Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas

Aplinkos apsaugos problemos nepaiso valstybių sienų, todėl jas efektyviai spręsti galima tik bendromis šalių pastangomis. Planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai vienos šalies teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali daryti neigiamą poveikį kitos šalies aplinkai.

Lietuvoje tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą tiesiogiai reglamentuoja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, tačiau atliekant tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą, vadovaujamasi ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) bei tarptautiniais susitarimais, kuriuos Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios.

Pagal Espo konvencijos nuostatas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas atliekamas tada, kai planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti „esminį nepalankų tarpvalstybinį poveikį“. Tokios veiklos rūšys išvardytos Espo konvencijos I priede, kuris apima tokius potencialiai aplinkai pavojingus objektus kaip atominės elektrinės, naftos perdirbimo gamyklos, metalurgijos įmonės, naftotiekiai, atliekų deginimo įrenginiai ir pan. Tačiau Espo konvencijos šalys taip pat įpareigotos konsultuotis ir dėl planuojamos veiklos rūšių, nenurodytų I priede, jei jos gali daryti esminį nepalankų tarpvalstybinį poveikį.

Galima išskirti du tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas atvejus. Pirmuoju atveju Lietuva gali būti poveikį sukelianti valstybė, t. y. jos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikis gali būti reikšmingas kitos valstybės aplinkai. Antruoju atveju Lietuva gali būti poveikį patirianti valstybė, kai jos aplinkai gali būti daromas ūkinės veiklos, planuojamos kitos valstybės teritorijoje, poveikis.

Visais atvejais tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą koordinuoja Aplinkos ministerija, o atsakingosios institucijos funkcijas, kai planuojama ūkinė veikla Lietuvos teritorijoje, vykdo Aplinkos apsaugos agentūra.

 

Žemiau pateikiama informacija apie tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo atvejus, kai Lietuva yra poveikį patirianti valstybė.

2019-09-02 Danijos atsakymas į Lietuvos poziciją dėl dujotiekio Nord Stream 2 plėtros

2019-07-16 Lietuvos pozicija dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ plėtros (Danijos PR trasos) poveikio aplinkai vertinimo

2019-05-08 Danijos aplinkos ir maisto ministerijos raštas dėl "Nord Stream 2" plėtros (Danijos pietryčių trasos) poveikio aplinkai vertinimo

 

Dujotiekio „Nord Stream 2“ plėtros (Danijos pietryčių trasos) poveikio aplinkai vertinimo dokumentai:

Dujotiekio „Nord Stream 2“ plėtros (Danijos PR trasos) PAV santrauka

Dujotiekio „Nord Stream 2“ plėtros (Danijos PR trasos) tarpvalstybinis poveikis

Dujotiekio „Nord Stream 2“ plėtros (Danijos PR trasos) leidimo projektas

Dujotiekio „Nord Stream 2“ plėtros (Danijos PR trasos) leidimo paraiška

 

Dujotiekio „Nord Stream 2“ plėtros (Danijos šiaurės–vakarų trasos) poveikio aplinkai vertinimo dokumentai:

Dujotiekio „Nord Stream 2“ plėtros (Danijos ŠV trasos) PAV santrauka

Dujotiekio „Nord Stream 2“ plėtros (Danijos ŠV trasos) tarpvalstybinis poveikis

Dujotiekio „Nord Stream 2“ plėtros (Danijos ŠV trasos) leidimo projektas

Dujotiekio „Nord Stream 2“ plėtros (Danijos ŠV trasos) leidimo paraiška

 

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia: https://ens.dk/ansvarsomraader/olie-gas/offentliggoerelser-om-olie-gas/vvm-redegoerelsen-NS2-NV

Lietuvos institucijų pastabos Danijai dėl projekto "Nord Stream 2"

Danijos atsakymas Lietuvai dėl projekto "Nord Stream 2" anglų kalba

Danijos atsakymas Lietuvai dėl projekto "Nord Stream 2" lietuvių kalba

Baltarusijos Respublikoje, Astrave, netoli Lietuvos Respublikos sienos statoma atominė elektrinė (atstumas nuo aikštelės iki Lietuvos sienos vos 23 km, iki Vilniaus – apie 50 km).

Lietuva nuo 2008 m. dalyvauja Astravo atominės elektrinės (toliau – Astravo AE) tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo su Baltarusija procese.  Planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos aplinkai, nes eksploatuojant atominę elektrinę bus pakeistas Neries upės hidrologinis režimas, be to galima radionuklidų pernaša tiek vandeniu, tiek oru. Įvykus reaktoriaus avarijai galėtų kilti grėsmė Lietuvos aplinkai ir gyventojų sveikatai.

