Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

    • 1.

      Klimato kaita

      Klimato kaitos programa

      1. Kur ir kada galima gauti informacijos apie paskelbtą kvietimą teikti paraiškas finansavimui pagal Klimato kaitos  programą?

      Informacija apie kvietimus ir paraiškų priėmimą yra skelbiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros svetainėje (www.apva.lt) bei Aplinkos ministerijos interneto svetainėje, socialiniame tinkle Facebook „Klimato kaitos projektų finansavimas“ (https://www.facebook.com/klimato.kaita.projektu.finansavimas/).

      2. Kokiems aplinkosauginiams projektams gali būti skiriamas finansavimas iš Klimato kaitos programos?

      Pagrindinės finansavimo sritys pagal Klimato kaitos programą yra energetinio efektyvumo didinimas ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas. Finansavimo kryptys, pagal kurias bus skiriamos lėšos iš Klimato kaitos programos yra nustatomos kasmet tvirtinamoje metinėje Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatoje. Konkrečios projektų kryptys, finansavimo sąlygos nustatomos patvirtinus metinę sąmatą detalizuojantį planą.

      3. Kokiame teisės akte nustatyti pagrindiniai reikalavimai Klimato kaitos programos lėšomis finansuojamiems projektams?

      Pagrindiniai reikalavimai projektams, projektų atrankos, finansavimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo bei pareiškėjams keliami reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakyme Nr. D1-275 „Dėl Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo nr. D1-275 „Dėl klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“

      (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7e054f70700711e9a13eeecaacbc653f ).

      Kompensacinių išmokų tvarka fiziniams asmenims nustatyta 2019 m. gegužės 6 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-267 „Dėl klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9183a5b070bb11e9a13eeecaacbc653f).

      4. Kur galima rasti informacijos apie Aplinkos ministerijos teikiamą dvišalę paramą, įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo projektus, susijusius su klimato kaita?

      Informacija apie kvietimus ir paraiškų priėmimą yra skelbiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros svetainėje (www.apva.lt ) bei Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (rubrikoje Klimato kaita), socialiniame tinkle Facebook „Klimato kaitos projektų finansavimas“ (https://www.facebook.com/klimato.kaita.projektu.finansavimas /).

      Pretenduoti į dvišalę paramą turi teisę Lietuvos įmonės, ketinančios įgyvendinti  klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių projektus besivystančiose šalyse. Kiekvienais metais Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija skelbia projektų konkursą. Pareiškėjams keliami reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos 2015 m. spalio 16 d. aplinkos ministro įsakyme D1-749 „Dėl vystomojo bendradarbiavimo veiklos, finansuojamos iš klimato kaitos specialiosios programos lėšų, įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/db4c0e0073ce11e5906bc3a96c765ff4/LKwDumPMRM).

      5. Kur galima rasti daugiau informacijos apie tai, kad atsisakant taršaus automobilio, galima įsigyti paspirtuką ar dviratį. Kokie turi būti automobilio metai? Kur kreiptis norint gauti išmoką?

      Kompensacinės išmokos skiriamos vadovaujantis Klimato kaitos programos priemonės „Visuomeninio transporto ir kitų alternatyvių mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“ kompensacinių išmokų tvarkos aprašo (nuoroda https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0c23afb1935511ea9515f752ff221ec9), kuriame nustatyti reikalavimai, kuriuos turės atitikti pareiškėjas ir tinkamos finansuoti išlaidos, nuostatomis.

      Įsigyjamos prekės turi būti naujos,  su pirkimo dokumentais. Paramą galite gauti įsigiję tik tvarkoje nurodytas prekes ar transporto priemones - metinį Vilniaus, Kauno, Klaipėdos viešojo transporto bilietą, elektrinį motociklą ar elektrinį motorolerį, įprastą ar elektrinį dviratį, elektrinį paspirtuką. Taip pat turite atiduoti sunaikinti savo taršų  automobilį. Atiduodamam sunaikinti automobiliui nėra keliami reikalavimai dėl automobilio pagaminimo metų. Svarbu, kad Jūsų turimo automobilio techninė apžiūra turėjo galioti iki 2019 m. spalio 17 d. arba iki 2020 m. kovo 13 d. ir jos valdytoju iki prašymo pildymo datos turite būti buvę ne trumpiau kaip 12 mėnesių, transporto priemonė iki prašymo pildymo datos ne mažiau kaip 12 mėnesių buvo registruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Turite sunaikinti savo taršią transporto priemonę ir gauti Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą bei transporto priemonę išregistruoti iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro pagal ENTP. Informacija, kur galima priduoti eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje adresu http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/atliekos/eksploatuoti-netinkamos-transporto-priemones. Taip pat šioje svetainėje nurodytas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo pavyzdys. Užpildytą tokios formos pažymėjimą eksploatuoti netinkamos transporto priemonės apdorojimo įmonė turi išduoti transporto priemonės savininkui.

      Galite įsigyti kelis tų pačių prekių vienetus, tačiau kompensacinė išmoka nebus skiriama didesnė nei 1000 eurų. Kompensacinės išmokos suma apskaičiuojama pagal jūsų faktiškai patirtas išlaidas, neviršijant tvarkos apraše  nurodytų maksimalių išlaidų sumų kiekvienai judumo priemonei. T. y. ne daugiau 310 eurų už Vilniaus miesto metinį bilietą, ne daugiau 275 eurų už Kauno miesto metinį bilietą, ne daugiau 260 eurų už Klaipėdos miesto metinį bilietą, ne daugiau 1000 eurų už elektrinį (L1e klasės) mopedą ar (L3e klasės) elektrinį motociklą, ne daugiau 700 eurų už elektrinį dviratį, ne daugiau 400 eurų už paprastą dviratį ar elektrinį paspirtuką. Nupirktą mopedą ar motociklą turėsite įregistruoti VĮ „Regitra“. Turėkite apmokėjimą (pirkimą) įrodančius dokumentus, nes išlaidas turėsite pagrįsti.

      Informaciją apie priemonę galite rasti https://www.apva.lt/uz-sunaikinta-tarsu-automobili-metinis-bilietas-dviratis-paspirtukas-mopedas-ar-motociklas/.

      Paraiškos teikiamos tik elektroniniu būdu per Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą APVIS. Išsamesnę informaciją dėl paraiškų pildymo teikia Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros specialistai: Renata Chadyšienė (renata.chadysiene@apva.lt, tel. 8645 72638), Jūratė Mateikaitė (tel. 8 664 36939, jurate.mateikaite@apva.lt).

       

      Fluorintos dujos

      1. Kas yra Visuotinis atšilimo potencialas (VAP)?

      Visuotinio atšilimo potencialas (VAP) (angl. k. GWP - global warming potential) yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų klimato atšilimo potencialas, palyginti su anglies dioksido (CO2) potencialu, apskaičiuojamas kaip vieno kilogramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų 100 metų atšilimo potencialas, palyginti su vienu CO2 kilogramu. Kiekviena medžiaga ar mišinys turi savo unikalų VAP. VAP apskaičiavimas padeda įgyvendinti reglamento Nr. 517/2014 reikalavimus. Pavyzdžiui, jei ketinate įsivežti mišinį R-134a, kurio visuotinio atšilimo potencialas (VAP) yra 1 430, perskaičiuojant kilogramais, šio mišinio 100 t CO2 ekvivalento būtų ~70 kg.

      2. Ką daryti, norint importuoti fluorintas dujas (F-dujas) iš trečiųjų šalių?

      Pagal fluorintų dujų reglamento Nr. 517/2014 15 straipsnį, importuotojai ir gamintojai turi užtikrinti, kad rinkai pateikiamas hidrofluorangliavandenilių kiekis neviršytų atitinkamos jiems pagal 16 straipsnį paskirtos kvotos, nebent pagaminamas ar importuojamas kiekis yra mažesnis nei 100 t CO2 ekvivalento per metus. Tad norint įsivežti didesnį kiekį, būtina gauti HFC kvotą.

      Norint gauti HFC kvotą, būtina užsiregistruoti Europos Komisijos administruojamame F-dujų portale.

      F-dujų registro nuoroda: https://webgate.ec.europa.eu/ods2/resources/domain

      Visos kvotą gauti siekiančios F-dujų portale užsiregistravusios įmonės turi pateikti Portale specialią deklaraciją, kurioje pagrindžiamas F-dujų kvotos poreikis. Kvotos poreikio deklaraciją teikti galima tik Europos Komisijos numatytu ir skelbiamu laikotarpiu. Paprastai kvietimas deklaracijų teikimui kvotai sekantiems metams gauti skelbiamas kovo - gegužės mėn. Komisija, išnagrinėjusi deklaracijas, einamųjų metų rudenį paskelbia apie kitiems metams išdalinamas kvotas.

      F-dujų importo kontrolė vykdoma Lietuvos Respublikos muitinėje. 

      Atkreipiame dėmesį, kad žaliavų įvežimas vienkartinėse tarose yra draudžiamas!

      Detali informacija dėl HFC naudojimo ir kvotų skirstymo pateikiama Europos Komisijos šiame portale (https://ec.europa.eu/clima/policies/f-gas/reporting_en).

      Naudotojo gairės prisijungti Registre ir pateikti F-dujų poreikio deklaraciją: https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/f-gas/docs/guidance_submitting_quota_declaration_en.pdf

      Dėl techninės informacijos apie F-dujų registrą prašome kreiptis el. paštu CLIMA-HFC-REGISTRY@ec.europa.eu

      3. Ką daryti norint importuoti fluorintomis dujomis (F-dujomis) užpildytą įrangą iš trečiųjų šalių?

      Pagal Reglamento (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 14 straipsnį, visa hidrofluorangliavandeniliais (HFC) iš anksto užpildyta įranga nėra pateikiama rinkai, nebent HFC, kurių yra pripildyta įranga, yra įskaičiuoti pagal kvotų sistemą, arba importuojamas kiekis yra mažesnis nei 100 t CO2 ekvivalento per metus.

      Tokios įrangos gamintojai ir importuotojai, pateikdami rinkai iš anksto užpildytą įrangą, turi užtikrinti, kad dokumentuose būtų visapusiškai užfiksuota, kaip laikomasi šio reikalavimo, ir parengti atitikties deklaraciją. Jei įrangoje esantys HFC nebuvo pateikti ES rinkai prieš užpildant įrangą, tos įrangos importuotojai nuo 2018 m. sausio 1 d. turės užtikrinti, kad kiekvienais metais iki kovo 31 d. praėjusių metų dokumentai ir atitikties deklaracija būtų patikrinti nepriklausomo auditoriaus.

      Iš anksto užpildytos įrangos HFC kiekiui padengti reikalingą kvotą įmonė gali gauti iš kitos kvotą turinčios įmonės, kuri fiziškai tiekia atitinkamus HFC kiekius. Kvotos perdavimas ir autorizavimas patvirtinamas Europos Komisijos sukurtame F-dujų portale.

      Atkreipiame dėmesį, kad šis reikalavimas galioja visai šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įrangai, iš anksto užpildytai HFC. Primename, kad kartu su įranga planuojamų importuoti HFC kiekiui viršijus 100 t CO2 ekvivalento per metus, įmonėms būtina gauti HFC kvotos autorizaciją ir pateikti muitinei atitikties deklaraciją.

      Daugiau informacijos apie registraciją F-dujų portale ir kvotos autorizavimą rasite paspaudę nuorodą https://ec.europa.eu/clima/policies/f-gas/reporting_en

       

      Daugiau informacijos galite rasti Aplinkos ministerijos svetainėje rubrikoje Klimato kaita (http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-kaita).

      Atnaujinta: 2020 05 26

    • 2.

      Aplinkos oras

      1. Finansinė parama šilumos gamybos įrenginių atnaujinimui namų ūkiuose. Kokie aplinkosauginiai kriterijai taikomi?
      Vadovaujantis Energetikos ministerijos patvirtintos priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, Aplinkos projektų valdymo agentūra administruoja paramos teikimą neefektyvių biokuro katilų keitimui į efektyvius kietojo biokuro katilus arba šilumos siurblius.
      Atsižvelgiant į tai, kad net aukščiausius aplinkosauginius standartus atitinkantys kietojo kuro katilai į aplinkos orą gali išmesti reikšmingą kiekį kietųjų dalelių ir kitų teršalų, vertinant pateiktas paraiškas (sudarant finansuotinų projektų eilę) šilumos siurblių įsirengimui numatyta skirti aukštesnį balą.
      Siekiant urbanizuotose teritorijose mažinti oro užterštumą kietosiomis dalelėmis, finansinės paramos skyrimas priklausys nuo šilumos gamybos įrenginio ir namų ūkio vietovės. Jei paramą gauti siekiančio namų ūkio registracijos vieta patenka į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą padidintos aplinkos oro taršos zoną, jam galės būti suteikiama finansinė parama tik neefektyvų kietojo biokuro katilą keičiant į lokalios teršalų emisijos neturinčius įrenginius, t. y. šilumos siurblius. Kitose zonose numatyta teikti finansinę paramą visiems atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems įrenginiams, įskaitant  kietojo biokuro katilus, tačiau šie turės atitikti 5 klasės efektyvumo ir emisijų išmetamų teršalų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012.
      Žemėlapius su padidintos aplinkos oro taršos zonomis ir jų naudojimosi aprašą galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje. Daugiau informacijos apie paramai gauti taikomus kriterijus galima rasti čia.

      2. Finansinė parama (1000 eurų) atsisakant taršaus automobilio. Kur galima pildyti paraišką paramos gavimui?

      Vadovaujantis Klimato kaitos programos lėšomų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančio plano priemone „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“ ir Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims mažiau taršių judumo priemonių įsigijimui skatinimo tvarkos aprašu, finansinė parama teikiama asmenims, atsisakusiems (gavus Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą) pareiškėjo ne mažiau kaip 12 mėnėsio išlaikyto automobilio, kurio techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. spalio 17 d., ir įsigijant minėtame tvarkos apraše nurodytą mažiau taršų automobilį. Kompensacinei išmokai gauti paraiškas priima ir vertina Aplinkos projektų valdymo agentūra. Šiuo metu paskelbtas kvietimas paraiškoms teikti iki gruodžio 1 d.

      Daugiaus informacijos apie paramos gavimo sąlygas ir taikomus kriterijus galima rasti čia.

      3. Kokiame teisės akte nustatyta, kas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje turi vertinti aplinkos oro kokybę?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, atsakinga už aplinkos oro kokybės vertinimo organizavimą, vertinimo kokybės užtikrinimą, minimalaus matavimų skaičiaus, įgalinančio gauti informaciją, reikalingą oro kokybei įvertinti, nustatymą, matavimų tikslumo užtikrinimą, aplinkos oro kokybės vertinimo metodų parinkimą ir kt., susijusius klausimus aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-279 (nuo 2016‑12‑31 įsigalioja aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596 nauja redakcija) paskirta Aplinkos apsaugos agentūra.

       

      4. Kur galima rasti informaciją apie Lietuvos aplinkos oro kokybę ir leidžiamą aplinkos oro užterštumo lygį?

      Informaciją apie aplinkos oro kokybės vertinimo rezultatus, teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ataskaitas ta tema galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

      Atskirose oro kokybės tyrimo stotyse išmatuoto aplinkos oro užterštumo lygio duomenis galima rasti adresu http://stoteles.gamta.lt.

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, aplinkos ore ribojamų teršalų sąrašą ir šių teršalų normas aplinkos ore tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 patvirtintos Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinos vertės, 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 ( nauja redakcija, 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469) – Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus sąrašas ir ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-585/V-611 – Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normos.

       

      5. Ar visuomenė turi būti papildomai informuojama apie aplinkos oro kokybę, kuri neatitinka aplinkos oro kokybės normų?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. D1-803/V-1065 patvirtintas Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos aprašas. Nustatyta, kad aplinkos oro užterštumo normų viršijimo atvejais, informacija apie teršalų koncentraciją aplinkos ore tiesiogiai el. paštu teikiama apraše išvardintoms institucijoms, o taip pat suinteresuotoms organizacijoms, kurios susijusios su vartotojų apsauga, organizacijoms, kurios atstovauja pažeidžiamų gyventojų grupių interesams, kitoms panašioms organizacijoms, federacijoms ir kt. Apraše nustatyta, kad organizacijos, suinteresuotos aplinkos oro užterštumo normų viršijimo atvejais gauti informaciją, Aplinkos apsaugos agentūrai turi raštu pranešti el. pašto adresą (-us), kuriuo (-iais) pageidauja tokią informaciją gauti. Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, o taip pat Aplinkos apsaugos agentūros raštu buvo paskelbtas kvietimas tokias institucijas atsiliepti ir pateikti el. pašto adresus. Manytina, kad besidomintiems aplinkos oro kokybe tai padaryti ir dabar nevėlu.

       

      6. Kokie teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimo modeliai ir kiti duomenys naudojami atliekant ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimą?

      Aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ (galutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui dokumentų rengėjai (toliau – veiklos vykdytojai) taiko pačių pasirinktą teršalų sklaidos skaičiavimo modelį, įsakymu nustatytus reikalavimus atitinkančius vietovės meteorologinius duomenis ir įvertina vietovės, kurioje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla (toliau – vietovė), foninio aplinkos oro užterštumo duomenis. Teršalų sklaidos skaičiavimo modelis pasirenkamas pagal Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas, patvirtintas aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 (galutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d.).

      Foninio aplinkos oro užterštumo duomenys naudojami vadovaujantis Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 (galutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d.). Vietovės foninio aplinkos oro užterštumo duomenis pagal veiklos vykdytojų prašymus vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis teikia Aplinkos apsaugos agentūra.

       

      7. Ar grūdų augintojai, eksploatuojantys grūdų džiovyklas, privalo atlikti į aplinkos orą išmetamų teršalų inventorizaciją?

      Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 19 straipsnis nustato prievolę taršos šaltinių naudotojams tvarkyti taršos šaltinių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitą ir Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti ataskaitas. Šio straipsnio įgyvendinamasis teisės aktas – Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 (toliau – Inventorizacijos taisyklės; Inventorizacijos ataskaita), kurių 1 punkte nustatyta, kad jos privalomos taršos šaltinių naudotojams, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus, o 2 punkte išvardinti aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizavimo tikslai: nustatyti (patikslinti, tarp jų po įrenginio priėmimo į eksploataciją pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus) ūkinės veiklos objekto aplinkos oro taršos šaltinius bei jų parametrus, į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir jų sudėtį. Ūkinę grūdų džiovinimo veiklą vykdantys asmenys turi pagal Inventorizacijos taisykles apskaityti stacionarius aplinkos oro taršos šaltinius ir nustatyti (apskaičiuoti) iš jų į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį.

       

      8. Ar Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taršos leidimų taisyklės, Taršos leidimas), 1 priedo 2.2 papunktyje nurodytas 0,5 MW kriterijus yra kurą deginančio įrenginio vieno kietuoju kuru kūrenamo katilo šiluminis našumas ar gali būti kelių kietuoju kuru kūrenamų katilų (pavyzdžiui dviejų po 0,3 MW ar keturių po 0,2 MW) šiluminių našumų suma?

      0,5 MW kriterijus taikomas vienam kietuoju kuru kūrenamam katilui.

       

      9. Jeigu naudojamas kurą deginantis įrenginys, kuriame yra kietuoju kuru kūrenamas katilas, kurio kūryklos šiluminis našumas yra lygus arba didesnis negu 0,5 MW, bet nesiekia 20 MW, tačiau šis 0,5 MW kietuoju kuru kūrenamas katilas nuolat nenaudojamas (rezervinis), ar reikia tokiam kurą deginančiam įrenginiui turėti Taršos leidimą?

      Taip, turėti Taršos leidimą reikia.

