BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
    • 1.

      Informacija apie fluorintas dujas

      • Kas yra Visuotinis atšilimo potencialas (VAP)? 

      Visuotinio atšilimo potencialas (VAP) (angl. k. GWP - global warming potential) yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų klimato atšilimo potencialas, palyginti su anglies dioksido (CO2) potencialu, apskaičiuojamas kaip vieno kilogramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų 100 metų atšilimo potencialas, palyginti su vienu CO2 kilogramu. Kiekviena medžiaga ar mišinys turi savo unikalų VAP. VAP apskaičiavimas padeda įgyvendinti reglamento Nr. 517/2014 reikalavimus. Pavyzdžiui, jei ketinate įsivežti mišinį R-134a, kurio visuotinio atšilimo potencialas (VAP) yra 1 430, perskaičiuojant kilogramais, šio mišinio 100 t CO2 ekvivalento būtų ~70 kg. 

      • Ką daryti, norint importuoti fluorintas dujas (F-dujas) iš trečiųjų šalių? 

      Pagal fluorintų dujų reglamento Nr. 517/2014 15 straipsnį, importuotojai ir gamintojai turi užtikrinti, kad rinkai pateikiamas hidrofluorangliavandenilių kiekis neviršytų atitinkamos jiems pagal 16 straipsnį paskirtos kvotos, nebent pagaminamas ar importuojamas kiekis yra mažesnis nei 100 t CO2 ekvivalento per metus. Tad norint įsivežti didesnį kiekį, būtina gauti HFC kvotą. Norint gauti HFC kvotą, būtina užsiregistruoti Europos Komisijos administruojamame F-dujų portale. F-dujų registras. 

      Visos kvotą gauti siekiančios F-dujų portale užsiregistravusios įmonės turi pateikti Portale specialią deklaraciją, kurioje pagrindžiamas F-dujų kvotos poreikis. Kvotos poreikio deklaraciją teikti galima tik Europos Komisijos numatytu ir skelbiamu laikotarpiu. Paprastai kvietimas deklaracijų teikimui kvotai sekantiems metams gauti skelbiamas kovo - gegužės mėn. Komisija, išnagrinėjusi deklaracijas, einamųjų metų rudenį paskelbia apie kitiems metams išdalinamas kvotas. 

      F-dujų importo kontrolė vykdoma Lietuvos Respublikos muitinėje. 

      Atkreipiame dėmesį, kad žaliavų įvežimas vienkartinėse tarose yra draudžiamas! 

      Detali informacija dėl HFC naudojimo ir kvotų skirstymo pateikiama Europos Komisijos šiame portale. 

      Naudotojo gairės prisijungti Registre ir pateikti F-dujų poreikio deklaraciją. 

      Dėl techninės informacijos apie F-dujų registrą prašome kreiptis el. paštu [email protected]. 

      • Ką daryti norint importuoti fluorintomis dujomis (F-dujomis) užpildytą įrangą iš trečiųjų šalių? 

      Pagal Reglamento (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 14 straipsnį, visa hidrofluorangliavandeniliais (sutr. HFC) iš anksto užpildyta įranga nėra pateikiama rinkai, nebent HFC, kurių yra pripildyta įranga, yra įskaičiuoti pagal kvotų sistemą, arba importuojamas kiekis yra mažesnis nei 100 t CO2 ekvivalento per metus. 

      Tokios įrangos gamintojai ir importuotojai, pateikdami rinkai iš anksto užpildytą įrangą, turi užtikrinti, kad dokumentuose būtų visapusiškai užfiksuota, kaip laikomasi šio reikalavimo, ir parengti atitikties deklaraciją. Jei įrangoje esantys HFC nebuvo pateikti ES rinkai prieš užpildant įrangą, tos įrangos importuotojai nuo 2018 m. sausio 1 d. turės užtikrinti, kad kiekvienais metais iki kovo 31 d. praėjusių metų dokumentai ir atitikties deklaracija būtų patikrinti nepriklausomo auditoriaus. 

      Iš anksto užpildytos įrangos HFC kiekiui padengti reikalingą kvotą įmonė gali gauti iš kitos kvotą turinčios įmonės, kuri fiziškai tiekia atitinkamus HFC kiekius. Kvotos perdavimas ir autorizavimas patvirtinamas Europos Komisijos sukurtame F-dujų portale. 

      Atkreipiame dėmesį, kad šis reikalavimas galioja visai šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įrangai, iš anksto užpildytai HFC. Primename, kad kartu su įranga planuojamų importuoti HFC kiekiui viršijus 100 t CO2 ekvivalento per metus, įmonėms būtina gauti HFC kvotos autorizaciją ir pateikti muitinei atitikties deklaraciją. 

      Daugiau informacijos apie registraciją F-dujų portale ir kvotos autorizavimą rasite paspaudę čia. 

      Daugiau informacijos galite rasti Aplinkos ministerijos svetainėje rubrikoje Klimato kaita. 

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 2.

      Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimas

      1. Kiek kainuoja gręžinio paso registravimas ir  išdavimas Lietuvos geologijos tarnyboje?

      Lietuvos geologijos tarnyba gręžinį registruoja ir gręžinio pasą išduoda nemokamai.

      2. Kiek kainuos gręžinio įteisinimas?

      Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo 6 str. nurodyta, kad pradėjęs gręžinio įteisinimo procesą asmuo turi sumokėti vienkartinė įmoką.

      Išimtys numatančios kada vienkartinės įmokos mokėti nereikia įtvirtintos minėto įstatymo 2 str.:

      Vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos MOKĖTI NEREIKIA, tuo atveju, jei asmuo Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos ir:

      - šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka savivaldybės administracijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį,

      arba

      - šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka informavo Departamentą apie sprendimą įrašyti gręžinio savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.

