Projekto aprašymas

Pietų Lietuvoje įgyvendinti veiksmai sukuriant ekologinį tinklą, kuris leis padidinti šio regiono ekologinę vertę ir užtikrinti saugomų roplių ir varliagyvių rūšių apsaugą. Sukurtas ekologinis tinklas  jungia „Natura 2000“ teritorijas. Ypač daug dėmesio skiriama balinių vėžlių, europinių medvarlių, raudonpilvių kūmučių, skiauterėtųjų tritonų, nendrinių ir žaliųjų rupūžių, paprastųjų česnakių, smailiasnukių ir mažųjų kūdrinių varlių, vikriųjų driežų, taip pat nemažai paukščių ir bestuburių rūšių apsaugai. Šios rūšys nyksta todėl, kad joms trūksta tinkamų buveinių – mažų, nuožulniais šlaitais saulės šildomų vandens telkinių ir augmenija neapaugusių smėlėtų šlaitų.

Kuriant bandomąjį ekologinį tinklą kasamos kūdros, parengiamos ir prižiūrimos vėžlių kiaušiniams dėti tinkamos vietos, iš netinkamose vietose esančių lizdaviečių surenkami kiaušiniai ir užauginami vėžliukai, veisiamos medvarlės, stiprinamas gamtą tausojantis žemės ūkis ir kt. Veiksmai atliekami taip, kad tikslinėms rūšims būtų užtikrinta apsauga atkuriant jų buveines, sustiprinant populiacijas ir suteikiant geresnes galimybes gyvūnams judėti tarp didžiausią bioekologinę svarbą turinčių dauginimosi, maitinimosi ar žiemojimo vietų, kad būtų sukurti ekologiniai koridoriai tarp saugomų teritorijų. Šiuo metu Pietų Lietuvoje esančios gamtinio karkaso ir „Natura 2000“ teritorijos tik iš dalies užtikrina šių rūšių apsaugą ir galimybę migruoti tarp didžiausią bioekologinę svarbą turinčių buveinių.

Projekto veiklos

Projektą bandomajam ekologiniam tinklui Pietų Lietuvoje sukurti vykdė Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su asocijuotais partneriais – Aplinkos ministerija, Dzūkijos nacionaliniu parku, Metelių ir Veisiejų regioniniais parkais, Lietuvos zoologijos sodu ir tarptautine konsultacijų firma „AmphiConsult“. Pusę projektui reikiamos sumos skyrė ES paramos programa „LIFE+“, likusią dalį – partneriai ir rėmėjai.

Remiantis praktinių darbų metu sukaupta metodine patirtimi, išskirti kriterijai ekologiniam tinklui nustatyti saugomų roplių ir varliagyvių apsaugai visoje Lietuvoje. Per tris projekto vykdymo metus atkurtos 101 vandens buveinės, sukurtos 21 vietos vėžlių kiaušiniams dėti, nuo plėšrūnų apsaugotos 113 balinių vėžlių kiaušinių dėčių, iš nesaugiose vietose sudėtų dėčių išgelbėtų kiaušinių išsirito 134 baliniai vėžliukai, paleista apie 2800 užaugintų medvarlių, pravestos pamokos mokyklose, ekskursijos, suorganizuoti seminarai.

Projekto metu taip pat atkurtos saugomų roplių ir varliagyvių buveinės – tokiu būdu praktiškai sukurtas ekologinis tinklas tarp saugomų teritorijų. Projekto metu taip pat buvo parengta Tikslinių rūšių ekologinio tinklo gamtiniame karkase sukūrimo metodika.

Išsamesnės informacijos apie projektą galima rasti tinklapyje http://glis.lt/ekotinklas/index.php/lt arba teirautis tel. 8 5 2310700

Projekto rezultatai

Tikslinių rūšių ekologinio tinklo gamtiniame karkase sukūrimo metodika

 

Bendra informacija

Projekto veiklos įgyvendinimo laikotarpis: 2009–2011 metai.

Šis projektas finansuotas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis.

Projekto tikslas – pasirengti EB svarbos buveinių inventorizavimui.