       

      10. Ar iš eksploatuojamo mažesnės kaip 20 MW šiluminės galios kurą deginančio įrenginio stacionaraus taršos šaltinio į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringas turi būti vykdomas pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą, parengtą ir suderintą vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546, (toliau – ŪSAM nuostatai) ar pagal Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normas LAND 43-2013, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1‑244 (toliau – LAND 43-2013)?

      Siekiant mažinti administracinę naštą verslui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.) patikslinti ŪSAM nuostatų 7.5 ir 15.1 papunkčiai bei papildytas 13 punktas. Įsigaliojus pakeitimams, ūkio subjektai, kurie eksploatuoja kurą deginančius įrenginius, kurių nominali šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 1 MW, bet nesiekia 50 MW ir kurių eksploatavimui taikomos LAND 43-2013 (nepriklausomai, reikia ar nereikia turėti taršos leidimą), taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringą vykdys ne pagal ŪSAM nuostatų 13 punkte nurodytą monitoringo programą, bet pagal LAND 43-2013 nustatytus išmetamų teršalų ribinės vertės laikymosi kontrolės reikalavimus ir ŪSAM nuostatų 21, 22, 23 ir 24 punktuose nustatytus bendrus aplinkos monitoringo vykdymo, tyrimų ir matavimų kokybės užtikrinimo reikalavimus. Pažymėtina, kad iš šių įrenginių išmetamų teršalų monitoringą vykdyti ne pagal monitoringo programą bus galima tais atvejais, kai ūkio subjektui pagal ŪSAM nuostatus nereikia rengti monitoringo programos dėl nuotekų išleidimo ir (ar) poveikio paviršiniam ar požeminiam vandeniui.

       

      Veiklos vykdytojams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka privalo turėti leidimą, pareiga tvarkyti į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitą ir teikti Aplinkos apsaugos agentūrai šios apskaitos ataskaitas nustatyta Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408.

      11. Ar veiklos vykdytojas, eksploatuojantis mažesnės kaip 20 MW nominalios šiluminės galios kurą deginantį įrenginį ir turintis nustatyta tvarka išduotą taršos leidimą, turi taip pat rengti ir teikti Aplinkos apsaugos agentūrai metinę ataskaitą pagal LAND 43-2013 31 punktą?

      Vadovaujantis Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-244 „Dėl Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013 patvirtinimo“, 34 punktu, veiklos vykdytojai, eksploatuojantys kurą deginančius įrenginius, kuriems eksploatuoti pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, reikia turėti taršos leidimą, LAND 43-2013 31 punkte nurodytas ataskaitas turės rengti ir teikti vadovaudamiesi tik Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 „Dėl Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

       

      12. Ar į Specialiųjų reikalavimų dideliems kurą deginantiems įrenginiams, patvirtintų LR aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-240 (toliau – Specialieji reikalavimai), taikymo sritį patenka kurą deginantis įrenginys, kurį sudaro pvz. 4 katilai po 14 MW, 1 katilas 16 MW ir iš jų išmetamosios dujos šalinamos per bendrą kaminą? Kokia šio įrenginio bendra vardinė (nominali) šiluminė galia ir kokios išmetamų teršalų ribinės vertės šiam įrenginiui taikomos?

      Specialieji reikalavimai taikomi kurą deginantiems įrenginiams (toliau – KDĮ), kurių bendra nominali (vardinė) šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 50 MW, nepriklausomai nuo naudojamo kuro rūšies. Jeigu iš dviejų arba daugiau atskirų KDĮ išmetamosios dujos šalinamos per bendrą kaminą, tokių KDĮ junginys laikomas vienu KDĮ, o apskaičiuojant bendrą jo nominalią šiluminę galią atskirų KDĮ pajėgumai sudedami. Į KDĮ junginio bendrą nominalią šiluminę galią neįskaičiuojama atskirų KDĮ, kurių nominali šiluminė galia yra mažesnė nei 15 MW, šiluminė galia. Pateikto pavyzdžio atveju, pagal Specialiuosius reikalavimus KDĮ junginio bendra vardinė (nominali) šiluminė galia yra tik 16 MW (visi po 14 MW neįskaitomi) ir jis nepatenka į Specialiųjų reikalavimų taikymo sritį. (Daugiau KDĮ bendros nominalios šiluminė galios apskaičiavimo pavyzdžių galima rasti Europos Komisijos parengtose skaidrėse „Kurą deginančių įrenginių jungimo taisyklės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (III skyrius ir I priedas)“ adresu http://www.am.lt/VI/index.php#a/16894). Tačiau toks KDĮ junginys patenka į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (toliau – TIPK taisyklės), taikymo sritį, nes pagal TIPK taisykles šio KDĮ junginio bendra vardinė (nominali) šiluminė galia yra 72 MW (14+14+14+14+16=72). Dėl to iš šio 72 MW KDĮ junginio išmetamų teršalų ribinės vertės TIPK leidime turėtų būti nustatytos laikantis TIPK taisyklių nuostatų, ypač jų 17.2 punkto, t. y. išmetamųjų teršalų ribinės vertės turėtų būti nustatytos vadovaujantis Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadomis. Atvejais, kai taikant GPGB būtų pažeidžiamos aplinkos kokybės normos, kompetentinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra), vadovaudamasi TIPK taisyklių nuostatomis, TIPK leidime turėtų nustatyti papildomus reikalavimus (sąlygas), kad įrenginys būtų eksploatuojamas nepažeidžiant aplinkos kokybės normų. GPGB raidą stebi ir informaciją apie naujas arba atnaujintas GPGB išvadas renka ir skelbia suinteresuotajai visuomenei Aplinkos apsaugos agentūra.

      Atnaujinta: 2020 01 24

    • 3.

      Vanduo

      Kokie reikalavimai norint nuosavame žemės sklype įsirengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį?

      Kūdrai, dirbtiniam nepratekamam paviršiniam vandens telkiniui, įrengti nereikia jokių leidimų, o derinimo procedūros priklauso nuo kūdros dydžio – ar ji didesnė negu 10 arų, taip pat nuo vietos – ar ji yra saugomoje teritorijoje, karstiniame regione ir pan.

      Vietas, kur draudžiama įrengti kūdrą, nustato Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Tai pelkių ir šaltinynų teritorijos, nenaudojami naudingųjų iškasenų telkiniai, natūralios pievos ir akmenynai, miško žemė ir kt.

      Vienas svarbesnių reikalavimų įrengiant kūdrą – užtikrinti, kad nebūtų iškirsti saugotini medžiai. Šiuo tikslu nustatyti atstumai iki jų. Kūdros kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Privalu laikytis ir kitų reikalavimų – užtikrinti, kad nebūtų sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės, pažeistos melioracijos sistemos ir statiniai.

      Kūdroms nuo taršos apsaugoti yra nustatyti privalomi mažiausi atstumai iki netoliese esančių potencialiai taršių objektų – tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kt. Nuo tokio objekto iki kūdros kranto linijos turi būti ne mažiau kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamos kūdros iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar panašių objektų gali būti ir mažesnis – privalomas mažiausias atstumas yra 5 metrai.

      Prieš įrengiant kūdrą reikia numatyti, kaip bus panaudotas iškastas gruntas, nes įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti ar kitaip perleisti. Jie turi būti panaudoti reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms atkurti tame žemės sklype, kuriame įrengta kūdra.

      Planuojant įrengti kūdrą karstiniame regione, privalu apie tai raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybą. Jeigu įrengti kūdrą ketinama valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, jos vietą reikia suderinti su tokios saugomos teritorijos direkcija. Norint įrengti kūdrą melioruotoje žemėje, jos vietą reikia suderinti su savivaldybe, kuri valdo ir naudoja valstybei priklausančius melioracijos statinius.

       

      Ar galima lietaus vandens nuo stogo nuvedimą nuvesti į greta tekantį upelį? Ir ar iš nuotekų valymo įrenginio filtruojamas vanduo gali keliauti į tą patį upelį?

      Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų

      Vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, nuostatomis, paviršinės (lietaus) nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (pvz., pastatų stogai), gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ IV skyriaus nuostatas, jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. Kai nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

      Dėl buitinių nuotekų 

      Visos išleidžiamos nuotekos turi atitikti Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Reglamento nuostatomis, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, individualiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Nevalytos buitinės nuotekos negali būti išleidžiamos į gamtinę aplinką. Nuotekų (išvalytų iki nustatytų reikalavimų)  išleidimo į aplinką vietos turi būti parenkamos taip, kad jų neigiamas poveikis aplinkai būtų kiek įmanoma mažesnis (pvz., užtikrinant mažiausią geriamojo vandens šaltinių teršimo pavojų, pasirenkant mažiausiai jautrų poveikiui nuotekų priimtuvą (prioriteto tvarka: upės, kanalai, infiltracija į gruntą, tvenkiniai, dirbtiniai nepratekami vandens telkiniai), nuotekų išleidimą numatant kiek įmanoma toliau nuo kitų vandens išteklių naudotojų, rekreacijai skirtų bei kitų žmonių buvimo vietų). 

       

      Vandens telkinių naudojimas, apsauga ir valdymas

      Požeminio vandens išteklių naudojimo tvarka - leidimai

      Gėlo geriamojo požeminio vandens ištekliams naudoti nepakanka tik įregistruoti vandenvietę. Reikia gauti ir leidimą, kurį išduoda LGT. Tai nustato Vyriausybės Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo taisyklės. Jos leidžia kontroliuoti požeminio vandens naudojimą. Dėl neleistinos ir neprižiūrimos jo išteklių eksploatacijos gali pažemėti vandens lygis arba sumažėti patys ištekliai, pablogėti ir požeminio, ir paviršinio vandens kokybė.

      Leidimas naudoti gėlo geriamojo požeminio vandens išteklius yra privalomas, jeigu iš telkinio ar vandenvietės išgaunama ar planuojama išgauti daugiau kaip 10 kubinių metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama daugiau kaip 50 asmenų, ir paimtas vanduo naudojamas ūkinei komercinei veiklai. Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, pateikus LGT reikiamus dokumentus.

      Gausūs gėlo požeminio vandens ištekliai – didžiulis mūsų turtas. Lietuva yra bene vienintelė valstybė Europoje gerti naudojanti tik požeminį vandenį. Mūsų šalyje gėlas požeminis vanduo išgaunamas iš daugiau nei dvidešimties įvairaus geologinio amžiaus vandeningųjų sluoksnių.

       

      PLAUKIOJIMAS PLAUKIOJIMO PRIEMONĖMIS

      Kokie teisės aktai reglamentuoja plaukiojimą?

      Aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reglamentuotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. Nr. D1-187 įsakymu DĖL APLINKOSAUGOS SĄLYGŲ PLAUKIOTI VANDENS TELKINIUOSE PLAUKIOJIMO PRIEMONĖMIS IR VANDENS TELKINIŲ, KURIUOSE PLAUKIOJIMAS TAM TIKROMIS PLAUKIOJIMO PRIEMONĖMIS DRAUDŽIAMAS AR RIBOJAMAS, SĄRAŠO PATVIRTINIMO;

      Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“,

      Atnaujinta: 2020 06 01

    • 4.

      Cheminių medžiagų valdymas

      I. grupė klausimų.

      Bendro pobūdžio klausimai

      1. Kokie teisės aktai reglamentuoja cheminių medžiagų tvarkymą?

      Šiuo metu cheminių medžiagų tiekimą rinkai (tarp jų – importas) ir naudojimą reglamentuoja LR Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktai. Cheminių medžiagų tvarkymo srities teisės aktai nustato reikalavimus saugiam cheminių medžiagų tiekimui rinkai ir naudojimui, bet nereglamentuoja išmetimų į aplinkos orą, nuotekas, atliekų tvarkymo ir kt. Skiriami bendrieji cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimai ir specialieji, kurie skirti konkrečioms cheminių medžiagų grupėms, pvz., biocidai, plovikliai, trąšos, ozono sluoksnį ardančios medžiagos ir kt.

      Bendrieji cheminių medžiagų tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimai, kaip jau minėta aukščiau, nustatyti LR Cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme  ir jo poįstatyminiuose teisės aktuose ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, kurių pagrindiniai yra:

      1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų[1] (toliau – REACH reglamentas) ir

      2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo[2] (toliau – CLP reglamentas).

      Tiekiamos rinkai ir naudojamos cheminės medžiagos turi būti tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) suklasifikuotos, supakuotos, jų pakuotės paženklintos, turėti saugos duomenų lapus, atitikti nustatytas tiekimo rinkai ir naudojimo draudimų / ribojimų sąlygas, taip pat REACH reglamente nustatyta tvarka užregistruotos ir autorizuotos. Be to, įmonės turi vesti cheminių medžiagų ir mišinių apskaitą ir teikti informaciją pagal Informacijos apie chemines medžiagas ir mišinius pateikimo tvarką Aplinkos apsaugos agentūrai į Aplinkos informacijos valdymo kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS).

      Kokius konkrečius cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimus turi vykdyti įmonė priklauso nuo to, ar įmonė chemines medžiagas importuoja (t.y. įsigyja / perka ne iš Europos Sąjungos valstybių, pvz., Rusijos, Ukrainos, Kinijos, Japonijos), ar perka iš ES / Lietuvos tiekėjo, ar pati įmonė importuoja (yra importuotojas), ar tik naudoja chemines medžiagas (pirko iš tiekėjų).

      Jeigu Jūsų įmonė naudoja šaldymo ir kondicionavimo įrangą, kurioje yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, tuomet privaloma laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų reikalavimų ir Lietuvos / nacionalinių įgyvendintųjų teisės aktų, pvz., LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“.

      Tarp kitų tiesioginio taikymo ES teisės aktų paminėtini: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL 2012 L 201, p. 60) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiančio direktyvą 79/117/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius 8 tomas, p. 465)

      Atkreiptinas dėmesys, kad specialusis ploviklių, cheminių medžiagų naudojimo maisto pramonėje (pvz., maisto priedai), pašarų, taip pat biocidų, augalų apsaugos produktų, trąšų, kosmetikos reglamentavimas nepriklauso Aplinkos ministerijos kompetencijos sričiai.

      Už biocidų tiekimo į rinką reglamentavimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

      Už ploviklių ir trąšų reglamentavimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

      2. Kokių reikalavimų reikia laikytis norint įvežti cheminę medžiagą į Lietuvą?

      Visų pirma, reikia išskirti cheminių medžiagų importą iš ne ES valstybių ir cheminių medžiagų įvežimą iš ES valstybių. Dažnai įmonės painioja importą į Lietuvą su įvežimu į Lietuvą.

      Atkreiptinas dėmesys, kad

      • Cheminių medžiagų ir mišinių importas – tai cheminių medžiagų ir mišinių įvežimas (Lietuvos Respublikoje įforminant cheminių medžiagų ar mišinių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą) iš Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskiriamų valstybių ar jų teritorijų. T. y. įvežimas iš ne Europos Sąjungos valstybių (pvz., Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kinijos, Japonijos). Įvežimu į Lietuvą laikomas cheminių medžiagų ir mišinių įvežimas iš Europos Sąjungos valstybių narių.

      Antra, dažniausiai įmonės, pateikdamos šį klausimą, nurodo tik cheminės medžiagos ar mišinio prekinį pavadinimą ar KPN (Kombinuotosios prekių nomenklatūros) kodą. Tokiu atveju, neturint tikslios informacijos apie cheminę medžiagą, sunku išsamiai ir konkrečiai atsakyti, kokie reikalavimai taikomi tos cheminės medžiagos / mišinio importui. Norint aiškiai žinoti, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai taikomi, reikia žinoti cheminės medžiagos CAS numerį (Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numeris) ar cheminį pavadinimą pagal IUPAC nomenklatūrą (Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos cheminių medžiagų nomenklatūra), mišinio cheminę sudėtį – komponentų cheminius pavadinimus pagal IUPAC nomenklatūrą ir CAS numerius.

      Cheminė medžiaga ar mišinys įvežamas iš ES valstybių – tuo atveju, jeigu tai bus pavojingas krovinys, vežėjas turės laikytis pavojingų krovinių vežimo taisyklių. Specialių reikalavimų pagal cheminių medžiagų tvarkymo teisyną nėra. Tačiau krovinio gavėjas – cheminės medžiagos ar mišinio naudotojas jau turės laikytis atitinkamų cheminių medžiagų tvarkymo teisės aktų.

      Tuo atveju, kai cheminė medžiaga importuojama ne iš Europos Sąjungos valstybių, cheminę medžiagą – atskirą, esančią mišinio ar tam tikrais atvejais gaminio sudėtyje – reikės užregistruoti Europos cheminių medžiagų agentūroje REACH reglamente nustatyta tvarka. Neregistruotų cheminių medžiagų negalima tiekti rinkai, nebent nustatytos išimtys arba tos cheminės medžiagos vienas importuotojas importuoja mažiau kaip 1 toną per metus.

      Be to, tiekiamos rinkai (t.y. ir importuojamos) cheminės medžiagos (mišiniai) turi būti tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) suklasifikuotos, supakuotos, jų pakuotės paženklintos, turėti saugos duomenų lapus, atitikti nustatytas tiekimo rinkai ir naudojimo draudimų / ribojimų sąlygas (nustatytas REACH reglamento XVII priede). Turite pasitikrinti, ar konkreti cheminė medžiaga yra draudžiamų / ribojamų cheminių medžiagų sąrašuose (REACH Reglamento XVII priede ir tolesniuose jo pakeitimuose) ir jeigu yra – privaloma laikytis draudimo arba ribojimo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad šis sąrašas dažnai atnaujinamas / papildomas. Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar Jums rūpimai cheminei medžiagai netaikoma tiekimo rinkai ir naudojimo autorizacija pagal REACH reglamentą (XIV priedas); atkreiptinas dėmesys, kad šis sąrašas bus dažnai atnaujinamas /  papildomas.

      Jeigu Jūsų įmonė importuoja ozono sluoksnį ardančias medžiagas ar įrangą, turinčią ozono sluoksnį ardančių medžiagų, tuomet privaloma laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų reikalavimų ir Lietuvos / nacionalinių įgyvendintųjų teisės aktų, pvz., LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“.

      3. Kokių (Aplinkos ministerijos) leidimų reikia norint įvežti cheminę medžiagą į Lietuvą?

      Visų pirma, reikia išskirti cheminių medžiagų importą iš ne ES valstybių ir cheminių medžiagų įvežimą iš ES valstybių. Apie cheminių medžiagų įvežimą iš ne ES valstybių žr. 2 klausimą (2 psl.).

      Jokių leidimų tiekti rinkai (t. y. ir importuoti) ir naudoti chemines medžiagas Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos neišduoda. Tokios prievolės nenustato nacionaliniai teisės aktai, priskirti Aplinkos ministerijos kompetencijos sričiai (žr. LR Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas).

      Tačiau, jeigu cheminės medžiagos priklauso nuodingųjų medžiagų grupei (žr. Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymą), gali reikėti gauti leidimą vadovaujantis Leidimų įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas išdavimo taisyklėmis (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 302.

      Be to, jeigu cheminė medžiaga importuojama į Lietuvą

      II. grupė klausimų

      REACH reglamento taikymas

      4. Kas yra REACH reglamentas ir kur jį rasti?

      REACH reglamentas – tai 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1, su pataisymais OL L 136, 2007, p. 281).

      REACH reglamentą galite rasti: spustelkite čia. REACH reglamento reikalavimai įsigaliojo nuo 2007 m. birželio 1 d. palaipsniui.

      Šis teisės aktas (Reglamentas) Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybės narėse, taikomas tiesiogiai ir jo reikalavimų privalo laikytis atitinkamai pramonės įmonės ir valstybės institucijos. Už REACH reglamento reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą taikomos sankcijos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (308 str.).