      VIENKARTINĖS ĮMOKOS DYDIS tuo atveju:

      - kai pagal Žemės gelmių įstatymo 16 str. 2 d. NEPRIVALOMA GAUTI LEIDIMO NAUDOTI POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIUS (kai gręžinys naudojamas individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu; taip pat vadovaujantis išimtimi taikoma žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, išgaunantiems iki 100 kubinių metrų vandens per parą), vienkartinės įmokos dydis yra 15 eurų;

      - kai LEIDIMAS NAUDOTI IŠTEKLIUS REIKALINGAS (kai išgaunama 10 m3 ir daugiau per parą arba kai vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje (atkreiptinas dėmesys, kad požeminio vandens išteklių naudojimo leidimas, o kartu ir mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius mokėjimas yra privalomas ne tik tais atvejais, kai vykdant ūkinę komercinę veiklą išgautas požeminis vanduo  tiesiogiai naudojamas gamyboje ar pilstomas į tarą pardavimui, tačiau ir tais atvejais, kai naudojamas  komercinę veiklą vykdančios įmonės buitiniams poreikiams tenkinti), arba, kai negalima taikyti išimties žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims) vienkartinės įmokos dydis priklauso nuo planuojamo ateityje išgauti išteklių kiekio „<...> jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, mokama 50 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 10 ir daugiau kubinių metrų per parą, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų per parą, – 500 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 100 ir daugiau kubinių metrų per parą, – 5 000 eurų vienkartinė įmoka.“.

      Atkreiptinas dėmesys, kad gręžinių įteisinimui reikalingų papildomų paslaugų kainos neturi galimybės nustatyti nei savivaldybės nei Aplinkos ministerija, nes lygiai taip pat kaip ir legalaus gręžinio įrengimo atveju, gręžinio įteisinimą galės atlikti fizinis ar juridinis asmuo, turintis leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

      3. Ar tikrai visi gręžiniai turi būti registruoti ar tik tie, kurių išteklių naudojimui reikalingas leidimas?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir Žemės gelmių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“, visi gręžiniai (tiek skirti požeminio vandens išteklių naudojimui, tiek tyrimams, tiek angliavandenilių išgavimui ar geoterminės energijos naudojimui) turi būti registruoti Žemės gelmių registre.

      4. Ar būtina legalizuoti gręžinį, jei asmuo savo ūkio reikmėms sunaudoja labai mažai gėlo vandens arba gręžinį eksploatuoja labai retai / arba sezoniškai?

      Taip. Tokį gręžinį legalizuoti būtina.

      Papildomai rekomenduojame žr. atsakymą į 3 klausimą.

      5. Ar gręžinio įteisinimo metu esu atleidžiamas nuo mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius mokėjimo?

      Ne, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatomis pareiga mokėti mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius atsiranda tuo atveju, jei išteklių naudojimui reikalingas leidimas.

      Mokesčio tarifai nurodyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede.

      6. Kokia tvarka vadovaujantis mokama vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka?

      Informuojame, kad detali informacija (banko sąskaitos Nr., juridinio asmens (gavėjo) kodas ir kt.) pateikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje, skiltyje „Sąskaitos ir įmokų kodai“.

      7. Kokį vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos kodą pasirinkti?

      Vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka mokama pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį.

      8. Kaip elgtis gavus savivaldybės pritarimą naudoti gręžinį?

      Gavus savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį kreipiamasi į fizinį ar juridinį asmenį ar šių asmenų grupę, turinčius Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

      Leidimo turėtojas vadovaudamasis aplinkos ministro nustatyta tvarka (rengiama, bus priimta iki 2022 m. gegužės 1 d.) atlieka veiksmus reikalingus gręžinio įteisinimui.

      SVARBU: gręžinys turi būti įteisintas per 12 mėnesių nuo paraiškos savivaldybės administracijai pateikimo dienos.

      9. Kaip elgtis gavus savivaldybės nepritarimą naudoti gręžinį?

      Jei savivaldybės administracija nepritaria gręžinio naudojimui, asmuo turi per 4 mėnesius nuo nepritarimo gavimo dienos šį gręžinį likviduoti. Gręžiniai likviduojami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gręžinius likviduoti gali fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

      SVARBU: Savivaldybės administracija nepritaria gręžinio naudojimui tik tokiu atveju, kai gręžinys yra viešojo vandens tiekimo teritorijoje, kurioje įrengta ar įrengiama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra iki  abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos(vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo įvadas, nuotekų išvadas), esantys arčiausiai prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį. Abonentui ir (arba) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį.

      10. Kokiu atveju gali nepavykti įrašyti / įregistruoti Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos?

      Gali nepavykti įrašyti / įregistruoti Nekilnojamojo turto registre požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos (VAZ) jei VAZ projektas neatitiks jam nustatytų reikalavimų ir  Lietuvos geologijos tarnyba VAZ projekto nepatvirtins.

        VAZ projektas neatitinka keliamų reikalavimų, jeigu  neišlaikomi apsaugos juostos atstumai, apsaugos juostoje yra arba planuojami įrengti objektai, kurių / kuriuose vykdoma potencialiai požeminį vandenį galinti užteršti ūkinė veikla, kuri yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 106 str. ar nepateikti žemės sklypų, į kuriuos patenka VAZ, savininkų sutikimai.

      11. Kaip elgtis, jei nepavyksta patvirtinti požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projekto?

      Vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektas tvirtinamas Lietuvos geologijos tarnyboje (požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektas rengiamas aplinkos ministro nustatyta tvarka; projektu rengti gali fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.). Jei savivaldybės administracija pritarė gręžinio naudojimui, tačiau nepavyksta patvirtinti  požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projekto ir dėl to negalima įrašyti/įregistruoti VAZ Nekilnojamojo turto registre, asmuo turi per 12 mėnesių nuo savivaldybės atsakymo pateikimo dienos gręžinį likviduoti. Gręžiniai likviduojami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gręžinius likviduoti gali fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

      12. Kaip elgtis, jei neplanuoju toliau naudoti išteklių iš nelegalaus t. y. Žemės gelmių registre neregistruoto, gręžinio?

      Asmuo, savo noru nusprendęs likviduoti jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausantį arba jo valdomą ir (arba) naudojamą Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, apie šį sprendimą turi raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) ir per 4 mėnesius nuo šios informacijos pateikimo dienos šį gręžinį likviduoti. Gręžiniai likviduojami aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gręžinius likviduoti gali fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

      13. Ar galiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo ir susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis įteisinti šachtinį šulinį?

      Ne. Pažymime, kad minėtos tvarkos galioja nelegalių (Žemės gelmių registre neregistruotų arba registruotų, tačiau neturinčių aktualių duomenų apie savininką) gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimui.

