Ekosisteminės paslaugos

Bendroji informacija

Ekosisteminės paslaugos – nauda, kurią gauname iš gamtos

Gerovės palaikymo sistemos: ekosistemos ir jų teikiamos paslaugos, plakatas

Dauguma Lietuvos gyventojų visiškai sutinka, jog gamta ir biologinė įvairovė yra jų sveikatos ir gerovės pagrindas. Švarus oras, grynas vanduo, maisto produktai, statybinės medžiagos, potvynių, kenkėjų ir ligų, klimato reguliacija, žemės ūkio kultūrų apdulkinimas – visa tai ir daugiau yra nauda, kurią gauname iš gamtos ir be kurios neišgyventume

Šio ryšio tarp žmonių gerovės ir gamtos teikinių išryškinimui mokslininkai ir aplinkosaugininkai naudoja ekosisteminių paslaugų (angl. ecosystem services) – ekosistemų funkcijų, tiesiogiai naudingų žmogui – principą.

Deja, dažnai šios paslaugos visuomenės yra laikomos neišsenkančiomis ir nemokamomis (ypač tos, kurios neturi rinkos vertės), nėra pakankamai žinomos ir pripažįstamos bei tinkamai vertinamos. Be to, žmogaus veikla daro didelį ir dažniausiai neigiamą poveikį biologinei įvairovei, ekosistemoms ir jų funkcijoms, taip pat ir ekosisteminėms paslaugoms.

Siekiant šį poveikį sumažinti yra labai svarbu pradėti vertinti ekosistemų būklę, jų gebėjimą teikti paslaugas ir tų paslaugų kokybę bei integruoti šį vertinimą į sprendimų priėmimą. Tai ne tik leis geriau ir visapusiškai saugoti mūsų gamtą, bet ir padės užtikrinti dabartinių bei ateities kartų socialinę ir ekonominę gerovę.

VIDEO apie ekosistemines paslaugas ir jų svarbą miestuose

 

Ekosisteminių paslaugų tipai

Ekosisteminių paslaugų tipų pavyzdžiai

Ekosisteminės paslaugos yra skirstomos į keturis pagrindinius tipus (MEA, 2005):

  • Aprūpinimo paslaugos – tai tokios paslaugos, kurių naudą galima tiesiogiai apčiuopti ir suvartoti. Tai įvairūs ekosistemų produktai: maisto produktai, pašaras gyvuliams, kuras, geriamas vanduo, vaistinės medžiagos, mediena, kitos statybinės medžiagos, natūralūs pluoštai ir kiti materialūs ištekliai.
  • Reguliavimo paslaugos – tai tokios paslaugos, kurias ekosistemos teikia atlikdamos įvairias natūralias reguliavimo funkcijas, pavyzdžiui, vandens, oro ar dirvožemio kokybės gerinimas, vandens nuotėkio, t.y. potvynių reguliacija, dirvos erozijos prevencija, ligų ir kenkėjų kontrolė, CO2 sugėrimas, augalų kultūrų apdulkinimas ir kitos. Šios paslaugos yra dažnai nepastebimos ir klaidingai laikomos neišsenkančiomis, tačiau pažeidus jų būklę, praradimai gali būti itin dideli, o jas atkurti – brangu ir sudėtinga.
  • Palaikymo paslaugos – tai paslaugos, be kurių nebūtų kitų ekosisteminių paslaugų. Nors žmonija tiesioginės naudos iš jų paprastai negauna, šios paslaugos yra būtinos ekosistemų sveikam funkcionavimui. Pavyzdžiai: dirvos formavimas, maistinių medžiagų apykaitos ciklas, biologinės ir genetinės įvairovės palaikymas ir kita.
  • Kultūrinės paslaugos – tai nematerialūs ekosistemų teikiniai, tenkinantys įvairius kultūrinius, socialinius ir emocinius žmonių poreikius. Rekreacija, įkvėpimas randamas gamtoje, estetinis, dvasinis pasitenkinimas, tradicijos, ryšys su vieta – dažnam tai yra pačios svarbiausios ir lengviausiai suprantamos gamtos teikiamos vertybės.