      5. Kur gauti REACH sertifikatą?

      Vadovaujantis REACH reglamentu, Europos cheminių medžiagų agentūroje nustatyta tvarka užregistravus cheminę medžiagą, jai suteikiamas registracijos numeris. (Baigus cheminės medžiagos registraciją, Europos cheminių medžiagų agentūros REACH IT sistema registruotojui automatiškai suteikia atitinkamos cheminės medžiagos registracijos numerį ir registracijos datą. Europos cheminių medžiagų agentūra nedelsdama registracijos numerį ir datą praneša atitinkamam registruotojui). Registracijos numerį reikia nurodyti saugos duomenų lape, kuris pateikiamas cheminės medžiagos (mišinio) gavėjui po šio registracijos numerio suteikimo. Kai kurioms ypač pavojingoms cheminėms medžiagoms, kurių tiekimui rinkai ir naudojimui Europos Komisija REACH reglamente nustatyta tvarka išduoda autorizaciją, suteikiamas autorizacijos numeris. Autorizacijos numerį reikia nurodyti tos cheminės medžiagos ženklinimo etiketėje.

      Toks dokumentas, kaip REACH sertifikatas ar kitas dokumentas, rodantis, kad cheminė medžiaga atitinka REACH reglamento reikalavimus neišduodamas. T. y. REACH reglamente toks reikalavimas nenustatytas. Tačiau praktikoje tenka girdėti atvejų, pvz., žaliųjų pirkimų atveju, kai iš pareiškėjų pageidaujama, kad cheminė medžiaga atitiktų REACH reglamentą. Atitikimas REACH reglamento reikalavimams rodo, kad žinomos cheminės medžiagos savybės ir galimas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai, saugos priemonės.

      6.Kokias chemines medžiagas reikia registruoti pagal REACH reglamentą?

      Privaloma registruoti visas chemines medžiagas, nepriklausomai nuo to, ar jos pavojingos ar ne; t. y., jeigu gamintojas pagamina arba importuotojas importuoja cheminės medžiagos daugiau negu 1 toną per metus jis turi užregistruoti cheminę medžiagą.

      Registruoti reikia: atskiras chemines medžiagas, chemines medžiagas esančias preparatų sudėtyje ir gaminių sudėtyje esančias naudojimo metu išsiskiriančias chemines medžiagas.

      Registracijos procedūrai palengvinti ir vengti kitų sričių teisės aktų dubliavimo yra nustatytos išimtys, t.y. tam tikrų cheminių medžiagų nereikia registruoti:

      • Reglamento IV[4] ir V[5] prieduose išvardintos cheminės medžiagos (daugiausia gamtinės kilmės);
      • polimerai;
      • jeigu regeneracijos metu gaunama cheminė medžiaga jau buvo užregistruota anksčiau;
      • kitais teisės aktais reglamentuojamos cheminės medžiagos;
      • tarpiniams produktams sumažinti registracijos reikalavimai;
      • cheminių medžiagų, naudojamų produktų ir technologiniams tyrimams ir plėtrai, registracijos terminas yra nukeliamas 5 metams (galima dar pratęsti);
      • augalų apsaugos priemonių ir biocidinių produktų veikliosios medžiagos laikomos užregistruotomis;
      • naujos cheminės medžiagos, apie kurias pranešta Direktyvoje 92/32/EB nustatyta tvarka, laikomos užregistruotomis.

      7. Ar reikia registruoti cheminę medžiagą, kurią jau užregistravo kitas ES gamintojas arba importuotojas?

      Taip. Reikia registruoti cheminę medžiagą, nepriklausomai nuo to, ar ją jau užregistravo kitas gamintojas ar importuotojas. Jeigu gamintojas pagamina arba importuotojas importuoja cheminės medžiagos daugiau negu 1 toną per metus jis turi užregistruoti cheminę medžiagą.

      8. Ar reikia registruoti iš ne ES valstybių įsigyjamą mazutą ar kitą kurą (pvz., reaktyvinius degalus)?

      Taip. Mazutas, kiti iš žalios naftos cheminiu būdu gauti produktai (pvz., reaktyviniai degalai ir kitos kuro rūšys) turi būti užregistruoti REACH reglamente nustatyta tvarka.

      9. Ar cheminės medžiagos, kurios yra uždraustos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų turi būti registruojamos?

      Taip. Cheminės medžiagos neatleidžiamos nuo registracijos dėl to, kad jos patenka į Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų taikymo sritį. Žr. 6 klausimą, kuriame aprašyta, kokios cheminės medžiagos turi būti registruojamos.

      10. Kada reikia registruoti chemines medžiagas?

      Nuo 2008 m. birželio 1 d. neregistruotų cheminių medžiagų negalima tiekti rinkai (importuoti, parduoti, perduoti kitam asmeniui už mokestį arba nemokamai), nebent jos buvo preliminariai užregistruotos ar arba joms nustatytos išimtys REACH reglamente. Cheminių medžiagų registracijos pereinamieji laikotarpiai ir preliminari registracija buvo taikoma nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Iki šio termino buvo užregistruotos visos esamos cheminės medžiagos, kurių pagaminama ar importuojama 1 t ar daugiau per metus.

      Šiuo metu norint gaminti ar importuoti 1 t ar daugiau cheminės medžiagos per metus, prieš gaminant ar importuojant reikia užregistruoti cheminę medžiagą.  Pirmiausiai reikia pateikti užklausą Europos cheminių medžiagų agentūrai, ypatingą dėmesį skiriant medžiagos tapatybės informacijai. Ši informacija turi aiškiai apibūdinti gaminamą ar importuojamą medžiagą. Teikti registracijos dokumentaciją ar pradėti bandymus su stuburiniais gyvūnais galima tik sulaukus atsakymo į užklausą, nes Europos cheminių medžiagų agentūra, gavusi užklausą, patikrina cheminės medžiagos tapatybę, kad nustatytų įmones, kurios jau užregistravo tokią pačią medžiagą ar pateikė užklausą dėl jos, ir sudaro toms įmonėms galimybes dalintis informacija ir pateikti bendrą registracijos dokumentaciją. Europos cheminių medžiagų agentūra užklausą pateikusiai įmonei taip pat pateikia turimų išsamių tyrimų santraukų sąrašą.

      11. Kur pateikti registracijos dokumentaciją?

      Visa REACH reglamente reikalaujama surinkta ir sukomplektuota registracijai teiktina informacija apie cheminę medžiagą pristatoma elektroniniu būdu Europos cheminių medžiagų agentūrai (www.echa.europa.eu ).

      Registruotojai įpareigojami nedelsiant atnaujinti registracijai pateiktąją informaciją ir pateikti ją Europos cheminių medžiagų agentūrai, atsiradus bet kokiai naujai informacijai apie užregistruotą cheminę medžiagą.

      12. Ar REACH reglamentas taikomas cheminėms medžiagoms (atskiroms, esančioms mišiniuose ar gaminiuose), kurių pagaminama ar importuojama mažiau kaip 1 toną per metus?

      Taip, nes REACH reglamentas nustato keletą įpareigojimų / prievolių ūkio subjektams. Registracijos reikalavimai taikomi tik cheminėms medžiagoms, kurių pagaminama arba importuojama 1 tona ar daugiau per metus (1-as gamintojas / importuotojas (arba registrantas). Tačiau, jeigu cheminė medžiaga gaminama / importuojama mažesniais kiekiais kaip 1 tona per metus (1–am registrantui), kiti REACH reglamento reikalavimai vis tiek gali būti taikomi, jei cheminė medžiaga patenka į REACH reglamento taikymo sritį. Reikalavimai, taikytini nepriklausomai nuo kieko, apima įpareigojimus susijusius su cheminių medžiagų naudojimu, apribojimais, autorizacija ir saugos informacijos perdavimu tiekimo grandinėje, pvz., nuostatos dėl saugos duomenų lapų.

      13. Kokioms cheminėms medžiagoms privalomi saugos duomenų lapai?

      Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas turi pateikti cheminės medžiagos ar preparato (mišinio) gavėjui saugos duomenų lapą, jei:

      a) cheminė medžiaga arba mišinys atitinka cheminių medžiagų klasifikavimo pavojingomis kriterijus, arba

      b) cheminė medžiaga yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška (PBT) arba labai patvari ir didelės bioakumuliacijos (vPvB), arba

      c) cheminė medžiaga įtraukta į Kandidatinį autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą.

      Tiekėjas turi pateikti gavėjui pastarojo prašymu saugos duomenų lapą, jei mišinys neatitinka klasifikavimo pavojingais kriterijų, tačiau savo sudėtyje turi:

      a) bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 1 % masės, o dujiniame preparate – lygi arba didesnė nei 0,2 % tūrio, arba

      b) bent vieną cheminę medžiagą, kuri yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška arba labai patvari ir didelės bioakumuliacijos arba buvo įtraukta į Kandidatinį autorizuotinų medžiagų sąrašą, ir kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 0,1 % masės, arba

      c) cheminę medžiagą, kuriai Europos Sąjungoje yra nustatyta ribinė vertė darbo aplinkoje.

      Saugos duomenų lapo pateikti nebūtina, jei pavojingos medžiagos ar mišiniai siūlomi ar parduodami plačiajai visuomenei kartu pateikiant pakankamai informacijos, leidžiančios naudotojams imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti, nebent tokio saugos duomenų lapo prašo tolesnis naudotojas ar platintojas.

      14. Kokia kalba pateikiami saugos duomenų lapai?

      Saugos duomenų lapai pateikiami oficialia valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) cheminė medžiaga ar mišinys (preparatas) tiekiami rinkai, kalba, nebent atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) nusprendžia kitaip. Tiekiant chemines medžiagas ar mišinius Lietuvos rinkai, saugos duomenų lapai gavėjams privalo būti teikiami lietuvių kalba.

      15. Kokie REACH reikalavimai taikomi mūsų įmonei, jeigu ji tik naudoja chemines medžiagas?

      Jeigu įmonė savo ūkinėje komercinėje (arba savo pramoninėje ar profesionalioje) veikloje tik naudoja chemines medžiagas (t. y. jų negamina, pati ne importuoja arba netiekia rinkai) – tuomet privaloma laikytis tiekėjo nurodytų cheminės medžiagos naudojimo saugos sąlygų, taikyti tiekėjo rekomenduotas saugos priemones. Šios saugos priemonės (arba rizikos valdymo rekomendacijos) nurodomos iš tiekėjų gautuose saugos duomenų lapuose bei jų prieduose pateiktuose poveikio scenarijuose. Jeigu jūsų cheminės medžiagos naudojimo būdas neaprašytas poveikio scenarijuje, laiku praneškite apie tai savo tiekėjui, kad jis poveikio scenarijuje numatytų jūsų naudojimo būdui taikytinas rizikos mažinimo / saugos priemones, arba jums teks patiems parengti cheminės saugos ataskaitą (atlikus cheminės saugos vertinimą). Tai reiškia, kad jūsų cheminės medžiagos naudojimo būdas turi būti užregistruotas (tai daro tiekėjas).

      Tam tikrais atvejais gali tekti kreiptis autorizacijos į Europos cheminių medžiagų agentūrą. T. y. jeigu naudojama ypač pavojinga cheminė medžiaga, įrašyta į Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą (REACH reglamento XIV priedas), nustatyta tvarka ir atvejais reikės gauti autorizaciją, kurią suteikia Europos Komisija (paraiškos pristatomos Europos cheminių medžiagų agentūrai). Jei cheminei medžiagai reikalinga autorizacija, toliau ją galėsite naudoti tik jeigu suteikta autorizacija apims jūsų naudojimo būdą.

      Pažymėtina, kad pagal REACH reglamento sąvokas chemines medžiagas – atskiras ar esančias mišinio sudėtyje – savo pramoninėje ar profesionalioje veikloje naudojanti įmonė yra tolesnis naudotojas ir privalo vykdyti tolesnio naudotojo prievoles.

      III. grupė klausimų

      Cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarkos ir informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus teikimo Aplinkos apsaugos agentūrai tvarkos taikymas.

      16. Ar įmonė privalo vesti cheminių medžiagų ir preparatų apskaitą?

      Ūkio subjektai, gaminantys, naudojantys ar kitaip tvarkantys chemines medžiagas ir preparatus turi vesti jų apskaitą vadovaudamiesi Cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarkos aprašu (aplinkos ministro 2009-02-04 įsakymo Nr. D1-47 redakcija).

      Tvarkos apraše nustatyti reikalavimai privalomi ūkio subjektams, gaminantiems, importuojantiems, tiekiantiems rinkai, naudojantiems pramoninėje, profesinėje, žemės ūkio, paslaugų teikimo ar kitoje ūkinėje veikloje, taip pat eksportuojantiems chemines medžiagas ir preparatus.

      Cheminių medžiagų apskaitos nereikia vesti (arba minėtas Tvarkos aprašas netaikomas) šiais atvejais:

      • atliekoms;
      • augalų apsaugos ir biocidiniams produktams;
      • neišsiskiriančioms tarpinėms medžiagoms;
      • cheminėms medžiagoms, naudojamoms žmonėms skirtuose arba veterinariniuose vaistuose, maisto produktuose arba pašaruose;
      • galutiniam vartotojui skirtoms cheminėms medžiagoms, preparatams ir gaminiams: kosmetikos gaminiams, maisto produktams, pašarams, žmonėms skirtiems ir veterinariniams vaistams, taip pat invaziniams medicinos įtaisams ar įtaisams, naudojamiems tiesioginiam sąlyčiui su žmogaus kūnu;
      • radioaktyvioms medžiagoms ir jų turintiems preparatams;
      • cheminėms medžiagoms ir preparatams, kuriems privaloma muitinės kontrolė, jei jie nebuvo apdoroti ar perdirbti, ir kurie laikinai sandėliuojami ar saugomi laisvojoje zonoje arba laisvuosiuose sandėliuose, ketinant juos reeksportuoti, arba tranzitu gabenamoms cheminėms medžiagoms ir preparatams;
      • pavojingoms cheminėms medžiagoms ir preparatams, jei jie gabenami oru, jūra, keliais, geležinkeliais ar vidaus vandenų keliais.

      17. Kokiais atvejais pildoma duomenų suvestinė?

      Pagal Tvarkos aprašą reikalaujama parengti metinę ūkio subjekto cheminių medžiagų ir preparatų Duomenų ir informacijos apskaitos suvestinę nepriklausomai nuo jų kiekio, savybių ir nuo to, kokią apskaitos politiką atsižvelgdamas į savo poreikius per metus įgyvendina ūkio subjektas. Cheminių medžiagų ir preparatų duomenų ir informacijos suvestinė sudaroma laisva forma (t.y. nėra nustatyta privaloma standartinė forma) rašytiniu ar elektroniniu būdu.

      Į šią metinę apskaitos suvestinę įtraukiamos visos ūkio subjekto cheminės medžiagos ir preparatai, išskyrus polimerus ir chemines medžiagas įtrauktas į 2008 m. spalio 8 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 987/2008, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) IV ir V priedai (OL 2008 L 268, p. 14). Minimame reglamente išvardintos cheminės medžiagos (gamtinės kilmės, chemiškai nemodifikuotos), kurių nereikia registruoti, nes turima pakankamai informacijos, kad jos dėl savo savybių kelia minimalią riziką. Kyla klausimas, ar reikia vesti apskaitą gaminių, savo sudėtyje turinčių chemines medžiagas. Pagal Tvarkos aprašą nereikalaujama vesti apskaitą gaminių, tačiau gaminio gamintojai ir importuotojai, t. y. asmenys, kurie pagal REACH reglamentą priskiriami registruotojams, šio Reglamento 7 straipsnyje numatytais atvejais privalo vesti gaminiuose esančių cheminių medžiagų apskaitą.

      18. Kokiais atvejais nereikia sudaryti duomenų suvestinės?

      Nuo prievolės sudaryti cheminių medžiagų ir preparatų duomenų ir informacijos suvestinę atleidžiami ūkio subjektai, naudojantys galutiniam vartojimui skirtas chemines medžiagas ir preparatus su gamyba ar kita ūkine veikla nesusijusiu tikslu, t. y. savo reikmėms ir (ar) vidaus poreikiams tenkinti.

      Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant nustatytų išimčių suvestinei sudaryti, ūkio subjektas turi turėti apskaitos dokumentus, patvirtinančius įsigytų, pagamintų, importuotų, patiektų rinkai, sunaudotų, eksportuotų cheminių medžiagų ir preparatų kiekį, saugos duomenų lapus ar kitą informaciją Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) nustatytais atvejais, taip pat informaciją apie cheminių medžiagų ir preparatų tapatybę, klasifikaciją, ženklinimą, fizikines chemines, toksikologines, ekotoksikologines savybes ir sudėtį.

      19. Kokios įmonės turi pateikti informaciją apie chemines medžiagas ir preparatus Lietuvos valstybės institucijoms?

      Ūkio subjektai, kurie gamina, importuoja ar teikia rinkai ir tam tikrais nustatytais atvejais eksportuoja chemines medžiagas ir preparatus, privalo teikti duomenis ir informaciją į Aplinkos apsaugos agentūros administruojamą informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo kompiuterinę sistema“ – IS AIVIKS (toliau – IS AIVIKS), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. D1-462 „Dėl Duomenų ir informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas ir pramonėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su paskutiniais pakeitimais padarytais LR aplinkos ministro 2015-07-13 įsakymu Nr. D1-537) nustatyta tvarka.

      Duomenis ir informaciją apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas ir pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikia:

      • gamintojai,
      • importuotojai,
      • tolesni naudotojai, įskaitant mišinių ruošėjus,
      • platintojai,
      • eksportuotojai – tik apie ozono sluoksnį ardančias medžiagas ir fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Duomenys ir informacija teikiama pagal Duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos ir sistemų apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. D1-12 „Dėl Duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos ir sistemų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL 2009 L 286, p.1) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006, reikalavimus (OL 2014 L 150, p.195).

      20. Kur pateikti duomenis?

      Ūkio subjektai Tvarkos apraše nurodytus duomenis teikia internetu, tiesiogiai į IS AIVIKS nemokamai. Aplinkos apsaugos agentūra suteikia prieigą prie IS „AIVIKS“ cheminių medžiagų ir preparatų gamintojams, importuotojams, tolesniems naudotojams, platintojams, teikiantiems duomenis ir informaciją tiesiogiai į IS „AIVIKS“.

      Prieiga prie IS „AIVIKS“ suteikiama nemokamai, užpildžius internetinėje svetainėje http://aplinka.lt nurodytą paraišką ir ją pateikus Aplinkos apsaugos agentūrai. Ūkio subjektai, kurie dar nėra užsiregistravę IS AIVIKS sistemoje, dėl duomenų teikėjų registracijos į IS AIVIKS turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą užpildydami paraišką internetu arba atsiųsti paraiškas šiais adresais: chemija@aaa.am.lt arba aaa@aaa.am.lt

      Ne Lietuvos Respublikoje registruoti ūkio subjektai, jei nėra techninių galimybių duomenis ir informaciją pateikti tiesiogiai į IS AIVIKS, duomenis ir informaciją teikia kita elektronine forma Aplinkos apsaugos agentūrai.

      Siekiant tobulinti sistemą ir skubiai išspręsti problemas, prašome apie problemas, iškilusias duomenų teikėjų administratoriaus paraiškų pildymo metu, rašyti admin@aiviks.lt.

      Kilus neaiškumams dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus teikimo į IS AIVIKS, prašome kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiąjį specialistą Tomą Smilgių, tel. 8 5 212 6097 arba el. paštu chemija@aaa.am.lt.

      21. Kada reikia pateikti duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai?

      Ūkio subjektai, kuriems privaloma teikti duomenis ir informaciją į IS AIVIKS, privalo teikti kiekvienais metais iki kovo 1 d. už praėjusius kalendorinius metus. Kadangi į IS AIVIKS duomenys ir informacija teikiami internetu tiesiogiai, pakanka atnaujinti pasikeitusią informaciją ir nurodyti kiekius.