      Esant klausimams susijusiems su šachtinių šulinių įrengimu rekomenduojame kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją.

      14. Ar gręžinys ir šachtinis šulinys yra tas pats?

      Ne, tai skirtingi įrenginiai. Šachtinių šulinių registruoti nereikia, Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo nuostatos  taikomos tik neįregistruotų Žemės gelmių registre arba registruotų tik neturinčių aktualių duomenų apie gręžinio savininką gręžinių įteisinimui.

      Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos apraše nurodyta, kad:

      „Požeminis vandens gręžinys – įrenginys, skirtas požeminio vandens gavybai, monitoringui ar tyrimams.“, o „Gręžinys – gręžskylė, kurioje arba kurios dalyje sumontuoti tam tikro skersmens ir konstrukcijos vamzdžiai.“

      Lietuvos higienos normoje HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, apibrėžta, kad:

      „Individualus šulinys, individuali versmė – šulinys, versmė, kurių vanduo vartojamas viename namų ūkyje.“

      O Statybos techniniame reglamente STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ nurodoma, kad:

      „šachtinis šulinys – vertikalus 1,0–3,0 m skersmens kastinis šulinys, betoniniais žiedais ar kitomis medžiagomis sutvirtintomis sienelėmis, gruntiniam vandeniui paimti“.

      15. Ką daryti, jei įmonė anksčiau įrengusi gręžinį, paliko visus dokumentus (savivaldybės sutikimas įsirengti gręžinį, vandens tyrimų duomenys ir kt.), tačiau gręžinio Žemės gelmių registre neužregistravo?

       Šiuo atveju nepaisant to, kad tam tikri dokumentai yra, tam, kad gręžinys būtų įteisintas reikalinga atlikti visą gręžinio įteisinimo procedūrą, teikti paraišką savivaldybei, po pateikimo per 30 d. sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką ir priklausomai nuo savivaldybės atsakymo atlikti kitus būtinus veiksmus

      Papildomai,  siekiant ateityje apsaugoti požeminio vandens išteklius ir kitus jų naudotojus, apie tokią įmonę rekomenduojame pranešti atsakingoms institucijoms  - Aplinkos apsaugos departamentui prie AM ir Lietuvos geologijos tarnybai prie AM.

      16. Ar pats asmuo (gręžinio savininkas) gali įrašyti gręžinio, kurio Žemės gelmių registre nėra, duomenis į Žemės gelmių registrą (ŽGR)?

      Ne. Duomenis į Žemės gelmių registrą (ŽGR) gali įrašyti tik fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, turinti Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

      Tačiau atkreipiame dėmesį, kad asmuo (gręžinio savininkas) gali pats atnaujinti duomenis apie gręžinio savininką, jei gręžinys yra registruotas Žemės gelmių registre. Duomenys apie gręžinį registruotą Žemės gelmių registre atnaujinami vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatose ir Žemės gelmių registro taisyklėse nustatytomis tvarkomis.

      17. Ar gręžinio pasas ir leidimas naudoti išteklius yra tas pats?

      Gręžinio pasas tarsi automobilio dokumentai, tačiau tik juos turint vairuoti automobilio juk negalite, tam reikia kito specialaus dokumento - vairuotojo pažymėjimo, požeminio vandens išteklių naudojimo atveju – leidimo.

      Gręžinio pasas – tai gręžinio dokumentas, įteisinantis gręžinio savininką. Gręžinio pase yra nurodytos svarbiausios gręžinio charakteristikos (gręžinio našumas, gręžinio statinis vandens lygis, dinaminis vandens lygis, išgaunamo iš gręžinio vandens bendroji cheminė sudėtis, geologinė gruntų sudėtis esanti gręžinio vietoje, gręžinio numeris ir gręžinio koordinatės). Išgręžus gręžinį per 60 dienų jis privalo būti užregistruotas Žemės gelmių registre.

      Leidimas - tai dokumentas, leidžiantis naudoti požeminį vandenį ir yra privalomas pagal Žemės gelmių įstatymo 16 str. 2 d.: (1) kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį; (2) kai vanduo naudojamas ūkinei komercinei veiklai arba (3) kai vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo nuostatomis negalima taikyti išimties žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims).

      SVARBU: Visiems gręžiniams yra reikalingas gręžinio pasas, tačiau leidimas naudoti požeminio vandens išteklius yra reikalingas tik Žemės gelmių įstatyme nurodytais atvejais.

      Visiems gręžiniams, kurie yra įregistruoti Žemės gelmių registre išduodamas Gręžinio pasas.
      18. Kokios gresia baudos naudojant neregistruotą gręžinį?

      Nepasinaudojus Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo suteikiama galimybe netaikant ekonominių ir administracinių sankcijų gręžinio įteisinimo metu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 262 straipsnį 16 punktą neregistruoto gręžinio naudojimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 150 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 200 eurų. Papildomai vadovaujantis galiojančiu reglamentavimu toks gręžinys, kuro naudoti negalima, turėtų būti likviduotas.

      Tuo atveju, jei vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo nuostatomis asmenims reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, o tokio asmuo neturi aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai mokestinio patikrinimo metu Žemės gelmių registre neregistruotų ar registruotų, tačiau neturinčių aktualių duomenų apie savininką, gręžinių (toliau – nelegalūs gręžiniai) savininkams, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 262 str. 20 d. skiria baudą (asmenims nuo 200 iki 700 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 1500 eurų.) ir vadovaudamiesi Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Mokesčio administravimo įstatymų nuostatomis, už be leidimo išgautą ir (ar) nedeklaruotą bei nesumokėtą mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius (nes tokie gręžinių savininkai negali pradėti procedūrų reikalingų leidimui, naudoti požeminio vandens išteklius, gauti), taip pat taiko dešimteriopo tarifo dydžio mokestį.

      19. Kokia forma savivaldybė turi pateikti asmeniui pritarimą gręžinio įteisinimui?

      Informuojame, kad Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos apraše nurodoma, kad savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus terminus raštu ar elektroniniu būdu (pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu) pateikia asmeniui pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį.

      Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatyme nurodyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, pateikia pagrįstą nuomonę dėl pritarimo ar nepritarimo naudoti gręžinį.

