Klimato kaitos programa

2009 m. liepos 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos klimato kaitos finansinių instrumentų įstatymas, kurio trečiajame skirsnyje reglamentuojama prekyba apyvartiniais taršos leidimais (ATL) ir Kioto vienetais, tarp jų ir nustatytosios normos vienetais (NNV). Siekiant sukurti atskirą programą už taršos leidimų pardavimus gautoms lėšoms rinkti ir klimato kaitos padarinių švelninimo projektams finansuoti, šio įstatymo 10 straipsniu įsteigta Klimato kaitos specialioji programa (KKSP).

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 2, 9, 10 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo įstatymą, Klimato kaitos specialioji programa nuo 2019 m. sausio 1 d. vadinasi - Klimato kaitos programa (toliau - Programa).

Į Programos sąskaitą patenka lėšos, gautos už perleistus NNV ir aukcione parduotus ATL, taip pat fizinių ir juridinių asmenų savanoriškos lėšos ir surinktos ekonominės baudos. 

Programos lėšos naudojamos šioms sritims:

  • lėšos skiriamos energijos vartojimo ir efektyvumo didinimo projektams (pvz., pastatų modernizavimui);
  • programos lėšos skiriamos atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo projektams (pvz., biokuro katilų įrengimui ar saulės jėgainių įrengimui);
  • vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui besivystančiose šalyse, perduodant Lietuvos technologijas ir patirtį (pvz. saulės elektrinės Gruzijoje, Moldovoje, Armėnijoje);
  • visuomenės informavimui ir švietimui, mokslo tiriamiesiems darbams, veiklos vykdytojų ir kitų asmenų konsultavimui ir mokymui;
  • miškų atkūrimui ir įveisimui; informavimui, švietimui ir konsultavimui aktualiausiais klimato kaitos klausimais; prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių (angl. adaptation) ir klimato kaitos padarinių švelninimo (angl. mitigation) priemonių įgyvendinimui; Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimo priemonių plano vykdymui; Programos lėšų administravimui ir Šiltnamio efektą sukeliančio dujų registro tvarkymo finansavimui; kitoms klimato kaitos politikos veiksmingo valdymo priemonėms.

Administruoti Klimato kaitos programos lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliojo Aplinkos ministeriją.

Programos lėšos naudojamos vadovaujantis kiekvienais metais tvirtinama Programos lėšų naudojimo sąmata, kurios projektą parengia Aplinkos ministerija. Metinės sąmatos projektas yra apsvarstomas su Nacionaliniu klimato kaitos komitetu ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetu. Joje nurodomos programos investavimo sritys ir joms skiriama lėšų suma. Patvirtinus metinę sąmatą, tvirtinamas Metinę sąmatą detalizuojantis planas, kuriuo nustatomas į Programą gaunamų lėšų paskirstymas konkrečioms finansavimo priemonėms ir kitos finansavimo sąlygos.

Atsakymus į dažniausiai visuomenės užduodamus klausimus, susijusius su programa rasite čia.

Aktualiausia informacija apie projektų finansavimą klimato programos lėšomis socialiniame tinkle Facebook.

Klimato kaitos programos lėšos naudojamos vadovaujantis kiekvienais metais tvirtinama programos lėšų naudojimo sąmata, kurios projektą parengia Aplinkos ministerija. Joje nurodomos programos investavimo sritys ir joms skiriama lėšų suma. Patvirtinus programos lėšų metinę sąmatą, tvirtinamas metinę sąmatą detalizuojantis planas, kuriuo nustatomas lėšų paskirstymas konkrečioms finansavimo priemonėms ir kitos finansavimo sąlygos. Po sąmatos ir metinio plano patvirtinimo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) parengia ir skelbia kvietimus teikti paraiškas pagal tų metų numatytas finansavimo priemones.

Programos lėšos naudojamos šioms sritims:

  • lėšos skiriamos energijos vartojimo ir efektyvumo didinimo projektams (pvz., daugiabučių namų modernizavimui; viešųjų pastatų modernizavimui; fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimui (modernizavimui);
  • programos lėšos skiriamos atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo skatinimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo projektams (pvz., biokuro katilų įrengimui ar saulės jėgainių įrengimui - parama skiriama fiziniams ir juridiniams asmenims (mokykloms, darželiams, ligoninėms);
  • vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui besivystančiose šalyse, perduodant Lietuvos technologijas ir patirtį (pvz. saulės elektrinės Armėnijoje, Malaizijoje, Moldovoje, Sakartvele);
  • visuomenės informavimui ir švietimui, mokslo tiriamiesiems darbams, veiklos vykdytojų ir kitų asmenų konsultavimui ir mokymui;
  • miškų atkūrimui ir įveisimui; informavimui, švietimui ir konsultavimui aktualiausiais klimato kaitos klausimais; prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių (angl. adaptation) ir klimato kaitos padarinių švelninimo (angl. mitigation) priemonių įgyvendinimui; Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos įgyvendinimo priemonių plano vykdymui; Programos lėšų administravimui ir Šiltnamio efektą sukeliančio dujų registro tvarkymo finansavimui; kitoms klimato kaitos politikos veiksmingo valdymo priemonėms.