      Tie ūkio subjektai, kurie importuoja, naudoja (tolesni naudotojai, įskaitant cheminių preparatų (mišinių) ruošėjus) ir tiekia rinkai laikomus pavojingais dėl jų poveikio žmonių sveikatai ar dėl jų fizinio poveikio cheminius preparatus (mišinius), duomenis ir informaciją į IS AIVIKS pateikia ne vėliau kaip cheminio preparato teikimo rinkai dieną.

      22. Apie kokias chemines medžiagas ir preparatus reikia teikti duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai?

      Jei ūkio subjektas per paskutinius kalendorinius metus pagamino, importavo, patiekė rinkai ir sunaudojo pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje kiekvienos cheminės medžiagos ar preparato 1000 kg ir daugiau privalo pateikti duomenis ir informaciją į IS AIVIKS, išskyrus chemines medžiagas ir mišinius, priskiriamus lentelėje nurodytoms pavojingumo klasėms ir kategorijoms ir (arba) jeigu jiems priskiriama nurodyta pavojingumo frazė:

      Lentelė. Cheminių medžiagų ir preparatų, priskiriamų pavojingumo klasėms ir kategorijoms, kiekiai (kg), kuriuos pagaminus, importavus ir pateikus rinkai, privaloma teikti duomenis ir informaciją:

      Pavojingumo klasių ir kategorijų kodai ir pavojingumo frazės, Reglamento (EB) Nr. 1272/2008* nustatyta tvarka

      Riba (kg), kurią viršijus privaloma teikti duomenis į IS AIVIKS

      Cheminės medžiagos

      Preparatai (mišiniai)

      Acute tox. 1, Acute tox. 2, H300, H310, H330

      10

      1

      Acute tox. 3, H301, H311, H331

      100

      10

      Carc. 1A ir 1B, H350

      10

      10

      Muta. 1A ir 1B, H340

      10

      10

      Repr.1A ir 1B, H360

      10

      10

      Stot RE 1, H372

      100

      10

      Stot RE 2, H373

      1000

      10

      Stot SE 1, H370

      100

      10

      Stot SE 2, H371

      1000

      10

      Skin Corr. 1A, 1B, 1C, H 314

      100

      10

      Eye Dam. 1, H318

      100

      10

      Asp. Tox. 1, H304

      100

      10

      Resp. Sens. 1, H334

      100

      10

      Skin.Sens.1, H317

      100

      10

      Aquatic Acute 1, H400

      Aquatic Chronic 1, H410

      Aquatic Chronic 2, H411

      Aquatic Chronic 3, H412

      100

      100

      *- 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1297/2014 (OL 2014 L 350, p.1).

      Lentelėje nurodytoms pavojingumo klasėms ir kategorijoms priskiriamos cheminės medžiagos ir preparatai pasižymi tam tikru poveikiu žmogaus sveikatai ir aplinkai, todėl riba, kurią viršijus teikiami duomenys ir informacija, yra žymiai mažesnė nei 1000 kg.

      Lentelėje nenurodytoms pavojingumo klasėms ir kategorijoms priskiriamoms cheminėms medžiagoms ir preparatams taikoma 1000 kg riba, t. y., jei ūkio subjektas per paskutinius kalendorinius metus pagamino, importavo, patiekė rinkai ir sunaudojo pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje kiekvienos cheminės medžiagos ar preparato 1000 kg ir daugiau, privalo pateikti duomenis ir informaciją į IS AIVIKS.

      Prieš teikdami duomenis ir informaciją į IS AIVIKS pasitikslinkite, ar jūsų veiklai taikomas Tvarkos aprašas, t. y., ar jūsų vykdomai veiklos rūšiai nėra numatytos duomenų ir informacijos teikimo išimtys, atsisakant nereikalingų duomenų kaupimo ir mažinant administracinę naštą ūkio subjektams. Duomenų ir informacijos teikti nereikia, jeigu jūsų vykdoma veikla priskiriama Tvarkos aprašo 7 punkte numatytiems atvejams: pvz., esate ūkio subjektas, užsiimantis mažmenine prekyba (ir nesate importuotojai) cheminių medžiagų ir preparatų, kuriuos parduodate galutiniam vartotojui asmeniniams ar namų ūkio poreikiams tenkinti arba užsiimate naftos produktų ir kitų energijos išteklių prekyba. Vienintelis originalus informacijos šaltinis yra teisės aktas. Todėl dėl galimai taikomos išimties neteikti duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus (mišinius) būtina vadovautis Tvarkos aprašo 7 punktu.

       

       

       

      Parengė:

      Aurelija Bajoraitienė

      Aplinkos ministerija

      Taršos prevencijos departamentas

      Cheminių medžiagų sk. vyr. specialistė

       

      2012-08-14, paskutinį kartą atnaujinta - 2019-08-06 Donatos Pipiraitės-Vališkienės

       

      [1] 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (EChA), iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1, su pataisymais OL 136 L, 2007, p. 281).

      [2] 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p.1).

      [3] Žr. 6 – 11 klausimą.

      [4] IV priede “Cheminės medžiagos, kurių nereikia registruoti pagal 2 str. 7 dalies a punkto nuostatas”. išvardinamos cheminės medžiagos, apie kurias žinoma pakankamai informacijos, kad jos nekelia rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai; šios išimtys nustatytos, remiantis šiuo metu galiojančia praktika, įgyvendinant dabar galiojančius cheminių medžiagų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus.

      [5] V priede “Cheminės medžiagos, kurių nereikia registruoti pagal 2 str. 7 dalies b punkto nuostatas” išvardinami cheminių medžiagų tipai, kurių registracija nėra tikslinga (gamtinės kilmės, chemiškai nemodifikuotos pavienės medžiagos ar jų grupės, kurios nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai).

      Atnaujinta: 2019 08 20

    • 5.

      Atliekos

      Kur galima utilizuoti nenaudojamą automobilį?

      Atsakymas

      Informacija, kur galima priduoti eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, skelbiama Aplinkos ministerijos interneto svetainėje adresu http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/atliekos/eksploatuoti-netinkamos-transporto-priemones.

      Taip pat šioje svetainėje nurodytas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo pavyzdys. Užpildytą tokios formos pažymėjimą eksploatuoti netinkamos transporto priemonės apdorojimo įmonė turi išduoti transporto priemonės savininkui.

       

      Keičiant servise automobilio padangas, už senas, paliekamas autoservise reikalaujama susimokėti. Kur kreiptis?

      Atsakymas

      Atliekų tvarkymo įstatymu[1] transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės įpareigotos nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas (padangos yra apmokestinamieji gaminiai[2]); šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama.

      Aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui apraše[3] nustatyta, kad veiklos vykdytojas privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms.

      Autoservise, kuriame padangos (pvz., 4 vnt.) permontuojamos, galima palikti jų atliekų tiek, kiek vienetų permontuojama.

      Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pavesta[4] kontroliuoti Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui vykdymą.

      Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta[5], kad jeigu juridinis asmuo nevykdo pareigos priimti gaminių atliekas, jam gali būti skiriama nuo 450 iki 850 eurų bauda. Už tokį pakartotinį pažeidimą – nuo 850 iki 1700 eurų bauda.

      Informuoti apie tokius pažeidimus, kai atsisakoma priimti senas padangas, reikia Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos:

      Smolensko g. 15, 03201 Vilnius

      Tel. Nr. (8 5) 216 3385

      El. p. info@aad.am.lt

      Pagal pažeidimo vietą tiesiogiai to regiono valdybos pareigūnams skambinant darbo valandomis telefonu arba rašant el. paštu, kurie nurodyti AAD kontaktų skiltyje.


      [1] Atliekų tvarkymo įstatymo 3418 straipsnio 8 dalies 1 punktas.

      [2] Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalis.

      [3] Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“, 25 punktas. Su aprašu galite susipažinti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.302440/HVhTsvlehy

      [4] Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. D1-405 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ 3 punktas.

      [5] Aplinkos apsaugos įstatymo 97 straipsnis.

       

      Superkame ir parduodame senus akumuliatorius. Veiklos nutraukimo plane turime banko garantą. Ar reikalingas dar papildomai draudimas?

      Atsakymas

      Atsižvelgiant į tai, kad paklausime pateikta mažai informacijos apie įmonės vykdomas atliekų tvarkymo veiklas, nenurodyta ar įmonė atliekų tvarkytojas ar (ir) importuotojas, teikiame bendrą informaciją apie prievolę pateikti finansinį užtikrinimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - Atliekų tvarkymo įstatymas)  nuostatomis.

       Siekiant užtikrinti įmonių atsakomybę už žalos aplinkai atlyginimą ir aplinkos būklės atkūrimą, Atliekų tvarkymo įstatyme numatytos prievolės pateikti finansinį užtikrinimą šiais atvejais:

      - taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus turinčioms įmonėms, užtikrinant atliekų sutvarkymo išlaidų padengimą veiklos nutraukimo atveju;

      - įmonėms, vykdančioms pavojingų atliekų tvarkymą;

      -gamintojų ir importuotojų organizacijoms, turinčioms elektros ir elektroninės įrangos atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, alyvos atliekų, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas;

      -įmonėms, vykdančioms atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką.

      Atliekų tvarkymo įstatymo 11 str. 3 d. nustatyta prievolė pateikti laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją (toliau – Užtikrinimas) visoms atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą pradedančioms vykdyti įmonėms, kurios turi taršos ar TIPK leidimą. Užtikrinimo suma turi padengti išlaidas įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, būtinas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytoms atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemonėms (toliau – veiklos nutraukimo priemonės) įgyvendinti. Reikalavimai Užtikrinimui nustatyti Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos apraše[1] (toliau – Aprašas). Šiame Apraše nustatyta, kad užtikrinimas turi būti suteiktas sumai, ne mažesnei, negu nurodyta atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano priemonių įgyvendinimo sąmatoje. Įmonė tikslina Užtikrinimo sumą ne rečiau kaip kas 2 metai Aplinkos apsaugos agentūrai pateikdama atnaujintą suderintame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytų priemonių įgyvendinimo išlaidų sąmatą.

      Taip pat Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 11 d. nustatyta prievolė pavojingąsias atliekas surenkančioms, vežančioms, šalinančioms ar naudojančioms įmonėms apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. Civilinės atsakomybės dokumentus įmonės turi pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vykdomų ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų metu.

      Siekdamos gauti elektros ir elektroninės įrangos atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, alyvos atliekų, baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas ir vykdydamos veiklą išduotos licencijos pagrindu, gamintojų ir importuotojų organizacijos turi turėti Užtikrinimą, įrodantį, kad visų atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti atliekų tvarkymą, tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais elektros ir elektroninės įranga, alyva, baterijos ir akumuliatoriai ar transporto priemonės, tvarkymas bus finansuojamas (Atliekų tvarkymo įstatymo 34straipsnio 3 dalis, 34straipsnio 2 dalis, 3412 straipsnio 2 dalis ir 3416 straipsnio 2 dalis).

      Įgyvendinant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau– Reglamentas Nr. 1013/2006) 6 straipsnio reikalavimus, patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 numatytos garantijos arba laidavimo sumos apskaičiavimo ir derinimo, garantijos arba laidavimo dokumentų pateikimo ir grąžinimo tvarkos aprašą aprašas[2]. Užtikrinimas turi padengti kaštus, susidarančius tais atvejais, kai atliekų vežimas, naudojimas ar šalinimas negali būti užbaigti taip, kaip numatyta Reglamento Nr. 1013/2006 22 straipsnyje ir  tais atvejais, kai vežimas, naudojimas ar šalinimas yra neteisėti, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1013/2006 24 straipsnyje.


      [1] Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 „Dėl Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas), III skyrius.

      [2]Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 numatytos garantijos arba laidavimo sumos apskaičiavimo ir derinimo, garantijos arba laidavimo dokumentų pateikimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-663 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 numatytos garantijos arba laidavimo sumos apskaičiavimo ir derinimo, garantijos arba laidavimo dokumentų pateikimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

       

      Kas privalo vesti pakuotės apskaitą, teikti deklaraciją FR0524 VMI ir mokėti pakuotės mokestį: ar pakuotės gamintojas, kuris teikia rinkai tuščią pakuotę ar pakuotės pirkėjas, kuriam pakuotės gamintojas parduoda pakuotę Lietuvoje, gaminantis savo produktą, prieš pardavimą supakuojantis į pakuotę ir parduodantis ją Lietuvos rinkoje? Pavyzdžiui pakuotės gamintojas: gamina kartonines dėžutes. Pakuotės pirkėjas pagamina telefoną ir jį įpakuoja į dėžutę ir parduoda Lietuvoje. Ar pakuotės gamintojas tvarko pakuotės apskaitą, ar įmonė, kuri pagamintus produktus įpakuoja į pakuotę ir paleidžia Lietuvos rinkai?

      Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos ministerija neįgaliota formuluoti teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, todėl šiame atsakyme išdėstyta Aplinkos ministerijos specialistų nuomonė nelaikytina oficialiu teisės aiškinimu.

      Informuojame, kad naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų  informacine sistema (toliau - GPAIS) registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade ir vykdyti pakuočių apskaitą bei teikti pakuočių apskaitos ataskaitas privalo subjektai, kurie pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau- PPATĮ) 2 straipsnio 4 ir 16 dalių nuostatas ir Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 36 ir 38 dalių nuostatas laikytini gamintojais (pakuočių naudotojais) ir (ar) importuotojais arba pakuočių gamintojais  – asmenys, vykdantys ūkinę veiklą Lietuvos teritorijoje, kurie yra PVM mokėtojai ir

              a) gamina ir (ar) pakuoja gaminius (net jei pakavimo paslaugas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo) Lietuvos teritorijoje,
              b) importuoja (įveža) į Lietuvos teritoriją supakuotus gaminius (gaminių pripildytą pakuotę), kuriems taikomas importo PVM,
              c) gamina ir (ar) importuoja (įveža) į Lietuvos teritoriją tuščias pakuotes.
              Vadovaujantis PPATĮ 71 straipsnio 2 dalimi, nuo pareigos registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade ir vykdyti pakuočių apskaitą naudojantis GPAIS atleidžiama:
             1) jeigu įmonė pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neprivalo būti registruota pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja (netaikoma gamintojams ir importuotojams, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į pakuotę, kuriai pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalį taikoma užstato sistema);
             2) toms per ataskaitinį laikotarpį įmonės importuotoms prekėms (supakuotiems gaminiams), kurios pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neapmokestinamos importo PVM.
             Atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, reglamentuoti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo V skyriuje.
             Jei įmonei netaikytini minėti punktai, ji turi registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade ir vykdyti pakuočių apskaitą naudojantis GPAIS.  Pakuočių apskaita vykdoma vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.

      Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis ir (ar) pakuotės atliekomis deklaracijas  (toliau – deklaracijos) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos teikia mokesčio mokėtojai, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia apmokestinamuosius gaminius ir (ar) daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių, pripildytų gaminiais, ir tuščias pakuotes, juos išveža iš Lietuvos, vykdo ar nevykdo atliekų tvarkymo užduotis. Deklaracijos FR0524 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. VA-61/D1-658 Dėl mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų FR0521, FR0522, FR0523 ir FR0524 formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“. 

      Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis, mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį. Tuščia pakuotė nėra mokesčio už aplinkos teršimą objektas. Apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifai yra pateikti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlyje. 

      Atkreipiame dėmesį, kad  PPATĮ 71 1 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai, per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių (neįskaitant vienkartinių pakuočių, kurioms taikoma užstato sistema, ir visų daugkartinių pakuočių), atleidžiami nuo PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

      Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, paklausime nurodytu atveju manytina, kad registruotis gamintojų ir importuotojų sąvade, vykdyti pakuočių apskaitą ir teikti deklaracijas privalo abi Jūsų nurodytos  įmonės :

      -  įmonė, gaminanti tuščias pakuotes ir jas tiekianti Lietuvos vidaus rinkai arba eksportuojanti;

      -  įmonė, naudojanti pakuotes  produkcijos (Jūsų nurodytu atveju - telefonų) pakavimui ir tiekianti gaminių pripildytas pakuotes Lietuvos vidaus rinkai.

      Mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis Jūsų paklausiem nurodytu atveju turėtų įmonė, tiekianti Lietuvos vidaus rinkai gaminiais (telefonais)  pripildytas pakuotes.

      Informuojame, kad vykdant pakuočių apskaitą GPAIS, reikėtų vadovautis interneto svetainėje www.gpais.eu rubrikoje „Pagalbos puslapis“ pateikta mokymų medžiaga (Pagalbos puslapis → MK1 Gaminių, pakuočių tiekimo rinkai apskaita.pdf), vartotojo vadovu (Pagalbos puslapis → GPAIS vartotojo vadovas_gamintojai ir importuotojai.pdf), atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus, pateiktais minėtos svetainės rubrikoje „Dažniausiai užduodami klausimai“. 

      Jei GPAIS nepavyktų atlikti konkrečių veiksmų ar turėtumėte daugiau klausimų, susijusių su apskaitos vykdymu naudojantis GPAIS, prašome kreiptis interneto svetainės www.gpais.eu rubrikoje „Pagalbos puslapis“ (https://www.gpais.eu/pagalba) nurodytais kontaktais.

       


      Atnaujinta: 2020 08 06

    • 6.

      Poveikio aplinkai vertinimas

      Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimas (Informacija atnaujinta 2019 m. birželio mėn.)

      1. Kas yra atrankos dėl PAV procesas ir PAV procesas?

      Pagal 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo naujos redakcijos nuostatas, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka dėl PAV) procesas nėra poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procesas, tai du atskiri procesai, kuriuos detalizuoja aplinkos ministro įsakymais patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV tvarkos aprašas ir Planuojamos ūkinės veiklos PAV tvarkos aprašas.

       Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV procesas apima:

      1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar PAV dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos PAV, parengimą;

      2. Atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos PAV, konsultacijas su PAV subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl PAV išvados priėmimą ir jos viešinimą.

       Planuojamos ūkinės veiklos PAV (galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo) procesas apima:

      1. PAV dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos PAV, PAV programos ir PAV ataskaitos parengimą pagal teisės aktų reikalavimus;

      2. PAV subjektų atliekamą PAV dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl programos ir ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą;

      3. Visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą PAV procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio PAV, ir konsultacijas su kitomis valstybėmis;

      4. Atsakingosios institucijos atliekamą PAV dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, PAV dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio PAV, jeigu toks atliktas, rezultatus;

      5. Atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą.

      2. Kokioms ūkinės planuojamos ūkinės veiklos rūšims reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo?

      Planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, atliekama, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą.

      3. Kokioms ūkinės veiklos rūšims reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą?

      Planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai:

      1. Planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas);

      2. Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti PAV;

      3. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

      4. Kieno lėšomis atliekamas planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimas?

      Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 str. 2 dalį, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis organizuoja įstatymo jam nustatytas atrankos dėl PAV ir PAV procedūras.

      Paminėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, ją pataisančioje direktyvoje 2014/52/ES, būtent planuojamos ūkinės veiklos užsakovui nustatyta pareiga pateikti direktyvos priede nurodytą informaciją (atlikti vertinimą), kad atsakinga institucija galėtų duoti sutikimą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo.

      Be to, atliekant PAV procedūras, laikomasi „teršėjas moka“ principo, t. y. tiek atrankos informacijos ir PAV dokumentų rengimas, tiek visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros atliekamos galimo aplinkos teršėjo – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) lėšomis.

