Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m.

2015 m. Paryžiaus susitarimu pasaulio valstybės sutarė dėti visas reikalingas pastangas sustabdyti klimato kaitos pokyčius globaliam atšilimui neperžengus pavojingos 2 laipsnių ribos. Europos Sąjungos (ES) poveikis klimato kaitai yra trečias pagal dydį pasaulyje, todėl perėjimas prie nulinės emisijos ekonomikos iki amžiaus vidurio yra vienas svarbiausių ilgalaikių ES tikslų. Tai apima tris užduotis, kurias ES šalys narės turės atlikti iki 2030 m.:

  • sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 40 proc. (lyginant su 1990 m.)
  • pagerinti energijos vartojimo efektyvumą bent 32,5 proc.
  • padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje iki 32 proc.

Siekiant šių tikslų 2018 m. pabaigoje  įsigaliojo Energetikos Sąjungos Valdymo reglamentas, pagal kurį ES valstybės narės (įskaitant Lietuvą) iki 2019 m. gruodžio 31 d. privalo parengti nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus bei pateikti juos Europos Komisijai.

Plane integruoti energetikos ir klimato kaitos valdymo politikos elementai per 5 tarpusavyje susijusias politikos dimensijas: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo, energetinio saugumo, energijos vidaus rinkos bei mokslinių tyrimų, inovacijos ir konkurencingumo aspektus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Planas aprašo šiose srityse iškeltiems tikslams pasiekti patvirtintas esamos politikos priemones bei pasiūlo papildomų planuojamos politikos priemonių paketus, kurie užtikrintų pilną nacionalinių tikslų pasiekimą. Plane pateiktų priemonių laukiamas efektas yra įvertintas modeliuotais skaičiavimais ir pateiktas analitinėje Plano dalyje (B skirsnis).

Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m. lietuvių kalba ir anglų kalba.

Su kitų ES šalių pateiktais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais gali susipažinti čia.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-06-23