Natura 2000

Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš teritorijų, įtrauktų į aplinkos ministro patvirtintus buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus, taip pat teritorijų, įtrauktų į vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, ir skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis jų natūraliame paplitimo areale.

Natura 2000 pavadinimu kuriamas vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Šis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į Buveinių direktyvos 92/4EEB I priedą įrašyti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės, sudaro galimybę palaikyti, o kur reikia ir atstatyti iki geros apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale. Į Natura 2000 tinklą įeina specialios apsaugos teritorijos, kurias valstybės narės klasifikuoja pagal Paukščių direktyvą 79/409/EEB.

1992 metais Europos Sąjungos šalys, priimdamos Buveinių direktyvą 92/4EEB, nusprendė sukurti ekologinį tinklą, kuris apjungtų natūralias ir pusiau natūralias buveines ir nykstančių gyvūnų ir augalų paplitimo vietas į bendrą saugomų teritorijų tinklą ir taip išsaugotų Europos gamtą ateities kartoms.

Šiuo tikslu įvairiuose geografiniuose regionuose atrenkamos ir į bendrą tinklą sujungiamos Europos Bendrijos (EB) svarbos teritorijos. Šios teritorijos, kertu su vietovėmis, atrinktomis pagal 1979 m. išleistą Paukščių direktyvą 79/409/EEB, sudaro saugomų teritorijų ekologinį tinklą Natura 2000. Buveinių ir Paukščių direktyvos yra privalomi ES teisės aktai. Jų nuostatos perkeliamos į nacionalinę teisę ir turi būti įgyvendintos.

Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ – Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės patvirtintus buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus, taip pat teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamą vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, ir skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis jų natūraliame paplitimo areale.

Kaip siekiama Natura 2000 teritorijose apsaugos tikslų?

Būtina garantuoti ilgalaikį EB svarbos teritorijų išlikimą. Kokių priemonių reikia teritorijoms išsaugoti nusprendžiama atsižvelgiant į konkrečios teritorijos apsaugos tikslus. Tam įtakos turi ne tik gamtosauginiai EB svarbos natūralių buveinių ir augalų bei gyvūnų rūšių išsaugojimo interesai, bet ir ūkiniai, visuomeniniai, kultūriniai, regioniniai bei vietiniai aspektai.

Atrinkus teritoriją ir ją įtraukus į EB svarbos teritorijų sąrašą, jos apsaugos tikslai turi būti konkrečiai suformuluoti ir siekiama juos įgyvendinti. Kiekvienoje Natura 2000 teritorijoje turi būti inventorizuoti natūralių buveinių plotai ir saugomų rūšių radvietės, suformuluoti apsaugos tikslai ir galimybės juos pasiekti. Preliminarūs teritorijų apsaugos tikslai, įvardijant teritorijoje aptinkamas natūralias buveines ir rūšis, yra nustatomi patvirtinant teritorijų sąrašus.

Natura 2000 – tai nėra programa, skirta tik naujų saugomų teritorijų įsteigimui. Didelė dalis išskiriamų Natura 2000 teritorijų dėl jų ekologinės vertės jau anksčiau yra paskelbtos saugomomis teritorijomis, pvz. gamtiniai rezervatai, valstybiniai parkai, draustiniai, vandens telkinių apsaugos zonos ir kt.

Kokie specialių apsaugos teritorijų steigimo pagal Paukščių direktyvą etapai?

Pagal Lietuvos įstatymus įgyvendinant Paukščių direktyvą steigiamos teritorijos vadinamos „paukščių apsaugai svarbios teritorijos“. Jeigu vertinti jų atrankos, steigimo ir pranešimo Europos Komisijai procedūrą, tai ji turėtų būti laikoma nesudėtinga, palyginti su teritorijų atranka ir steigimu pagal Buveinių direktyvą.

Paukščių direktyva numato, kad šalys narės turi: 1) savo šalyje atrinkti skaičiumi ir plotu pakankamą kiekį teritorijų, svarbių I priede išvardintų paukščių rūšių buveinėms išsaugoti; 2) atrinktose vietovėse įsteigti specialias apsaugos teritorijas; 3) apie įsteigtas teritorijas informaciją pateikti Europos Komisijai.

Taigi visa atsakomybė dėl teisingo ir pakankamo teritorijų atrinkimo bei įsteigimo tenka šalims narėms. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio nuostatas, jeigu vietovė, atitinkanti nustatytus atrankos kriterijus, nepatenka į jokią nacionalinę saugomą teritoriją, iš pradžių čia įsteigiama pasirinktos kategorijos nacionalinės saugoma teritorija, o vėliau LRV sprendimu jai suteikiamas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas.

Kaip steigiamos specialios saugomos teritorijos pagal Buveinių direktyvą?

