Pasaulinė pelkinių vietovių diena yra minima vasario 2 d.
Pasaulinė pelkinių vietovių diena paskelbta 1996 m. spalio mėn. vykusiame 19 - ajame Ramsaro nuolatinio komiteto susitikime, pažymint 25-ąsias Konvencijos dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugos pasirašymo metines. Ramsaro konvencija (Convention on Wetlands of International Importance Especially as Waterfowl Habitat - anglų k.) pasirašyta 1971 m. Ramsare, Irane.
Terminas “wetlands” apima pelkes, upes ir ežerus, taip pat dirbtinius vandens telkinius, pajūrio zoną (potvynio - atoslūgio zoną, lagūnas, atolus, mangrovų sąžalynus) ir kt. Lietuvoje neturime tikslaus atitikmens šiam terminui, bet jis labiausiai siejasi su mūsų šalyje esančiomis šlapiomis žemėmis - pelkėmis.
Akivaizdu, kad ateityje dėmesys pelkinėms vietovėms tik didės, nes jos yra tarp produktyviausių ekosistemų, turinčių gausiausią augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Jų reikšmė, kaip ”biologinių supermarketų”, yra milžiniška. Daugelyje šalių jos yra vienos iš svarbiausių vietų, kur žmogus gali apsirūpinti maistu: sumedžioti žvėrių ar paukščių, pasigauti žuvų, išsiauginti žemės ūkio produktų. Pvz., Vakarų Šanchajuje Tai Hu ežeras ir pelkinės vietovės aplink jį yra viena produktyviausių Kinijos sričių, kur pagaunama apie 52 kg žuvies iš hektaro per metus ir yra daugiau kaip 100 000 ha ryžių pasėlių.
Pelkės atlieka labai svarbų vaidmenį palaikant ryšį tarp Šiaurės ir Pietų pusrutulių: milijonai išskrendančių žiemoti į šiltuosius kraštus paukščių pavasarį vėl keliauja atgal. Jų sėkminga kelionė priklauso nuo daugelyje šalių įgyvendinamų pelkinių vietovių apsaugos programų.
Nežiūrint to, kad pastaraisiais metais visuomenės bei valdžios institucijų dėmesys pelkinėms vietovėms ir su jomis susijusių problemų sprendimui išaugo, daugumai jų tebegresia pavojus. Žemės ūkio nuotekos neša pesticidus bei kitas trąšas į drėgnas vietas stipriai užteršdamos vandenį. Pakrančių zonos paverčiamos poilsio bei aktyvaus turizmo zonomis, ne visuomet gerai apsvarsčius ir tinkamai įvertinus ekonominį efektą bei tokios veiklos pasekmes. Vienas rimčiausių pavojų pelkėtiems slėniams tebėra statomos upelių užtvankos bei tai, kad jų tekėjimo vaga nukreipiama kitoms reikmėms, ypač dirbamoms žemėms drėkinti.
Pasaulinė vandenų diena minima kovo 22 d.
1993 m. vasario 22 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją (A/RES/47/193) dėl kovo 22 - osios paskelbimo Pasauline vandenų diena.
Valstybės raginamos minėti šią dieną organizuojant įvairius renginius savo šalyse, informuojant visuomenę, platinant leidinius bei dokumentų ištraukas, rengiant konferencijas, diskusijas, seminarus, parodas, susijusias su vandens išteklių išsaugojimu bei racionaliu naudojimu, taip pat Aplinkos ir plėtros konferencijos, vykusios 1992 m. Rio de Žaneire, rekomendacijų, išdėstytų “Darbotvarkė 21 amžiui” 18 skyriuje “Gėlo vandens ištekliai”, įgyvendinimu.
Baltijos jūros aplinkos apsaugos diena minima kovo 22 d.
Baltijos jūros aplinkos apsaugos dieną paskelbė Baltijos jūros jūrinės aplinkos apsaugos komisija (HELCOM) 1996 m.
Šią dieną norima atkreipti visų aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusių valstybių visuomenės dėmesį į tai, kad Baltijos jūra yra labai svarbi visiems šių valstybių žmonėms, į tai, kad visiems drauge reikia rūpintis jos ekologine būkle.
Kovo 22 - oji pasirinkta dėl to, kad ši diena yra ir Pasaulinė vandenų diena.
1948 m. liepos 1 d. Lozanoje (Šveicarija) įkurta Tarptautinė architektų sąjunga. Nuo šios organizacijos įkūrimo dienos minima Tarptautinė architektų diena.
Miškininko diena - kasmet, rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį
Aplinkos ministerijos kolegijai rekomendavus, aplinkos ministras D. Lygis 2000 09 08 įsakymu Nr. 373 “Dėl Miškininko dienos” rugsėjo mėnesio trečiąjį šeštadienį paskelbė Miškininko diena (Žin., 2000, Nr. 79-2397).
Anksčiau, sovietmečiu, trečiąjį rugsėjo sekmadienį buvo švenčiama Miško darbuotojų diena. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos miškininkų sąjungos iniciatyva, kasmet, balandžio mėnesį, visuomenė buvo kviečiama prisijungti prie miško dienų renginių. Miškininkų sąjunga, atsižvelgdama į medžių vegetacijos pradžią, nustatydavo konkrečias miško dienas. Tomis dienomis buvo rengiamos akcijos bei talkos naujiems želdiniams įveisti, seniems miškams tvarkyti, šiukšles miškuose rinkti, sodyboms puošti.
1998 m. Lietuvai pagražinti draugija, Lietuvos miškininkų sąjunga, Pilietinė santalka ir Lietuvos savivaldybių asociacija, siekdamos gražiais darbais paminėti Lietuvos valstybės 80 – metį, pakvietė Lietuvos žmones į visą balandžio mėnesį trunkančią akciją “Santarvės medžio mėnuo”.
Tvarkingi želdiniai, parkai, skverai, sveiki miškai, akiai mielos sodybos, žaliuojantys Santarvės medžiai ir giraitės – tokia miškininkų dienos prasmė. To pasiekti galima tik drauge, apjungus visos Lietuvos žmonių pastangas, valstybės ir nevyriausybinių institucijų jėgas.
Profesinė šventė - Statybininkų diena - minima rugsėjo mėnesio antrąjį šeštadienį
Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2012 metų pabaigoje priėmė rezoliuciją (A/RES/67/200), kurioje kovo 21-ąją paskelbė Tarptautine miškų diena ir pakvietė visas šalis nares kasmet, pradedant 2013 metais, šią dieną skirti dėmesį miškams, organizuoti konkrečius renginius ar kitaip atkreipti visuomenės dėmesį į miškų svarbą.
Vandentvarkos darbuotojų diena minima kasmet gegužės 5 d.
Aplinkos ministerijos kolegijai rekomendavus, aplinkos ministras A. Kundrotas 2003 04 07 įsakymu Nr. 169 gegužės 5 d. paskelbė Vandentvarkos darbuotojų diena.