Projekto uždaviniai – parengti metodinius dokumentus EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimui ir atlikti bandomąją inventorizaciją bandymų teritorijose.

Projekto veiklos – EB svarbos natūralių buveinių inventorizacijos metodinių dokumentų parengimas ir bandomoji natūralių buveinių inventorizacija.

Projekto tęstinumas – projekto metu parengti dokumentai bus naudojami kitame EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo darbų etape (,,EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas).

Svarbiausi pasiekti rezultatai:

1) Parengta tyrimo ataskaita „Lietuvoje vykdytų ir vykdomų gamtinių teritorijų inventorizavimo ir kartografavimo sistemų, metodų ir rezultatų pritaikomumo analizės atlikimas“ (žiūrėti nuorodą prieduose). Šios ataskaitos tikslas – išsiaiškinti, kokia apimtimi labiausiai žinomos Lietuvos gamtinės aplinkos duomenų bazės gali būti panaudotos kartografuojant EB svarbos buveinių tipus. Domenų analizei buvo pasirinktos šios valstybės institucijų ir viešųjų įstaigų valdomos ir įvairių projektų parengtos duomenų bazės:

Kertinių miško buveinių inventorizacijos Lietuvoje duomenų bazė;

Lietuvos pievų inventorizacijos duomenų bazė;

Lietuvos CORINE žemės dangos duomenų bazė;

Nacionalinė miškų inventorizacija;

Valstybinė sklypinė miškų inventorizacija;

Lietuvos durpynų kadastras;

Projekto ,,Europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo NATURA 2000 įgyvendinimas Lietuvoje“ duomenų bazė;

Pelkių ir durpynų skaitmeninis žemėlapis;

Projekto „Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse“ buveinių kartografavimo valstybiniuose rezervatuose ir Žuvinto biosferos rezervate“ duomenų bazė;

Upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastras.

2) Parengtos EB svarbos natūralių buveinių tipų, sutinkamų Lietuvoje (išskyrus paplitusius jūros aplinkoje), inventorizavimo metodikos. Metodikos susideda iš dviejų dalių: bendrosios ir specialiosios. Bendrojoje dalyje pateikiami bendrieji buveinių charakterizavimo klausimai. Specialiąją metodikos dalį sudaro 53 atskiri dokumentai, pateikiantys buveinių tipų charakteristikas ir kitus reikalavimus pagal sutarties techninę užduotį.

Įvairioms buveinių grupėms (smėlynų, vandenų, pievų, pelkių, atodangų, miškų buveinėms) jie yra skirtingi, todėl kritinėms identifikavimo problemoms spręsti sudaryti apibūdinimo raktai arba lentelės, paaiškinta buveinių charakteristikai naudojama specifinė terminologija. Pagal čia paaiškintą schemą yra parengtos specialiosios dalies konkrečių buveinių tipų charakteristikos ir inventorizavimo metodiniai reikalavimai.

3) 2010-11-23 Aplinkos ministerijoje Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas pristatė parengtą EB svarbos natūralių buveinių tipų inventorizavimo visoje šalyje darbų programą (žiūrėti nuorodą prieduose).

Botanikos institutas parengė ir išanalizavo tris galimus EB svarbos buveinių inventorizacijos variantus (galimus scenarijus):

I variantas: inventorizacija atliekama visoje šalies teritorijoje, ją suskirstant į geografinius inventorizavimo kvadratus (dar vadinamus „botaninius“ kvadratus) ir inventorizacija atliekama pagal principą „kvadratas po kvadrato“.

II variantas: inventorizacija atliekama dalyje šalies teritorijos. Buveinių inventorizavimas atliekas dalyje inventorizavimo kvadratų, išdėstytų tolygiai šachmatine tvarka, kad gauti duomenys atspindėtų visą šalies gamtinę įvairovę.

III variantas: inventorizacija atliekama tik šalies saugomose teritorijose (valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose ir draustiniuose, biosferos monitoringo teritorijose, atkuriamuosiuose sklypuose).