      20. Kur galima pasitikrinti ar gręžinys yra registruotas Žemės gelmių registre?

      Informaciją apie gręžinį galima čia iš pirmosios skilties „Žemėlapis“ pasirinkti „Gręžinių žemėlapis“ (reikalinga sutikti su sąlygomis).

      21. Kuo skiriasi Žemės gelmių registras ir Nekilnojamojo turto kadastras ir registras?

      Vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatomis Žemės gelmių registras yra Valstybinės geologinės informacijos sistemos sudedamoji dalis. Registro paskirtis – registruoti žemės gelmių išteklių telkinius, žemės gelmių ertmes, gręžinius ir žemės gelmių tyrimus, rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, apdoroti, naudoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims, šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, bei užsienio juridinių asmenų, įsisteigusių Europos ekonominėje erdvėje, filialams registro duomenis ir dokumentus, kurių reikia žemės gelmių ir jų išteklių naudojimui valdyti, aplinkai saugoti ir ūkiui plėtoti, taip pat atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus. Žemės gelmių registro valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

      Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatomis Nekilnojamojo turto registras skirtas registruoti Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodytus nekilnojamus daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinių teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susijusius juridinius faktus, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis ir tvarkyti registro duomenis. Nekilnojamojo turto registro tvarkytoja ir jame tvarkomų asmens duomenų tvarkytoja yra VĮ „Registrų centras“.

      Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatomis Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) paskirtis kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti kadastro duomenis, objektai - nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas; statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą; patalpa, šio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 3.

      Statybinių prekių sertifikatai

      • Kokia apimtimi naikinami SPSC sertifikatai? Ar visiems BY ir RU kilmės produktams? Ar tikrai sustabdyti BY ir RU pagamintų statybinių prekių sertifikatai? Nuo kada sustabdyti BY ir RU pagamintų statybinių prekių sertifikatai?

      Nuo kovo 4 d. Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – SPSC) sustabdė visų Baltarusijos Respublikoje (toliau – BY) ir Rusijos Federacijoje (toliau – RU) gaminamų statybos produktų sertifikatus.

      • Ar sertifikatai nebegalios nuo įvardintos datos naujų pastatų statybai ir projektavimui?

      Jeigu statybos produktai, kuriems SPSC sustabdė sertifikato galiojimą buvo pagaminti iki sertifikatų sustabdymo ar panaikinimo ir jau esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje ar į ją iki 2022 m. kovo 9 d. įvežti, gali būti naudojami statant statinius Lietuvos Respublikoje.

      • Ar bus numatytas pereinamasis laikotarpis prekybininkams išsiparduoti, o statybininkams panaudoti objektuose jau įsigytus BY ir RU statybos produktus?

      Jeigu statybos produktai, kuriems SPSC sustabdė sertifikato galiojimą, buvo pagaminti iki sertifikatų sustabdymo ar panaikinimo ir jau esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje ar į ją iki 2022 m. kovo 9 d. įvežti, gali būti naudojami statant statinius Lietuvos Respublikoje. Papildomas pereinamasis laikotarpis nenumatytas.

      • Rangovas ar tiekėjas yra nupirkęs / užsakęs numatytas medžiagas ir gaminius ir jie yra arba dar nėra panaudoti statant statinį?

      SPSC sertifikatų sustabdymas netaikomas atgaline tvarka, t. y. iki sertifikatų sustabdymo dienos (2022-03-04) pagaminti ir į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią statybvietes / prekybos sandėlius atvežti statybos produktai gali būti naudojami statyboje / parduodami Lietuvos Respublikos rinkai. T. y. jau įsigyti BY ir RU pagaminti statybos produktai esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti naudojami visuose statybos procesuose.

      • Rangovas nėra / yra nupirkęs / užsakęs numatytas medžiagas ir gaminius?

      Nuo 2022 m. kovo 9 d. BY ir RU gaminami statybos produktai, kuriems SPSC sustabdė sertifikatus, negali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai, t. y. negali kirsti Lietuvos Respublikos sienų.

      • Prašome Jūsų išaiškinimo Aplinkos ministro pavedimo Nr.D18-3 dėl importo draudimo nuo 2022-03-09 metalo produkcijos iš Baltarusijos ir Rusijos. Mūsų manymu pavedimas prieštarauja Europos tarybos reglamentui. Pagal kurį prekes gali būti importuojami iki 2022-06-04. Prekybos su Baltarusija ribojimai nusakomi teisės akte (TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/355), dokumentą prisegu. Prekyba metalais apibrėžta 1q straipsnyje, draudžiama importuoti 72, 73 grupės prekes. Galima importuoti prekes dėl kurių tiekimo susitarta iki 2022 kovo 02 yra kontraktai ar kontraktų papildymai, tiekimas pagal senus kontraktus galimas iki 2022 m. birželio.

      Aplinkos ministerija laikosi sugriežtintos pozicijos, kad nuo 2022 m. kovo 9 d. BY ir RU gaminami statybos produktai, kuriems SPSC sustabdė sertifikatus, negali būti tiekiami Lietuvos Respublikos rinkai, t. y. negali kirsti Lietuvos Respublikos sienų.

      • Kaip elgtis, jeigu sertifikatas išduotas ne SPSC (kitos Lietuvos arba Europos sertifikavimo įmonės), tačiau tiekiamas iš BY ar RU?

      Jeigu kitos Europos Sąjungos šalies sertifikavimo įstaiga iš BY ar RU vežamam statybos produktui yra parengusi sertifikuotą pagal darniąją techninę specifikaciją, tokius statybos produktus be papildomo sertifikavimo galima įvežti į Lietuvos Respubliką ir naudoti statiniuose. Jeigu statybos produktas sertifikuotas ne pagal darniąją techninę specifikaciją, tokiu atveju turi būti papildomai sertifikuojamas Lietuvos Respublikoje įsisteigusioje sertifikavimo įstaigos pagal Lietuvoje galiojančius nacionalinius teisės aktus.

      • Kaip elgtis su statybos produktais, kurie tranzitu važiuoja per Lietuva, tačiau turi būti išmuitinti ir turi SPSC sertifikatą? Pažymėtina, kad šie produktai nebus tiekiami LR rinkai?