Detalų konkrečių ESP sąrašą siūlo „Bendroji tarptautinė ekosisteminių paslaugų klasifikacija“ (Common International Classification of Ecosystem Services, CICES): žiūrėti čia (lietuvių k.) ir čia (detaliau, anglų k.).

Kodėl mums turėtų rūpėti ekosisteminės paslaugos? Kodėl reikia jas vertinti ir integruoti į sprendimų priėmimo procesus?

Ekosistemos funkcijos „tampa“ paslaugomis, kai atsiranda socioekonominis interesas, t.y. kai funkcija yra įvardijama kaip žmonių gerovei teikianti „naudą“ (psichinei ir fizinei sveikatai, socialiniam gyvenimui, bendrųjų poreikių patenkinimui, ir t.t.) ir turinti „vertę“ (ekonominę, socialinę, sveikatos, ir t.t.).

Ekosistemos ir jų teikiamos paslaugos yra mūsų ekonominės ir socialinės gerovės pagrindas, todėl labai svarbu, jog į jas ir jų būklę būtų atsižvelgiama priimant sprendimus įvairiuose viešojo administravimo sektoriuose.

Viena ekosistema gali teikti visą eilę paslaugų. Pavyzdžiui, pelkėje renkame uogas, grybus, vaistažoles, statybines ar energijos gamybai tinkamas medžiagas (nendrės). Pelkė taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį reguliuojant vandens nuotėkį, mažinant potvynių grėsmę, valant vandenį ir sugeriant šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Be to, pelkė yra istoriškai, kultūriškai lietuviams svarbi vieta, o šiandien taip pat teikia įvairias rekreacijos galimybes – čia galima stebėti paukščius, uogauti, eiti į pelkių žygius ir panašiai. 

Ekosisteminės paslaugos gali būti teikiamos pasauliniu, regioniniu ir/ar vietiniu lygiu. Pavyzdžiui, atogrąžų miškai sugeria didžiulius kiekius CO2 ir taip mažina su klimato kaita susijusias grėsmes visame pasaulyje; Nemuno upės baseine esančių pelkių (pvz. Čepkelių pelkės) vandens sulaikymo ir potvynių reguliavimo paslaugos vartotojai yra Nemuno vidurupio ir žemupio (pvz. Kauno, Jurbarko, Rusnės apylinkių) gyventojai; tuo tarpu miesto medžiai orą nuo kietųjų dalelių valo iki 300 m atstumu, o Anykščių šilelio ir „Lajų tako“ kultūrinės paslaugos taip pat teikiamos gana lokaliai.

Atstumas, esantis tarp ekosistemos, teikiančios paslaugą, ir tos paslaugos vartotojo, gali turėti įtakos ir paslaugos pažinimui ir įvertinimui. Pavyzdžiui, iš vietinių miesto medžių gaunama nauda dažno gyventojo atpažįstama gerokai lengviau nei tos paslaugos, kurias globaliai teikia tolimi atogrąžų miškai ar koraliniai rifai.

  • Paskaičiuota, jog Natura 2000 tinklo palaikymas ES kasmet kainuoja apie 6 mlrd. Eur, tačiau, palyginimui, šiose saugomose teritorijose per metus sukuriama ekosisteminių paslaugų (pvz. CO2 sugėrimas, apsauga nuo potvynių ir kitų stichinių nelaimių, vandens valymas, įvairios kultūrinės paslaugos ir kita) už maždaug 200-300 mlrd. Eur.
  • Miestų gyventojų skaičiui kasmet vis augant, svarbu nepamiršti ir žaliųjų miesto zonų, parkų ir miesto želdinių sukuriamų ekosisteminių paslaugų. Tarp svarbiausiųjų – temperatūros reguliavimas, itin svarbus dėl vis dažnėjančių vasarinių karščio bangų, taip pat oro kokybės gerinimas, lietaus vandenų tolygesnis paskirstymas bei įvairios kultūrinės paslaugos. Pavyzdžiui, skaičiuojama, jog geriamo vandens valymo paslauga, kurią atlieka Miuncheną, Vokietijoje supančios natūralios ekosistemos, yra verta beveik 9 mln. Eur per metus. Saugomų teritorijų steigimas ir organinės žemdirbystės skatinimas leido sumažinti į vandenį patenkančių chemikalų kiekį ir sustiprinti šios paslaugos teikimą, bei išvengti didėjančių sąskaitų už geriamą vandenį gyventojams. 
  • 2018 m. atlikta studija įvertino Mančesterio miesto medžius - paskaičiuota, jog 11,321,386 medžiai visame urbanizuotame regione sukuria paslaugų (vandens reguliavimas, CO2 sugėrimas ir oro taršos mažinimas) už 33 mln. svarų (apie 37 mln. eurų). 