      5. Kiek laiko trunka planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV ir PAV procedūros?

      Procedūra

      Maksimali trukmė(1) (darbo dienomis)

      Atrankos dėl PAV išvados priėmimas, arba reikalavimas pateikti papildomos informacijos, įskaitant konsultavimąsi su PAV subjektais ir visuomene

      20

      Atrankos dėl PAV išvados priėmimas, pagal papildytą atrankos informaciją

      10

      Iš viso

      30

      Visuomenės informavimas apie parengtą PAV programą ir PAV subjektų išvadų gavimas dėl pateiktos PAV programos

      10

      PAV subjektų išvadų dėl papildytos ar pataisytos PAV programos gavimas (jei reikia)

      5

      PAV programos tvirtinimas atsakingosios institucijos

      10

       

      Papildytos ar pataisytos PAV programos tvirtinimas (jei reikia) atsakingosios institucijos

      5

      PAV ataskaitos viešinimo ir viešo supažindinimo procedūros

      21(2)

      PAV subjektų išvadų dėl PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio gavimas

      20

      PAV subjektų išvadų dėl papildytos ar pataisytos PAV

      ataskaitos gavimas (jei reikia)

      10

      Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

      priėmimas ar reikalavimų papildyti (pataisyti) ataskaitą pateikimas, įskaitant 10 d. d. ataskaitos viešinimą atsakingoje institucijoje

      25(3)

      Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimas po papildytos (pataisytos) ataskaitos gavimo

      15

      Iš viso

      121

      (1) Pažymėtina, kad lentelėje nurodyta maksimali teisės aktų reglamentuojama procedūrų trukmė;

      (2) Susipažinimui su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita iki viešo supažindinimo – 20 d. d., 1 d. d. – viešam ataskaitos supažindinimui (viešam susirinkimui). Ataskaitos viešinimas 10 d. d. atsakingoje institucijoje bendros procedūros trukmės neįtakoja.

      (3) Išimtiniais atvejais (kai atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus) motyvuoti reikalavimai ataskaitai pataisyti ar sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priimamas per 50 d. d. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 d. d. Dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių (viso 75 d. d.).

      6. Kas gali rengti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus? Ar tam reikalingas specialus atestatas ar licencija?

      Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 str. 4 dalis numato, kad planuojamos ūkinės veiklos atrankos informaciją rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba jo įgaliotas PAV dokumentų rengėjas.

      Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas numato, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) įpareigoja bet kurį fizinį, juridinį ar juridinio asmens teisių neturintį asmenį, kuris galėtų nustatyti, apibūdinti ir įvertinti planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, teikti informaciją atrankai atlikti, rengti poveikio aplinkai vertinimo programą bei ataskaitą ir atlikti šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais. Atestato ar licencijos nereikalaujama. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nustato, kad PAV dokumentus gali rengti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką. Atestato ar licencijos nereikalaujama. Lietuvoje yra nemažai mokslinių institutų, universitetų ir konsultacinių firmų, kurios gali atlikti PAV studiją ir rengti PAV dokumentus. Paminėtina, kad LR aplinkos ministerija parengė galimų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų sąrašą, kuris skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (http://am.lrv.lt/lt/). Šis sąrašas pildomas pačių rengėjų pageidavimu pagal jų pateiktą informaciją.

      7. Kaip visuomenė gali pareikšti pastabas dėl konkrečios planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV ar PAV?

      Atsakingoji institucija – Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra), gavusi planuojamos ūkinės veiklos atrankos informaciją dėl PAV, ją paskelbia savo interneto svetainėje informuodama visuomenę apie galimybę per 10 darbo dienų su ja susipažinti ir teikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos Agentūrai. Nepateikus pasiūlymų per nurodytą terminą, laikoma, kad visuomenė pasiūlymų neturi.

      Visuomenė su Agentūros priimta atrankos išvada, ar privalomas PAV, gali susipažinti Agentūros interneto svetainėje, kur skelbiama atrankos išvada. Agentūra, pasiūlymus teikusius suinteresuotos visuomenės atstovus, raštu informuoja, kaip įvertinti jų pasiūlymai priimant atrankos išvadą.

      PAV dokumentų rengėjas apie parengtą PAV programą ir galimybę per 10 darbo dienų su ja susipažinti ir teikti pasiūlymus visuomenę informuoja skelbimais Agentūros interneto svetainėje, PAV dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje, savivaldybių ir seniūnijų skelbimų lentose, savivaldybės teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje (jeigu toks neleidžiamas – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje). PAV dokumentų rengėjas informuodamas visuomenę apie parengtą PAV programą, privalo tuo pačiu pranešti, kam galima teikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV klausimais.

      PAV dokumentų rengėjas, gavęs suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV, turi juos registruoti ir parengti suinteresuotos visuomenės įvertinimą, o pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams atsakyti raštu, kaip įvertinti gauti pasiūlymai. Kai pasiūlymai pateikti pasibaigus terminui pasiūlymams teikti, visuomenės atstovus PAV dokumentų rengėjas informuoja, kad jų pasiūlymai bus vertinami rengiant PAV ataskaitą.

      Agentūra informuoja visuomenę apie patvirtintą PAV programą, paskelbdama savo interneto svetainėje raštą dėl PAV programos patvirtinimo.

      PAV dokumentų rengėjas apie parengtą PAV ataskaitą ir galimybes per 20 darbo dienų su ja susipažinti, teikti pasiūlymus, dalyvauti viešame supažindinime su ataskaita visuomenę informuoja skelbimais PAV dokumento rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje, savivaldybių ir seniūnijų skelbimų lentose, savivaldybės teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje (jeigu toks neleidžiamas – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje).

      PAV dokumentų rengėjas informuodamas visuomenę apie viešą supažindinimą su PAV ataskaita, privalo pranešti, kam galima teikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV klausimais. Pasiūlymai gali būti teikiami tiek iki viešo PAV ataskaitos pristatymo pradžios, tiek jo metu. Visus šiuos pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV rengėjas privalo registruoti ir parengti šių pasiūlymų įvertinimą pagal aplinkos ministro patvirtintas formas. Gautus pasiūlymus PAV dokumentų rengėjas kartu su užsakovu turi įvertinti, pateikti šį įvertinimą PAV subjektams ir atsakingai institucijai ir prireikus patikslinant PAV ataskaitą.

      Agentūra, gavusi planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą, paskelbia savo interneto svetainėje informaciją visuomenei apie galimybes per 10 darbo dienų susipažinti su ataskaita ir teikti pasiūlymus. Suinteresuota visuomenė turi teisę dar kartą pateikti prašymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo klausimais atsakingai institucijai. Agentūra, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, organizuoja gautų suinteresuotos visuomenės pasiūlymų aptarimą su PAV proceso dalyviais. Suinteresuotos visuomenės atstovai, neatvykę į pasiūlymų aptarimą, ar pateikę pasiūlymus pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, informuojami, kad su pasiūlymų svarstymo protokolu ir priimtu sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, gali susipažinti Agentūros interneto svetainėje, kurioje tokia informacija skelbiama.

      Visuomenė gali kreiptis dėl informacijos pateikimo per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, visuomenė turi teisę kreiptis į teismus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytais atvejais.

      8. Kaip taikyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PŪV PAV) įstatymo 2 priedo 10.2 papunktį?

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 10 punkto 2 papunktis

      „Urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais)“.

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 10 punkto 2 papunkčio taikymas

      Sąvoka „urbanistiniai objektai“

      Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 554 patvirtintą Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašą, „urbanistika yra miestų planavimas – miestų ir gyvenviečių projektavimas ir statyba. Urbanistikos sąvoka apima ir mažiausią gyvenvietę, ir didelį miestą, tai erdvėje išplėtota architektūrinė visuma, susidedanti tiek iš įvairiausios paskirties statinių, tiek juos siejančių įrenginių struktūrų: gatvių, aikščių, parkų, suformuotos gamtinės aplinkos, tunelių, tiltų.“

      PAV įstatymo ir jo priedų nuostatos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos PAV direktyvos 1 (toliau – PAV direktyva) reikalavimus, todėl iškilus abejonių dėl tam tikrų PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose pateiktų veiklų rūšių sąrašų punktų taikymo, turi būti atsižvelgiama į atitinkamuose PAV direktyvos priedų punktuose nurodytas projektų kategorijas, o jų interpretavimas turi atitikti Europos Komisijos parengto „PAV direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinimo“ (toliau – EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimas) nuostatas. Svarbu pažymėti, kad PAV įstatymo 2 priedo 10 punkto 2 papunktis atitinka PAV direktyvos II priedo 10 punkto b papunktį, o EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinime dėl šio papunkčio teigiama (50–51 psl.), kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, urbanistinis objektas turi būti laikomas šios kategorijos projektu, nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje jis yra planuojamas, t. y. atrankos būtinybę pagal PAV įstatymo 2 priedo 10 punkto 2 papunktį lemia urbanistinio objekto pobūdis, nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje (urbanizuotoje, ar ne) jis bus statomas.

      EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinime (51 psl.) taip pat nurodoma, kad į šią projektų kategoriją patenkančius objektus galima suskirstyti į tris pagrindines rūšis:

      1. Objektai, turintys savybių, panašių į automobilių stovėjimo aikšteles ar prekybos centrus, pvz. autobusų garažai, traukinių depai ir pan.

      2. Objektai, turintys urbanistinių savybių, tokie kaip gyvenamieji namai, ligoninės, universitetai, sporto stadionai, kino teatrai ir teatrai, koncertų salės ir pan. Tokių objektų daromas poveikis aplinkai siejamas su dideliu transporto poreikiu ir generuojamu triukšmu statybos etapo metu, natūralios žemės dangos užstatymu, vizualiniu poveikiu ir dideliais transporto srautais eksploatavimo metu.

      3. Kiti objektai, kuriems gali būti taikomos sąvokos „urbanistinis“ ar „infrastruktūra“, pvz., nuotekų tinklai, vandens tiekimo tinklai ir pan.

      Sąvoka „užstatomas plotas“

      Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos šios aktualios sąvokos:

      Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį.

      Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

      Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.

      Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

      Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

      Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai.“

      Vadovaujantis šiomis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, „užstatomą plotą“ sudaro ne tik pastato plotas, bet ir susijusių inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, kanalų) bei kitų statinių, kurie nėra pastatai, plotai. Kitaip tariant, „užstatomas plotas“ = pastatas + inžinerinis statinys (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai) + kitas statinys, kuris nėra pastatas + kietosios dangos, šaligatviai, pėsčiųjų takai, dviračių takai.

      9. Kaip taikyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PŪV PAV) įstatymo 2 priedo 11 punkto 18** papunktį?

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 11 punkto 18** papunktis

      „Gamybos ir pramonės objektų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, neįtrauktą į šio įstatymo 1 priedą ir šį priedą, plėtra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, kai užimamas 1 ha ar didesnis plotas“.

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 11 punkto 18** papunkčio taikymas

      PAV įstatymo ir jo priedų nuostatos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos PAV direktyvos (toliau – PAV direktyva) reikalavimus, todėl iškilus abejonių dėl tam tikrų PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose pateiktų veiklų rūšių sąrašų punktų taikymo, turi būti atsižvelgiama į atitinkamuose PAV direktyvos priedų punktuose nurodytas projektų kategorijas, o jų interpretavimas turi atitikti Europos Komisijos parengto „PAV direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinimo“ (toliau – EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimas) nuostatas.

      EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimo 49 p. nurodyta, kad gamybos ir pramonės objektų plėtros projektai suprantami kaip ūkinės veiklos planavimas teritorijose, kuriomis pramonės ar kitokio verslo tikslais gali bendrai naudotis keletas įmonių, sudarančių eksploatacinį ar funkcinį vienetą, dažnai įrengiant bendrą infrastruktūrą, todėl beveik neįmanoma įvardyti konkrečių ūkinės veiklos (projektų) rūšių, kurioms būtų taikomas šis punktas. Tokie projektai gali būti suprantami kaip „pramonės ar verslo parkai“, o jų kategorijai priskiriami bet kokie projektai, skirti, pvz., aukštųjų (naujų) technologijų įmonių statybai, gamybos, prekybos ir platinimo, transporto ar logistikos įmonėms.

      Apibendrinant EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimą ir atsižvelgiant į Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato specialistų pateiktą nuomonę, galima konstatuoti, kad PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 18** papunkčio taikymui turi būti įvykdomos šios sąlygos:

      1) planuojama ūkinė veikla neįtraukta į PAV įstatymo 1 ir 2 priedus;

      2) žemės, kurioje numatoma vykdyti planuojamą gamybos ir pramonės ūkinę veiklą, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o veikla bus vykdoma pramonės ar kitokio verslo tikslais suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendram naudojimuisi įmonėms, sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą (pvz., laisvojoje ekonominėje zonoje – pramoniniame parke su įrengta infrastruktūra), t. y. šis papunktis netaikytinas pavieniam (atskiram) gamybos ar pramonės objektui;

      3) planuojamos ūkinės veiklos užimamas plotas (bendras įmonės teritorijos plotas, įskaitant ir užstatomą, ir neužstatomą plotą) siekia ar viršija 1 ha.

      Pagal LST EN ISO 14050:2010, gamybos objektas – pavienis įrenginys, įrenginių grupė arba gamybos procesai (stacionarieji arba mobilieji), esantys vienoje geografinėje vietovėje kaip organizacinis vienetas arba gamybos procesas. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017„Statinių klasifikavimas“, gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita).

      10. Kaip taikyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PŪV PAV) įstatymo 2 priedo 14*** punktą?

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 14*** punktas

      „Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos bet koks keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus.

      *** 2 priedo 14 papunktis taikomas į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytai šiai planuojamai ūkinei veiklai:

      – veiklai, kuriai nenustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai;

      – veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o po pakeitimo ar išplėtimo ji atitiks žemutinius ribinius dydžius;

      – veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – kai pats pakeitimas atitinka šiame sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už jį.“

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 14*** punkto taikymo pavyzdžiai

      Atkreipiame dėmesį, kad 2 priedo 14 punktas taikomas 1 priede ir 2 priede išvardintoms veiklos rūšims, tačiau 2 priedo 14 punkto išnašos taikomos tik 2 priede išvardintoms veiklos rūšims.

      Pavyzdys Nr. 1

      Vykdoma ūkinė veikla – popieriaus ar kartono gamyba; veiklos pajėgumas – 200 tonų per parą (t. y. vykdoma veikla, nurodyta 1 priedo 7 punkto 1 papunktyje); planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomi 100 tonų per parą. Šiuo atveju turi būti taikomas PAV įstatymo 2 priedo 14***punktas, nes toks pakeitimas (išplėtimas) nesieks PAV įstatymo 1 priedo 7 punkto 1 papunktyje nurodyto ribinio dydžio – 200 tonų/parą.

      Pavyzdys Nr. 2

      Vykdoma ūkinė veikla, kuri atitinka PAV įstatymo 1 priedo 8 punkto 3 papunktį – ,,Magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas“; planuojama šio kelio, pvz. magistralinio kelio ruožo rekonstrukcija, išplečiant po vieną papildomą eismo juostą iš kiekvienos pusės. Šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14***punktas, nes šiai veiklai nenustatyti ribiniai dydžiai.

      2 priedo 14*** punkto 1 išnašos taikymo pavyzdys (veiklai, kuriai nenustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai)

      Numatoma esamo jūros uosto akvatoriją gilinti nuo dabartinio 13 m iki 16 m gylio (t. y. papildomais 3 m). Tokia veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10 punkto 10 papunktį – ,,Jūros uostų akvatorijų gilinimas“. Kadangi ribiniai dydžiai šiame papunktyje nenurodyti, taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14***punktas (1 išnaša).

      2 priedo 14*** punkto 2 išnašos taikymo pavyzdys (veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o po pakeitimo ar išplėtimo ji atitiks žemutinius ribinius dydžius)

      Vykdoma ūkinė veikla – popieriaus ar kartono gamyba; veiklos pajėgumas – 10 tonų per parą; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomi 15 tonų per parą. Tokio veiklos išplėtimo dydis yra mažesnis, negu sąraše nustatytas žemutinis ribinis dydis (PAV įstatymo 2 priedo 8 punkto 2 papunktis – ,,popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20 tonų per parą)“, tačiau po išplėtimo bendras veiklos pajėgumas atitiks (viršys) žemutinį ribinį dydį: esamas pajėgumas – 10 tonų per parą + papildomas pajėgumas – 15 tonų per parą, bendras pajėgumas po išplėtimo – 25 tonos per parą, todėl šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14***punktas (2 išnaša).

      2 priedo 14*** punkto 3 išnašos taikymo pavyzdžiai (veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – kai pats pakeitimas atitinka šiame sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už jį)

      Pavyzdys Nr. 1

      Vykdoma ūkinė veikla – popieriaus ar kartono gamyba; veiklos pajėgumas – 10 tonų per parą; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomi 30 tonų per parą. Tokio veiklos išplėtimo dydis yra didesnis, negu sąraše nustatytas žemutinis ribinis dydis – 20 tonų per parą (PAV įstatymo 2 priedo 8 punkto 2 papunktis – ,,popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20 tonų per parą)“, todėl šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14***punktas (3 išnaša).

      Pavyzdys Nr. 2

      Vykdoma ūkinė veikla – žuvų perdirbimas; veiklos pajėgumas – 10 tonų per parą; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomos 5 tonos per parą. Tokio veiklos išplėtimo dydis atitinka sąraše nustatytą žemutinį ribinį dydį – 5 tonas per parą (PAV įstatymo 2 priedo 7 punkto 9 papunktis – ,,žuvų perdirbimas, įskaitant žuvų taukų gamybą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą)“, todėl šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14***punktas (3 išnaša).

      2 priedo 14*** punkto ir jo išnašų netaikymo pavyzdys

      Vykdoma ūkinė veikla – nepavojingų atliekų laikymas; veiklos pajėgumas – vienu metu laikoma 200 tonų; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – vienu metu būtų laikoma 250 tonų (t. y. pajėgumas didinamas 50-čia tonų).

      Pirmoji 14*** punkto išnaša šiuo atveju netaikoma, nes veiklai yra nustatyti ribiniai dydžiai – PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 5 papunktis – ,,nepavojingų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų“.

      Antroji 14*** punkto išnaša šiuo atveju netaikoma, – nors veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai (pajėgumas didinamas mažiau nei 100 tonų), tačiau pradinis veiklos pajėgumas atitiko žemutinį ribinį dydį dar prieš išplėtimą (veiklos pajėgumas prieš pakeitimą buvo didesnis nei PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 5 papunktyje nurodytas ribinis dydis – 100 tonų).

      Trečioji 14*** punkto išnaša šiuo atveju netaikoma, nes veiklos pakeitimas ar išplėtimas neatitinka ir neviršija PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 5 papunktyje nurodyto ribinio dydžio – 100 tonų.

       

      Atnaujinta: 2019 06 10

    • 7.

      Gamtos apsauga

      BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGA

      1. Kas yra biologinė įvairovė?

      Biologinę įvairovę sudaro visų gyvų organizmų rūšių, gyvenančių sausumos, paviršinių vandenų bei kitose ekosistemose visuma, jų buveinės, taip pat genetinė įvairovė. Lietuvos biologinę įvairovę rūšių lygmenyje sudaro virš 20 000 gyvūnų, 6 000 grybų, 1 800 augalų rūšių.

      1. Kokie teisės aktai reglamentuoja biologinės įvairovės apsaugą Lietuvoje?

      Įgyvendinant Biologinės įvairovės konvenciją, Lietuva jos nuostatas integravo į nacionalinius teisės aktus: Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymą, Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymą, Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ir juos lydinčius teisės aktus ir kitus teisės aktus. Aplinkos ministras 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-12 patvirtino Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų planą.

      Aplinkos ministerijoje biologinės įvairovės apsaugos klausimus pagal nuostatuose apibrėžtą kompetenciją koordinuoja Gamtos apsaugos politikos grupė.