Pagal Lietuvos įstatymus įgyvendinant Buveinių direktyvą steigiamos teritorijos vadinamos „buveinių apsaugai svarbios teritorijos“. Buveinių direktyva numato daugiau buveinių apsaugai svarbių teritorijų steigimo etapų: 1) šalys narės atrenka vietoves, atitinkančias buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sudaro siūlomų Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą ir pateikia Europos Komisijai; 2) Europos Komisija organizuoja nacionalinio sąrašo vertinimą biogeografiniame kontekste ir identifikuoja trūkumus; 3) šalys narės atrenka papildomas vietoves, siekiant likviduoti biogeografiniame seminare nurodytus trūkumus, ir pateikia patikslintą siūlomų Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą Europos Komisijai; 4) Europos Komisija organizuoja dvišales derybas su šalimi nare dėl likusių siūlomo nacionalinio sąrašo spragų arba patvirtina nacionalinį Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą (kaip sudėtinę viso biogeografinio regiono teritorijų sąrašo dalį), nelaukdama galutinio trūkumų pašalinimo; 5) šalis narė organizuoja specialių saugomų teritorijų įsteigimą.

Nurodytas penktasis etapas reiškia, kad vietovėje, kuri nepatenka į jokią nacionalinę saugomą teritoriją arba esamas apsaugos statusas neužtikrina reikiamos apsaugos, turi būti įsteigta pasirinktos kategorijos nacionalinė saugoma teritorija ir vėliau LRV nutarimu jai suteikiamas buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusas.

Šiuo metu Lietuvoje vykdomas papildomų vietovių atrankos (trečias) etapas, tačiau Europos Komisija nusprendė paspartinti sprendimo dėl Bendrijos svarbos teritorijų sąrašo patvirtinimo priėmimą ir nusprendė kaip galima greičiau patvirtinti pradinį borealinio regiono (jam priklauso Lietuva) Bendrijos svarbos teritorijų sąrašą.

Kokiais nacionaliniais teisės aktais patvirtinti teritorijų sąrašai ir kiek jų yra?

Įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašas (nauja redakcija) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 819 (Žin., 2006, Nr. 92-3635). Šiame sąraše šiuo metu yra 77 teritorijos, kurių bendras plotas yra 540 tūkst. ha arba užima 8.3 proc. Lietuvos teritorijos.

Sudarytas vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas patvirtintas aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908; 2005, Nr. 106; 2005, Nr. 107; 2005, Nr. 108). Paskutinį kartą jis buvo papildytas aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. D1-518 (Žin., 2006, Nr. 124-4709). Šiame sąraše šiuo metu yra 299 vietovės, kurių bendras plotas yra 659 tūkst. ha arba užima 10 proc. Lietuvos teritorijos.

Įsteigtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir išskirtos vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, nemaža dalimi persidengia. Persidengimų plotas – apie 392 tūkst. ha.

Draudimas bloginti būklę

Natura 2000 teritorijose turi būti garantuojama, kad ekologinė vertė, dėl kurios jos buvo įjungtos į Natura 2000 tinklą, nebus pabloginta. Teritorijos naudojimas žemės ūkio, miškų ūkio, žuvininkystės ar kitais tikslais išlaikomas ankstesnių apimčių, jeigu jis nedaro neigiamo ilgalaikio poveikio natūralioms buveinėms ir rūšims. Ūkinių veiklų nesiekiama apriboti, jeigu jos vykdomos pagal teisės aktų reikalavimus, o nauji planai ir projektai rengiami bei įgyvendinami atlikus tinkamą išankstinį įvertinimą. Yra tokių pusiau natūralių buveinių (pvz. pievos ir ganyklos), kurių išlikimas yra tiesiogiai priklausomas nuo jas suformavusios ekstensyvios žemės ūkio veiklos (ganymo ir šienavimo) tęstinumo.

Ką reiškia poveikio Natura 2000 teritorijoms vertinimas?

Nauji planai, projektai ir programos, galintys turėti reikšmingą neigiamą poveikį Natura 2000 teritorijoms ir jų apsaugos tikslams, turi būti iš anksto įvertinti, koks bus šis poveikis, atsižvelgiant į Buveinių direktyvos 6 straipsnio arba Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio nuostatas.

Aplinkos ministras 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 patvirtino Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms Natura 2000 teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašą (Žin., 2006, Nr. 61-2214). Šios išankstinės procedūros metu paaiškėja, ar plano, projekto ar programos poveikis gali būti reikšmingas ir ar būtina atlikti jo galimo poveikio aplinkai vertinimą (PAV) pagal įstatymo numatytą tokio vertinimo tvarką.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas prieduose pateikia planuojamų ūkinių veiklų sąrašus, kurias planuojant PAV yra privalomas arba yra privaloma atlikti atranką dėl PAV būtinybės. Tokiu atveju poveikio reikšmingumo nustatymas kaip atskira procedūra nevykdoma.

Nusprendus, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, pagal nustatytą tvarką rengiami PAV dokumentai: PAV programa ir PAV ataskaita. Pirmasis dokumentas nustato nagrinėjamas sritis, aspektus ir apimtis, o antrasis dokumentas – pristato konkrečius nagrinėjimo rezultatus. PAV procedūros metu išnagrinėjami ir įvertinami planuojamos ūkinės veiklos galimi poveikiai, atsižvelgiant į teritorijos apsaugos tikslus, t. y. į poreikį išsaugoti natūralias buveines ir rūšis, kurių apsaugai konkreti teritorija yra išskirta. Svarbu, kad poveikio nagrinėjimas būtų tinkamos apimties ir leistų pagrįstai nuspręsti dėl poveikio buvimo ar nebuvimo.