Klimato kaitos programos lėšomis finansuojami projektai, susiję su klimato kaitos padarinių švelninimu (išmetamo ŠESD kiekio kiekybiniu mažinimu) ir prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių. Lietuvoje įgyvendinamų projektų finansavimas vykdomas vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašu, fizinių asmenų įgyvendinimi projektai finansuojami vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims tvarkos aprašu.

Įstaiga, atsakinga už kvietimų teikti projektų paraiškas (registracijos formas) skelbimą, projektų paraiškų (registracijos formų) priėmimą ir vertinimą, projektų įgyvendinimo priežiūrą ir mokėjimų paramos gavėjams vykdymą yra Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). APVA interneto svetainėje skelbiama informacija apie paramos galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims.

2014 metais Lietuvos keleivinio transporto įmonėms už Lietuvos Ispanijai parduotus vadinamuosius taršos leidimus nupirkti 93 nauji ispaniški autobusai. Ispaniškus autobusus gavo  bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ – 20 SGD autobusų, „Kauno autobusai“ – 14, Klaipėdos autobusų parkas – 11, Šiaulių „Busturas“ ir  Panevėžio autobusų parkas – po 8, Marijampolės ir Telšių autobusų parkai – po 7, Ukmergės autobusų parkas – 5 bei Elektrėnų komunalinis ūkis – 3 autobusus. Be to, visoms bendrovėms paskirstyta po vieną hibridinį – suspaustomis gamtinėmis dujomis ir elektra – varomą autobusą, išskyrus Telšių autobusų parką, kur gautos dvi originalios transporto priemonės.

Žemiau pateikiama 2011-2016 m. pagal Klimato kaitos programos finansavimo priemones ir APVA (buvusi LAAIF) kvietimus pateiktų projektų, kuriems skirtas finansavimas, suvestinė (projektų skaičius 2017-05-22 duomenimis, išmokėjimai 2016-12-31 duomenimis)


 
Finansavimo priemonės
(sutrumpinti pavadinimai)
Projektų
skaičius
Išmokėta
subsidijų,
mln. Eur
2011 m. Švietimo įstaigų pastatų atnaujinimas 14 6,92
  Mažai taršių miesto autobusų keitimas 9 25,98
  Biokuro katilų nuo 500 kW iki 5 MW įrengimas 18 9,57
  Biokuro katilų iki 500 kW įrengimas 49+23 5,96
2012 m. Švietimo įstaigų pastatų atnaujinimas 15+7 9,24
  Individualių namų atnaujinimas 60 0,27
  AEI panaudojimas individualiuose namuose 39 0,17
  Keleivinių keltuvų įrengimas 1 1,44
2013 m. Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas 66 19,63
  Individualių namų atnaujinimas 180 0,05
  Biokuro katilų iki 10 MW įrengimas 1 0,52
  Biokuro ruošos modernizavimas 4 0,46
  AEI diegimas individualiuose namuose 225 0,03
  Biokuro katilų įrengimas visuomeninės paskirties pastatuose 26* 2,83
2014 m. Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas 8* 2,60
  Individualių namų atnaujinimas 158 0,49
  AEI diegimas individualiuose namuose 238 0,41
  AEI diegimas visuomeninės paskirties pastatuose 9* 1,23
  Nusidėvėjusių biokuro katilų keitimas naujais 2 0,77
  Biokuro ruošos modernizavimas 0* -
2015 m. AEI diegimas visuomeninės paskirties pastatuose 19* 0,40
  AEI diegimas individualiuose namuose 368 0,49
  Individualių namų atnaujinimas 148 0,23
2016 m. AEI diegimas individualiuose namuose 445  0,1
  Individualių namų atnaujinimas 181  -
  IŠ VISO:  2 313  89,79

Iš Klimato kaitos programos lėšų taip pat finansuojama dalis daugiabučių namų atnaujinimo projektų išlaidų (20-25 proc., jei pasiekiamas reikalaujamas energijos vartojimo sumažinimas). Šių projektų įgyvendinimą administruoja Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).

   

BETA 2012-2017 m. daugiabučių namų butų savininkams išmokėjo apie 106 mln. Eur iš Klimato kaitos programos lėšų - žr. lentelę žemiau:

  Išmokėta
kompensacijų,
mln. Eur
2012 m. 0,15
2013 m. 0,54
2014 m. 3,34
2015 m. 20,34
2016 m. 46,72
2017 m. 34,6
IŠ VISO: 105,69

Klimato kaitos programos lėšomis finansuojami projektai, susiję su klimato kaitos padarinių švelninimu (išmetamo ŠESD kiekio mažinimu) ir prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) yra atsakingoji institucija, administruojanti klimato kaitos programos projektus.

Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – Konvencija) 4 straipsnyje nustatyta, kad visos Konvencijos šalys turi vykdyti savo įsipareigojimus mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą, atsižvelgdamos į bendrą, bet diferencijuotą atsakomybę. Lietuva kartu su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, įrašytomis į Konvencijos II priedą, yra įsipareigojusios padėti besivystančioms šalims padengti jų išlaidas, susijusias su klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių vykdymu.