      BY ar RU pagaminti statybos produktai, kuriems SPSC yra sustabdžiusi sertifikato galiojimą, nuo 2022 m. kovo 9 d. negali kirsti Lietuvos Respublikos sienų.

      • Kaip elgtis statybos darbų rangovui, kuris parengęs DP jame nusimatė BY pagal užsakymą gaminamus statybos produktus ir kurie dar nepasiekė LT, tačiau už gaminius jau sumokėjo?

      Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 m. kovo 9 d. BY ar RU pagaminti statybos produktai negali kirsti Lietuvos Respublikos sienų, siūlome kreiptis į gamintoją dėl pinigų grąžinimo ir kreiptis į kitus tokių statybos produktų gamintojus.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 4.

      Automobilių taršos mokestis

      • Ar siūlomas mokestis sumažins Lietuvos automobilių parko taršą?

      Mokesčio tikslas – paskatinti žmones per artimiausius metus atsisakyti taršiausių automobilių (teršiančių daugiau nei vidutiniškai). Vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje, nuvažiavęs vieną kilometrą, išmeta 160 g CO2, – pusė automobilių šį rodiklį viršija. Vis dėlto nuo 2023 m. tik patys taršiausi automobiliai, išmetantys daugiau nei 200 g CO2 kilometrui, mokės didesnį nei 100 EUR metinį mokestį, nuo 2025 m. jis dvigubės. Tikimės, kad patvirtinus įstatymą pačių taršiausių automobilių iki 2025 m. pabaigos Lietuvoje sumažės bent perpus, o kiti vairuotojai taip pat rinksis visuomenės sveikatai ir aplinkai draugiškesnius, efektyviau kurą naudojančius automobilius.

      • Kaip sužinoti, kiek reikės mokėti už turimą ar naujai įsigyjamą automobilį?

      Kokį reikės mokėti registracijos ar valdytojo (naudotojo) mokestį pagal šiuo metu pateiktą įstatymo projektą, galite pasitikrinti interneto svetainėje www.130CO2.lt.

      Planuojama, kad registracijos mokestis įsigalios ir bus renkamas nuo 2022 m. liepos 1 d., naudotojo mokestis įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. ir bus renkamas nuo 2024 sausio 1 d. 

      Atnaujintas registracijos mokestis bus taikomas tik pirmai automobilių registracijai Lietuvoje, vadinasi, keičiantis Kelių transporto priemonių registre registruotų automobilių savininkui mokesčio mokėti nereikės.

      Nuo 2023 m. įsigaliojus metiniam naudotojo mokesčiui, dėl lengvatų komplekto 8 iš 10 vairuotojų mokės ne didesnį nei 100 EUR metinį mokestį. Naudojimo mokesčiui numatomas pereinamasis laikotarpis, t. y. automobiliams, kurie buvo įregistruoti Kelių transporto priemonių registre iki 2020 m. liepos 1 d., bus taikoma 50 procentų lengvata nuo apskaičiuoto naudotojo mokesčio dydžio. Lengvata bus taikoma iki 2024 m. gruodžio 31 d.

      • Ar tie, kurie automobilį vairuoja tik keletą kartų per metus, taip pat mokės mokestį?

      Metinį mokestį mokės trys ketvirtadaliai automobilių savininkų, bet bent pusė jų skirs iki 100 EUR per metus. Ketvirtadalis dabartinio automobilio parko savininkų, kurių automobilis išmeta mažiau nei 130 g CO2, metinio taršos mokesčio nemokės. Aplinkos ministerija tikisi, kad iki metinio mokesčio įsigaliojimo 2023 m. nemokančiųjų ir mokančiųjų simbolinį mokestį dalis dar didės vairuotojams renkantis tvaresnius būdus keliauti ir tobulėjant automobilių technologijoms.

      Be to, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą.

      Retai naudojančius automobilius gyventojus taip pat kviečiame jų apskritai atsisakyti ir rinktis ekonomiškesnes alternatyvas – trumpalaikę automobilių nuomą, kurios pasiūla bent didžiuosiuose miestuose sparčiai plečiasi, taip kartu sutaupant civilinio draudimo, padangų keitimo, techninės priežiūros paslaugų sąnaudas.

      • Ką daryti senjorams ir kitiems Lietuvos gyventojams, kurie neturi pakankamai lėšų naujam automobiliui įsigyti?

      Automobilių taršos mokesčio įstatymo projektas numato visapusišką lengvatų paketą socialiai pažeidžiamiausiems gyventojams:

      • Senjorams (asmenims, vyresniems kaip 65 - erių metų) iki 2027 m. bus taikoma 50 proc. lengvata kasmetiniam automobilio taršos mokesčiui.
      • 50 proc. lengvata taip pat bus taikoma asmenims, turintiems Šeimos kortelę.
      • Iki 2025 m. bus taikoma 50 proc. lengvata visiems, kurie automobilį įsigijo iki 2020 m. liepos 1 d. t. y., kai įsigaliojo pirmasis registracijos mokestis Lietuvoje.
      • Nuo mokesčio atleidžiami automobiliai, kurie specialiai pritaikyti žmonėms, turintiems negalią.

      Atkreipiame dėmesį, kad lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui.

      Taršaus automobilio pakeitimas į efektyvesnį savininkui sutaupys ne tik išlaidas mokesčiui, bet ir kasmetines kuro sąnaudas. Aplinkos ministerijos vertinimu, keičiant 2,5 l variklio tūrio automobilį į ekonomiškesnį 1,6 l analogiškos klasės automobilį galima sutaupyti 800-1000 EUR per metus (jeigu per metus nuvažiuojamas atstumas sudaro 20 000 km). Brangstant degalams, nuvažiuojant dar didesnį atstumą, atitinkamai būtų sutaupyta dar daugiau išlaidų.

      Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės efektyvių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems nei registracijos, nei metinis mokestis nebūtų taikomas. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, didžioji dalis esamų automobilių valdytojų (8 iš 10) 2023 m. mokėtų mažiau nei 100 EUR metinį mokestį. Didesnį naudotojo mokestį mokės tik pačių taršiausių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia. Tai ne tik sumažintų aplinkos taršą, bet ir leistų gyventojams už kurą sutaupytas lėšas panaudoti kitoms reikmėms.