Jeigu nusprendžiama, kad PAV privalomas tik dėl galimo poveikio Natura 2000 teritorijai, gali būti naudojamasi įstatymo suteikta galimybe susiaurinti PAV apimtį ir nagrinėti tik aspektus, susijusius su Natura 2000 teritorijos apsaugos tikslais.

Planai, projektai ir programos, dėl kurių nusprendžiama, kad jų įgyvendinimas neturės reikšmingo poveikio Natura 2000 teritorijai, gali būti įgyvendinama. Tačiau nustačius, kad veiklų pagal minėtus dokumentus įgyvendinimas padarys reikšmingą neigiamą poveikį, tokiems dokumentams negali būti pritarta, išskyrus atvejus, kai juos įgyvendinti būtina dėl labai svarbių visuomenei priežasčių, susijusių su visuomenės sauga ir sveikata ar svarbių aplinkos komponentų išsaugojimu, ir nėra jokių kitų priimtinų alternatyvų. Jeigu veiklas įgyvendinti verčia kitos, čia nepaminėtos, visuomenei svarbios priežastys, turi būti teiraujamasi Europos Komisijos nuomonės.

Visais atvejais turi būti planuojamos neigiamo poveikio Natura 2000 teritorijai išvengimo priemonės, taip pat ir pakankamos kompensacinės priemonės, jeigu šio poveikio neįmanoma išvengti. Apie patvirtintas kompensacines priemones neigiamam poveikiui kompensuoti Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba turi pranešti Europos Komisijai.

Ką reiškia Natura 2000 teritorijos išskyrimas...

... gyvenamosioms teritorijoms?

Rengiant gyvenamųjų teritorijų plėtros planus, turi būti atsižvelgta į Natura 2000 teritorijos apsaugos tikslus, o prireikus atliekamas teritorijų planavimo dokumento strateginis poveikio aplinkai vertinimas.

... žemės ūkiui?

Daug saugotinų buveinių su jų tipiškomis rūšimis per daugelį šimtmečių įgijo šiandieninę ekologinę vertę ir svarbą Europos Bendrijai dėl to, kad buvo naudojami žmogaus. Kad būtų išlaikyta ši vertė, būtina tęsti tų teritorijų tradicinį ūkinį naudojimą. Tradicinio ūkininkavimo sąlygos gali kisti priklausomai nuo teritorijos specifikos ir turėtų būti kiekvieną kartą individualiai aptartos su ūkininkais. Ūkininkavimas apribojamas tik tokiais atvejais, kai tai yra būtina apsaugant EB svarbos buveines, perinčius paukščius ir kitas gyvūnų ar augalų rūšis nuo konkretaus neigiamo poveikio. Tokiu atveju už veiklos apribojimus ūkininkams iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamos kompensacinės išmokos, kurios išmokamos papildomai prie tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus.

... miškų ūkiui?

Miškininkystė, paremta ekologiniais principais, padeda išsaugoti Natura 2000 teritorijų vertę. Tinkamai planuojant veiklą didelėse miškų teritorijose, galima suderinti medienos tiekimą į rinką ir garantuoti tinkamas sąlygas EB svarbos buveinėms ir rūšims išsaugojimui. Tačiau kai kada natūralių buveinių ir rūšių buveinių išsaugojimui būtina palikti daugiau negyvos medienos, plynuose kirtimuose palikti daugiau bioįvairovės apsaugai skirtų medžių (drevėtų, plačiomis lajomis ir pan.), plynus kirtimus keisti į neplynus arba pagrindinių kirtimų iš viso nevykdyti tam tikruose miško fragmentuose. Dėl miško kirtimų galimybės būdų ir metodų ne visada galima nuspręsti iš anksto. Daug kas paaiškėja tik rengiant valdoms vidinės miškotvarkos projektus. Miško kirtimų apribojimų nustatymo atveju privatiems miško savininkams iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamos kasmetinės kompensacijos, kompensuojant lėšų praradimus dėl neiškirstos medienos arba papildomas išlaidas, susijusias su miškotvarkos projektų parengimu.

... žuvininkystei?