Konvencijos šalių susitikime 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje (COP15) susitarta besivystančioms šalims teikti didesnio masto, naują ir papildomą, nuspėjamą ir pakankamą finansavimą, kad jos galėtų imtis aktyvesnių veiksmų prieš klimato kaitą. Susitikimo metu iškeltas tikslas iki 2020 m. kasmet bendromis jėgomis skirti 100 mlrd. JAVdolerių iš įvairių finansavimo šaltinių: valstybinių, privataus kapitalo ir alternatyvių, mažiausiai išsivysčiusių šalių kovai su klimato kaita finansuoti. 2015 m. priimtu Paryžiaus susitarimus Europos Sąjungos valstybės narės (tarp jų ir Lietuva) dar kartą įsipareigojo remti finansiškai ir teikti technologinę pagalbą besivystančioms šalims.

Tarptautinį finansavimą reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai

Uždavinys užtikrinti finansinę ir technologinę paramą, skirtą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms įgyvendinti kitose šalyse, ir bendradarbiauti su kitomis šalimis plėtojant klimato kaitos srities projektus yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 366 patvirtintame Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstituciniame veiksmų plane.

Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad Klimato kaitos programos lėšos gali būti naudojamos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių priemonėms įgyvendinti trečiosiose šalyse pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą ir kitus tarptautinius susitarimus. Todėl nuo 2011 m. dalis šios programos pajamų kasmet skiriama klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiklos įgyvendinimo besivystančiose šalyse projektams finansuoti. Konkreti paramos suma numatoma kiekvienų metų Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatą detalizuojančiame plane.

Lietuvos parama besivystančioms šalims

Nuo 2011 m. Lietuva finansinę paramą besivystančioms šalims klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityje teikia iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų, per Užsienio reikalų ministerijos administruojamus vystomojo bendradarbiavimo projektus ir Finansų ministerijos įnašus.

Dvišaliai vystomojo bendradarbiavimo projektai

Nuo 2014 m. Aplinkos ministerija teikia paramą dvišaliams vystomojo bendradarbiavimo projektams, susijusiems su klimato kaita. Sprendimą susitelkti į dvišalę paramą lėmė Lietuvos Vyriausybės politika. Dvišalė parama yra efektyvesnė ir naudingesnė abiem šalims, ne tik padeda keistis Lietuvos patirtimi ir užmegzti vertingus ryšius bendradarbiaujant, bet ir sukuria aplinką, leidžiančią naudoti viešuosius finansus pritraukiant privataus sektoriaus investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas pagal dvišalio bendradarbiavimo projektus, kuriais technologijos perduodamos besivystančioms šalims. Gauti šią dvišalę paramą turi teisę įvairūs Lietuvos (privatūs ir viešieji) subjektai, kurie ketina įgyvendinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių projektus besivystančiose šalyse.  Kiekvienais metais Aplinkos ministerijos Vystomojo  bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija skelbia projektų konkursą ir atrenka geriausius projektus. Reikalavimai projektams nustatyti Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 278.

Kvietimai teikti projektų paraiškas/koncepcijas kasmet skelbiami www.am.lt, www.orangeprojects.lt, www.apva.lt ir spaudoje.

Skaidrių pranešimas apie Vystomojo bendradarbiavimo dvišalius projektus (2018 05 08)

Lietuvos teikiamo tarptautinio klimato kaitos finansavimo suvestinė:

 

tūkst. Eur

Paramos rūšis

Paramos gavėjas

Paramos teikėjas

2011 m.

25,7

Daugiašalė

ESMAP fondas - Energijos sektoriaus valdymo pagalbos programa, administruojama Pasaulio banko.

AM

29

Regioninė

E5P fondas - Rytų Europos energijos efektyvumo ir partnerystės fondas, administruojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.

URM

34,8

Dvišalė

Vystomojo bendradarbiavimo projektai (Moldova, Gruzija)

URM

2012 m.

29

Daugiašalė

ESMAP fondas

AM

2013 m.

 

105,4

Regioninė

E5P fondas (Moldova, Gruzija, Armėnija)

AM

9,2

Dvišalė

Vystomojo bendradarbiavimo projektas (Ukraina)

URM

2014 m.

222,3

Dvišalė

Vystomojo bendradarbiavimo projektas (Malaizija)

AM

6,8

Regioninė

Vystomojo bendradarbiavimo projektas (Armėnija, Ukraina, Moldova)

URM

50

Daugiašalė

EPTATF fondas - Rytų partnerystės techninės pagalbos patikos fondas, administruojamas Europos investicijų banko

 

FinMin

2015 m.

100

Daugiašalė

GCF - Žaliasis klimato fondas

AM

397,4*

Dvišalė

Vystomojo bendradarbiavimo projektai (Moldova)

AM

50

Daugiašalė

EPTATF fondas

FinMin

2016 m.

 

286,5*

Dvišalė

Vystomojo bendradarbiavimo projektas (Gruzija)

AM

50

Daugiašalė

EPTATF fondas

FinMin

2017 m.

618

Dvišalė

Vystomojo bendradarbiavimo projektai

AM

2018 m.