      • Kokios mokestinės sąlygos sudaromos kemperiams, kuriais naudojamasi iki kelių mėnesių per metus?

      Automobilių taršos mokesčio dydis kemperių savininkams apskaičiuojamas naudojant tą patį principą kaip ir kitoms transporto priemonėms. Įvertinus, kad kemperiai dažniausiai eksploatuojami tam tikru metu, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, jeigu per metus privalomasis automobilio draudimas galioja tik kelis mėnesius, transporto priemonės dalyvavimas eisme ir apibrėžiamas pagal tą laikotarpį atitinkamai apskaičiuojant mokesčio dydį. Šis principas galios visoms transporto priemonėms (ne tik kemperiams).

      • Ar siūlomas automobilių taršos mokestis apmokestina automobilių taršą, ar tai naujas turto mokestis?

      Automobilių taršos mokesčių formulės pagrindą sudaro vien taršos kriterijai:

      • Poveikis klimato kaitai, įvertinamas pagal CO2 emisijas, tenkančias vienam kilometrui. Šį rodiklį automobilio gamintojas įvertina akredituotose laboratorijose pagal vidutinį automobilio kuro sunaudojimą. CO2 išmetimai sukelia klimato kaitą, transporto sektorius yra vienas pagrindinių teršėjų ir Lietuvoje sudaro 31 proc. visos sukeliamo poveikio klimato kaitai. Nuo 2005 m. iki 2019 m. transporto tarša išaugo 50 proc.
      • Poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai, įvertinamas EURO standartu pagal kuro tipą. Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto suboksidų šaltinis. Gerinama oro kokybė prailgintų gyvenimo trukmę, taupytų gydymui skiriamas mokesčių lėšas, sumažintų priešlaikinių mirčių skaičių.

      Siūlomas automobilių taršos mokestis nėra turto mokestis, nes jis priklausys ne nuo automobilio piniginės vertės, o nuo techninių charakteristikų, apibūdinančių automobilio išmetamą taršą.

      • Ar nuo šiol gyventojai, įsigydami naują automobilį, turės rinktis elektra varomą transporto priemonę?

      Mokesčio tikslas yra paskatinti Lietuvos gyventojus rinktis mažiau taršią transporto priemonę, naudotis viešuoju transportu ar kitomis judumo priemonėmis. Tai nereiškia, kad norint išvengti automobilio taršos mokesčio teks rinktis tik elektra varomą automobilį, nes mokesčio nemoka visi automobiliai, kurių CO2 pėdsakas neviršija 130 g CO2 (šiandien tokių automobilių Lietuvoje rieda 177 000, o elektromobilių tarp jų sudaro tik 3 000).

      Aplinkos ministerija tikisi, kad siūlomas automobilių taršos mokestis kartu su subsidijomis iš Klimato kaitos programos padidins mažataršių automobilių dalį Lietuvos automobilių parke. Aktualias Klimato kaitos programos priemones galima rasti čia:

      1. Kvietimas kompensacijoms sunaikinus taršų automobilį ir įsigijus mažiau taršų automobilį ar registruojamą elektrinę L klasės transporto priemonę:
       https://www.apva.lt/kvietimas-maziau-tarsiam-automobiliui-isigyti/

      2. Kvietimas kompensacijoms sunaikinus taršų automobilį ir įsigijus dviratį, paspirtuką, viešojo transporto ar dalijimosi paslaugas:
      https://www.apva.lt/kvietimas-paspirtukams-dviraciams-viesojo-transporto-ir-dalijimosi-paslaugu-kompensacijoms-pridavus-tarsu-automobili/

      3. Kvietimas įsigytiems naujiems ir naudotiems elektromobiliams kompensuoti:
      https://www.apva.lt/kvietimas-pagal-priemone-elektromobiliu-isigijimo-fiziniams-asmenims-skatinimas-2/

      • Kodėl neužtenka apmokestinimo akcizu pagal suvartotą kuro kiekį?

      Beveik visose ES šalyse taikomas tiek akcizas degalams, tiek metinis automobilio mokestis. Praktika rodo, kad vien akcizo neužtenka kaip signalo visuomenei paskatinti racionaliausius pasirinkimus. Į kuro kainą įtrauktas akcizas nenurodo efektyvaus automobilio kuro ekonomijos naudos, daromos žalos  visuomenės sveikatai. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje taikomas akcizas nemažina taršos problemų, nes transporto kuro vartojimas išaugo 1,5 karto per pastaruosius 15 metų ir kasmet tebeauga, o automobilių parkas išlieka taršus ir senas.

      Taršos apmokestinimas akcizais nesiunčia signalo rinktis mažiau orą teršiančią, aukštesnio EURO standarto transporto priemonę, o automobilio mokesčio formulė paremta šiais kriterijais. Aplinkos ministerija mano, kad automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo galima efektyviau spręsti oro taršos problemą sukuriant stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, įvertinti susidarančias sąnaudas dėl neefektyvaus kuro naudojimo, taršos mokesčio ir kitų eksploatacinių išlaidų. Įvertinus bendras automobilio išlaikymo išlaidas, savininkams bus aiškesni motyvai elgsenai keisti.

      • Kodėl automobilio tarša apmokestinama pagal gamintojų parametrus, o ne faktinę taršą?

      Anglies dioksidas (CO2) dažnai yra painiojamas su angies monoksidu (CO). Techninės apžiūros metu nematuojamas CO2 kiekis, o tik CO dujos ir tik benzinu varomų automobilių. Dyzelinių automobilių matuojamas kitas parametras – dūmingumas.

      CO2 yra degalų degimo junginys, kuris priklauso nuo vidutinio suvartojamo degalų kiekio. Būtent todėl mažiau CO2 išmetantys automobiliai yra efektyvesni, o kiekvienas nuvažiuotas kilometras kainuoja mažiau. Tuo metu padidėjęs CO išmetimas rodo, kad kuro degimo sąlygos yra pablogėjusios (jų priežastimi gali būti susidėvėjusios variklio dalys, netinkamai sureguliuotas kuro ir oro mišinys ar pan.).