Žvejybos veikla dėl Natura 2000 teritorijos įsteigimo gali būti ir toliau tęsiama. Ten kur mėgėjiška žūklė trikdo vandens paukščius, gali būti imamasi priemonių išskirti ramybės zonas ar nustatyti draudžiamus lankymosi laikotarpius, kad Natura 2000 teritorijų apsaugos tikslai nenukentėtų. Tinkamai derinant verslinės žūklės įrankius ir žvejybos laikotarpius galima išvengti vandens paukščių žūties tinkluose bei trikdymo sunkiu žiemos laikotarpiu, kada kiekviena prarasta kalorija lediniame jūros vandenyje nardančiam paukščiui gali būti lemtinga. Tvenkininės žuvininkystės ūkiai yra daugelio retų paukščių veisimosi, maitinimosi ir apsistojimo migracijų metu vietos bei retų varliagyvių buveinės, todėl svarbu užtikrinti tvenkininės žuvininkystės ūkių veiklos tęstinumą. Kai kada šiuose ūkiuose žuvų auginimo technologijų pakeitimas gali turėti reikšmingos įtakos tiek pačiuose ūkiuose prieglobstį randančioms rūšims, tiek žemiau tame pačiame upės baseine esančioms Natura 2000 teritorijoms. Todėl svarbu tinkamai įvertinti tokių pasikeitimų poveikį Natura 2000 teritorijoms. Iš Europos žuvininkystės fondo bus skiriama parama tvenkininės žuvininkystės ūkiams, kurie Natura 2000 teritorijose turi prisitaikyti prie aukštesnių veiklos standartų arba patiria nuostolių nustatytų papildomų reikalavimų veiklai.

... medžioklei?

Medžioklė ir Natura 2000 teritorijų apsauga yra iš principo suderinami dalykai. Medžioklės apribojimai tam tikrose vietose gali būti reikalingi, pvz. vandens paukščių medžiojimo intensyvių migracijų keliuose ir sankaupų vietose. Tokiu atveju su medžiotojais suderinami laiko ir vietos apribojimai. Įrengiant aptvarus medžiojamiesiems gyvūnams laikyti, būtina įvertinti, ar nebus tuo padaryta reikšmingo poveikio Natura 2000 teritorijoje paplitusioms rūšims ir natūralioms buveinėms. Medžiojimas gali būti pasitelkiamas ir kaip priemonė palankiai saugomų objektų būklei užtikrinti, pvz. reguliuojant žalingų žvėrių ar varninių paukščių gausą, todėl kai kada privalumu laikoma aplinkybė, kad Natura 2000 teritorija patenka į tam tikrą medžioklės plotų vienetą.

... turizmui?

Kai kuriose Natura 2000 teritorijose turizmas ir poilsio organizavimas yra svarbi vietos verslo šaka (pvz., Nemuno deltos arba Labanoro regioniniai parkai), kuri naudojasi patraukliu ir bioįvairovės požiūriu labai turtingu kraštovaizdžiu. Turizmas ir poilsis iš esmės yra galimi Natura 2000 teritorijose, tačiau plėtojant turizmą (pvz. statant naujus statinius) turi būti vengiama neigiamo poveikio gamtinėms vertybėms. Konkrečios situacijos sprendžiamos vertinant, ar planuojamos veiklos poveikis Natura 2000 teritorijai gali būti reikšmingas. Esamos Natura 2000 teritorijos vertės išsaugojimas yra gamtos pažintinio turizmo plėtojimo pagrindas ir prisideda prie regiono patrauklumo didinimo.

Ar žmogus „išstumiamas“ iš paukščių apsaugai svarbių teritorijų?

Ne. Paukščių apsaugai svarbiose teritorijose taikomas tik principas nebloginti teritorijos apsaugos būklės. Leidžiama plėtoti tradicinę žemės ūkio, miškų ūkio ir žuvininkystės veiklą, o naujos veiklos turi būti vertinamos dėl jų galimo poveikio. Kai kuriose teritorijose, siekiant išvengti nepageidaujamo trikdymo, gali būti ribojamas asmenų lankymasis, transporto ir plaukiojimo priemonių naudojimas. Miško savininkai, ūkininkai ir žvejai verslininkai gali visais atvejais lankytis teritorijoje be apribojimų.

Ar Natura 2000 teritorijos stabdo šalies ūkio plėtrą?

Ne. Natura 2000 teritorijoje planuojant veiklas reikia tik įsitikinti, kad planuojama ūkinė veikla nepadarys reikšmingos neigiamos įtakos Natura 2000 teritorijoje saugomoms EB svarbos natūralioms buveinėms ir rūšims. Konstatavus, kad poveikis gali būti neigiamas – iškeliamos įgyvendinimo sąlygos, mažinančios neigiamą poveikį, arba planuojamos kompensacinės priemonės, panaikinančios neigiamą poveikį. Visais atvejais nagrinėjamos priimtiniausios alternatyvos. Laiku ir tinkamai išnagrinėjus galimą veiklų poveikį, vietos, laiko, technologijų ir kitas alternatyvas bei, prireikus, numačius kompensacines priemones, konfliktų dėl ūkio plėtros ir Natura 2000 teritorijų apsaugos galima išvengti.

Ar paskelbus Natura 2000 teritoriją žemė tampa bevertė?

Kadangi esamas teritorijos ūkinis naudojimas žemės, miškų ūkio ir žuvininkystės reikmėms yra ir toliau leidžiamas, žemė tokioje vietovėje nenuvertėja. Tačiau nereikėtų užmiršti, kad žemės savininkai vis dėlto negali daryti savo žemėje visko, kas tik techniškai būtų įmanoma arba jų manymu ekonomiškai labiau apsimokėtų.