Įvertinusi trijų skirtingų inventorizavimo scenarijų potencialius rezultatus, jų panaudojimo galimybes ir lėšų jiems įgyvendinti poreikį, Aplinkos ministerija pasirinko 1 variantą, pagal kurį parengtoje EB svarbos natūralių buveinių tipų inventorizavimo visoje šalyje darbų programoje detalizuojami svarbūs aspektai.

ATASKAITA

Lietuvoje vykdytų ir vykdomų gamtinių teritorijų inventorizavimo ir kartografavimo sistemų ir rezultatatų pritaikomumo analizės atlikimas.

Pastaba. Cituodami ar kitaip platindami ataskaitos medžiagą, įdėkite nuorodą.

EB svarbos natūralių buveinių tipų, sutinkamų Lietuvoje (išskyrus paplitusius jūros aplinkoje), inventorizavimo metodikos

Metodikų archyvuotus dokumentus galima rasti šiuo adresu: https://drive.google.com/file/d/0B0vZmxkFijDnQkVuQVpKVXZrSzQ/edit?usp=sharing

 

Informacija apie projektą

Aplinkos ministerija sėkmingai įgyvendino ES ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“ (toliau – Projektas). Projektas buvo vykdomas siekiant prisidėti prie Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. D1-509 „Dėl Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programos, skirtos Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, patvirtinimo“.

Projekto vykdymo laikotarpiu (2011–2015 m.) surinkti duomenys apie EB svarbos natūralias buveines Lietuvoje, analizuojant juos nustatyti kiekvienos buveinės tipo palankios apsaugos būklės parametrai, kriterijai ir parengti EB svarbos natūralių buveinių monitoringo metodiniai pagrindai.

Visi inventorizavimo metu surinkti duomenys sukelti į EB svarbos natūralių buveinių GIS duomenų bazę. GIS duomenys apie EB svarbos natūralių buveinių paplitimą Lietuvoje publikuojami Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt (Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės).

EB svarbos natūralių buveinių inventorizacijos rezultatai parodė, kad bendras inventorizuotų buveinių plotas Lietuvoje yra 4349,25 km2 arba 6,7 proc. šalies teritorijos.

INVENTORIZUOTŲ EB SVARBOS NATŪRALIŲ BUVEINIŲ PLOTŲ PASISKIRSTYMAS LIETUVOJE

Pagal buveinių grupes 62 proc. nuo visų buveinių ploto sudaro miškų buveinės, užimančios 2716,73 km2 ir patenkančios į 12,75 proc. šalyje esančių miškų. Pievų ir joms artimų buveinių plotas užima 18 proc. (766,26 km2), vandens buveinių – 13 proc. (567,56 km2), pelkių buveinių – 6 proc. (273,58 km2) ir smėlynų buveinių 1 proc. (25,11 km2) nuo visų buveinių.

Natūralių buveinių grupės

Projekto rezultatai

Ataskaitos

I dalis. EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimo duomenų analizė ir palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas

1 priedas. Arealai.

2 priedas. Plotai

3 priedas. Referenciniai arealai

II dalis. EB svarbos natūralių buveinių monitoringo sistemos metodinių pagrindų parengimas

 Priedas. Monitoringo transektos

 

 

Aplinkos ministerija įgyvendino projektą „Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo optimizavimas, įgyvendinant Lietuvos kraštovaizdžio politiką“, kurio vykdymui skirtos Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos biudžeto lėšos – viso 1 792 000 Lt.

Projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis: 2011-11-28 iki 2014-10-31 (šalių susitarimu pratęsta iki 2015-09-30).

Projekto esmė: projektu siekta įdiegti priemones, kurios sudarytų sąlygas šalies teritoriją vystyti užtikrinant kraštovaizdžio apsaugą, tinkamą jo naudojimą, tvarkymą ir planavimą, įgalintų formuoti kraštovaizdį pagal moksliškai pagrįstus, visuomenės siekius atitinkančius kraštovaizdžio kokybės tikslus, prisidėtų prie įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealų išsaugojimo ir taip užtikrintų Biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007–2013 m. programos, Europos kraštovaizdžio konvencijos, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo ir kitų dokumentų nuostatų įgyvendinimą.

