Narystė tarptautinėse organizacijose

PASAULINĖ METEOROLOGIJOS ORGANIZACIJA (WMO)

Organizacijos vykdoma veikla – metodinis vadovavimas ir reglamentavimas, tarptautinis apsikeitimas duomenimis WMO ryšių kanalais, ilgalaikės specialistų stažuotės, mokymai. Lietuvoje įdiegta stebėjimų sistema leidžia gauti įvairią produkciją ir teikti geresnes paslaugas orų, klimato ir vandens klausimais, ieškoti būdų, kaip apsaugoti būstą ir žmonių sveikatą, užtikrinti geresnį gyvenimą, saugumą ore, jūroje ir sausumoje, ekonominį augimą, gamtos išteklių apsaugą, suteikia galimybę mažinti stichinių nelaimių pavojų, prisitaikyti prie klimato pokyčių. 4 proc. įmokos į WMO biudžetą skaičiuojama kaip oficiali Lietuvos parama vystymuisi.


EUROPOS METEOROLOGINIŲ PALYDOVŲ EKSPLOATACIJOS ORGANIZACIJA (EUMETSAT)

2014 m. sausio 1 d. Lietuva tapo visateise EUMETSAT valstybe nare ir dalyvauja formuojant organizacijos politiką ir priimant sprendimus. EUMETSAT eksploatuoja geostacionariuosius meteorologinius, poliarinės orbitos, vandenynų stebėjimo ir kitus palydovus. Naudojant iš jų gaunamus duomenis kuriami produktai yra būtini orams prognozuoti, perspėjimams apie pavojingus stichinius ir katastrofinius hidrometeorologinius reiškinius, prisideda prie gamtinės aplinkos ir pasaulio klimato stebėsenos bei tyrimų. Siekiant gerinti sausrų ir potvynių monitoringą, palydoviniai duomenys naudojami vertinant augalų vegetacijos būklę ir pan.


JT APLINKOS PROGRAMA (UNEP)

Didžiausia JT aplinkosaugos organizacija, kurios veikla apima sritis, susijusias su oro tarša, vandens ir žemės ekosistemų apsauga, darnia plėtra ir kita. Programa siekiama pagerinti gyvenimo kokybę ateities kartoms. Programoje svarstomi Lietuvai aktualūs klausimai dėl aplinkosaugos valdymo, klimato kaitos, išteklių naudojimo efektyvumo, darnaus vartojimo ir gamybos, cheminių medžiagų ir atliekų valdymo. Susitikimai vyksta kas 2 metus. Mokamas narystės mokestis – mažesnis už UNEP rekomendacinį. 100 proc. įmokos į UNEP biudžetą skaičiuojama kaip oficiali Lietuvos parama vystymuisi.


KONVENCIJA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO TARPVALSTYBINIAME KONTEKSTE (ESPO KONVENCIJA)

Konvencija nustato procedūras dėl galimą tarpvalstybinį poveikį aplinkai turinčių projektų, suteikia suinteresuotoms šalims (tarp jų – NVO ir visuomenei) galimybę dalyvauti vertinant poveikį aplinkai, rengti ataskaitas dėl Konvencijos įgyvendinimo ir jas viešai skelbti. Konvencijos institucijose nagrinėjami Lietuvai aktualūs klausimai, pvz., atominės energetikos plėtra. Šioje srityje aktualiausias klausimas – Baltarusijos atominės elektrinės byla Įgyvendinimo komitete. Lietuvos atstovai buvo išrinkti į Konvencijos institucijų vadovų postus 2014–2017 metų kadencijai, Lietuvos atstovas išrinktas Įgyvendinimo komiteto pirmininku 2017–2020 m. kadencijai. Konvencijos veikloje dalyvauja ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai.