Ar būtina skelbti Natura 2000 teritorijas kol šalies ūkis dar neišvystytas?

Taip. Daugelio gyvūnų ir augalų rūšių ir natūralių buveinių plotų nykimo tempai reikalauja, kad šios rūšys ir buveinės būtų saugomos ir kartu apsaugoma visos Europos biologinė įvairovė. Be to, būtina įgyvendinti galiojančius ES teisės aktus. Lietuva įstodama į ES ir pasirašydama su tuo susijusias sutartis, deklaravo, kad sutinka ne tik priimti reikšmingą ES finansinę pagalbą, bet ir įsipareigoja įgyvendinti ES teisės aktus, tarp jų ir Paukščių bei Buveinių direktyvas. Taigi turime išskirti svarbiausias teritorijas, kuriose paplitę EB svarbos rūšys ir natūralios buveinės, ir įjungti jas į bendrą Europos ekologinį tinklą Natura 2000. Sprendimų neįtraukti į šį tinklą tam tikrų teritorijų dėl ekonominių priežasčių arba dėl ateityje galimos infrastruktūros plėtros nepateisina nei Europos Komisija nei Europos Teisingumo Teismas, išsakęs tokią poziciją ne vienoje nagrinėtoje byloje.

Kodėl Natura 2000 teritorijos išskiriamos ir jų sąrašas į Briuselį pateikiamas be derinimo su visuomene

ES teisės aktai nenumato privalomų derinimo su visuomene procedūrų, išskiriant Natura 2000 teritorijas, kadangi objektyvūs duomenys apie paukščių rūšių, įtrauktų į Paukščių direktyvos I priedą, ir EB svarbos rūšių ir natūralių buveinių paplitimą iš esmės negali būti užginčyti. Šių rūšių ir buveinių buvimas, neatsižvelgiant į ekonominius interesus yra vienintelis pagrindas teritorijos išskyrimui. Tačiau Lietuvoje, siekiant didesnės duomenų kokybės, į Natura 2000 teritorijų išskyrimo procesą buvo įtrauktas didelis būrys mokslininkų ir tyrėjų.

Ar gali būti sumažintas Natura 2000 teritorijos plotas ir ribos?

Konkrečios Natura 2000 teritorijos ribos negali būti mažinamos dėl ekonominių priežasčių (pvz. teritorijos dalies reikia infrastruktūros objektui statyti). Apie tai ne vienoje byloje poziciją yra išreiškęs Europos Teisingumo Teismas. Šis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vienintelis pagrindas teritorijos plotui sumažinti yra aiškus mokslinės klaidos, išskiriant teritoriją, pripažinimas, t.y. kai paaiškėja, kad teritorija buvo išskirta nepagrįstai, nes buvo padaryta klaida identifikuojant rūšis, nustatant jų paplitimą ir pan.

2007-10-02

Paukščių direktyva buvo priimta 1979 m. balandžio 2 d. Atnaujinta (kodifikuota redakcija) priimta 2009 m. lapkričio 30 d. – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos. Ši direktyva yra pirmasis Europos Sąjungos teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą Europos Sąjungoje. Paukščių direktyva nustato šių rūšių apsaugą ir naudojimo taisykles. Ši Direktyva nereglamentuoja dirbtinai Europoje introdukuotų paukščių rūšių apsaugos. Paukščių direktyvoje nustatyta apsauga yra taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms.

Pagal Paukščių direktyvos reikalavimus yra steigiamos specialios apsaugos teritorijos paukščių rūšims, išvardintoms I direktyvos priede. Lietuvoje šios teritorijos vadinamos paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis (PAST) ir yra Europos ekologinio tinklo Natura 2000 sudėtinė dalis. Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo Lietuvoje tvarką reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas.

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Lietuvoje: LR aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“.