800**

Dvišalė

Vystomojo bendradarbiavimo projektai

AM

* planuojama bendra projektų vertė, įskaitant projektų vykdytojų nuosavą įnašą

** preliminari paramos suma

Ataskaitos apie besivystančioms šalims skirtą finansavimą

Aplinkos ministerija kiekvienais metais Europos Komisijai (žr. EIONET) teikia ataskaitas apie finansinę ir technologinę paramą besivystančioms šalims:

2011-2012 m. ataskaita

2013 m. ataskaita

2014 m. ataskaita

2015 m. ataskaita

2016 m. ataskaita

2017 m. ataskaita

Informacija apie paramą besivystančioms šalims taip pat teikiama Konvencijos sekretoriatui nacionalinėse ataskaitose ir nacionaliniuose Konvencijos įgyvendinimo pranešimuose, kurie teikiami atitinkamai kas dvejus ir ketverius metus.


Informacija apie įgyvendintus dvišalius vystomojo bendradarbiavimo projektus

Aktualiausia informacija apie projektų finansavimą besivystančiose šalyse socialiniame tinkle Facebook.

Pasinaudojant 2018 m. APVA kvietimu gauta 10 dvišalių vystomojo bendradarbiavimo projektų paraiškų. Projektais siekiama besivystančiose šalyse švelninti klimato kaitą ir diegti naujas technologijas perduodant Lietuvos patirtį. Dauguma projektų susiję su saulės energijos panaudojimu. Gautos paraiškos diegti saulės energijos technologijas Gruzijoje, Armėnijoje, Moldovoje, Nigerijoje ir Indijoje. Klimato kaitos efekto mažinimo bus siekiama ir taikant inovatyvius žemdirbystės metodus Zambijoje ar pažangias biokuro technologijas Gruzijoje.

Eil. Nr. Pareiškėjas Projekto pavadinimas
1. UAB Solet Technics „Klimato kaitos problemų sprendimas Nigerijoje įrengiant saulės elektrinę Kwara valstijos universitete, pakeičiant dyzelinius generatorius, perduodant Lietuvos patirtį saulės energetikos srityje, bendradarbiaujant su vietos partneriais“
2. UAB Solet Technics „Energetinės laisvės ir klimato kaitos problemų sprendimas Gruzijoje perduodant Lietuvos patirtį saulės energetikos srityje, bendradarbiaujant su vietos partneriais ir karo pabėgėlių stovyklos savanoriais“
3. UAB „EST LT“ „Dvišalio vystomojo bendradarbiavimo projektas“
4. UAB „Saulės grąža“ „Lietuvos patirties ir žinių perdavimas Indijai diegiant saulės energetikos technologijas“
5. UAB „Saulės aukštis“ „Saulės energijos potencialo panaudojimo Nepale skatinimas, perduodant Lietuvos patirtį“
6. Vilniaus pramonės ir verslo asociacija „Saulės energijos naudojimo Armėnijoje, remiantis pažangiausiomis technologijomis, skatinimas“
7. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai „Klimato kaitos efekto mažinimas taikant inovatyvius žemdirbystės metodus Zambijoje“
8. UAB „Tobula instaliacija“ „NAPMASE – „Nigerijos Anglies Pėdsako Mažinimas per Saulės Energetiką““
9. UAB „Energetikos projektai“ „Dvišalis bendradarbiavimas  diegiant atsinaujinančių energijos išteklių technologijas Moldovos Šiaurinėje dalyje“
10. UAB „Enerstena“ „Pažangių biokuro technologijų pritaikymas Gruzijoje“
   Bendra prašoma subsidijos suma 2 674 684,05

Dvišalių vystomojo bendradarbiavimo projektai puiki galimybė įgyti tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties, atverti įmonei ar organizacijai naujas galimybes besivystančiose šalyse ir prisidėti prie lietuviškų technologijų sprendimų sklaidos, tuo pačiu prisidėti prie Lietuvos įsipareigojimų teikti paramą besivystančioms šalims pagal 2015 m. Paryžiuje pasirašytą pasaulinį klimato kaitos susitarimą. 2018 m. kvietimas.


Malis, Armėnija ir Gruzija – būtent šiose šalyse į atsinaujinančios energetikos projektus bus investuota apie 1 mln. eurų. (pasinaudojus 2017 m. kvietimu). Daugiau kaip pusę šios sumos (608 tūkst. eurų) sudarys Klimato kaitos programos lėšos, kitas pritrauks Lietuvos įmonės įgyvendinančios projektus.

Dvi saulės jėgainės bus sumontuotos Malio sostinėje Bamake – ant ligoninės ir universiteto stogų (200 kW galios), o kita ant Tbilisio universiteto stogo.