      1. Kokius tarptautinius susitarimus dėl biologinės įvairovės yra ratifikavusi Lietuva?

      Lietuvos Respublika 1992 m. birželio 5 d. Rio de Žaneire pasirašė Biologinės įvairovės konvenciją (angl. Convention on Biological Diversity, CBD), kurią 1995 m. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas. Kiti svarbūs tarptautiniai susitarimai, kurių narė yra ir Lietuva:

      • Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (Berno konvencija)
      • Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES)
      • Susitarimas dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose, Šiaurės Rytų Atlante bei Airijos jūroje (ASCOBANS)
      • Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija (Bonos konvencija)
      • Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (AEWA)
      • Susitarimas dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje (EUROBATS)
      • Tarptautinė konvencija dėl banginių medžioklės reguliavimo
      • Tarpvyriausybinė platforma dėl biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų (IPBES)  

      SAUGOMOS RŪŠYS

      1. Kokios rūšys yra saugomos Lietuvoje?

      Pagal LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų, augalų arba grybų rūšis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje.

      1. Kas yra Saugomų rūšių informacinė sistema (SRIS)?

      Saugomų rūšių informacinės sistemos (toliau – Sistemos) tikslas – duomenų apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes surinkimas, sisteminimas ir pateikimas suinteresuotiesiems asmenims, užtikrinant duomenų ir informacijos apie saugomas rūšis viešumą. Sistemoje kaupiami lietuviškas ir lotyniškas rūšies pavadinimas, sistematinė padėtis, priskyrimas tam tikrai nacionalinei ar tarptautinei saugomų rūšių kategorijai ir kt. Sistemoje sukaupti duomenys naudojami praktinės gamtosaugos veiklose. Prisijungti prie SRIS galima per https://sris.am.lt.

      INVAZINĖS RŪŠYS

      1. Kas yra invazinės rūšys?

      Svetimžemėmis laikomos tokios rūšys, kurios į tam tikrą teritoriją dėl žmonių veiklos pateko atsitiktinai, išplito iš introdukcijos vietų arba kitų teritorijų, į kurias buvo patekusios dėl žmonių veiklos. Tokios svetimžemės rūšys, kurios tam tikroje teritorijoje be tiesioginės žmonių įtakos (arba nepaisant žmonių pastangų jas išnaikinti) sudaro ilgalaikes, nuolat atsinaujinančias populiacijas ir įsikuria antropogeninėse, pusiau natūraliose arba natūraliose buveinėse, vadinamos natūralizavusiomis rūšimis. Jeigu svetimžemė natūralizavusi rūšis palieka daug palikuonių, sparčiai plinta ir daro žalą ekosistemoms, ekonomikai ir (arba) kenkia žmonių sveikatai, ji laikoma invazine rūšimi.

      Lietuvos ir Europos mokslininkų nuomone, invazinės gyvūnų ar augalų rūšys pasaulyje daro didelę žalą ne tik biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai, žmogaus sveikatai, todėl būtina mažinti ir kontroliuoti invazinių rūšių plitimą.

      1. Kokios rūšys Lietuvoje yra laikomos invazinėmis?

      Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše (patvirtintas 2016 m. lapkričio 28 d.) šiuo metu yra įrašytos 35 rūšys: 17 gyvūnų rūšių (2 moliuskų, 5 vėžiagyvių, 2 žuvų, 2 roplių, 1 paukščių, 5 žinduolių) ir 18 augalų rūšių.

      Daugiau informacijos apie svarbiausias invazines rūšis (Sasnovskio barštį, Gausialapį lubiną, Rainuotąjį vėžį, rykštenę, Luzitaninį arioną) rasite ČIA.

      1. Apie invazinių krūmų ir medžių naikinimą

      Vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka, invazinių rūšių naikinimas privačiame ar išnuomotame žemės sklype gali būti vykdomas apie tai informavus žemės savininką ar naudotoją, valstybei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, informavus žemės valdytoją. Žemės savininką, naudotoją ar valdytoją apie jų žemėje numatomas Invazinių rūšių naikinimo priemones informuoti raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki naikinimo pradžios.

      Daugiau informacijos rasite ČIA.

      EKOSISTEMINĖS PASLAUGOS

      1. Kas yra ekosisteminės paslaugos (angl. ecosystem services)?

      Ekosistemų (arba ekosisteminės) paslaugos – tai įvairi gamtos teikiama nauda žmogui, užtikrinanti jo sveikatą ir socio-ekonominę gerovę.

      Ekosistemų paslaugos yra keturių pagrindinių tipų: Aprūpinimo (mediena, kitas kuras ar statybinės medžiagos gaunamos iš gamtos, maisto ir vaistinės medžiagos, kt.), Reguliavimo (CO2 sugėrimas, vandens sugėrimas ir potvynių reguliavimas, mikroklimato (miestuose) reguliavimas, taršos mažinimas, augalų apdulkinimas, kt.), Palaikymo (maistinių medžiagų ciklai, buveinių palaikymas, genetiniai ištekliai) ir Kultūrinės (rekreacija, estetinis pasigerėjimas, įkvėpimas, tradicijos, kt.) Daugiau informacijos ČIA.

      1. Kodėl yra svarbu vertinti natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų teikiamas paslaugas?

      Ekosistemos ir jų teikiamos paslaugos yra mūsų ekonominės ir socialinės gerovės pagrindas, todėl labai svarbu, jog į jas ir jų būklę būtų atsižvelgiama priimant sprendimus įvairiuose viešojo administravimo sektoriuose. Kompleksinis požiūris, atsižvelgiantis ir į ekosistemų gebėjimą teikti paslaugas, pirmiausia išryškintų mūsų priklausomybę nuo gamtos teikiamos naudos ir kokią įtaką sprendimai veikiantys ekosistemas ir jų natūralias funkcijas gali turėti ilgalaikei žmonių socio-ekonominei gerovei.

      1. Ar įvertinus ekosistemų teikiamas paslaugas, tai netaps pretekstu jas naikinti? Ar apskritai yra moralu vertinti ekosistemas ir jų teikiamas paslaugas?

      Ekosisteminių paslaugų vertinimų yra įvairių ir ne visi jie skaičiuoja piniginę vienos ar kitos paslaugos vertę – be ekonominio, pavyzdžiui, galimi ir dažnai labiau tinkami yra biofizinis ar socialinis vertinimas. Ekosisteminės paslaugos leidžia labai aiškiai ir paveikiai susieti žmonių daromą neigiamą poveikį gamtai su žala mūsų pačių gerovei ir ekonomikai. Tai, tikėtina, galėtų labiau paskatinti imtis aktyvesnių gamtosauginių veiksmų ir užtikrinti geresnę ekosistemų būklę.

      AUGALŲ NACIONALINIAI GENETINIAI IŠTEKLIAI

      1. Kas yra augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (ANGI)?

      Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – tai atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai. Tai gali būti augalų populiacijos ar jų dalys, pavieniai augalai ar jų grupės, augalų reprodukcinės dalys (sėklos, žiedadulkės, gemalai, meristeminiai audiniai, pumpurai, ūgliai). Lietuva turtinga natūralių augalų rūšių ir sukurtų augalų veislių – šalyje šiuo metu yra nustatyta daugiau kaip 4 000 objektų, įtrauktų į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus.

      1. Kas Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ANGI kaupimą, saugojimą ir naudojimą?

      2001 m. LR Seimas priėmė Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą (galiojanti suvestinė redakcija 2019-05-01), reglamentuojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, saugojimą ir naudojimą. Įstatymo tikslas – užtikrinti tausojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimą, apsaugoti juos nuo niokojimo, nykimo ar visiško sunaikinimo, išsaugoti biologinę įvairovę.

      1. Kaip ANGI saugomi Lietuvoje?

      Atrinkti ANGI yra saugomi laikant juos natūralios kilmės ar sukūrimo vietose (in situ), už kilmės sukūrimo vietų lauko kolekcijose (ex situ) bei augalų genų banke, vietose, kur yra atsiradusios jų naujos savybės (inter situ). Už ANGI kaupimą, saugojimą ir naudojimą Lietuvoje yra atsakingi Aplinkos ministerija, Augalų genų bankas, Augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija ir Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai.

       

      ŽVEJYBA

       

      Kokie yra žvejybos leidimai ir kur juos įsigyti?

      Žvejo mėgėjo bilietas – su juo galima žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose telkiniuose, kuriuose nevykdoma limituota žvejyba. Įsigyti galima per ALIS, Perlo terminale, Maxima kasoje, Tiketoje, Narvesen kioskuose.

      Leidimas žvejybai  išnuomotame vandens telkinyje – su juo galima žvejoti viename konkrečiame valstybiniame išnuomotame telkinyje, kuriame nevykdoma limituota žvejyba. Įsigyti galima per ALIS, Tiketoje, arba tiesiai iš nuomininko.

      Žvejo mėgėjo kortelė – su ja žvejojama valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba. Įsigyti galima per ALIS arba Perlo terminale.

       

      Ar galima nupirkti žvejybos leidimą kitam asmeniui?

      Per ALIS galima nupirkti kitam asmeniui tik žvejo mėgėjo bilietą arba leidimą žvejybai išnuomotame vandens telkinyje. Perlo terminale, Tiketoje, Maxima parduotuvėse galima visų tipų leidimus užsakyti kitam asmeniui, nurodžius jo asmens duomenis.

       

      Kur atsisiųsti įsigytą ALIS leidimą?

      Prisijungus prie ALIS (pradinio lango (alis.am.lt) viršutiniame dešiniajame kampe spausti „prisijungti“), sau įsigytus leidimus rasite rubrikoje „Mano leidimai“. Sau arba kitam asmeniui pirktą leidimą galima atsisiųsti alis.am.lt leidimų sąraše ties L9 pasirinkus „Atsisiųsti užsakytą žvejo mėgėjo bilietą arba žvejybos leidimą“ ir nurodžius leidimo numerį, žvejo vardą ir pavardę.

       

      Ar galima įsigyti leidimą žvejybai keliuose išnuomotame vandens telkiniuose?

      Per ALIS įsigytas leidimas galioja tik viename išnuomotame vandens telkinyje. Vandens telkinio nuomininkas gali leisti su vienu leidimu žvejoti visuose jo nuomojamuose vandens telkiniuose, dėl tokios galimybės reikėtų susisiekti su nuomininku.

       

      Kur rasti informaciją apie mėgėjų žvejybos leidimų kainas?

      Kainos nustatytos Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 11 str. :

      https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.11BAD851321B/asr

       

      Kaip pasirinkti žvejybos leidimo galiojimo laiką?

      Užsisakant ALIS leidimą, leidimo galiojimo laikas gali būti pasirenkamas valandų tikslumu ir nurodomas ant leidimo. Leidimų galiojimo pradžią galima pasirinkti nurodant bet kurią einamųjų kalendorinių metų dieną. Kitų platintojų išduodamų mėgėjų žvejybos leidimų galiojimo laikas skaičiuojamas nuo leidimo išdavimo ir yra nurodomas leidime.

       

      Kur kreiptis pametus ar sunaikinus leidimą?

      ALIS visų tipų leidimus galima bet kada atsispausdinti, nes jų duomenys saugomi el. erdvėje, be to nebūtina žvejybos vietoje turėti popierinį ALIS žvejybos leidimą (išskyrus žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai), užtenka žinoti jo numerį ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kitų platintojų išduotus leidimus privaloma turėti žvejybos vietoje, pametus ar sunaikinus tokį leidimą, turėtumėte kreiptis į leidimą išdavusį platintoją, kuris išduos dublikatą arba pažymą apie atliktą įmoką, su kuriais galėsite žvejoti.

       

      Kaip įsigyti leidimus užsieniečiams?

      Per ALIS užsienio šalių piliečiams žvejybos leidimus gali nupirkti tik Lietuvos pilietis, pasirinkęs anglišką tinklalapio versiją ir vietoje asmens kodo, nurodęs užsieniečio gimimo datą. Užsienio šalių piliečiai taip pat gali įsigyti leidimus Perlo terminale, jie terminalo operatorei turėtų nurodyti savo gimimo datą, informuoti, kokio leidimo nori, kada pageidauja žvejoti.

       

      Kokio leidimo reikia žvejybai Nemuno deltoje?

      Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje (http://www.nemunodelta.lt/16912/virsutinis.htm)  organizuojama limituota žvejyba, todėl žvejybai reikalinga žvejo mėgėjo kortelė. Per ALIS ją galima įsigyti pasirinkus „L10 – žvejo mėgėjo kortelė“, prisijungus per el. bankininkystę ir nurodžius vandens telkinį „Nemunas“, žvejybos vietą – Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniai“. Kortelę taip pat galima įsigyti iš kitų platintojų.

       

      Ar galima žvejoti Nemune su žvejo mėgėjo bilietu?

      Taip, Nemune galima žvejoti su žvejo mėgėjo bilietu, tik Nemuno žemupyje - Nemuno deltos regioniniame parke, reikia turėti žvejo mėgėjo kortelę.

       

      Kaip sužinoti ar vandens telkinys išnuomotas?

      Tinklalapyje alis.am.lt reikia pasirinkti „L9 Užsakyti žvejybos leidimą (suteikia teisę žvejoti išnuomotame telkinyje)“. Pasirinkus rajoną matysite jame esančius išnuomotus telkinius, išskyrus tuos, kuriuose organizuojama limituota žvejyba.

       

      Kur skelbiama informacija apie išnuomotus vandens telkinius, kuriuose organizuojama limituota žvejyba?

      Tokių telkinių sąrašas ir žvejybos sąlygos skelbiami Aplinkos ministerijos tinklalapyje: http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/zvejyba/megeju-zvejyba/limituota-zvejyba-isnuomotuose-vandens-telkiniuose

      Leidimus limituotai žvejybai galima įsigyti ALIS, pasirinkus „L10-žvejo mėgėjo kortelė“ arba tiesiai iš vandens telkinio nuomininko.

       

      Kur rasti mėgėjų žvejybą reguliuojančius teisės aktus ?

      Naujausias teisės aktų redakcijas patogiausia rasti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų registre:

      https://www.e-tar.lt/portal/

      Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės:

      https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FEC90E6937D4/asr

      Limituotos žvejybos reguliavimo tvarkos aprašas:

      https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.7471BC0A7964/asr

      Mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarka:

      https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4569E9FCE23E/asr

      Informacija taip pat skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje:

      http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/zvejyba/megeju-zvejyba

       

      Kas turi nemokamos žvejybos teisę ir kokiuose vandens telkiniuose?

      Nemokamai žvejoti gali:

      valstybinio socialinio draudimo pensininkai (negalioja gaunantiems pareigūnų ir karių pensijas);

      neįgalieji (nedarbingumo lygis nesvarbus, svarbu turėti žvejybos vietoje neįgaliojo pažymėjimą); vaikai iki 16 m.

      Turintieji nemokamą žvejybos teisę be leidimų gali žvejoti visur, išskyrus privačius dirbtinius vandens telkinius.

      Visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba ir privačiuose ežeruose šie asmenys gali žvejoti lygiomis teisėmis, kaip ir įsigiję leidimus asmenys. Telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba gali būti papildomų ribojimų žvejojantiems be leidimų.

       

      Koks mėgėjų žvejybos režimas taikomas šlakiams ir lašišoms Kuršių mariose?

      Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 11.2 p. numatytas draudimas žvejoti lašišas ir šlakius neturint žvejo mėgėjo kortelių. Lašišų ir šlakių žvejyba laikoma limituota žvejyba, kuri reglamentuojama Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. Nr. D1-1128 (toliau – tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 1 priedo 1 ir 2 lentelėse yra nurodyti upių ruožai, kuriuose organizuojama limituota lašišų ir šlakių žvejyba: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.7471BC0A7964/asr .

      Kuršių mariose limituota lašišų ir šlakių žvejyba neorganizuojama, todėl žvejo mėgėjo kortelės lašišų ir šlakių žvejybai Kuršių mariose neišduodamos per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS). Kuršių mariose leidžiama žvejoti turint žvejo mėgėjo bilietą (jis suteikia teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuose neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuojama limituota žvejyba). Kuršių mariose sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti.

       

       

       

       

       

       

       

       

      Atnaujinta: 2020 06 11

    • 8.

      Miškai

      Ką daryti, kad medžių savaiminukais, kurių amžius iki 20 metų, apauganti ne miško žemė būtų įteisinta kaip miškas? Savaiminukai inventorizuoti ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įrašyti į žemės, apaugančios mišku, duomenų bazę.

      1 žingsnis. Iš Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus gauti Leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 ,,Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“.

      2 žingsnis. Žemės sklypo savininkas turi parašyti prašymą Valstybinei miškų tarnybai, kuri tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, pridėdamas prie prašymo Leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, prašydamas, kad žemė, apauganti mišku, būtų įrašyta į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip miškas. Prašymą turi pasirašyti sklypo savininkas arba visi sklypo bendrasavininkai (jei jų yra keli).

      3 žingsnis. Kai medžių savaiminukais apaugantis plotas bus įrašytas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip miškas, žemės savininkas turi patikslinti žemės naudmenų sudėtį Nekilnojamojo turto kadastre šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka (atlikus kadastrinius matavimus). Tuo pat metu gali būti pakeičiama (jei reikia) ir žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis.

      Atkreipiame dėmesį, kad žemės mokesčiai neskaičiuojami miško žemei (naudmenai), neatsižvelgiant, kokios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypas.

       

      Ar gali bendraturčiai pasidalinti miško valdą?

      Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai:

      1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype;

      2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;

      3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;

      4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

       

      Kokiais atvejais medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė yra apskaitoma mišku?

      Jei ne miško žemė yra apaugusi medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, ji yra inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas.

       

      Ką reikia daryti privataus miško savininkui, jei tretysis asmuo neteisėtai iškirto visą ar dalį jo miško?

      Dėl neteisėto privataus miško iškirtimo miško savininkui reikia nedelsiant kreiptis į policiją (į policijos komisariatą pagal iškirsto miško buvimo vietą), kuri pagal privataus miško savininko skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą pradės ikiteisminį tyrimą.

      Apie neteisėtą miško iškirtimą privataus miško savininkui reikia informuoti ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrių pagal miško buvimo vietą. Valstybiniai miškų pareigūnai nustatys gamtai padarytą žalą. Gamtai padarytą žalą privalo apmokėti žalą padaręs asmuo, pervedant suskaičiuotą sumą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Gamtai padarytą žalą suskaičiuoja Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus valstybinis miškų pareigūnas.

       

      Kokia yra asmens, neteisėtai iškirtusio svetimą privatų mišką, atsakomybė?

      Asmeniui, neteisėtai iškirtusiam svetimą privatų mišką, gresia tiek civilinė, tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė.

      Civilinė atsakomybė. Miškų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teises saugo įstatymai. Pažeistos teisės turi būti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Taigi asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką, privalo atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė privataus miško savininkas dėl neteisėtai iškirsto miško.

      Asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką, privalo atlyginti ir privataus miško savininko patirtas išlaidas, susijusias su miško atkūrimu pagal privataus miško savininko pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.

      Jei asmuo atsisako atlyginti nuostolius ir/ar padengti miško atkūrimo išlaidas, privataus miško savininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

      Pažymėtina tai, kad Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada privataus miško savininkas sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, kurį padarė asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką.

      Administracinė atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnyje (Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose). Taip pat asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką, privalo atlyginti gamtai padarytą žalą, kurią suskaičiuoja Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus valstybinis miškų pareigūnas.

      Baudžiamoji atsakomybė. Asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnį (Vagystė).

       

      Ar miškotvarkos projektas rengiamas visai miško valdai?

      Nepriklausomai nuo to, kokią miško valdos dalį sudaro medynai, kuriuose bus projektuojamos ūkinės priemonės, miškotvarkos projektas rengiamas visai miškai valdai (pvz., jei 50 ha ploto miško valdoje ūkinės priemonės bus projektuojamos tik 1 ha plote, projektas vis tiek rengiamas visiems 50 ha).