Šiuo metu Lietuvoje yra nustatytos 83 PAST, kurios užima 626 617 tūkst. ha arba 9 proc. šalies teritorijos (tai sudaro 53 proc. nuo bendro šalies saugomų teritorijų ploto). PAST yra parenkamos remiantis moksliniais laukinių paukščių rūšių populiacijų tyrimais. Iki 2010 m. pabaigos PAST steigimas vyko dviem etapais: pirmas – atrinktai teritorijai LR Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka buvo suteikiamas atitinkamos saugomos teritorijos statusas – įsteigiama nacionalinė saugoma teritorija, pvz., draustinis, biosferos poligonas ar kt. (jeigu iki tol ši vietovė nebuvo saugoma); antras – LR Vyriausybės nutarimu šiai nacionalinei saugomai teritorijai buvo suteikiamas paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas. Tačiau 2010 m. birželio 22 d. priėmus LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimą (LR Saugomų teritorijų įstatymo 1, 2, 4, 22, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 24-1 straipsniu ir priedu įstatymas Nr. XI-935, įsigaliojęs nuo 2010-12-01), jo 24-1 straipsnis nurodo, kad sprendimas dėl PAST nustatymo vietovėje, atitinkančioje PAST atrankos kriterijus, gali būti priimtas ne tik tuomet, kai toji vietovė yra saugomoje teritorijoje, bet ir tuomet, kai vietovė arba jos dalis nepatenka į Lietuvos Respublikos saugomą teritoriją, tačiau Vyriausybės įgaliota institucija, išanalizavusi vietovėje veiklą reglamentuojančius dokumentus, nustatė, kad reikiamą apsaugą garantuoja vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais sudarytos apsaugos sutartys. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad naujos saugomos teritorijos gali būti ir nesteigiamos, jeigu yra kitų tinkamų priemonių apsaugai užtikrinti. LR Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimas 2010 m. teisę nustatyti PAST suteikė LR aplinkos ministrui. Pažymėtina, kad nors Lietuva įvykdė beveik visus įsipareigojimus Europos Sąjungai, susijusius su PAST tinklo kūrimu, šis procesas vis dėlto negali būti laikomas baigtiniu, nes laukinių paukščių rūšių populiacijų būklė nuolat kinta, taip pat daugėja žinių apie jų paplitimą, ekologinius poreikius, grėsmes ir t. t. Pvz., surinkus pakankamai mokslinių duomenų apie žiemojančių paukščių paplitimą jūroje šiuo metu mūsų šalyje vyksta naujos PAST steigimo procedūros – Klaipėdos – Ventspilio plynaukštės biosferos poligono (Baltijos jūroje).

Siekiant įvertinti Paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų (specialių apsaugos teritorijų paukščių rūšims steigimas) įvykdymą, 2007 m. rugsėjo mėn. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkai ornitologai, Aplinkos ministerijos užsakymu, atliko darbą „Įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo pakankamumo įvertinimo ir tyrimo darbų, reikalingų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo optimizavimui, plano artimiausiam laikotarpiui parengimas“. Darbo tikslas – remiantis naujausiais tyrimų duomenimis įvertinti įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo atitikimą 2004 m. nominuotam paukščiams svarbių teritorijų sąrašui (Raudonikis L. 2004 m. Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje. Lietuvos ornitologų draugija ir Vilniaus universiteto Ekologijos institutas. Lututė, Vilnius) ir parengti būtinų darbų artimiausiam laikotarpiui planą, siekiant įgyvendinti Paukščių direktyvą. PAST tinklo įvertinimo ataskaita: (žr. teksto pabaigoje priedą „PAST tinklo įvertinimo ataskaita“).

Europos Komisija yra įkūrusi Derinimo su mokslo ir technikos pažanga komitetą (ORNIS komitetas), kurį sudaro šalių narių atstovai ir kuriam pirmininkauja Europos Komisijos atstovas. ORNIS komitetas padeda Europos Komisijai sprendžiant klausimus, susijusius su Paukščių direktyvos įgyvendinimu ir jos I, III/2, V priedų pakeitimais, derinant juos su mokslo ir technikos pažanga. Kadangi Paukščių direktyvoje nėra išskirta prioritetinių rūšių, tai ORNIS komiteto narių bendru susitarimu buvo sudarytas tokių rūšių sąrašas (jų apsaugos veiksmams teikiamas finansavimo prioritetas pagal LIFE programą), kuriame išvardintos globaliai nykstančios, reguliariai Europos Sąjungoje aptinkamos, paukščių rūšys (http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/docs/list_annex1.pdf). Nuo 1993 metų Europos Komisija finansavo apie 50 rūšių (nurodytų Paukščių direktyvos I priede) apsaugos veiksmų planų parengimą (planus rengia nevyriausybinė organizacija BirdLife International). Šie planai yra priemonė identifikuoti prioritetinius apsaugos veiksmus siekiant sustabdyti labiausiai Europoje nykstančių paukščių rūšių populiacijų mažėjimą bei atkurti jų populiacijas. Apsaugos veiksmų planuose pateikiama informacija apie rūšies statusą, ekologiją, grėsmes rūšiai ir šiuo metu taikomas apsaugos priemones. Tai leidžia aiškiai apibrėžti prioritetinius tikslus ir prioritetinių veiksmų programas kiekvienai rūšiai. Rūšių apsaugos veiksmų planai neprivalomi, o rekomendacinio pobūdžio ir skirti padėti ES šalims narėms įgyvendinti Paukščių direktyvos reikalavimus. Su rūšių apsaugos planais galima susipažinti: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/index_en.htm

Europos Komisija parengė prioritetinių paukščių rūšių apsaugos veiksmų planų įgyvendinimo apžvalgą. Su ja galima susipažinti: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/action_plans/docs/Final%20report%20BirdLife%20review%20SAPs.pdf

Siekdama, kad būtų geriau suprantami teisiniai ir techniniai Direktyvos aspektai, susiję su paukščių medžiokle (direktyvos 7 straipsnis), Europos Komisija 2001 metais inicijavo „Tvarios medžioklės iniciatyvą“. Bendradarbiaujant su įvairiomis šalių narių valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, 2004 metais buvo parengtos tvarios medžioklės gairės, kurios aiškinimo būdu turėtų prisidėti prie Paukščių direktyvos nuostatų sėkmingesnio taikymo. 2008 m. šios gairės buvo papildytos naujausia informacija ir su jomis galite susipažinti: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/hunting_guide_lt.pdf