Straipsniai spaudoje:

Saulės jėgaines besivystančiose šalyse montuos 3 Lietuvos įmonės, vz.lt 2018-02-01

Iki 2020 m. pab. Malyje (Bamako mieste) UAB „Saulės grąža“ ketina įrengti dvi 200 kW bendros galios jėgaines ant universiteto ir ligoninės stogų. Nuotraukos (UAB "Saulės grąža")

     

Bamako universiteto stogas                           Bamako ligoninė                                         Bamako ligoninės stogas

Projekto pagrindinis tikslas – skatinti saulės energetikos vystymąsi Malyje, perduodant Lietuvos patirtį ir žinias. Šiam tikslui Malio sostinėje Bamako universitete ir ligoninėje bus įrengiamos saulės elektrinės ir karšto vandens ruošimo sistemos naudojant aukštos kokybės Lietuvoje pagamintus produktus.  Ant pastatų stogų bus įrengiami fotomoduliai, tiekiantys elektros energiją tiesioginiam vartojimui ir karštam vandeniui ruošti. Bendra planuojamų įrengti saulės elektrinių galia – 200 kW. Saulės elektrinių gaminama elektros energija ir karštas vanduo bus naudojami šių įstaigų reikmėms, bus patenkinama didžioji dalis pastatų metinio energijos poreikio.

Projekto eiga:

  • 2019 01 20 -2019 01 24  -> Susitikimas su projekto partneriais Malyje, projekto veiklų pristatymas ir projekto eigos aptarimas. Pasirinktų objektų apžiūra, techninės informacijos projektavimui rinkimas.
  • 2019 02-2019 03   -> Saulės elektrinių elektros energijos gamybai ir karšto vandens ruošimui projektavimas ir gamyba.
  • 2019 03-2019 08 -> Saulės elektrinių elektros energijos gamybai transportavimas ir sumontavimas.
  • 2019 06-2019 10 -> Projekto rezultatų pristatymo renginiai,  pranešimai ir straipsniai spaudai.

Iki 2019 m. pab. UAB „Nogridas“ planuoja įrengti 120 kW galios saulės jėgainę ant Tbilisio universiteto stogo.  Projekto pagrindinis tikslas – skatinti saulės energetikos vystymąsi Gruzijoje (saulės energija Gruzijoje turi potencialą dėl saulėtų dienų), perduodant Lietuvos patirtį ir žinias.

UAB „Soli Tek Cells“ atsisakė įgyvendinti projektą dėl atsiradusių techninių aplinkybių (silpnų stogo konstrukcijų). 2019 m. birželio 11 d. įsakymu D1-359 finansavimas atšauktas.


Lietuvos patirties ir žinių perdavimas Gruzijai (Sakartvelui) diegiant saulės energetikos technologijas

2018 m. balandžio 4 d. Sakartvele oficialiai baigtas įgyvendinti projektas, kurio pagrindinis tikslas – perduodant Lietuvos patirtį ir žinias, skatinti saulės energetikos vystymąsi Sakartvele. Projektas finansuotas Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos bei saulės energetikos įmonės „Saulės grąža“ lėšomis. Šiam tikslui pasiekti pasirinkti šeši objektai, ant kurių sumontuotos 131 kW saulės elektrinės, skirtos elektros gamybai, o viename įrengtas ir Lietuvoje sukurtas unikalus valdiklis, kurio sistema šildo vandenį. Siekiant kuo geriau perteikti patirtį, pasirinkti visuomenei svarbių pastatų: dviejų mokyklų, vaikų darželio, ligoninės ir savivaldybių stogai. Taip pat įrengtos ir energijos gamybos monitoringo sistemos, leidžiančios stebėti įrenginių efektyvumą bei vertinti projekto rezultatus. Atsinaujinančių išteklių energetika – viena iš efektyviausių priemonių kovojant su sparčia klimato kaita. Šis projektas padės Gruzijai aktyviai įgyvendinti įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir didinti energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių apimtį. Elektrinėse gaminamos elektros energijos kiekį galima stebėti: Tianeti, Akhalsopheli, Rustavi, Asureti, Tetriskaro, Tbilisi.

   

Galutinis projekto naudos gavėjas 131 kw galios 6 biudžetinės įstaigos Tbilisio regione (mokykla, ligoninė, vaikų darželiai)
Projektą vykdė

UAB „Saulės grąža“

Partneris: visuom. judėjimas „Tarptautinė Gruzija“

Finansavimas

Projekto vertė: 286 000 Eur

Subsidija 67 %

UAB “Saulės grąža” įnašas 33 %

Straipsniai spaudoje:

Gruzijoje energiją gamins Aplinkos ministerijos lėšomis įkurta jėgainė statybų naujienos 2018 04 04


2018 m. kovo 5 d. Moldovos sostinėje Kišiniove oficialiai atidaryta 55 kW galios saulės jėgainė. Ant Moldovos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos stogo pastatyta saulės jėgainė gamins dalį ministerijos pastatui reikalingos elektros energijos. Tai vienas iš Lietuvos aplinkos ministerijos administruojamų Klimato kaitos  programos projektų.