Dėl tiesiogiai ir netiesiogiai žmonių veiklos ekosistemoms daromos žalos, jų būklė blogėja, kartu prastėja ir ekosistemų teikiamų paslaugų kokybė. Pavyzdžiui, nuo 2000 iki 2010 m. dėl mažėjančių pievų plotų (be kitų priežasčių), vabzdžių atliekamo augalų kultūrų apdulkinimo potencialas visoje ES sumažėjo 5 proc. Taip pat skaičiuojama, jog ekosistemų praradimo žala pasaulio ekonomikai iki 2050 m. per metus sieks apie 14 trilijonų Eur, arba apie 7 proc. viso pasaulio BVP.

Kompleksinis požiūris, atsižvelgiantis ir į ekosistemų gebėjimą teikti paslaugas, pirmiausia išryškintų mūsų priklausomybę nuo gamtos teikiamos naudos ir kokią įtaką sprendimai veikiantys ekosistemas ir jų funkcijas gali turėti ilgalaikei žmonių socioekonominei gerovei.

Tai leistų visapusiškai saugoti gamtą, skatintų atkurti pažeistas ir sunaikintas ekosistemas bei tausoti išteklius, mažintų riziką susijusią su klimato kaita ir kitomis gamtinėmis grėsmėmis bei sukurtų naujas verslo ir mokslo inovacijų galimybes.

Ekosisteminių paslaugų principo kritika

Ar įkainojus ekosistemines paslaugas, tai netaps pretekstu jas naikinti? Ar apskritai yra moralu įkainoti ekosistemas ir jų teikiamas paslaugas?

Ekosisteminių paslaugų vertinimų yra įvairių ir ne visi jie skaičiuoja piniginę vienos ar kitos paslaugos vertę – be ekonominio, pavyzdžiui, galimi biofizinis ar socialinis vertinimas. Tačiau nereikėtų nuvertinti ar piktintis ir gamtos teikiamos naudos išreiškimu piniginiais vienetais – pavyzdžiui, ES vabzdžių apdulkintų pasėlių vertė skaičiuojama kasmet siekia apie 15 milijardų eurų. Ne specialistui šį skaičių yra gerokai lengviau suprasti ir įvertinti, nei, pavyzdžiui, tam tikrai ekosistemai paskaičiuotą apdulkinimo potencialą, išreikštą logaritminėje skalėje.

Ekosisteminių paslaugų principas taip pat dažnai susilaukia kritikos ir dėl savo antropocentriškumo – juk kalbame apie gamtos teikiamą naudą žmogui. Mokslininkų manymu, ekosisteminių paslaugų principas, atvirkščiai, skatina galvoti apie visą sistemą ("whole system aware"), kur žmogus yra dalis tiek visuomenės, tiek gamtos. Gamtos savitoji vertė jokiu būdu neturėtų būti pamiršta – ekosistemos, biologinė įvairovė yra vertingos iš savęs, t.y. ne vien dėl žmonijai teikiamų naudų, ir dėlto jas reikia saugoti. Deja, toks gilią pagarbą gamtai atspindintis požiūris nėra vyraujantis visuomenėje bei tarp sprendimų priėmėjų, o sąsaja tarp mūsų gyvenimo būdo ir gamtai daromos žalos yra dažnai nematoma ar ignoruojama. Tuo tarpu ekosisteminės paslaugos leidžia labai aiškiai ir paveikiai susieti žmonių daromą neigiamą poveikį gamtai su žala mūsų pačių gerovei ir ekonomikai. Tai, tikėtina, galėtų labiau paskatinti imtis aktyvesnių gamtosauginių veiksmų ir užtikrinti geresnę ekosistemų būklę.