Vykdant „Tvarios medžioklės iniciatyvą“ 2009 m. buvo parengta Paukščių direktyvos II priedo rūšių pavasarinės migracijos ir perėjimo laikotarpių analizė, kuri turėtų paskatinti 7 straipsnio 4 dalies nuostatų vieningą taikymą: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/reprod_intro.pdf

Daugiau informacijos apie Tvarios medžioklės iniciatyvą galima rasti Europos Komisijos tinklalapyje: http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/index_en.htm

Paukščių direktyva leidžia medžioti kai kurias paukščių rūšis (išvardintas II direktyvos priede). Nuo direktyvos priėmimo 1979 metais nevyriausybinė paukščių apsaugos organizacija BirdLife International vykdo medžiojamųjų paukščių rūšių stebėseną (monitoringą) ir nustatė, kad kai kurių medžiojamųjų rūšių apsaugos būklė yra nepalanki. Europos Komisija parėmė 13 medžiojamų paukščių rūšių (iš Direktyvos II priedo) tvarkymo planų parengimą. Žemiau pateikiami ORNIS komiteto patvirtinti tokių paukščių rūšių (nurodytų II priede) tvarkymo planai:

1. Paprastojo griciuko (Limosa limosa): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/black_tailed_godwit.pdf

2. Nuodėgulės (Melanitta fusca): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/velvet_scoter.pdf

3. Didžiosios kuolingos (Numenius arquata): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/curlew.pdf

4. Smailiauodegės anties (Anas acuta): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/pintail.pdf

5. Šalminės anties (Netta rufina): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/red_crested.pdf

6. Dirvinio vieversio (Alauda arvensis): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/skylark.pdf

7. Paprastojo purplelio (Streptopelia turtur): http://ec.europa.eu/environment/nature/conservation/wildbirds/hunting/docs/turtle_dove.pdf

Dar 6 paukščių rūšių – žilosios anties (Aythya marila), paprastojo kiro (Larus canus), dirvinio sėjiko (Pluvialis apricaria), pempės (Vanellus vanellus), putpelės (Coturnix coturnix) ir raudonkojo tuliko (Tringa totanus) – tvarkymo planai yra parengti, bet kol kas nepatvirtinti ORNIS komiteto.

Europos Komisija papildomai yra parengusi informaciją apie kormoranus, jų skaičių ir populiacijų valdymą, konfliktus, susijusius su jų daroma žala žuvims, žuvininkystei ir akvakultūrai: http://ec.europa.eu/environment/nature/cormorants/home_en.htm

Daugiau informacijos apie Paukščių direktyvą ir Natura 2000 teritorijas ES galima rasti Europos Komisijos tinklalapyje: http://ec.europa.eu/environment/nature/index_en.htm

Priedai:

Buveinių direktyvos įgyvendinimas


1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos yra pagrindinis visos Europos natūralių buveinių ir gyvūnijos bei augalijos apsaugos instrumentas. Jos tikslas skatinti biologinės įvairovės palaikymą, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius, kultūrinius ir regioninius reikalavimus, prisidėti prie bendro subalansuotos plėtros siekio; išlaikyti biologinę įvairovę, o tam tikrais atvejais palaikyti ar netgi skatinti žmogaus veiklą.Vadovaujantis direktyva, turi būti steigiamos specialios saugomos teritorijos, kurios kartu su paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis sudaro bendrą Natura 2000 tinklą. Buveinių direktyva siekiama užtikrinti tinkamą rūšių ir natūralių buveinių apsaugos būklę, skatinant ar palaikant tinkamas veiklas. Susipažinti su autentišku direktyvos vertimu galima Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų duomenų bazėje: http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=15502

Direktyvos priedai buvo keičiami į Europos Sąjungą įstojus Lietuvai kartu su kitomis 9 valstybėmis bei Bulgarijai ir Rumunijai. Direktyvos priedų pakeitimai buvo paskelbti: http://www3.lrs.lt/pls/inter1/dokpaieska.showdoc_l?p_id=51939

Gamtinės buveinės visose valstybėse narėse identifikuojamos vadovaujantis bendru Europos Komisijos parengtu Europos Sąjungos Buveinių interpretavimo vadovu: (žr. teksto pabaigoje priedą "Buveinių interpretavimo vadovas").

2002 m. Buveinių komitetas, sudarytas Buveinių direktyvos (92/43/EEB) įgyvendinimo klausimams spręsti, subūrė darbo grupę į Buveinių direktyvos IV priedą įtrauktų gyvūnų rūšių griežtos apsaugos klausimams spręsti. Pagrindinis darbo grupės tikslas buvo prisidėti prie Buveinių direktyvos 12 straipsnio teisinio aiškinimo, parengiant minėto straipsnio įgyvendinimo vadovą: (žr. teksto pabaigoje priedą "12 straipsnio įgyvendinimo vadovas").