      Atnaujinta: 2019 02 19

    • 9.

      Saugomos teritorijos ir kraštovaizdis

      Dėl medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems

       

      1. Kokiais būdais medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems?

      Pagal Želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas medžiai ir krūmai saugotiniems priskiriami 2 būdais:

      1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu nustato saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus ir pagal juos medžius ir krūmus  priskiria saugotiniems. Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“. Vadovaujantis kriterijų priedo „Saugotinų medžių ir krūmų kriterijai“ nuostatomis, medžiai ir krūmai saugotiniems priskiriami atsižvelgiant į medžių ir krūmų augimo teritoriją, rūšį, kamieno skersmens ir aukščio parametrus.

      2) Savivaldybės, atsižvelgdamos į Aplinkos ministerijos nustatytus kriterijus, patvirtintus aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems“, dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus želdinius, augančius privačioje žemėje, skelbia saugotinais.  

       

      2. Kokie privačioje žemėje augantys medžiai priskiriami saugotiniems?

      1. Atsižvelgiant į žemės sklypo naudojimo būdą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 privačioje žemėje saugotiniems priskiriami:

      1) kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose mieste didesnio kaip 20 cm skersmens, ne mieste  didesnio kaip 30 cm skersmens medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys;

      2) žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose didesnio kaip 30 cm skersmens medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys;

      3) kurortuose ar kurortinėse teritorijose didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.

      2. Informaciją apie savivaldybės sprendimu privačioje žemėje paskelbtus saugotinus medžius ir krūmus teikia konkrečios savivaldybės administracija.

       

      Dėl leidimų saugotiniems želdiniams kirsti, genėti, persodinti išdavimo

       

      3. Kas išduoda leidimą saugotiniems želdiniams kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti?

      Leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išduoda savivaldybės, vadovaudamosi Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu, patvirtintu aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 (aplinkos ministro 2020 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. D1-4 redakcija).

       

      Dėl medžių ir krūmų veisimo

       

      4. Kokiu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos privačioje žemėje gali būti sodinami medžiai ir krūmai?

      Veisdamas medžius ir krūmus privačioje žemėje, žemės sklypo savininkas ar valdytojas turi laikytis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gruodžio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 (toliau – taisyklės), 5.5 papunktyje nustatytų reikalavimų ir taisyklių priede nurodytų mažiausių leistinų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, kai medžiai ir krūmi veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.

      Taisyklėse nurodyta, kad medžiai ir krūmai, kurie gali užaugti:

      1) aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m šiaurinėje sklypo pusėje gali būti veisiami ne arčiau kaip 5 m atstumu, kitose pusėse – 3 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos;

      2) nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio visose sklypo pusėse gali būti veisiami ne arčiau kaip 2 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos;

      3) iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio visose sklypo pusėse gali būti veisiami ne arčiau kaip 1 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos. 

      Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, visose sklypo pusėse veisiama ne arčiau kaip 1 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos. Pietinėje sklypo pusėje gyvatvorė gali būti formuojama iki 2 m aukščio, kitose pusėse – iki 1,3 m aukščio.

       

      5. Ar Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gruodžio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717, reikalavimai dėl medžių ir krūmų veisimo taikomi anksčiau už jų įsigaliojimą pasodintiems medžiams ir krūmams?

      Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gruodžio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717, reikalavimai dėl želdinių sodinimo atstumų netaikomi anksčiau už jų įsigaliojimą pasodintiems želdiniams. Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimai, kurių reikia laikytis veisiant medžius privačioje žemėje, nustatyti 2016 m. rugpjūčio 24 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-565 patvirtintoje taisyklių redakcijoje. 

       

      Atnaujinta: 2020 06 04

    • 10.

      Teritorijų planavimas ir architektūra

      Dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento statuso

      1) Ar patvirtintas valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas pakeis planuojamoje teritorijoje galiojančius detaliuosius planus?

      Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 4 str. 3 d. įtvirtinta, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 d. nurodytus atvejus. Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

      Atsižvelgę į tai, kas išdėstyta, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 4 d. numatyta išimtimi, manome, kad patvirtinto valstybei svarbus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nepakeis planuojamoje teritorijoje galiojančių detaliųjų planų sprendinių, kurie galios tik tiek, kiek jie neprieštaraus valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniams.

       

      Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo

      1) Kokiais atvejais rengiami specialiojo teritorijų planavimo dokumentai?

      Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai nurodyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 5 str. 4 d. Šio str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad įstatymų nustatytais atvejais gali būti rengiami ir kiti šio str. 4 d. nenurodyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.

      Teritorijų planavimo įstatymo 30 str. 8 d. numatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis šiuo įstatymu, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų vadovų kartu su aplinkos ministru patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kuriose nustatoma specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarka. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą specialiojo teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą.

      Atkreipiame dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 2 d. numato, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą integruojami į bendrojo plano sprendinius.

      Vietovės lygmuo (planuojamos teritorijos, rengiami teritorijų planavimo dokumentai ir jų masteliai) nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. Vietovės lygmens kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai rengiami Teritorijų planavimo įstatymo ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka. Taisyklės nustato valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese.

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad miesto kraštovaizdžio tvarkymo, gamtinio karkaso teritorijų apsaugos ir naudojimo, savivaldybės paviršinių (lietaus) nuotekų infrastruktūros plėtros, savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros, savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių ir kt. tikslai ir uždaviniai galėtų būti įgyvendinti koreguojant bendrąjį planą ir keičiant sprendinius savivaldybės teritorijos dalyje pagal Taisyklių 139.4 p. nuostatas „galiojantys bendrieji planai koreguojami keičiant bendrojo plano sprendinius anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje.“

       

      Dėl teritorijų planavimo dokumentų išregistravimo

      1) Ar savivaldybė, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 35 str. ir Vietos savivaldos 18 str. 1 d., gali pakeisti savivaldybės valdybos (tarybos) sprendimą dėl parengtų iki 1996-01-01 detalaus planavimo projektų įtraukimo į Teritorijų planavimo dokumentų registrą (toliau – TPDR),  ištaisant klaidą ir išbraukiant iš šio sprendimo dokumentus, kurie nelaikyti detaliaisiais planais ir ar toks sprendimo pakeitimas būtų laikytinas tinkamu pagrindu išregistruoti iš TPDR nurodytus dokumentus?

      Atkreiptinas dėmesys, kad viešojoje teisėje galioja principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 1 d. ir kitas nuostatas viešojo administravimo subjektų įgaliojimai priimti atitinkamus administracinius sprendimus turi būti nustatyti įstatymuose ir (ar) kituose teisės aktuose, t. y. visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis atlikti atitinkamus veiksmus, pvz., priimti administracinius sprendimus.

      Atsižvelgiant į tai, kad numatomas priimti administracinis sprendimas susijęs su teritorijų planavimu, mūsų nuomone, sprendžiant sprendimo keitimo galimybę turėtų būti vertinamas teisinis reguliavimas, reglamentuojantis vietos savivaldą ir teritorijų planavimą. 

      Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d. nuostatomis, „savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti <...>“. Taikant šias bendrąsias įstatymines nuostatas, mūsų nuomone, minėti sprendimai turėtų nepažeisti Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo, pagal kurį „savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus“. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p., teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. „Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose“ (5 str. 1 d. 1 p.). Pagal šio įstatymo 102 str. „teritorijų planavimas savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“

      Apibendrinant minėtas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, manytina, kad savivaldybėje priimant administracinius sprendimus, susijusius su teritorijų planavimu ir teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimu, privaloma vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

      1996-01-01 įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo pirmajai redakcijai, vienas iš šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-24 nutarimas Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ (toliau – Nutarimas). Pagal Nutarimo 1.1 p. „miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose. Tais atvejais, kai norima keisti nustatytas arba nustatyti naujas žemės naudojimo ir veiklos joje plėtojimo sąlygas bei apribojimus, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir naudojimo režimą, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai peržiūrimi, keičiami ir papildomi pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas“. Nutarimo 3.1 p. valstybės institucijos ir kiti planavimo organizatoriai buvo įpareigoti iki 1997-01-01 „inventorizuoti patvirtintus (galiojančius) teritorijų planavimo dokumentus ir pateikti juos registruoti teritorijų planavimo dokumentų registrų tvarkytojams Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka“.

      Pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 330 p. nuostatas teritorijų planavimo dokumentai, kurie vadovaujantis Nutarimu įregistruoti TPDR kaip detalieji planai, bet neatitinka teritorijų planavimo dokumentams galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (kriterijų, turinio), kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos pagrindu, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti pripažinti koreguotinais, keistinais arba naikintinais savivaldybės tarybos sprendimu. Šioje nuostatoje galimybė savivaldybės tarybai pripažinti minėtus teritorijų planavimo dokumentus naikintinais yra numatyta todėl, jog jie nebeatitinka galiojančiuose teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (kriterijų, turinio), o ne todėl, kad jie įregistruoti klaidingai.

      Manytina, kad Taisyklių 330 p. galėtų būti tinkamas teisinis pagrindas savivaldybės tarybai priimti sprendimą, kuriuo šiame punkte nurodyti teritorijų planavimo dokumentai būtų pripažinti naikintinais ir šio sprendimo pagrindu išregistruoti iš TPDR.

      Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų išaiškinimo

       

      Kada, taikant Įstatymo nuostatas, turi būti atliekama informavimo procedūra, kai tenkinat viešąjį interesą yra projektuojami statiniai ir nustatomos jų apsaugos zonos?

      Dėl informavimo apie Įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (toliau – Įstatyme nurodytos teritorijos), nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą

      Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiuose dokumentuose nustatomos Įstatyme nurodytos teritorijos[1], 7 straipsnio 1 dalyje – kokiomis sąlygomis jos nustatomos[2]: Įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos viename iš Įstatyme nurodytų dokumentų gavus žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą dėl šių teritorijų nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), kai šis sutikimas privalomas. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokiais atvejais ir kokius dokumentus rengiant žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas[3], 11 straipsnyje nurodyta, kaip žemės savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis informuojamas apie Įstatyme nurodytas teritorijas, nustatomas ir (ar) nustatytas tenkinant viešąjį interesą Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodytuose dokumentuose.  

      Sistemiškai vertinant Įstatymo nuostatas, Įstatyme nurodytos teritorijos bendru atveju gali būti nustatomos statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bet žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas ir Įstatymo 11 straipsnio nuostatos taikomos, kai šios teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose. 

       

      Ar, Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju, tikrai nėra prievolės gauti valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą (konkrečiu atveju – Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai)?

      Dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai

      Įstatymo 1 straipsnyje nurodytas jo tikslas ir paskirtis[4]: Įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose jos taikomos, reglamentuoja šių teritorijų nustatymą. Tai reiškia, kad Įstatymas nereglamentuoja statinių (įrenginių) projektavimo ir statybos, jo nuostatos nesusijusios su valstybinės žemės patikėtinio sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, gavimu. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodytais atvejais neprivalomas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Įstatyme nurodytų teritorijų nustatymo, bet ne dėl rašte nurodytų susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų tiesimo ir jiems funkcionuoti būtinų statinių statybos. 

       

      Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) nuostatų taikymo esamiems ir planuojamiems vėjo elektrinių parkams

       

      1) kai vėjo elektrinių  parkas jau veikia ir yra pastatytas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus

                   SŽNSĮ 141 straipsnio 7 dalies[5] nuostata nurodo, kaip taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos tose teritorijose, kurios patenka į nustatytas SŽNSĮ nurodytas teritorijas po SŽNSĮ įsigaliojimo, kai ūkinė ir (ar) kitokia veikla buvo vykdoma, statiniai pastatyti ir (ar) statybą leidžiantys dokumentai išduoti iki SŽNSĮ įsigaliojimo. Pvz., konkrečiame žemės sklype veikla teisėtai vykdoma (statiniai pastatyti ar pan.), bet, šiam žemės sklypui patekus į naujai nustatytą SŽNSĮ nurodytą teritoriją, joje nustatyti apribojimai tokią veiklą draudžia – šiuo atveju nauji apribojimai taikomi tik ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, pradėtai planuoti ir (ar) vykdyti įsigaliojus SŽNSĮ, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Ši nuostata leidžia specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą įvertinti proporcingumo aspektu: žemės sklypui patekus į naujai nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šių sąlygų taikymas nesutrukdys teisėtai vykdomos veiklos, kai ši veikla pradėta vykdyti anksčiau, negu buvo nustatytos minėtos teritorijos ir įsigaliojo nauji apribojimai.

      Atkreipiame dėmesį, kad SŽNSĮ 50 straipsnyje[6] nurodyta, kad gamybiniams objektams (tarp jų – vėjo elektrinėms, kurių įrengtoji galia 30 kW ir didesnė) nustatomos sanitarinės apsaugos zonos. Tai reiškia, kad sanitarinės apsaugos zonos veikiantiems vėjo elektrinių parkams (arba vėjo elektrinių parkams, kuriems išduoti statybą leidžiantys dokumentai) turi būti nustatytos, jeigu jos nebuvo nustatytos ir įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. SŽNSĮ 141 straipsnio 7 dalies nuostata skirta specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymui, o ne teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymui

                  Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pradžia nuo 2020 m. sausio 1 d. nurodyta SŽNSĮ 10 straipsnyje[7], t. y. jos taikomos ne nuo SŽNSĮ įsigaliojimo dienos.

       

      2) kai naujam vėjo elektrinių parkui pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus yra išduoti statybą leidžiantys dokumentai

      SŽNSĮ 141 straipsnio 2 dalyje[8] nurodyta, kaip baigiami rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai, pradėti rengti iki SŽNSĮ įsigaliojimo dienos. Kai statybą leidžiantys dokumentai išduoti, statybos užbaigimas vykdomas pagal statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusius teisės aktus.

      Atkreipiame dėmesį, kad SŽNSĮ 143 straipsniu, kuris įsigalios 2025 m. sausio 1 d., keičiamo SŽNSĮ 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „ūkinė ir (ar) kitokia veikla, dėl kurios turi būti nustatytos SŽNSĮ nurodytos teritorijos, gali būti vykdoma, jeigu šios teritorijos nustatytos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre“.

       

      3) kai vėjo elektrinių parko vystymas pradėtas - parengti teritorijų planavimo dokumentai, atliktos poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros

      Vėjo elektrinių parko statyba galima, kai ji numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ir atitinkamam projektui išduotas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis privalomas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą). Primename, kad SŽNSĮ 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki SŽNSĮ įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus. Jeigu rengiant teritorijų planavimo dokumentą ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros metu sanitarinės apsaugos zona buvo nurodyta, bet nenustatyta pagal SŽNSĮ reikalavimus (negautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo), šis sutikimas pagal SŽNSĮ 7 straipsnio 8 dalį[9] gali būti gautas iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo.  

       

       

      [1] „1. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos viename iš šių dokumentų:

      1) patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) žemės valdos projektuose;

      2) statinių projektuose, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas;

      3) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentuose (atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, kai poveikio aplinkai vertinimas neatliekamas);

      4) atitinkamos srities ministrų pagal jiems pavestas valdymo sritis nustatyta tvarka parengtuose ir suderintuose kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių, mažo ir vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektuose, kilnojamųjų elektroninių ryšių tinklų įrengimo projektuose ir (ar) kituose suderintuose projektuose, kuriems įstatymų nustatytais atvejais statybą leidžiantys dokumentai neišduodami;

      5) poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose;

      6) įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Vyriausybės, įstatymų ar Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintuose planuose, žemėlapiuose ir (ar) schemose nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kai šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą.“

      [2] „1. Šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos gavus į šias teritorijas patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas, – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šiame įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo (toliau – žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai šis sutikimas neprivalomas <...>“.

      [3] „3. Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais: <...>“.

      [4] „Šis įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos (toliau – šiame įstatyme nurodytos teritorijos), reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, sudaro teisines prielaidas šiame įstatyme nurodytas teritorijas centralizuotai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre <...>“.

      [5] „7. Teritorijose, kuriose iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla, pastatyti statiniai ir (ar) išduoti statybą leidžiantys dokumentai, patenkančiose į įsigaliojus šiam įstatymui nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos tik ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, pradėtai planuoti ir (ar) vykdyti įsigaliojus šiam įstatymui, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

      [6] „Atsižvelgiant į planuojamą ir (ar) vykdomą ūkinę veiklą, nustatomos šios sanitarinės apsaugos zonos:

      1) gamybinių objektų – objektų, kuriuose vykdoma gamybinė veikla, susijusi su prekių ir gaminių (vartojimo prekių, tarpinių produktų arba gamybos priemonių) gamyba, išskyrus branduolinės energetikos objektus; <...>“.

      [7] „1. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui (jo daliai), naujai suformuotam pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą dienos.

      2. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos.

      3. Teritorijose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose taikomos nuo:

      1) teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo ar žemės valdos projekto patvirtinimo dienos;

      2) statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos;

      3) sprendimo pritarti planuojamai ūkinei veiklai priėmimo (kai sprendimas priimamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros metu neatliekant poveikio aplinkai vertinimo) dienos;

      4) valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo gavimo dienos, jeigu šiame įstatyme nurodytoms teritorijoms nustatyti įstatymų nustatytais atvejais šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti dokumentai nebuvo rengiami;

      5) plano, žemėlapio ir (ar) schemos patvirtinimo, kai šiame įstatyme nurodytų teritorijų, nustatytų tenkinant viešąjį interesą, planus, žemėlapius ir (ar) schemas tvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija, o jeigu dokumentas, kuriuo tvirtinami šie planai, žemėlapiai ir (ar) schemos, skelbiamas Teisės aktų registre, – nuo šio dokumento paskelbimo Teisės aktų registre dienos (jeigu jame nėra numatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data).

      4. Jeigu ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti nustatant šiame įstatyme nurodytas teritorijas buvo rengiami keli šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti dokumentai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo pirmosios procedūros nurodyto pirmojo dokumento, kuriuo nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, įsigaliojimo (patvirtinimo, išdavimo, priėmimo) dienos.“

      [8] „2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, žemės valdos projektai, statinių ar kitos veiklos projektai turi atitikti šio įstatymo reikalavimus.“

      [9] „8. Jeigu ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai vykdyti rengiami keli šio straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose nurodyti dokumentai, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas turi būti gautas iki pirmojo dokumento, kuriame nustatomos šiame įstatyme nurodytos teritorijos, patvirtinimo (išdavimo) ar šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyto sprendimo priėmimo“.

      Atnaujinta: 2020 04 21

    • 11.

      Statyba ir būstas

       

       

      Kaip organizuojamas daugiabučių gyvenamųjų namų laiptinių dezinfekavimas karantino metu?

      Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos pirmininkas, jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantis asmuo (toliau – valdytojas) turi užtikrinti ir organizuoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų (toliau – bendrojo naudojimo patalpos) valymą ir priežiūrą, atitinkančią asmenų sveikatos ir higienos reikalavimus. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 ,,Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau - Reglamentas)1 97 ir 971 punktuose nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo organizuoti bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus. Jei dėl paskelbtos nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino valstybės ar savivaldybės teritorijoje, siekiant užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą, būtina atlikti sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus, jie organizuojami ir atliekami pagal atsakingų institucijų rekomendacijas ar nurodymus, juose nurodomu periodiškumu. Sveikatos apsaugos ministerija pateikė rekomendacijas2 dėl bendrojo naudojimo patalpų - laiptinių dezinfekcijos karantino metu vykdymo.

      Įtarus ar patvirtinus Covid-19 atvejį patalpų valymas atliekamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas3. Sveikatos priežiūros įstaigų patalpų ir ne sveikatos priežiūros patalpų dezinfekcijai. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymą savivaldybėse vykdo ir karantino režimo priemonių įgyvendinimą organizuoja savivaldybės administracijos direktoriu4. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonės, priskirtos būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms (dezinfekcinės įrangos, dezinfekcinių ir plovimo medžiagų įsigijimas bei dezinfekavimo darbai užkrečiamųjų ligų židiniuose5), finansuojamos iš valstybės biudžete sveikatos priežiūrai numatytų lėšų.