JT BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS KONVENCIJA

Biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikimuose svarstomi klausimai, susiję su biologinės įvairovės išsaugojimo uždavinių įgyvendinimu. 1995 m. ratifikuota Konvencija yra pagrindinis tarptautinis dokumentas biologinės įvairovės išsaugojimo srityje. Lietuva, vadovaudamasi Konvencijos strateginiu biologinės įvairovės 2011–2020 metų planu ir ES biologinės įvairovės strategija 2020, patvirtino ir įgyvendina Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 m. veiksmų planą, kuris nustato priemones, stabdančias biologinės įvairovės nykimą Lietuvoje.

JT BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS KONVENCIJOS KARTACHENOS BIOSAUGOS PROTOKOLAS

Protokolo šalių susitikimuose svarstomi klausimai, reguliuojantys gyvų modifikuotų organizmų kūrimo apdirbimą, gabenimą, naudojimą, perdavimą ir išleidimą taip, kad būtų užkirstas kelias arba sumažinta galimo neigiamo poveikio rizika biologinei įvairovei išsaugoti, atsižvelgiant ir į riziką žmogaus sveikatai. Lietuva, vadovaudamasi Protokolu, vykdo tikslingą genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolę ir priežiūrą, taip pat įgyvendina ES reikalavimus.


EUROPOS LAUKINĖS GAMTOS IR GAMTINĖS APLINKOS APSAUGOS KONVENCIJA (BERNO KONVENCIJA)

Berno konvencija reglamentuoja su gyvūnų bei paukščių rūšių ir jų buveinių apsauga Europoje susijusius klausimus ir Lietuvai aktualius invazinių rūšių ir didžiųjų plėšrūnų reguliavimo, medžioklės metodų ribojimo klausimus. Konvencijos nuostatos yra tiesiogiai susijusios su JT biologinės įvairovės konvencijos įgyvendinimu.


JT KONVENCIJA DĖL TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ, VISUOMENĖS DALYVAVIMO PRIIMANT SPRENDIMUS IR TEISĖS KREIPTIS Į TEISMUS APLINKOSAUGOS KLAUSIMAIS (ORHUSO KONVENCIJA) IR JOS PROTOKOLAS DĖL IŠLEIDŽIAMŲ IR PERDUODAMŲ TERŠALŲ REGISTRŲ

Konvencija įpareigoja kiekvieną valstybę užtikrinti teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Šiame kontekste vienas svarbiausių klausimų Lietuvai – Orhuso konvencijoje įtvirtintų įsipareigojimų nevykdymas įgyvendinant Astravo atominės elektrinės projektą (Konvencijos Atitikties komitetas nagrinėja Lietuvos bylą prieš Baltarusiją dėl Baltarusijos veiksmų atitikties Orhuso konvencijos nuostatoms). Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai suteikia visuomenei galimybę susipažinti su teršalų ir atliekų išleidimo statistika. Registro duomenys padeda viešojo ir privataus sektoriaus atstovams priimti sprendimus, siekiant nustatyti ekonomiškai efektyvių taršos mažinimo strategijų prioritetus ir pagrįsti taršos mažinimo pažangą.


JT BENDROJI KLIMATO KAITOS KONVENCIJA (UNFCCC)

Klimato kaitos konvencijos tikslas – spręsti klimato kaitos švelninimo (išmetamųjų  šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo) problemas ir kartu numatyti priemones, kaip prisitaikyti prie neigiamų klimato kaitos padarinių. Klimato kaitos konvencija siekiama užtikrinti, kad visos šalys kuo plačiau bendradarbiautų ir dalyvautų imantis reikiamų ir veiksmingų tarptautinio masto priemonių, kurios būtų veiksmingos ekologiniu, socialiniu ir ekonominiu aspektu ir turėtų mokslinį, techninį ir ekonominį pagrindą. Konvencijos priemonės nustatytos ES ir nacionaliniuose reikalavimuose, ES su valstybėmis narėmis aktyviai dalyvauja tarptautinėse klimato kaitos derybose, rodo pavyzdį įgyvendinant sutartus įsipareigojimus. 61 proc. įmokos į šios Konvencijos biudžetą skaičiuojama kaip Lietuvos oficiali parama vystymuisi.