      Išmetamą CO2 kiekį laboratorinėmis sąlygomis įvertina automobilio gamintojas.
      Techninės apžiūros centruose nėra įrangos, kuria būtų galima realiomis sąlygomis išmatuoti automobilių CO2 emisijas, todėl valstybė remiasi gamintojo transporto priemonės tipo patvirtinimo sertifikate pateikiamais duomenimis. Techniškai tvarkingas automobilis, tinkamai jį prižiūrint ir eksploatuojant, neturėtų viršyti gamintojo nurodytų verčių.

      • Kodėl negalima mokėti už nuvažiuotus kilometrus pagal faktą?

      Galimybės automobilio taršos mokestį taikyti ne pagal naudojimo laiką, o pagal nuvažiuotus kilometrus buvo išsamiai apsvarstytos. Dabartinėmis technologijomis mokesčio administravimas pagal nuvažiuotą atstumą nepatikimas:

      • Taršos apmokestinimas pagal faktinės ridos nuskaitymą iš odometro yra neefektyvus dėl didelės sukčiavimo rizikos.
      • Faktinių kelionių stebėjimas nuotolinėmis priemonėmis sudaro asmens duomenų apsaugos pažeidimo riziką.
      • Mokesčio surinkimas per degalų akcizą, kaip rodo praktika, neskatina elgsenos pokyčių ir nemažina taršos problemų.

      Planuojamu metiniu mokesčiu numatyta galimybė stabdyti automobilio dalyvavimą eisme ir mokėti tik už tą laikotarpį, kuriuo transporto priemonė naudojama.

      • Kam bus skiriamos iš automobilių taršos mokesčio gautos valstybės pajamos?

      Mokesčio lėšos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą. Fondo lėšos būtų tiesiogiai investuojamos į praktiško ir mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą ir į kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones. Darnaus judumo fondo lėšomis naudotųsi visos šalies savivaldybės, lėšas paskirstant proporcingai pagal savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, pačios savivaldybėms paliekant apsispręsti, kokią infrastruktūrą vystyti.

      • Ar šalyje bus draudžiama naudoti kitur registruotus automobilius?

      Siūlomas automobilių taršos mokesčio įstatymas nekeičia dabar galiojančių taisyklių dėl svetur registruotų automobilių naudojimo Lietuvoje, neperregistravus transporto priemonės neribotą laiką galima važiuoti tik ES šalyse narėse, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje registruotomis transporto priemonėmis. Kitose valstybėse registruotomis transporto priemonėmis dalyvavimas eisme leidžiamas iki 90 dienų.

      • Kaip sužinoti, ar man reikia keisti turimą automobilį?

      Sprendimas priklauso nuo to, kokį automobilį turite ir kaip dažnai jį naudojate. Pavyzdžiui, jeigu jūsų automobilis yra dyzelinis, jo CO2 emisijų dydis yra palyginti didelis ir jį naudojate kasdien, jums bus paskaičiuotas didesnis naudotojo mokestis.

      Kiekvienam individualiai rinktis, ar mokėti tokį mokestį, ar vis dėlto verta pakeisti automobilį į mažiau taršų arba nulinės taršos elektromobilį. Labai tikėtina, kad tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių rinkos kaina, augant jų pasiūlai, mažės. Be to, šiuo metu valstybė skatina elektromobilių įsigijimą kompensuojant iki 5 000 EUR už įsigytą naują elektromobilį.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 5.

      Subsidijos elektromobiliui, mažiau taršiems automobiliams, elektriniams paspirtukams, dviračiams, viešojo transporto metiniam bilietui 

      • Ar gali gyventojas gauti kompensacinę išmoką, sunaikinus savo taršų automobilį ir įsigijus elektrinį paspirtuką, metinį viešojo transporto bilietą, elektrinį ar įprastą dviratį? 

      Jau galima teikti paraiškas kompensacijoms įsigytiems elektriniams paspirtukams, įprastiems ir elektriniams dviračiams, viešojo transporto metiniams  bilietams Taip pat e-piniginės papildymui viešojo transporto ir dalijimosi paslaugų išlaidoms kompensuoti. 

      Gyventojai prašymus gali teikti iki 2023 m. birželio 1 d. per APVA informacinę sistemą APVIS. Anksčiau pasibaigus priemonei skirtoms lėšoms kvietimas bus stabdomas ir prašymai nebus priimami. 

      • Ar galiu gauti subsidiją elektromobiliui įsigyti? 

      Prašymus dėl kompensacinių išmokų už įsigytą elektromobilį gyventojai gali teikti nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2026 m. gruodžio  31 d. Jie teikiami tik per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą APVIS: https://apvis.apva.lt/paskelbti_kvietimai/grynuju-elektromobiliu-isigijimo-fiziniams-asmenims-skatinimas-2022-06 

      Kompensacinės išmokos dydis vienam pareiškėjui už įsigytą naudotą elektromobilį yra 2500 eurų, už įsigytą naują elektromobilį 5000 eurų. 

      • Ar yra numatyta 1000 eurų kompensacija už sunaikintą taršų automobilį įsigyjant  el. motorolerį, el. motociklą ar mažataršį automobilį? 

      Nuo 2022 m. birželio 10 d. gyventojai gali teikti paraiškas 1000 eurų kompensacijoms gauti sunaikinus taršų ir įsigijus mažiau taršų automobilį (M1 klasės transporto priemonė, kurios bendras išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis ne didesnis kaip 130 g/km) ar kitą registruojamą elektrinę L klasės transporto priemonę, kurios galios šaltinis yra tik elektra ir bendras išmetamas anglies dioksido (CO₂) kiekis ne didesnis kaip 0 g/km (pvz. el. mopedą, el. motociklą). 

      Gyventojai prašymus gali teikti iki 2023 m. birželio 10 d. per APVA informacinę sistemą APVIS: https://apvis.apva.lt/paskelbti_kvietimai/maziau-tarsiu-judumo-priemoniu-fiziniams-asmenims-skatinimas-2022-06 

      Anksčiau pasibaigus priemonei skirtoms lėšoms kvietimas bus stabdomas ir prašymai nebus priimami. 

