Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato atstovais įvyko ir Lietuvoje. Susitikimo metu pristatyta aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra ir vyko diskusija, kurioje atsakymų į aktualius klausimus sulaukė įvairių įstaigų atstovai. Siekiant išspręsti EIR identifikuotas problemas ir užtikrinti valstybių narių keitimąsi gerąja patirtimi (remiant dvišalius projektus ar ekspertų vizitus), EK sukurė naują ekspertų keitimosi patirtimi priemonę „TAIEX Peer 2 Peer“, kurią taikydamos valdžios institucijos galėtų tarpusavyje keistis praktine patirtimi. 

Apie EIR procesą trumpai

Lietuvai skirta ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo ataskaita LT kalba   ENG kalba

 

7-OJI ES APLINKOSAUGOS VEIKSMŲ PROGRAMA IKI 2020 M.  (7-oji AVP)

2013 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas ir ES Taryba priėmė 7-ąją ES aplinkosaugos veiksmų programą (The 7th Environment Action Programme, EAP). ES aplinkos politika grindžiama veiksmų programomis, apibrėžiančiomis per tam tikrą laikotarpį pasiektinus prioritetinius tikslus. Dabartinėje, 7-ojoje AVP, 2013 – 2020 metams išskiriamos trys prioritetinės sritys, kuriose reikia daugiau pastangų siekiant apsaugoti gamtą ir sustiprinti ekologinį atsparumą, skatinti efektyviai išteklius naudojančią mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ir mažinti žmonių sveikatai bei gerovei kylančius pavojus, susijusius su tarša, cheminėmis medžiagomis ir klimato kaitos poveikiu.

Pirmoji prioritetinė veiksmų sritis yra susijusi su „gamtiniu kapitalu“ (nuo derlingo dirvožemio, našios žemės ir jūrų iki gėlo vandens ir švaraus oro) ir jo pamatu – biologine įvairove. Į gamtinį kapitalą įeina svarbios paslaugos, įskaitant augalų apdulkinimą, natūralią apsaugą nuo potvynių ir klimato reguliavimą. Sąjunga įsipareigojo pristabdyti biologinės įvairovės nykimą ir pagerinti Europos vandenų ir jūrų aplinkos būklę. Be to, jau yra priemonių šiems tikslams pasiekti: teisiškai privalomi įsipareigojimai, kaip antai Vandens pagrindų direktyva, Oro kokybės direktyva ir Buveinių bei Paukščių direktyvos, taip pat finansinė ir techninė parama. Tam pasiekti 7-ojoje AVP išreikštas ES, nacionalinių institucijų ir suinteresuotųjų šalių įsipareigojimas sparčiau siekti Biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. ir Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenyse iškeltų tikslų. Yra ir kitų klausimų, kuriuos būtina toliau spręsti ES ir nacionaliniu lygmenimis, kaip antai dirvožemio apsauga ir tvarus žemės naudojimas, taip pat miškų ištekliai. Šioje programoje išdėstytas poreikis veiksmingiau saugoti vandenynus ir upes, tausoti žuvų išteklius ir mažinti jūrų taršą šiukšlėmis.

Antroji prioritetinė veiksmų sritis yra susijusi su sąlygomis, padėsiančiomis ES tapti efektyviai išteklius naudojančia mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika. Siekiama susitarti dėl tolesnių veiksmų klimato politikos srityje po 2020 m.; reikšmingai pagerinti gaminių aplinkosauginį veiksmingumą per visą jų gyvavimo ciklą; sumažinti vartojimo poveikį aplinkai.Ypač daug dėmesio skiriama siekiui panaudoti atliekas kaip žaliavą: taikant prevenciją, pakartotinai panaudojant, perdirbant ir palaipsniui atsisakant eikvios ir žalingos praktikos, pavyzdžiui, sąvartynų eksploatavimo. Galimybės tvariai augti priklausys nuo pastangų efektyviau naudoti išteklius visose ekonomikos srityse. 7-ojoje AVP iškeltas tikslas apibrėžti efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius ir tikslus, kuriais, priimdami sprendimus, galėtų vadovautis viešasis ir privatusis sektoriai.

Trečioji prioritetinė veiksmų sritis apima žmonių sveikatos ir gerovės klausimus, kaip antai oro ir vandens taršą, per didelį triukšmą ir nuodingąsias chemines medžiagas.Europoje jau taikomi aukšti oro kokybės standartai, bet daugelyje didmiesčių tarša tebeviršija priimtiną lygį. AVP išdėstyti įsipareigojimai geriau taikyti esamus teisės aktus ir toliau mažinti oro bei triukšmo taršą. AVP taip pat apibrėžta ilgalaikė netoksiškos aplinkos vizija ir siūloma mažinti pavojus, susijusius su cheminių medžiagų naudojimu gaminiuose ir cheminiuose mišiniuose, ypač galinčiuose sutrikdyti endokrininę sistemą. Lygiagrečiai ketinama kurti tikslesnę sistemą ir plėsti investicijas į žinias siekiant skatinti naujoves ir tvaresnių sprendimų paieškas.

7-oji AVP LT kalba ENG kalba

Išsamesnė informacija apie 7-ąją ES aplinkosaugos veiksmų programą iki 2020 m.

 

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-10-25