JT BENDROSIOS KLIMATO KAITOS KONVENCIJOS (UNFCCC) KIOTO PROTOKOLO DOHOS PAKEITIMAS

Kioto protokolas yra tarptautinis teisiškai privalomas susitarimas, kuriame nustatyti teisiškai privalomi ŠESD kiekio mažinimo tikslai išsivysčiusioms šalims. Kioto protokolo Dohos pakeitime įtvirtinti teisiškai privalomi išmetamųjų ŠESD mažinimo tikslai 2013–2020 m. laikotarpiui, pagal kuriuos ES ir valstybės narės bendrai įsipareigojo 20 proc. sumažinti ŠESD (palyginti su 1990 m.). Lietuvai ypač aktualūs klausimai, susiję su šiltnamio efektą sukeliančių emisijų mažinimo veiksmų finansavimu.

PARYŽIAUS SUSITARIMAS, PRIIMTAS PAGAL JT BENDRĄJĄ KLIMATO KAITOS KONVENCIJĄ (UNFCCC)

Tai tarptautinis teisiškai privalomas susitarimas, kuriame nustatyti nacionaliniu lygmeniu įpareigojantys veiksmai 2021–2025/2030 m. laikotarpiui, pagal kuriuos ES ir valstybės narės įsipareigojo mažiausiai 40 proc. sumažinti ŠESD (palyginti su 1990 m.). Susitarimas apima klimato kaitos švelninimą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir įgyvendinimo priemones. Dalyvavimas Konvencijos, jos protokolo ir Paryžiaus susitarimo veikloje ir įsipareigojimų įgyvendinimo procese daro tiesioginę įtaką formuojant tiek ES, tiek Lietuvos klimato kaitos ir energetikos politiką. Konvencijos nuostatų įgyvendinimo procese taip pat dalyvauja Užsienio reikalų, Finansų, Energetikos bei kitos ministerijos.


BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS KONVENCIJA (HELSINKIO KONVENCIJA)

Konvencija siekiama apsaugoti Baltijos jūros baseino jūrinę aplinką, kuri apima vandens kokybę ir jūros dugną, įskaitant jų gyvuosius išteklius ir kitas jūros gyvybės formas. Viena iš svarbiausių kovos su Baltijos jūros užterštumu priemonių yra 2007 m. lapkritį patvirtintas Helsinkio komisijos (Helcom) Baltijos jūros apsaugos veiksmų planas, apimantis Baltijos jūros taršos problemų sprendimo priemones iki 2021 metų. Šio plano priemonės įtrauktos į Lietuvos teisės aktus ir strateginius dokumentus. Konvencijos veikloje taip pat dalyvauja Susisiekimo, Krašto apsaugos, Žemės ūkio ministerijos ir joms pavaldžios institucijos.


JT MIGRUOJANČIŲ LAUKINIŲ GYVŪNŲ RŪŠIŲ IŠSAUGOJIMO KONVENCIJA (BONOS KONVENCIJA)

Konvencija skirta migruojantiems gyvūnams ir jų buveinėms apsaugoti. Šalys bendradarbiauja migruojančių laukinių gyvūnų rūšių apsaugos klausimais, gauna ir keičiasi informacija su kitomis šalimis, prisijungia prie tarptautinių projektų įgyvendinimo ir turi galimybę gauti finansinę paramą migruojančių laukinių gyvūnų rūšims saugoti.

BONOS KONVENCIJOS SUSITARIMAS DĖL MAŽŲJŲ BANGINIŲ (ASCOBANS)

Šis susitarimas skirtas apsaugoti mažuosius banginius nuo išnykimo Baltijos ir Šiaurės jūrose, Šiaurės Rytų Atlante bei Airijos jūroje dėl vis didėjančio atsitiktinai sužvejojamų gyvūnų skaičiaus, arealo mažėjimo ir žmonių veiklos keliamų grėsmių.