Ekosisteminių paslaugų vertinimas ir integravimas į sprendimų priėmimo procesus

Ekosisteminių paslaugų vertinimas – tai būdas parodyti visuomenei ir sprendimų priėmėjams, kokią naudą ekosistemos teikia žmogaus gyvenimui.

Vertinimas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis specialių žinių ir resursų, įvairių suinteresuotų šalių į(si)traukimo bei konkrečių išsikeltų tikslų ir uždavinių.

Ekosisteminių paslaugų vertinimas: teorinių principų ir gerosios užsienio praktikos apžvalga dokumente apžvelgiamos pagrindinės ESP vertinimo tendencijos pasaulyje, pradedant nuo įsigalėjusių koncepcinių schemų iki jau naudojamų vertinimo įrankių bei EP vertinimo integravimo pasirinktose šalyse. Dokumentu siekiama pademonstruoti EP vertinimo prasmę ir naudą bei įtvirtinti, jog nors EP vertinimas pirmiausia yra ekonominis, jis gali pasitelkti ir kitokias formas (pvz. sociokultūrinis vertinimas).

EP vertinimo rezultatai pritaikomi įvairiai: visuomenės sąmoningumo apie EP vertę didinimui, teritorijų planavimo prioritetų nusistatymui (išlaidų-naudos santykis), kompensacijų už žalą gamtai nustatymui. Galiausiai, vieni iš populiariausių mechanizmų EP vertės įtraukimui į sprendimų priėmimo procesus yra finansiniai, pavyzdžiui, paremti paskatomis (angl. incentives) - tokios yra payments for ecosystem services tipo iniciatyvos.

Ataskaitos, rekomendacijos, kita susijusi medžiaga

Nacionalinis ekosisteminių paslaugų vertinimas ir vertinimo integravimas į sprendimų priėmimą

Informacija rengiama

Projektai Lietuvoje

Jeigu vykdote MAES tipo projektą Lietuvoje ir jo čia nematote, susisiekite kontaktu žemiau.

ES ir tarptautinės iniciatyvos

Susijusios temos

  • Gamtinis kapitalas (angl. Natural capital) ir Gamtos nauda žmogui (angl. Nature contributions to People, NCP)
  • Žalioji infrastruktūra (angl. Green infrastructure) ir Gamta paremti sprendimai (angl. Nature-based solutions)
  • Ekologinis kompensavimas ir vystymasis be praradimo (angl. No net loss)
  • Teritorijų planavimas
  • Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) - ekosistemų paslaugos minimos:
  • Ekosistemų apskaita ir sąskaitos (angl. Ecosystem accounting)
  • Taip pat: Darnus vystymasis, Vandenų politika, Miškų politika, Klimato kaitos politika, Žemės ūkio politika, Jūros politika ir kt.

Susiję JT Darnaus vystymosi tikslai

DVT 15 - Gyvybė žemėje

Saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakreipti šį procesą priešinga kryptimi bei sustabdyti biologinės įvairovės praradimą

15.1. Iki 2020 metų užtikrinti sausumos ir vidaus gėlo vandens ekosistemų ir jų paslaugų, pirmiausia miškų, pelkių, kalnų ir sausumų, išsaugojimą, atkūrimą ir tausų naudojimą laikantis tarptautinėse sutartyse nustatytų įsipareigojimų.

15.9. Iki 2020 metų įtraukti ekosistemų ir biologinės įvairovės vertybes į nacionalinį ir vietinį planavimą, vystymosi procesus, skurdo mažinimo strategijas ir ataskaitas.

Informacija rengiama

In English

Lithuania - MAES developments - Biodiversity Information System for Europe (updated 2019.03)

Ecosystem services in Lithuania: current status (v. 2019.02)

Ecosystem services in Lithuania: current status (v. 2018.01)

Kontaktai

Gamtos apsaugos ir miškų politinės grupės vyr. specialistė Kristina Simonaitytė kristina.simonaityte@am.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-03-04