Pagal Buveinių direktyvos 17 straipsnį kas šešeri metai valstybės narės pateikia ataskaitą apie taikytų pagal šią direktyvą priemonių įgyvendinimą. Į šią ataskaitą įtraukiama informacija apie taikytas apsaugos priemones ir tų priemonių poveikio gamtinėms buveinėms ir saugomoms rūšims įvertinimą.

Ataskaita rengiama pagal Europos Komisijos nustatytą formą ir reikalavimus. Ataskaitos teikiamos per internetinį ataskaitų teikimo instrumentą. Aplinkos ministerija ataskaitą apie Buveinių direktyvos įgyvendinimą už laikotarpį nuo Lietuvos įstojimo į ES iki 2006 m. pabaigos pateikė 2007-12-27. Ši ataskaita be kitos informacijos apima ir visų Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių (iš viso 54 tipai) ir gyvūnų ar augalų rūšių (iš viso 107 rūšys), įtrauktų į Buveinių direktyvos I, II, IV ir V priedus, būklės įvertinimą.

Susipažinti su Šalių narių pateiktomis ataskaitomis galima Europos Aplinkos Agentūros ir Europos Teminio centro biologinei įvairovei tinklalapyje: http://biodiversity.eionet.europa.eu/article17

Šiame tinklalapyje taip pat galima peržiūrėti visas elektronines kiekvieno buveinės tipo ar rūšies užpildytą ataskaitos formą. Atliekant pateikiamas užklausas galima peržiūrėti informaciją ir pasirinkto biogeografinio regiono mastu.

Lietuvos pateiktą 17 straipsnio ataskaitos santrauką galima rasti: http://circa.europa.eu/Public/irc/env/monnat/library?l=/habitats_reporting/reporting_2001-2007/ms-reports_summaries/national_sumarypdf_13/_EN_1.0_&a=d

Ataskaita buvo pildoma vadovaujantis Europos Komisijos parengtomis „Gamtinių buveinių vertinimo, monitoringo ir ataskaitų teikimo rekomendacijomis“ (žr. teksto pabaigoje priedus "Gamtinių buveinių vertinimo, monitoringo ir ataskaitų teikimo rekomendacijų 1 dalis" ir tų pačių rekomendacijų 2 dalis).

Įgyvendinant ES Biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmų planą iki ir po 2010 m. (2006 m. gegužės 22 d. Europos Komisijos komunikato „Biologinės įvairovės nykimo sustabdymas iki 2010 m. ir jos išsaugojimas ateityje“ 1 priedas), svarbu, kad 2008 metais būtų baigtas jūrinių Natura 2000 teritorijų identifikavimas, o iki 2012 metų užtikrinta tinkama šių teritorijų apsauga ir tvarkymas. Europos Komisija yra parengusi Natura 2000 tinklo įkūrimo jūrinėje aplinkoje rekomendacijas, su kuriomis galima susipažinti čia: (žr. teksto pabaigoje priedą "Natura 2000 tinklo įkūrimo jūrinėje aplinkoje rekomendacijos").

Metodologinės gairės dėl Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų taikymo:

http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/  management/docs/art6/natura_2000_assess_en.pdf

http://ec.europa.eu/environment/nature/natura2000/management/docs/art6/new_guidance_art6_4_lt.pdf  

Priedai:

Visuomenės pastaboms teikiame pirminį 2021–2027 m. Prioritetinių veiksmų programos (angl. Priority Action Framework, toliau – PAF)  variantą.

PAF yra nacionalinis strateginis planavimo dokumentas, kuriame apžvelgiamos priemonės, reikalingos siekiant sukurti ir palaikyti „Natura 2000“ tinklą ir susijusią žaliąją infrastruktūrą, nurodomi šių priemonių finansavimo poreikiai, jos susiejamos su atitinkamomis Europos Sąjungos (toliau – ES) finansavimo programomis. PAF teisinis pagrindas yra Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 8 straipsnio 1 dalis, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės Europos Komisijai siųstų skaičiavimus, kokią sumą, jų nuomone, turi siekti bendras ES finansavimas, kad jos galėtų įvykdyti su „Natura 2000“ susijusius įsipareigojimus.

Svarbu atkreipti dėmesį į reikšmingą PAF vaidmenį rengiantis naujai ES finansinei perspektyvai, nes PAF pateikta informacija apie gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemonių finansinius poreikius bus vadovaujamasi rengiant strateginius planus pagal bendrosios žemės ūkio politikos reglamentus, investicijų planus pagal sanglaudos ir regioninės politikos finansavimo priemones, įgyvendinant reglamentą dėl ES aplinkos ir klimato politikos programos LIFE.

Informuojame, kad 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpio PAF ES šalys narės Europos Komisijai turi pateikti šių metų pradžioje. Atsižvelgiant į tai, pastabas PAF prašome teikti iki vasario 26 d. (el. paštu lina.burbaite@am.lt). Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad sumos, reikalingos PAF numatytų priemonių įgyvendinimui dar bus tikslinamos, todėl dokumente nurodytas lėšų poreikis yra negalutinis.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-02-18