      1 Reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/f5109e80ce8811e69e09f35d37acd719.

      2 http://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/KORONA/REKOMENDACIJOS%20laiptinių%20valymui_04_08.pdf“.

      3 http://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/REKOMENDACIJOS%20dezinfekcijai%2020200327%20(1).pdf

      4 Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės 25 straipsnio 1 ir 3 dalys, 21 straipsnio 5 dalis.

      5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 355 patvirtinto Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių, priskiriamų būtinosioms visuomenės sveikatos priežiūros priemonėms ir finansuojamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, sąrašo 9 punktas.

       

      Kur kreiptis, jei daugiabučio namo valdytojas (administratorius ar bendrija, ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo) nevykdo ar netinkamai vykdo savo funkcijas

      Reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją, kadangi savivaldybėms nustatyta funkcija pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkto, aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių nuostatas vykdyti valdytojo veiklos priežiūrą ir kontrolę, bausti už Administracinių nusižengimų kodekso 349 str. nurodytus pažeidimus nevykdant ar netinkamai vykdant valdymo funkcijas. Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybės administracijos pareigūnai.

      Kur kreiptis jei netenkina savivaldybės raštu pateikti atsakymai, veiksmai ar neveikimas, kontroliuojant daugiabučių namų valdytojų veiklą

      Savivaldybių veiklos priežiūros mechanizmas įtvirtintas Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnyje. Savivaldybės tarnautojams netinkamai atliekant įstatymų nustatytas funkcijas, gyventojai turi teisę kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą (Gedimino pr. 56, Vilniuje). Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo nuostatomis, gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tarnauti žmonėms. Savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų neveikimas ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

      Ar gali daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai priimti sprendimus dėl atskirų  konkrečių namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, apmokėti susijusias išlaidas.

      Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 3 dalį sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra  privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams.

      Todėl pvz., namo atskirų laiptinių butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma gali priimti sprendimus (valdytojo organizuojamame susirinkime ar balsavime raštu) tik dėl jų laiptinės bendrojo naudojimo objektų (pvz. laiptinės patalpų, laiptinėje esančių šios laiptinės bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos (elektros, vandentiekio, lifto, kt.)) remonto, atnaujinimo organizavimo ir apmoka susijusias išlaidas.

      Aukščiausiasis teismas pažymi (LAT 2016-01-08 nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016), kad „bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pvz., iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisinio aiškumo principas, nes išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrojo naudojimo objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidas turi dengti visi bendrojo naudojimo objekto savininkai, būtų padaroma kilus atitinkamoms išlaidoms, bet nesprendžiant iš esmės, kad konkretus bendrojo naudojimo objektas yra apskritai atskiras ir skirtas tik tam tikros dalies gyventojų poreikiams tenkinti“.   

      Namo valdytojas atsako už namo bendrojo naudojimo objektų aprašo rengimą pagal pavyzdinę formą, derinimą su savininkais, tikslinimą, jo skelbimą ir pateikimą savininkams.  

      Šios funkcijos (ne)vykdymą kontroliuoja savivaldybės administracijos specialistai.

      Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinė (pavyzdinė) forma patvirtinta aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija)

      https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/TAR.B066003E8856 .

       

      Kokius daugiabučio namo techninės priežiūros darbus valdytojas turi teisę organizuoti nedelsiant be savininkų sutikimo, o kokius privalo organizuoti tik savininkams pritarus

      (Reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas aplinkos ministro  2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971.)

      https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/f5109e80ce8811e69e09f35d37acd719

      Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas  teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (STR 95 p.)

      Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 p.). (Savininkų pritarimo nereikia).

       Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane, planus derina su namo savininkais ir organizuoja savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą; namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka savininkai (97-99p.). (Savininkų pritarimas būtinas).

      Kokiomis ir kokių pagrindinių teisės aktų nuostatomis vadovautis, projektuojant statinių pritaikymą žmonėms su negalia.

      Reikalavimai projektuojamų statinių pritaikymui žmonių su negalia poreikiams nustatyti  STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau – reglamentas). Vadovaujantis reglamento 2 punkto nuostata, „projektuojant statinius turi būti vadovaujamasi bendraisiais projektavimo aspektais, nustatytais ISO 21542:2011 [5.10]“. Vadovaujantis reglamento 4 punkto nuostata, „jeigu Reglamentas ar kiti teisės aktai nenustato atskirų reikalavimų statinių (jų dalių), nurodytų Reglamento 1 priede, prieinamumui, turi būti vadovaujamasi ISO 21542:2011 [5.10] ir ISO 23599:2012 [5.11]. Jeigu Reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimai ir tarptautinių ar Lietuvos standartų reikalavimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos, skiriasi, taikomi Reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimai“.

       

      Ministerija dažnai gauna skundus/prašymus, kuriuose skundžiamasi, kad VTPSI  netinkamai išnagrinėjo jų skundus. Dažnai tokiose situacijose būna praėję ir teismo posėdžiai, priimti sprendimai teismų bylose, bet žmonės vis tiek kreipiasi į Aplinkos ministeriją.

      Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

       

      Gauname daug paklausimų dėl ypatingojo statinio statybos rangovams, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos atestatų įrašomų įrašų (iki 2017-01-01 ir po 2017-01-01), susijusių su gaisrine sauga.

      Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo nuostatomis, iki 2017-01-01 išduoti kvalifikacijos atestatai turi tokią pačią teisinę galią kaip nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti kvalifikacijos atestatai.

      Dėl kvalifikacijos atestatų, išduotų iki 2017-01-01:

      Iki 2017-01-01 ypatingo statinio statybos rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustatė STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus ir kt. nustatė STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, o statybos darbai kvalifikacijos atestate nurodyti pagal STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedą1.

      „Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų“ įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai „statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas“ ir „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“.

      „Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų“ įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai: „statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas“ – kai gesinimo medžiaga yra vanduo; „statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas“ – kai gesinimo medžiaga yra dujos; elektrotechnikos darbai: „statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas“ – kai numatomos deguonies kontrolės sistemos“ ir „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“.

      „Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų“ įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai: „vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas“.

      „Dūmų ir šilumos valdymo sistemų“ įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai: „statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas“ ir „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“.

      „Gaisrinės saugos inžinerinės sistemos (nenurodytos šio priedo 1.2.1 papunktyje)“ (t. y. gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema) įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“ arba „gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas“.

      Dėl kvalifikacijos atestatų išduotų po 2017-01-01:

      Nuo 2017-01-01 ypatingojo statinio statybos rangovams ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos atestatai išduodami vadovaujantis STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“. Kvalifikacijos atestatas suteikia teisę jo turėtojui vadovauti ar vykdyti kvalifikacijos atestate nurodytus statybos darbus, kurie nurodomi vadovaujantis STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedu2. Šio reglamento 1 priedo 1.2.1 papunktyje nurodyti specialieji statybos darbai „<...> statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas, stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimas,  lauko gaisrinio vandentiekio tinklų įrengimas, dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrengimas <...>“. Šio reglamento 1 priedo 1.2.2 papunktyje nurodyti specialieji statybos darbai „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (nenurodytų šio priedo 1.2.1 papunktyje) įrengimas“ apima gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų įrengimą.

      Jeigu kvalifikacijos atestate, išduotame po 2017-01-01, viena iš nurodytų statybos darbo sričių yra „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“ arba „gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas“, toks įrašas yra tapatus ir suteikia teisę vadovauti ar įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas.

      ________________________________________

      1 Pagal statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedą

      „<...> 1.2. specialieji statybos darbai:

      1.2.1. mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas; šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai);

      1.2.2. elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai).<...>“

      2 Pagal statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedą:

      „<...> 1.2. specialieji statybos darbai:

      1.2.1. mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas; šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimas; statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas, stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimas,  lauko gaisrinio vandentiekio tinklų įrengimas, dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai);

      1.2.2. elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (nenurodytų šio priedo 1.2.1 papunktyje) įrengimas; kiti panašūs darbai) <...>“

      3Pagal Statybos įstatymo 22 str. 3 d.

      „<...>. Atestavimą atliekanti organizacija Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu atlieka išduotų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų peržiūrą. Kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu turi pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai jos prašomus peržiūrai reikalingus dokumentus.“

      Gauname daug paklausimų dėl ypatingojo statinio statybos rangovams, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos atestatų įrašomų įrašų (iki 2017-01-01 ir po 2017-01-01), susijusių su teise atlikti atitinkamus darbus statinyje, kuris yra kultūros paveldo objektas ir įrašo „statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“.

       

      Dėl rangovų atestatų

      Statybos įstatymo 18 str. 6 d. nurodyta, kad „ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“

      Pažymėtina, kad rangovas, turintis Statybos įstatymo ir STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisė pripažinimo tvarkos aprašas“ nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris suteikia teisę būti statybos rangovu statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 231 str. 19 d. reikalavimus ir turi teisę vykdyti statybos darbus ypatingajame statinyje, kuris yra kultūros paveldo objektas (statinys).

      Iki 2017-01-01 ypatingo statinio statybos rangovų atestavimo tvarką ir kvalifikacijos atestatų turinį nustatė STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (toliau – STR 1.02.07:2012), kurio 19 punkte nurodyta, kad teisė būti statinio statybos rangovu kultūros paveldo statiniuose ir atlikti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus suteikiama, kai kvalifikacijos atestate nurodoma „kultūros paveldo statiniai“.

      Manome, kad ypatingojo statinio statybos rangovas, turintis kvalifikacijos atestatą, išduotą iki 2017-01-01, kuriuo suteikiama teisė būti statybos rangovu kultūros paveldo statiniuose ir atlikti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo nuostatomis2, neprivalo papildyti atestato įrašu „statinių esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“.

      ___________________________________________________

      1 Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 str. 19 d. reikalavimus „būti kultūros paveldo statinių statybos, statinių projektų ekspertizės, statinio ekspertizės rangovu turi teisę Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti asmenys“

      2 Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo nuostatomis „teisę eiti šiame įstatyme išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 20 ir 21 dalyse, 17 straipsnio 12 dalyje, 18 straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas ypatinguosiuose statiniuose turi ir asmenys iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“

       

      Dėl specialistų atestavimo

      Dėl teisės atlikti projekto vadovo ir projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas, statinyje, kuris yra kultūros paveldo objektas

      Nuo 2018-01-01 neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai pareigas gali eiti tik turėdami atitinkamą kvalifikacijos atestatą. Asmenys, turintys ypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestatą, turi teisę eiti neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pagal atitinkamą statinio statybos techninės veiklos sritį.

      Nuo 2017-01-01 statinio, kuris yra kultūros paveldo objektas, tvarkomųjų statybos darbų projektavimui ir projekto vykdymo priežiūrai gali vadovauti asmuo, kuris turi:

      1. Statybos įstatymo2 nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti ypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai;
      2. NKPAĮ nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris suteikia teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūrai;

      Asmuo, turintis Statybos įstatymo2 nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai, negali projektuoti tvarkomųjų statybos darbų ypatingajame statinyje, kuris yra kultūros paveldo objektas, nes neatitinka NKPAĮ 231 str. 11 d1. nustatytų reikalavimų.

      Asmuo, turintis iki 2017-01-01 Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą neterminuoto galiojimo ypatingo statinio projekto vadovo kvalifikacijos atestatą, negali vadovauti statinio, kuris yra kultūros paveldo objektas, tvarkomųjų statybos darbų projektavimui ir projekto vykdymo priežiūrai, nes toks asmuo neatitinka NKPAĮ 231 str. 10 ir 11 d.1nustatytų reikalavimų.

      Nuo 2017-01-01 atitinkami reikalavimai taikomi ir projektų dalių vadovams, t. y. jie privalo turėti:

      1. Statybos įstatymo2 nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projekto dalies projektavimui, projekto dalies vykdymo priežiūrai;
      2. NKPAĮ nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris suteikia teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūrai;

      _______________________________________________________________

      1Pagal NKPAĮ 231 straipsnio 11 dalį:

      „10. Vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka atestuoti ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys architektai ir statybos inžinieriai.

      TAR pastaba. Teisę užsiimti 231 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.

      11. Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektavimui, atlikti tokio statinio projekto vykdymo priežiūrą turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai.

      TAR pastaba. Teisę užsiimti 231 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.

      12. Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

      TAR pastaba. Teisę užsiimti 231 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“

      2Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio:

      „20.Eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai.

      21. Eiti statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas kultūros paveldo objekte ir kultūros paveldo statinyje turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, Lietuvos Respublikos nekilnoja mojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti atitinkamai kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai. Eiti kitas kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai“.

       

                              Dėl teisės atlikti statinio statybos vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio statybos ekspertizės vadovo pareigas kultūros paveldo objekte ir kultūros paveldo statinyje.

                    Statybos įstatymo 12 straipsnio 20 dalyje nurodyta „Eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai“.

                    Statybos įstatymo 12 straipsnio 21 dalyje nurodyta „Eiti statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas kultūros paveldo objekte ir kultūros paveldo statinyje turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti atitinkamai kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai. Eiti kitas kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas

      šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai“.

                    Manome, kad asmuo, turintis po 2017-01-01 Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris suteikia teisę būti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (statybos darbų, statinio statybos techninės priežiūros, statinio ekspertizės) vadovais statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę eiti kvalifikacijos atestate nurodytas pareigas atliekant tvarkomuosius statybos darbus kultūros paveldo objekte ir kultūros paveldo statinyje, nes atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo1 (toliau – NKPAĮ) 231 str. 12 d. ir Statybos įstatymo 12 str. 21 d. reikalavimus.

      _________________________________________________________________

      1Pagal NKPAĮ 231 straipsnio 12 dalį:

      „Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

      TAR pastaba. Teisę užsiimti 231 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“

                    Dėl teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ypatinguosiuose ir neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

      Nuo 2017-01-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 20 d.:

      „Eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai.“

      Nuo 2017-01-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau NKPAĮ) 231 str. 10 d.:

      „Vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka atestuoti ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys architektai ir statybos inžinieriai“.

      Nuo 2017-01-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 231 str. nuostatomis, asmenys, norintys eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas  ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, privalo turėti STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo“ nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuriame įrašoma „statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“.

      Pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo nuostatomis „teisę eiti šiame įstatyme išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 20 ir 21 dalyse, 17 straipsnio 12 dalyje, 18 straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas ypatinguosiuose statiniuose turi ir asmenys iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“ Iš esmės analogiškas aiškinimas pateiktas ir NKPAĮ „teisę užsiimti 231 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“

               Sistemiškai vertindami nurodytas teisės aktų nuostatas, manome:

      - asmuo, turintis iki 2017-01-01 Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ypatinguosiuose statiniuose be įrašo „statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“ ir turintis iki 2017-01-012 išduotą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos departamento galiojantį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą, suteikiantį teisę vykdyti atitinkamą veiklą kultūros paveldo objektuose ir kultūros paveldo statiniuose, turi teisę eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje.

       

      Dėl rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumento (toliau – garantinis dokumentas) pateikimo būtinumo-statinio paprastajam remontui.

       

      Statybos įstatyme nustatyta, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo aktu statytojui (užsakovui) turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Garantinis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui)1. Statinio projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą2, 3.

      Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, garantinis dokumentas turi būti pateikiamas visais atvejais, kai atliekami statybos darbai pagal pasirašytą rangos sutartį. Kai garantinio dokumento reikalavimo nėra rangos sutartyje, manome, kad rangovas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, turi pateikti garantinį dokumentą kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo aktu užsakovui.

       


      [1]Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis

      [2]Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalis.

      [3]Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

       

      Aplinkos ministerija gauna klausimų /skundų, susijusių su  vykdomomis galimai neteisėtomis statybomis, statybą leidžiančio dokumento panaikinimu, statybų sustabdymu, VTPSI netinkamu skundo ištyrimu, dėl VTPSI rasto panaikinimo ir pan.

       

      Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o Inspekcijos darbuotojų veiksmai yra skundžiami vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklėmis[1].

      Aplinkos ministerija neturi įgaliojimų vertinti kitų valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmų ar duoti joms privalomų nurodymų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo nutarimuose įtvirtintas tiesioginis įgaliojimų nustatymas, tai yra kiekviena institucija gali atlikti tik įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas atitinkamos srities valstybės valdymo ar kitas funkcijas, įgyvendinti valstybės politiką konkrečioje srityje. Valstybės valdžios institucijos negali savarankiškai viena iš kitos perimti įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti, todėl Aplinkos ministerija negali vykdyti funkcijų srityse, kurios priskirtos kitų institucijų kompetencijai, ar duoti privalomų nurodymų kitoms valstybės institucijoms.

       


      [1] Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 1V-5.

      Atnaujinta: 2020 04 21

    • 12.

      Aplinkosauginiai mokesčiai

      Aplinkosauginių mokesčių ir aplinkai padarytos žalos dydžių indeksavimo koeficientai

      1. Ar mokestį už valstybinius gamtos išteklius privalo mokėti asmenys, kurie turėdami gręžinio pasą išgauna ir naudoja iki 5 kubinių metrų per parą požeminio gėlo vandens.

      Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visi asmenys, naudojantys požeminį vandenį komerciniais tikslais, nepriklausomai nuo išgaunamo vandens kiekio, turi turėti leidimą ir mokėti mokestį už gamtos išteklius.

      2. Kada ir kur yra skelbiami mokesčio už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientai? Kokį mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo koeficientą taikyti, jei mokesčio deklaracija teikiama nepasibaigus mokestiniam laikotarpiui, t.y. įmonės restruktūrizavimo, bankroto ar veiklos užbaigimo atveju?

      Mokesčio už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientai, kurie nustatomi pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą vartotojų kainų indeksą (VKI). VKI apskaičiuojamas įvertinus kainų pokytį neindeksuotu laikotarpiu ir pasibaigus kalendoriniams metams per 10 darbo dienų paskelbimas tinklalapyje https://www.osp.stat.gov.lt.Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu VKI Aplinkos ministerija savo tinklalapyje www.am.lt kitą darbo dieną paskelbia mokesčio už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientus.

      3. Ar krovininis automobilis, kuris atitinka Euro VI emisijos klasę ir turi visus tai patvirtinančius dokumentus (bei turi veikiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą) atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą.

      - jei tai lengvasis krovininis N1 kategorijos automobilis, tuomet norint pasinaudoti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 3 d. 1 punkte nustatyta lengvata ir nemokėti mokesčio už aplinkos teršimą, užtenka dokumento (registracijos liudijimo ar tipo atitikties sertifikato), kuriame nurodyta transporto priemonės atitiktis ne žemesnei nei Euro IV emisijos klasei.

      - jei tai krovininis N2 ar N3 kategorijos automobilis, tuomet norint būti atleistam nuo mokesčio mokėjimo privaloma turėti gamintojo ar gamintojo atstovo išduotą dokumentą, pažymą, patvirtinančią, kad transporto priemonė turi įdiegtą ir veikiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą, kaip tai nurodyta Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkte.

      4. Ar reikia mokėti mokestį, jei individualiai veiklai, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vykdyti yra naudojama lizingu įsigyta transporto priemonė.

      Taip, nes ši transporto priemonė nėra asmens, vykdančio individualia veiklą, nuosavybė. Tačiau jei transporto priemonė atitinka Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustatytą sąlygą – turi veikiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą ir tai pagrindžia dokumentais, ji gali būti atleista nuo mokesčio mokėjimo.

      Atnaujinta: 2019 01 17