Jėgainės įrengimo projektą įgyvendino Lietuvos įmonė UAB „Energetikos projektai“ kartu su Moldovos Energetinio efektyvumo agentūra ir LR Aplinkos ministerija. Bendra projekto vertė siekia apie 228 tūkst. Eur, prie šio projekto įgyvendinimo Aplinkos ministerija prisidėjo 140 tūkst. eurų subsidija. Planuojama, kad per metus saulės jėgainėje bus pagaminama apie 55 MWh elektros energijos, o tai leis sutaupyti apie 39 tonas šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Projektas finansuotas iš Klimato kaitos programos lėšų siekiant vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus remti besivystančias šalis klimato kaitos srityje. Tokiu būdu mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atkreipiamas Moldovos visuomenės dėmesys į galimybes kovai su klimato kaita panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Elektrinė išimtinai lietuviška – projekto partneris, aukštųjų technologijų įmonė „Viasolis“, besispecializuojanti išmaniųjų fasadų ir aukštos kokybės saulės modulių gamybos srityje,  pagamino saulės modulius ir suprojektavo bei sumontavo elektrinę. Monitoringo sistema taip pat sukurta lietuvių, elektrinės gaminamos elektros energijos kiekį stebėti galima čia. Projekto pristatymo skaidrės. Projekto pristatymo filmukas.

    

Straipsniai spaudoje:


Lietuvos patirties perdavimas besivystančioms šalims atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo srityje - Malaizijoje

Nuo 2016 m. Malaizijoje, Perako valstijoje, veikia dvi Lietuvos finansuotos ir mūsų šalyje pagamintos saulės jėgainės. Viena įrengta ant Sultono Idris universiteto stogo, kita – Lumuto krovinių uoste ant birių krovinių konvejerio stoginės.

Šios jėgainės – pirmasis Aplinkos ministerijos ir UAB „BOD group“ finansuotas ir įgyvendintas dvišalis vystomojo bendradarbiavimo projektas. Juo siekta,  vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus remti besivystančias šalis klimato kaitos srityje, mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atkreipti Malaizijos visuomenės dėmesį į galimybes kovai su klimato kaita panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Malaizijoje diena trunka apie 12 valandų, todėl saulės jėgainės yra vienas geriausių būdų kovoti su klimato kaita mažinant atmosferos taršą šiltnamio dujomis. Tačiau iki šiol energijai gaminti čia sunaudojama labai daug anglies ir dujų. Abi Lietuvos finansuotos saulės jėgainės kasmet turėtų pagaminti apie 87,3 MWh elektros energijos ir į atmosferą išmetamą anglies dvideginio kiekį sumažinti 57 tonomis. Šis 223 tūkst. eurų vertės projektas įgyvendintas Klimato kaitos programos (65 proc.), kurią administruoja Aplinkos ministerija, ir UAB „BOD group“ (35 proc.) lėšomis. Projekto pristatymo skaidrės. Ant Sultono Idris universiteto stogo įrengtos elektrinės gaminamos elektros energijos kiekį stebėti galima čia. 

    

Projekto naudos gavėjas

30 kW Universiti Pendidican Sultan Idris (Sultono

Idris Universitetas –UPSI) Malaizijoje

30 kW Lumuto uostas (virš birių krovinių konvejerio)

Projektą vykdė

UAB „BOD Group“

ir Lietuvos –Malaizijos Verslo Taryba (LMBC), pastaroji atsakinga už projekto veiklų viešinimą Lietuvoje ir Malaizijoje

Finansavimas

Bendra projekto vertė: 222 266,56 EUR

LR aplinkos ministerija skiria 144 810 EUR,

UAB „BOD Group“ – 77 456,56 EUR

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (angl. UNFCCC) Kioto protokole numatyti trys taip vadinamieji „lankstieji mechanizmai“, kurie leidžia konvencijos B priedo šalims – t. y. toms šalims, kurios yra įsipareigojusios pasiekti tam tikrus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sumažinimus – jais pasinaudoti, norint pasiekti numatytus ŠESD sumažinimus. Vienas iš lanksčiųjų mechanizmų – prekyba nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetais (NNV), kurių 1 vnt. lygus 1 t CO2 ekvivalento. B priede esančios šalys, tarp jų ir Lietuva, gali perleisti perteklinius NNV kitoms B priede esančioms šalims, kurioms trūksta šių vienetų.

Žalioji investavimo sistema

Siekiant užtikrinti, kad perleidžiami pertekliniai NNV iš tiesų prisidėtų prie „žalinimo“, t. y. ŠESD sumažinimo, NNV perteklių turinčios šalys sukūrė taip vadinamąsias Žaliąsias investavimo sistemas (ŽIS) – teisines sistemas, reglamentuojančias iš NNV sandorių gaunamų lėšų panaudojimą aplinkosauginiams projektams. Lietuva 2008-2012 m. laikotarpiu turėjo apie 80 mln. NNV perteklių. 2009 m., patvirtinus Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą ir kitus teisės aktus, reglamentuotas NNV pardavimas ir iš šių sandorių gaunamų lėšų panaudojimas, t. y. sukurta Žalioji investavimo sistema.

Vadovaujantis minėtu įstatymu, sprendimą dėl NNV sandorių sudarymo priima Vyriausybė, o Aplinkos ministerija teikia siūlymus dėl NNV sandorių sudarymo. NNV įsigijimo ir perleidimo sandorių rengimo ir sudarymo eigą, taip pat valstybės institucijas ir kitų asmenų teises ir pareigas nustato Šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandorių rengimo ir sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro įsakymu.

NNV sandorių sudarymo eiga

Aplinkos ministerija vykdo ir inicijuoja susitikimus su potencialiais NNV pirkėjais – užsienio šalimis (išimtis yra Japonija, kuri leidžia savo įmonėms įsigyti NNV), su kuriomis deramasi dėl NNV sandorių sudarymo sąlygų ir numatomų Žaliosios investavimo sistemos projektų įgyvendinimo krypčių.