Projekto tikslai: prisidėti prie kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo reglamentavimo plėtros užtikrinant tinkamą kraštovaizdžio tvarkymą, išsaugant jo identitetą, socialines, ekologines, ekonomines funkcijas.

Projekto uždaviniai:

– Apibrėžti siektinus kraštovaizdžio kokybės tikslus, skatinti kraštovaizdžio apsaugą, naudojimą, tvarkymą ir planavimą darnios plėtros sąlygomis;

– Sudaryti sąlygas vertingų ir ekologiškai jautrių pajūrio, Kuršių marių kraštovaizdžių išsaugojimui;

Projekto veiklos:

1. Lietuvos kraštovaizdžio tvarkymo plano ir susijusių dokumentų parengimas:

– parengti Kraštovaizdžio formavimo metodiką;

– parengti Nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą.

2. Metodinio pobūdžio dokumentų, užtikrinančių būdingų kraštovaizdžio erdvinių struktūrų ir vertingųjų savybių išsaugojimą, parengimas:

– parengti ir išleisti Želdynų projektų rengimo metodiką;

– parengti ir išleisti Želdynų ir želdinių tvarkymo metodiką;

– parengti ir išleisti Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gaires valstybiniams keliams ir geležinkeliams;

3. Pajūrio juostos rekreacinių išteklių apsaugos, tvarkymo ir naudojimo priemonių detalizavimas, informacinės sistemos formavimo principų nustatymas:

– parengti Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planą;

– parengti Pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodines gaires.

4. Atlikti Pajūrio juostos ribų koregavimą ir įskaitmeninimą.

5. Parengti Kuršių marių krantų apsaugos ir naudojimo studiją.

Projekto eiga:

2011-11-28 Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį.

2012-01-13 pasirašyta sutartis su VŠĮ „Gamtos paveldo fondas“ dėl Kraštovaizdžio formavimo metodikos parengimo paslaugų pirkimo.

2012-01-18 pasirašytas sutartis su VŠĮ „Gamtos paveldo fondas“ dėl Želdynų projektų rengimo metodikos parengimo ir išleidimo paslaugų pirkimo.

2012-02-07 pasirašyta sutartis su VšĮ Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija dėl Želdynų ir želdinių tvarkymo metodikos parengimo ir išleidimo paslaugų pirkimo.

2012-02-28 pasirašyta sutartis su VšĮ „Baltijos rekreacinių sistemų modeliavimo institutas“ dėl Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos plano rengimo paslaugų pirkimo.

2012-02-29 pasirašyta sutartis su UAB „Infraplanas“ dėl Kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo gairių valstybiniams keliams ir geležinkeliams parengimo ir išleidimo paslaugų pirkimo.

2012-04-04 pasirašyta sutartis su VšĮ „Gamtos paveldo fondas“ dėl Kuršių marių apsaugos ir naudojimo studijos parengimo.

2012-04-13 pasirašyta sutartis su UAB „Urbanistika“ dėl Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano parengimo.

2012-04-10 pasirašyta sutartis su VĮ „Valstybės žemės fondas“ dėl Pajūrio juostos ribų specialiojo plano pakeitimo paslaugų pirkimo.

2012-07-11 pasitašyta sutartis su „V. Šadausko reklamos agentūra“ dėl Lietuvos pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinių gairių parengimo paslaugų pirkimo.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu parengta:

   Kraštovaizdžio formavimo metodika;

   Želdynų ir želdinių tvarkymo metodika (leidinys);

   Želdynų projektų rengimo metodika (leidinys);

   Kraštovaizdžio formavimo gairės keliams ir geležinkeliams (leidinys);

   Pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinės gairės (elektroninis leidinys);

   Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planas;

   Pajūrio juostos ribų specialiojo plano pakeitimas;

   Kuršių marių krantų apsaugos ir naudojimo studija;

   Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas;

   Nacionalinis kraštovaizdžio tyvarkymo planas. Sprendiniai ir rekomendacijos (leidinys).

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-02-07