Danijos aplinkos ir maisto ministerija siekdama papildomai įvertinti Nord Stream 2 dujotiekio projekto (pietryčių trasa, kertanti Danijos teritorinius vandenis ir išskirtinę ekonominę zoną) atitiktį Danijos užsienio, saugumo ir gynybos politikos interesams, pateikė LR aplinkos ministerijai o „Nord Stream 2“ dujotiekio projekto poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. „Nord Stream 2“ yra projektas, kuriuo numatoma nutiesti ir eksploatuoti naują dvigubo vamzdyno dujotiekį per Baltijos jūrą, kuriuo gamtinės dujos bus transportuojamos iš dujų telkinio Rusijoje į Europos Sąjungos (ES) vidaus dujų rinką. Naujasis vamzdynas didžiojoje trasos dalyje bus tiesiamas pagal esamą „Nord Stream“ dujotiekio, visu pajėgumu pradėjusio veikti 2012 m., maršrutą bei techninį metodą. Dar 2013 m. Lietuva informavo poveikį sukeliančias šalia (Daniją, Švediją, Rusiją, Vokietiją ir Suomiją) apie savo dalyvavimą „Nord Stream 2“ dujotiekio projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrose. Šalys, kurias gali paveikti „Nord Stream 2“ dujotiekio sistemos statyba ar eksploatavimas, turi galimybę daugiau sužinoti apie projektą ir pasidalinti savo nuomonėmis iki statybos pradžios. „Nord Stream 2“ turi įvertinti galimą projekto poveikį aplinkai ir konsultuotis su poveikį patiriančiomis šalimis. Šį procesą reglamentuoja Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija). Kviečiame susipažinti su naujais „Nord Stream 2“ dujotiekio projekto poveikio aplinkai vertinimo dokumentais.

"Nord Stream 2" projekto PAV ataskaita anglų kalba

Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia: https://ens.dk/ansvarsomraader/olie-gas/offentliggoerelser-om-olie-gas/vvm-redegoerelsen-NS2-NV

 

Baltarusijos Respublikoje, Astrave, netoli Lietuvos Respublikos sienos statoma atominė elektrinė (atstumas nuo aikštelės iki Lietuvos sienos vos 23 km, iki Vilniaus – apie 50 km).

Lietuva nuo 2008 m. dalyvauja Astravo atominės elektrinės (toliau – Astravo AE) tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo su Baltarusija procese.  Planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos aplinkai, nes eksploatuojant atominę elektrinę bus pakeistas Neries upės hidrologinis režimas, be to galima radionuklidų pernaša tiek vandeniu, tiek oru. Įvykus reaktoriaus avarijai galėtų kilti grėsmė Lietuvos aplinkai ir gyventojų sveikatai.

Kaimyninių šalių visuomenės informavimas apie atominės elektrinės statybas yra vienas iš Jungtinių Tautų  Konvencijos dėl poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) reikalavimų. Pagal Espo konvenciją, prieš priimant galutinį sprendimą dėl atominės elektrinės statybų aikštelės parinkimo bei prieš pradedant atominės elektrinės statybos darbus, turi būti pabaigtas tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimo procesas (pagrindiniai šio proceso etapai – PAV dokumentacijos ir atsakymų į esminių klausimus pateikimas, viešieji projekto svarstymai poveikį patirsiančioje šalyje, ekspertų konsultacijos).

2009 m. Baltarusijos Respublikos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerija, vadovaudamasi JT Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija) nuostatomis pateikė Aplinkos ministerijai planuojamos atominės elektrinės statyti 2400 MW galios (dviejų reaktorių) atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos santrauką ir informacija apie galimą planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinį poveikį. Tačiau pradėjo statybas nepabaigusi tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo.

2011 m. birželį Lietuva pateikė skundą Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Espo konvencija) Įgyvendinimo Komitetui ir Espo sekretoriatui dėl Baltarusijos veiksmų, kuriais ji galimai pažeidžia Espo konvenciją.

2014 m. birželio mėnesį vykęs Espo konvencijos 6-asis Šalių susitikimas pripažino, kad Baltarusija pažeidė Espo konvencijos reikalavimus dėl kaimyninės šalies visuomenės informavimo, dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų teikimo kitai šaliai išvadoms gauti, dokumentų turinio, planuojamos ūkinės veiklos alternatyvų nagrinėjimo ir galutinio sprendimo dėl veiklos leistinumo. Espo konvencijos Šalių susitikimo sprendimas dėl Astravo AE bylosgalioja iki šiol.

2013 m. Baltarusijos Respublikos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerija pateikė Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos vertimą į lietuvių kalbą. Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentų vertimas į lietuvių kalbą atliktas Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija neatsako už Baltarusijos pateiktų dokumentų kokybę ir turinį (įskaitant neatitikimus su originaliu PAV dokumentu). Lietuvos atsakingos institucijos (Aplinkos, Energetikos ir Užsienio reikalų ministerijos, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI), Lietuvos geologijos tarnyba, Radiacinės saugos centras, Aplinkos apsaugos agentūra ir kt.) išanalizavę Baltarusijos pateiktą informaciją padarė šias išvadas:

1. Baltarusijos pateiktoje poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijoje lietuvių kalba nėra pateikta potencialių AE statybos aikštelių alternatyvų analizė kaip to reikalauja Espo konvencija.

2. Baltarusijos pateiktos poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijos vertimas į lietuvių kalbą yra nekokybiškas.