Pirmasis sandorio etapas yra derybos su visomis suinteresuotomis šalimis, potencialiais pirkėjais, ir ketinimų protokolo (angl. Letter of Intent) pasirašymas. Tai yra neįpareigojantis šalių susitarimas, reglamentuojantis NNV pardavimus ir iš šių sandorių gaunamų lėšų panaudojimą, išskyrus nuostatas, kuriose aprašomos pirkėjo ir pardavėjo teisės ir įgaliojimai. Pasirašius ketinimų protokolą, Aplinkos ministerija toliau vykdo derybas su pirkėjais dėl planuojamo NNV sandorio esminių sąlygų: perleidžiamo NNV kiekio, perleidimo tvarkos, NNV kainos, mokėjimo būdo, (jei reikia) tarpininkaujančios šalies reikalavimų, už gautas lėšas planuojamų įgyvendinti projektų (priemonių) pobūdžio, ataskaitų apie įgyvendinamus projektus (priemones) pateikimo ir kitų esminių sutarties projekto nuostatų. Suderinusi su Finansų ministerija, Aplinkos ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia pasiūlymus ir Vyriausybės nutarimų projektus dėl NNV sandorių sudarymo. Aplinkos ministras taip pat yra sudaręs darbo grupę, kuri nagrinėja NNV sandorių sudarymo klausimus, juos aptaria su Finansų ministerija ir, esant reikalui, su kitomis ministerijomis. Ši darbo grupė sudaryta iš Finansų, Užsienio reikalų, Susisiekimo, Energetikos ir Ūkio ministerijų atstovų*.

Sandorių sudarymo eigoje, Aplinkos ministerijos administracijos padalinys supažindina aplinkos ministrą su darbo grupės pateiktais pasiūlymais dėl sandorio sudarymo dokumentų projektų turinio ir formos, tarp jų ir susitarimo memorandumo (angl. Memorandum of Understanding), kuris sudaromas raštu tarp pirkėjo ir pardavėjo įgaliotų institucijų ir kuriame nurodomos esminės NNV sandorio sąlygos, gautų lėšų panaudojimas, projektų, kuriuos planuojama įgyvendinti ir finansuoti iš gautų lėšų, kryptys. Aplinkos ministrui pasirašius memorandumą, pabaigiamas antrasis sandorio sudarymo etapas.

Tada rengiamas Vyriausybės nutarimo dėl nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandorio sudarymo projektas. Šis projektas kartu su sutarties projektu yra derinami su Finansų ministerija ir kitoms ministerijoms ir teikiami Vyriausybei, kuri priima sprendimą dėl NNV sandorio sudarymo. Sutartį pasirašo aplinkos ministras, taip įvykdydamas paskutinįjį, trečiąjį, sandorio sudarymo etapą.

Aktuali situacija

2011-2012 m. sudaryti šeši NNV sandoriai už bendrą 72,6 mln. Eur sumą. Pirmojo Kioto protokolo įsipareigojimų periodo (2008-2012 m.) NNV buvo galima perleisti iki 2014 m. pabaigos, o antrojo Kioto protokolo įsipareigojimų periodo (2013-2020 m.) NNV perleidimas apribotas.


* Esant situacijai, kai daugiau nei viena šalis yra susidomėjusi pirkti NNV ir siekiama gauti didžiausią ekonominę, finansinę ir aplinkosauginę naudą iš Lietuvai priklausančių NNV pardavimo, darbo grupė įvertina NNV sandorių sudarymo klausimus bei Finansų ministerijos pateiktas pastabas. Tada aplinkos ministras, atsižvelgdamas į šias pastabas, sprendžia, kurios suinteresuotos šalys (pirkėjai) siūlo sandorio sąlygas, labiausiai atitinkančias ŽIS įgyvendinimo kryptis Lietuvoje. Taip pat, jei atsiranda daugiau nei penki pirkėjai ir yra pasirašoma daugiau nei penki ketinimų protokolai, organizuojama pirkėjų atranka. Jie yra kviečiami teikti pasiūlymus dėl norimo įsigyti NNV kiekio ir kainos. Remiantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų pirkėjų atrankos kriterijų ir vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašu, pirkėjai kviečiami dalyvauti derybose dėl susitarimo memorandumo pasirašymo.

Nuo 2013 m. sausio 1 d., prasidėjus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos trečiajam etapui, kuris tęsis iki 2020 m., prekyba aukcionuose taps pagrindiniu apyvartinių taršos leidimų (ATL) paskirstymo įmonėms būdu. Europos Sąjungos ATL prekybos sistema šiuo metu veikia 28 ES valstybėse narėse ir 3 Europos ekonominės erdvės šalyse (Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje). Sistema taikoma virš 11 tūkst. energetikos ir gamybos pramonės įrenginių bei orlaivių naudotojams. Ji padengia apie 45 proc. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Pirmajame (2005-2007 m.) ir antrajame (2008-2012 m.) ATL prekybos sistemos etapuose beveik visi ATL veiklos vykdytojams buvo suteikiami nemokamai. Įmonės galėjo aukciono būdu įsigyti joms trūkstamus ATL, jeigu jos viršijo joms teisės aktais nustatytą kvotą.