Kaimyninių šalių visuomenės informavimas apie atominės elektrinės statybas yra vienas iš Jungtinių Tautų  Konvencijos dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) reikalavimų. Pagal Espo konvenciją, prieš priimant galutinį sprendimą dėl atominės elektrinės statybų aikštelės parinkimo bei prieš pradedant atominės elektrinės statybos darbus, turi būti pabaigtas tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimo procesas (pagrindiniai šio proceso etapai – PAV dokumentacijos ir atsakymų į esminių klausimus pateikimas, viešieji projekto svarstymai poveikį patirsiančioje šalyje, ekspertų konsultacijos).

2009 m. Baltarusijos Respublikos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerija, vadovaudamasi JT Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) nuostatomis pateikė Aplinkos ministerijai planuojamos atominės elektrinės statyti 2400 MW galios (dviejų reaktorių) atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos santrauką ir informacija apie galimą planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinį poveikį. Tačiau pradėjo statybas nepabaigusi tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo.

2011 m. birželį Lietuva pateikė skundą Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Espo konvencija) Įgyvendinimo Komitetui ir Espo sekretoriatui dėl Baltarusijos veiksmų, kuriais ji galimai pažeidžia Espo konvenciją.

2014 m. birželio mėnesį vykęs Espo konvencijos 6-asis Šalių susitikimas pripažino, kad Baltarusija pažeidė Espo konvencijos reikalavimus dėl kaimyninės šalies visuomenės informavimo, dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų teikimo kitai šaliai išvadoms gauti, dokumentų turinio, planuojamos ūkinės veiklos alternatyvų nagrinėjimo ir galutinio sprendimo dėl veiklos leistinumo. Espo konvencijos Šalių susitikimo sprendimas dėl Astravo AE bylosgalioja iki šiol.

2013 m. Baltarusijos Respublikos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerija pateikė Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos vertimą į lietuvių kalbą. Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentų vertimas į lietuvių kalbą atliktas Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija neatsako už Baltarusijos pateiktų dokumentų kokybę ir turinį (įskaitant neatitikimus su originaliu PAV dokumentu). Lietuvos atsakingos institucijos (Aplinkos, Energetikos ir Užsienio reikalų ministerijos, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Lietuvos geologijos tarnyba, Radiacinės saugos centras, Aplinkos apsaugos agentūra ir kt.) išanalizavę Baltarusijos pateiktą informaciją padarė šias išvadas:

1. Baltarusijos pateiktoje poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijoje lietuvių kalba nėra pateikta potencialių AE statybos aikštelių alternatyvų analizė kaip to reikalauja Espo konvencija.

2. Baltarusijos pateiktos poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos vertimas į lietuvių kalbą yra nekokybiškas.

3. Baltarusijos pateiktoje poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijoje lietuvių kalba nėra atsižvelgta į Lietuvos keliamus klausimus dėl atominės elektrinės Baltarusijoje saugos: (a) dėl aikštelės parinkimo kriterijų; (b) dėl išsamios ir lygiavertės potencialių AE aikštelių alternatyvų analizės (atsižvelgiant į Espo konvencijos reikalavimus); (c) dėl Astravo aikštelės ir kitų galimų AE aikštelių tinkamumo AE statyboms; (d) dėl seisminių Astravo aikštelės tyrimų (1887, 1893, 1896, 1908 m. Astravo AE teritorijoje buvo užfiksuoti 5–7 magnitudžių stiprumo žemės drebėjimai); (e) dėl AE aušinimo (Baltarusijos AE numatyta aušinti Neries upės vandeniu); (f) dėl poveikio Neries upei, jos ekosistemai, aplinkinėms teritorijoms ir gyventojams normaliomis AE eksploatacijos sąlygomis ir įvykus avarijai; (g) dėl poveikio požeminiam geriamajam vandeniui Lietuvoje; (h) dėl avarinės parengties planų parengimo (ypatingai dėl Lietuvos sostinės Vilniaus galimos evakuacijos avarijos Astravo AE atveju); (i) dėl nepriklausomos už branduolinę saugą atsakingos institucijos – reguliatoriaus (Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vertinimu, Baltarusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas (Gosatomnadzor) neatitinka TATENA keliamų reikalavimų nepriklausomai už branduolinę saugą atsakingai institucijai); (j) dėl AE viso ciklo (nuo statybų iki uždarymo) finansavimo užtikrinimo (Baltarusija planuoja statyti pigiausią pasaulyje AE, tokie ketinimai nesuderinami su TATENA reikalavimais; pakankamas finansavimas – vienas TATENA kriterijų saugios atominės energetikos vystymui); (k) dėl atsparumo testų (taip vadinamų stress testų) atlikimo pagal ES metodologiją (nors 2011 m. birželio 23 d. Baltarusija pasirašė bendrą deklaraciją su Europos Komisija dėl stress testų atlikimo pagal ES metodologiją planuojančioms ir veikiančioms AE, tačiau šiame procese Baltarusija nedalyvauja); (l) dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo (Lietuvai nėra pateikta informacija apie Baltarusijos planus tvarkyti radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą branduolinį kurą); (m) dėl AE atsparumo sunkaus keleivinio orlaivio kritimo atveju (Baltarusijoje planuojamų montuoti reaktorių apsauginis gaubtas gali atlaikyti tik lengvojo sportinio lėktuvo (An-2; 5,7 tonos svorio) kritimą ir nėra suprojektuotas atlaikyti sunkiojo komercinio ar greitaeigio karinio lėktuvo kritimą; atkreiptinas dėmesys, kad šiandien virš Astravo aikštelės teritorijos yra intensyvus oro transporto koridorius).