BONOS KONVENCIJOS SUSITARIMAS DĖL AFRIKOS-EURAZIJOS MIGRUOJANČIŲ PAUKŠČIŲ RŪŠIŲ APSAUGOS (AEWA)

Šis susitarimas skirtas koordinuotiems veiksmams Afrikos-Eurazijos migruojančių paukščių rūšių ir jų buveinių apsaugai nustatyti.

BONOS KONVENCIJOS SUSITARIMAS DĖL ŠIKŠNOSPARNIŲ APSAUGOS EUROPOJE

Konvencija siekia apsaugoti šikšnosparnių rūšis, uždrausdama jų gaudymą, laikymą ir medžioklę. Lietuva, kaip ir kitos šalys, yra nustačiusi šikšnosparniams svarbias buveines ir apsaugos priemones, kaupia informaciją apie šių gyvūnų populiaciją ir migraciją. Lietuva turi galimybę bendradarbiauti su kitomis šalimis šikšnosparnių apsaugos klausimais, gauti ir keistis informacija, prisidėti prie šikšnosparnių išsaugojimo visame Susitarimo areale, prisijungti prie tarptautinių projektų ir gauti finansinę paramą šioms problemoms spręsti. Dalyvavimas Susitarimo veikloje aktualus ir ES kontekste.


JT NYKSTANČIŲ LAUKINĖS FAUNOS IR FLOROS RŪŠIŲ TARPTAUTINĖS PREKYBOS KONVENCIJA (VAŠINGTONO KONVENCIJA – CITES)

CITES konvencija reguliuoja prekybą nykstančiomis rūšimis ir gaminiais iš jų. ES ir valstybės narės aktyviai dalyvauja Konvencijos veikloje, derina pozicijas priimant sprendimus dėl prekybos nykstančiomis augalų ir gyvūnų rūšimis ir gaminiais iš jų ribojimo. 100 proc. įmokos į Konvencijos biudžetą skaičiuojama kaip Lietuvos oficiali parama vystymuisi.


ROTERDAMO KONVENCIJA DĖL SUTIKIMO, APIE KURĮ PRANEŠAMA IŠ ANKSTO, PROCEDŪROS, TAIKOMOS TAM TIKROMS PAVOJINGOMS CHEMINĖMS MEDŽIAGOMS IR PESTICIDAMS TARPTAUTINĖJE PREKYBOJE

Konvencijos tikslas – skatinti keitimąsi informacija apie pavojingas chemines medžiagas, kuriomis tarpusavyje prekiauja Konvencijos šalys, taip pat įgyvendinti sutikimo procedūrą, kai Konvencijos šalis eksportuoja Konvencijoje įrašytą cheminę medžiagą į kitą Konvencijos šalį. Tai priemonė, kurią taikant užtikrinama, kad pavojingas chemines medžiagas eksportuojančios šalys prieš eksportą gautų oficialų importuojančių šalių sutikimą. Lietuva gauna informacijos apie importuojamas ir eksportuojamas chemines medžiagas ir jų srautus, taip pat turi galimybę nesutikti importuoti atitinkamos cheminės medžiagos.


STOKHOLMO KONVENCIJA DĖL PATVARIŲJŲ ORGANINIŲ TERŠALŲ

Konvencija nustato patvariųjų organinių medžiagų teikimo rinkai ir naudojimo draudimus / ribojimus, įsipareigojimus Konvencijos šalims imtis priemonių panaikinti arba kuo labiau sumažinti patvariųjų organinių teršalų (POT) išsiskyrimą į aplinką: POT išmetimų kontrolės ir mažinimo, POT turinčių atliekų ir POT užterštų teritorijų tvarkymo reikalavimus. Konvencijos nuostatų įgyvendinimas leidžia imtis būtinų priemonių POT patekimui į aplinką mažinti ne tik šalyje, bet ir pasauliniu lygiu, koordinuojant veiksmus su kitomis Konvencijos šalimis.