Trečiajame etape (2013-2020 m.) pagal ES nustatytus reikalavimus sektoriuose, kuriuose taikoma ATL prekybos sistema, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti sumažintas 21%, palyginti su 2005 m. lygiu. ATL prekybos sistemoje dalyvaujančios įmonės 2013 m. gavo 80 proc. nemokamų ATL, šis skaičius kiekvienas metais mažėja ir 2020 m. tik 30 proc. ATL bus suteikiami nemokamai. Trūkstamus leidimus įmonės turi įsigyti aukcionuose. Aukciono būdu įsigyjamų ATL dalis kasmet didėja ir pagal ES teisės aktus 2027 m. veiklos vykdytojai jau nebegaus nemokamų leidimų.

Trečiojo etapo ATL aukcionai prasidėjo nuo 2012 m. pabaigos, kai viešųjų pirkimų būdu atrinkta bendroji pereinamojo laikotarpio Europos Sąjungos ATL birža - European Energy Exchange (EEX). Apyvartinius taršos leidimus pradėta pardavinėti išankstiniuose aukcionuose, norint patikrinti taršos leidimų rinką ir suinteresuotų dalyvių lūkesčius. Pereinamojo laikotarpio bendrojoje Europos Sąjungos ATL biržoje dalyvauja 25 valstybės narės, tarp jų ir Lietuva. Vokietija, Didžioji Britanija ir Lenkija joms priklausančius apyvartinius taršos leidimus pasirinko pardavinėti per pačių atsirinktas biržas.

Apyvartinių taršos leidimų pardavimą ir parduodančių biržų parinkimą reglamentuoja Europos Komisijos Reglamentas Nr. 1031/2010. Šiame Reglamente nurodytos aukcionų rengimo taisyklės, aukciono rengėjo atrinkimo kriterijai ir kt.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 409 Lietuvos Respublikai priklausančių apyvartinių taršos leidimų aukciono rengėjo funkcijos pavestos Finansų ministerijai ir nustatyta, kad lėšos, gautos už parduotus ATL, pervedamos į Klimato kaitos programą.

Pajamos, gautos į Klimato kaitos programą už ATL pardavimą (mln. Eur):

 

Per ES bendrąją
ATL biržą

Naujų įrenginių
rezervo ATL

2011 m.

-

6,1

2012 m.

3,3

13,0

2013 m.

20,0

3,6

2014 m.

17,3

-

2015 m.

28,4

-

2016 m.

20,8

-

2017 m.
I pusm.

14,0

-

 

102,9

22,7

Aplinkos ministerija Europos Komisijai (žr. EIONET) teikia metines ataskaitas apie pajamų, gautų už ATL pardavimą aukciono būdu, panaudojimą:

2013 m. ataskaita

2014 m. ataskaita

2015 m. ataskaita

2016 m. ataskaita

2017 m. ataskaita


Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos trečiojo laikotarpio aukcionus rasite:

Lietuvos įmonės, įstaigos, organizacijos ir gyventojai gali prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo ne tik įgyvendindamos vidines CO2 mažinimo priemones, bet ir savanoriška įmoka paremdamos projektus, kurie įgyvendinami iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų.

Kviečiame gyventojus, įmones, įstaigas, norinčius prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo, paremti Klimato kaitos programą: įmokėti savanoriškas lėšas kaip paramą Programos projektams ar kompensaciją už CO2 pėdsaką – bendrą namų ūkio/organizacijos, kelionių lėktuvu/automobiliu ar kitą (CO2 pėdsako skaičiuoklę ir CO2 tonos rinkos kainą).

Programos lėšos naudojamos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo projektams šiose srityse:

  • energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimas, pvz. individualaus ar daugiabučio namo atnaujinimas;
  • atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinimas, aplinkai palankių technologijų diegimas, pvz. saulės kolektorių įrengimas individualiame name ar visuomeninės paskirties pastate;
  • vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas besivystančiose šalyse, perduodant Lietuvos technologijas ir patirtį, pvz. saulės jėgainė Malaizijoje.
  • visuomenės informavimas ir švietimas, mokslo tiriamieji darbai, veiklos vykdytojų ir kitų asmenų konsultavimas ir mokymas ir kt.

Savanoriškas lėšas galima pervesti į šią Programos sąskaitą:

Gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija

Gavėjo kodas:  188659752

Gavėjo sąskaita: LT247300010112394300 („Swedbank“)

Įmokos kodas: 5450

Mokėjimo paskirtis: Savanoriška įmoka į Klimato kaitos programą

Esant didesnei savanoriškai įmokai, fizinio ar juridinio asmens prašymu Aplinkos ministerija gali jį informuoti apie įmokos gavimą ir pateikti metinę ataskaitą apie savanoriškų lėšų panaudojimą iš Programos lėšų finansuojamiems projektams.

Dėl papildomos informacijos galite kreiptis į Klimato kaitos ir darnaus vystymosi politikos grupę el. paštu: klimato.kaita@am.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-06-11