2015 m. kovo 27 d. Lietuva pateikė skundą dėl Baltarusijos veiksmų vystant Astravo AE projektą. pažeidžiančių Jungtinių Tautų konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) nuostatas. 2017 m. Orhuso konvencijos šalių susitikimas trečią kartą paeiliui (prieš tai 2014 ir 2011 m.) pripažino, kad Baltarusija pažeidė Orhuso konvenciją.

Aplinkos ministerija ir toliau laikosi pozicijos, kad Baltarusija neatliko arba netinkamai atliko Espo konvencijoje numatytas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

2009 m. Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentai:

PAV ataskaitos santrauka lietuvių kalba

PAV ataskaita anglų kalba

PAV ataskaita rusų kalba

 

Viešo supažindinimo protokolas (2010-03-08)

Visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų ir valstybės institucijų komentarai (2010 m.) 

Raštas Baltarusijai dėl viešųjų svarstymų ir dvišalių konsultacijų dėl planuojamos atominės elektrinės Baltarusijoje poveikio aplinkai vertinimo organizavimo (2010-07-09)

Espo konvencijos 6-ojo (2014 m.) Šalių susitikimo sprendimas

 

Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentai (2010-07-06 redakcija):

PAV dokumentai lietuvių kalba 1dalis; 2 dalis; 3 dalis

PAV dokumentai anglų kalba 1 dalis; 2 dalis; 3 dalis; 4 dalis

PAV dokumentai rusų kalba 1 dalis; 2 dalis; 3 dalis; 4 dalis

 

2011 m. Lietuvos atsakingų institucijų atliktas Baltarusijos pateiktos informacijos įvertinimas (anglų kalba)

2011 m. Baltarusijos pateiktos informacijos dėl Baltarusijos AE saugos pagal Lietuvos Fizikos instituto užduotus klausimus įvertinimas (anglų kalba)

2013 m. Baltarusijos pateikta informacija pagal Lietuvos keliamus klausimus dėl Baltarusijos AE saugos (lietuvių ir anglų kalba)

2013 m. Lietuvos atsakingų institucijų atliktas Baltarusijos pateiktos informacijos įvertinimas (anglų kalba)

Baltarusijos pateikta informacija dėl Baltarusijos AE aikštelės pasirinkimo (anglų kalba)

Baltarusijos pateikta informacija apie galimas apšvitos dozes įvykus avarijai Baltarusijos AE (anglų kalba) 1 dalis; 2 dalis; 3 dalis

 

Espo konvencijos neeilinio (2019 m.) šalių susitikimo sprendimas.

2019 m. vasario 6–7 d. vykęs neeilinis Espo konvencijos susitikimas patvirtino, kad Baltarusija įgyvendindama Astravo AE projektą pažeidė Espo konvencijos 4 straipsnio 1 dalį (netinkamas poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos parengimas, netinkamas aikštelių alternatyvų vertinimas), 5 straipsnio a dalį (netinkamos konsultacijos su poveikį patirsiančiomis šalimis) ir 6 straipsnio 1 dalį (netinkamas galutinis sprendimas), nepagrįsdama pasirinktos aikštelės pasirinkimo priimant galutinį sprendimą.

 

 

 

Estijos aplinkos ministerija informavo, kad rengia Estijos nacionalinį radiacinės saugos vystymo planą 2018–2027, veiksmų planą ir Nacionalinio radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiksmų planą (toliau – planai) ir jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV).

Estija pagal JTEEK Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo) konvenciją yra poveikį sukelianti šalis. Pagal Espo konvencijos nuostatas minėtų planų sprendinių įgyvendinimas gali sukelti reikšmingų neigiamų tarpvalstybinių pasekmių, todėl atliekamas tarpvalstybinis planų strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1467 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatomis, Aplinkos ministerija skelbia gautą planų SPAV medžiagą ir prašo iki š. m. rugsėjo 10 d. pastabas ir pasiūlymus dėl minėtų dokumentų siųsti el. paštu rasa.griskeviciene@am.lt

Aplinkos ministerija, kaip atsakinga už tarpvalstybines konsultacijas dėl SPAV institucija, apibendrinusi ir įvertinusi gautus Lietuvos institucijų ir visuomenės atsakymus, pateiks Estijai Lietuvos poziciją.

 

Estijos 2019-07-31 raštas-notifikacija dėl Estijos Nacionalinio radiacinės saugos vystymo plano 2018-2027, veiksmų plano ir Nacionalinio radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiksmų plano SPAV

Planų SPAV ataskaitos santrauka anglų kalba

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-07-31