MINAMATOS KONVENCIJA DĖL GYVSIDABRIO

Konvencija nustato gyvsidabrio gamybos, importo, eksporto draudimus ir ribojimus, taip pat naudojimo mažinimo priemones visose gyvsidabrio gyvavimo ciklo stadijose (gyvsidabrio gavyba, perdirbimas, naudojimas, išsiskyrimo į orą kontrolė bei atliekų ir gyvsidabriu užterštų teritorijų tvarkymas). Konvencijos įgyvendinimo priemonės skirtos reguliuoti žmonių sveikatai ir aplinkai pavojų keliančio gyvsidabrio, jo junginių ir jų turinčių produktų naudojimą, gyvsidabrio patekimo į aplinką mažinimą. Lietuva gauna informacijos iš eksportuojančios šalies apie ketinamo eksportuoti gyvsidabrio ar jo junginių šaltinius, importuojamus ir eksportuojamus gyvsidabrio junginius ir jų srautus, turi galimybę nesutikti importuoti tam tikrų gyvsidabrio junginių.


KONVENCIJA DĖL PELKIŲ, TURINČIŲ TARPTAUTINĘ REIKŠMĘ, YPAČ VANDENS IR PELKIŲ PAUKŠČIŲ APSAUGAI (RAMSARO KONVENCIJA)

Konvencijos tikslas – išsaugoti svarbiausias žemės šlapynes (pelkes, ežerynus, upių deltas, lagūnas, maršas ir kt.), kurios yra svarbi retų augalų ir gyvūnų buveinė ir daro didelę įtaką vietovės ekosistemai, klimatui, gyvenimo sąlygoms. Lietuva, dalyvaudama šioje Konvencijoje, siekia didesnio šlapynių apsaugos užtikrinimo ir pelkių atkūrimo finansavimo, taip pat ir tarpvalstybinėms saugomoms teritorijoms, kurios yra bendros su Baltarusija ir Latvija.


JT KONVENCIJA DĖL KOVOS SU DYKUMĖJIMU ŠALYSE, KURIOS PATIRIA DIDELES SAUSRAS IR/AR DYKUMĖJIMĄ, YPAČ ESANČIOSE AFRIKOJE (UNCCD)

Konvencija skirta kovai su dykumėjimu ir kitomis žemių degradavimo formomis, siekiant mažinti jų padarinius visame pasaulyje. Konvencijos šalys įsipareigoja rinkti, analizuoti su dykumėjimu ir žemių degradavimu susijusią informaciją, ja keistis, dalytis patirtimi, technologinėmis žiniomis. Konvencijos V priedas yra skirtas Vidurio ir Rytų Europai, atsižvelgiant į šio regiono specifines sąlygas. 100 proc. įmokos į Konvencijos biudžetą skaičiuojama kaip Lietuvos oficiali parama vystymuisi.


TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL BANGINIŲ MEDŽIOKLĖS REGULIAVIMO IR JOS PROTOKOLAS

Konvencija skirta banginių populiacijoms išsaugoti, nustato įvairių banginių rūšių medžioklės draudimus ir limitus. Konvencijos veikla banginių apsaugai aktuali tarptautiniu lygiu, todėl ES valstybių narių dalyvavimas Konvencijos susitikimuose ypač svarbus ES.


JT PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TARPVALSTYBINIŲ PERVEŽIMŲ BEI JŲ TVARKYMO KONTROLĖS KONVENCIJA (BAZELIO KONVENCIJA)

Konvencija skirta pavojingų ir kitų atliekų tarpvalstybiniams vežimams kontroliuoti ir užtikrinti šių atliekų tinkamą tvarkymą. Lietuva dalyvauja Konvencijos veikloje, nes derinami ir priimami sprendimai turi tiesioginės įtakos ES teisiniam reguliavimui dėl atliekų tarpvalstybinių vežimų. Lietuvai aktuali atliekų tarpvalstybinių vežimų kontrolė, nelegalių atliekų vežimų prevencija ir mažinimas, aplinkai tinkamas pavojingų atliekų tvarkymas, atliekų prevencijos ir mažinimo klausimai.