3. Baltarusijos pateiktoje poveikio aplinkai vertinimo dokumentacijoje lietuvių kalba nėra atsižvelgta į Lietuvos keliamus klausimus dėl atominės elektrinės Baltarusijoje saugos: (a) dėl aikštelės parinkimo kriterijų; (b) dėl išsamios ir lygiavertės potencialių AE aikštelių alternatyvų analizės (atsižvelgiant į Espo konvencijos reikalavimus); (c) dėl Astravo aikštelės ir kitų galimų AE aikštelių tinkamumo AE statyboms; (d) dėl seisminių Astravo aikštelės tyrimų (1887, 1893, 1896, 1908 m. Astravo AE teritorijoje buvo užfiksuoti 5–7 magnitudžių stiprumo žemės drebėjimai); (e) dėl AE aušinimo (Baltarusijos AE numatyta aušinti Neries upės vandeniu); (f) dėl poveikio Neries upei, jos ekosistemai, aplinkinėms teritorijoms ir gyventojams normaliomis AE eksploatacijos sąlygomis ir įvykus avarijai; (g) dėl poveikio požeminiam geriamajam vandeniui Lietuvoje; (h) dėl avarinės parengties planų parengimo (ypatingai dėl Lietuvos sostinės Vilniaus galimos evakuacijos avarijos Astravo AE atveju); (i) dėl nepriklausomos už branduolinę saugą atsakingos institucijos – reguliatoriaus (Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vertinimu, Baltarusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos Branduolinės ir radiacinės saugos departamentas (Gosatomnadzor) neatitinka TATENA keliamų reikalavimų nepriklausomai už branduolinę saugą atsakingai institucijai); (j) dėl AE viso ciklo (nuo statybų iki uždarymo) finansavimo užtikrinimo (Baltarusija planuoja statyti pigiausią pasaulyje AE, tokie ketinimai nesuderinami su TATENA reikalavimais; pakankamas finansavimas – vienas TATENA kriterijų saugios atominės energetikos vystymui); (k) dėl atsparumo testų (taip vadinamų stress testų) atlikimo pagal ES metodologiją (nors 2011 m. birželio 23 d. Baltarusija pasirašė bendrą deklaraciją su Europos Komisija dėl stress testų atlikimo pagal ES metodologiją planuojančioms ir veikiančioms AE, tačiau šiame procese Baltarusija nedalyvauja); (l) dėl panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo (Lietuvai nėra pateikta informacija apie Baltarusijos planus tvarkyti radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą branduolinį kurą); (m) dėl AE atsparumo sunkaus keleivinio orlaivio kritimo atveju (Baltarusijoje planuojamų montuoti reaktorių apsauginis gaubtas gali atlaikyti tik lengvojo sportinio lėktuvo (An-2; 5,7 tonos svorio) kritimą ir nėra suprojektuotas atlaikyti sunkiojo komercinio ar greitaeigio karinio lėktuvo kritimą; atkreiptinas dėmesys, kad šiandien virš Astravo aikštelės teritorijos yra intensyvus oro transporto koridorius).

2015 m. kovo 27 d. Lietuva pateikė skundą dėl Baltarusijos veiksmų vystant Astravo AE projektą. pažeidžiančių Jungtinių Tautų konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) nuostatas. 2017 m. Orhuso konvencijos šalių susitikimas trečią kartą paeiliui (prieš tai 2014 ir 2011 m.) pripažino, kad Baltarusija pažeidė Orhuso konvenciją.

Aplinkos ministerija ir toliau laikosi pozicijos, kad Baltarusija neatliko arba netinkamai atliko Espo konvencijoje numatytas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

2009 m. Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentai:

PAV ataskaitos santrauka lietuvių kalba

PAV ataskaita anglų kalba

PAV ataskaita rusų kalba

 

Viešo supažindinimo protokolas (2010-03-08)

Visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų ir valstybės institucijų komentarai (2010 m.) 

Raštas Baltarusijai dėl viešųjų svarstymų ir dvišalių konsultacijų dėl planuojamos atominės elektrinės Baltarusijoje poveikio aplinkai vertinimo organizavimo (2010-07-09)

Espo konvencijos 6-ojo (2014 m.) Šalių susitikimo sprendimas

 

Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo dokumentai (2010-07-06 redakcija):

PAV dokumentai lietuvių kalba 1dalis; 2 dalis; 3 dalis

PAV dokumentai anglų kalba 1 dalis; 2 dalis; 3 dalis; 4 dalis

PAV dokumentai rusų kalba 1 dalis; 2 dalis; 3 dalis; 4 dalis

 

2011 m. Lietuvos atsakingų institucijų atliktas Baltarusijos pateiktos informacijos įvertinimas (anglų kalba)

2011 m. Baltarusijos pateiktos informacijos dėl Baltarusijos AE saugos pagal Lietuvos Fizikos instituto užduotus klausimus įvertinimas (anglų kalba)

2013 m. Baltarusijos pateikta informacija pagal Lietuvos keliamus klausimus dėl Baltarusijos AE saugos (lietuvių ir anglų kalba)

2013 m. Lietuvos atsakingų institucijų atliktas Baltarusijos pateiktos informacijos įvertinimas (anglų kalba)

Baltarusijos pateikta informacija dėl Baltarusijos AE aikštelės pasirinkimo (anglų kalba)

Baltarusijos pateikta informacija apie galimas apšvitos dozes įvykus avarijai Baltarusijos AE (anglų kalba) 1 dalis; 2 dalis; 3 dalis

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-11-05