VIENOS KONVENCIJA DĖL OZONO SLUOKSNIO APSAUGOS IR VIENOS KONVENCIJOS MONREALIO PROTOKOLAS DĖL OZONO SLUOKSNĮ ARDANČIŲ MEDŽIAGŲ

Lietuva, dalyvaudama Konvencijos veikloje, įgyvendina ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OAM) valdymo priemones; keičiasi informacija su kitomis šalimis apie esamas OAM alternatyvas, dalijasi kita technine, moksline informacija, įgyvendina priimtas priemones. Monrealio protokolu kontroliuojamos medžiagos naudojamos Lietuvoje išimtiniais atvejais (šaldymo ir oro kondicionavimo sektoriuje, aviacijos gaisro gesinimo įrangoje, laboratorijos ir analizės tikslais). Į šio protokolo kontroliuojamų medžiagų sąrašą įtraukiamos vis naujos medžiagos ir atsisakoma aplinkai ir sveikatai kenksmingų medžiagų. Monrealio protokolo šalių susitikimų sprendimai atsisakyti tam tikrų medžiagų naudojimo turi tiesioginės įtakos Lietuvos ūkiui ir gyventojams. 100 proc. įmokos į Konvencijos biudžetą skaičiuojama kaip Lietuvos oficiali parama vystymuisi.


JT TOLIMŲJŲ TARPVALSTYBINIŲ ATMOSFEROS TERŠALŲ PERNAŠŲ KONVENCIJA

Konvencija siekiama žmones ir aplinką apsaugoti nuo oro taršos. Šalys įpareigojamos kurti ir įgyvendinti oro taršos mažinimo strategijas, naudojant geriausias tuo metu prieinamas technologijas, taip pat skelbti informaciją apie įgyvendinamas priemones, dalytis technine bei moksline patirtimi, vykdyti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio stebėseną. Lietuva yra ratifikavusi visus 8 Konvencijos Protokolus ir įsipareigojusi įgyvendinti jų reikalavimus dėl oro taršos mažinimo.


JT TARPVALSTYBINIŲ VANDENTAKIŲ IR TARPTAUTINIŲ EŽERŲ APSAUGOS IR NAUDOJIMO KONVENCIJA

Konvencijos tikslas – sukurti dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo sistemą, kad būtų galima išvengti tarpvalstybinių vandentakių taršos, ją kontroliuoti ir užtikrinti, kad JT Europos ekonominės komisijos valstybės narės racionaliai naudotų vandens išteklius. Konvencija sudaro galimybes veiksmingiau spręsti Lietuvos bendradarbiavimo su Nemuno baseino šalimis klausimus. Lietuva Konvencijos susitikimuose dalyvauja tik tuomet, kai svarstomi aktualūs su Lietuvos vandens sektoriaus politikos formavimu ir įgyvendinimu susiję klausimai.


EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO IR PLĖTROS ORGANIZACIJA (EBPO)

EBPO – tai daugiašalis forumas, kuriame valstybių narių ekspertai diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės, socialinės bei aplinkosauginės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį gyvenimą. EBPO padeda siekti tokių tikslų kaip investicinės aplinkos ir verslo sąlygų gerinimas; modernios socialinės aplinkos kūrimas; pažangių kovos su korupcija metodų diegimas; švietimo ir sveikatos paslaugų modernizavimas; aplinkos apsauga ir teritorijų planavimas; efektyvus valstybės turto valdymas ir t. t. EBPO šiuo metu priklauso 36 valstybės, Lietuva pilnateise EBPO nare tapo 2018 m. liepos 5 d. Pagal kompetenciją EBPO komitetų veikloje dalyvauja daugelis ministerijų ir Vyriausybės institucijų. Aplinkos ministerija yra atsakinga už EBPO Aplinkos politikos ir Cheminių medžiagų komitetus, ministerijos atstovai dalyvauja daugiau nei 20-ies EBPO darbo grupių veikloje aplinkos, cheminių medžiagų, atliekų ir kitose susijusiose srityse.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTĖS TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE 2017 M. SĄVADAS

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-10-25