      Norintieji gauti kompensacines išmokas turi būti sunaikinę savo M1 klasės taršų automobilį ir išregistravę jį iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro bei įsigiję mažiau taršų automobilį ar registruojamą L klasės elektrinę transporto priemonę. Kompensacinės išmokos dydis vienam pareiškėjui yra 1000 Eur. 

      Atkreipiame dėmesį, jog taršiam sunaikinamam automobiliui modelio, metų, kuro rūšies, CO2 emisijos reikalavimų nėra. 

      • Ar įmonė gali gauti kompensaciją už įsigytus naujus elektromobilius? 

      Nuo 2022 m. birželio 2 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. arba iki tol, kol pakaks lėšų, juridiniai asmenys kviečiami teikti paraiškas paramai už įsigytas M1, N1 klasės tik elektra varomas transporto priemones. Už kiekvieną naują M1 ar N1 klasės elektromobilį bus skiriama 4 tūkst. eurų išmoka Vienai įmonei teikiamų kompensacijų suma negali viršyti 200 000 (dviejų šimtų tūkstančių) eurų per bet kurį 3 (trejų) finansinių metų laikotarpį; bendra vienai įmonei, vykdančiai krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį, teikiamų kompensacijų suma negali viršyti 100 000 (vieno šimto tūkstančių) eurų per bet kurį 3 (trejų) finansinių metų laikotarpį. Norintieji gauti išmokas prašymą turi pateikti elektroniniu būdu – per APVA informacinę sistemą APVIS: https://apvis.apva.lt/paskelbti_kvietimai/grynuju-elektromobiliu-isigijimo-juridiniams-asmenims-ir-fiziniams-asmenims-kurie-elektromobili-naudos-ukinei-veiklai-skatinimas-2022-06

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 6.

      Automobilių utilizavimas

      • Kur galima priduoti nebenaudojamą transporto priemonę, kur rasti įmonių sąrašą?

      Pateikiami keli variantai kur galima priduoti nebenaudojamą transporto priemonę atliekų tvarkytojui:

      • Atliekų tvarkytojų valstybės registro* https://atvr.am.lt išplėstinėje paieškoje surinkti atliekos kodą 160104, atliekų tvarkymo rūšį apdorojimas ir norimą savivaldybę

      *Atliekų tvarkytojų valstybės registre registruotos įmonės, kurios turi teisę vykdyti registre nurodytą veiklą.

      • Naudotis apdorojimo įmonių, turinčių leidimą ardyti transporto priemones, sąrašu
      • Kreiptis į tos pačios markės naujų automobilių gamintojo – importuotojo atstovą Lietuvoje, kuris privalo suteikti informaciją dėl galimybių priduoti sunaikinti seną tos pačios markės automobilį.
      • Kaip atrodo Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas?

      ENTP tvarkymo taisyklių 1 priede nustatyta eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo forma. Užpildytą tokios formos pažymėjimą eksploatuoti netinkamos transporto priemonės apdorojimo įmonė turi išduoti transporto priemonės savininkui.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 7.

      Informacija apie paraiškų teikimą finansavimui pagal Klimato kaitos  programą gauti

      • Kur ir kada galima gauti informacijos apie paskelbtą kvietimą teikti paraiškas finansavimui pagal Klimato kaitos  programą? 

      • Informacija apie galiojančius ir planuojamus Klimato kaitos programos lėšomis įgyvendinamų priemonių ar projektų kvietimus ir paraiškų priėmimą yra skelbiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros svetainėje. 

      • Kokiems aplinkosauginiams projektams gali būti skiriamas finansavimas iš Klimato kaitos programos? 

      Pagrindinės finansavimo sritys pagal Klimato kaitos programą yra energetinio efektyvumo didinimas, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo skatinimas. Klimato kaitos programos lėšomis finansuojami projektai, kurie prisideda prie kiekybinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Finansinė parama taršių iškastinį kurą naudojančių šilumos gamybos įrenginių keitimui namų ūkiuose 

      Iš Klimato kaitos programos Aplinkos ministerija finansuoja taršių iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių (gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kt.) keitimą vienbučiuose, dvibučiuose, daugiabučiuose į efektyvų 5 klasės biokuro katilą, šilumos siurblį (žemė-vanduo), šilumos siurblį (vanduo-vanduo), šilumos siurblį (oras-vanduo), šilumos siurblį (oras-oras). Finansavimas teikiamas pagal 2020 m. balandžio 16 d. aplinkos ministro įsakymą Nr. D1-223 „Dėl Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims, diegiantiems atsinaujinančius energijos išteklius vieno ar dviejų butų gyvenamuosiuose namuose, pakeičiant iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Biokuras pagal Klimato kaitos programą yra netaršus kuras, todėl biokuro katilų keitimo į kitą kurą nefinansuojame. 

      Kasmet kvietimus teikti prašymus skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra. 

      • Kur galima rasti informacijos apie Aplinkos ministerijos teikiamą dvišalę paramą, įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo projektus, susijusius su klimato kaita? 

      Informacija apie kvietimus ir paraiškų priėmimą yra skelbiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros svetainėje bei Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. 

      Pretenduoti į dvišalę paramą turi teisę Lietuvos įmonės, ketinančios įgyvendinti  klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių projektus besivystančiose šalyse. Kiekvienais metais Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija skelbia projektų konkursą. Pareiškėjams keliami reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos 2015 m. spalio 16 d. aplinkos ministro įsakyme D1-749 „Dėl vystomojo bendradarbiavimo veiklos, finansuojamos iš klimato kaitos specialiosios programos lėšų, įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“. 

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 8.

      Vienkartiniai plastikiniai gaminiai, ženklinimas

      • Kokie pokyčiai, susiję su  mažinamu vienkartinio plastiko gaminių naudojimu, laukia nuo 2021 m. liepos 3 d? 

      Nuo 2021 m. liepos 3 d. įsigalios draudimas teikti valstybės rinkai kai kuriuos vienkartinius gaminius, jei juose yra bent truputis plastiko: stalo įrankius (šakutes, peilius, šaukštus, lazdeles), lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, kosmetinius krapštukus, iš išplėstojo politireninio putplasčio (EPS) pagamintą gėrimų tarą, EPS gėrimų puodelius, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, EPS maisto tarą, taip pat visus iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius. Draudimas nustatytas direktyvoje 2019/904, su kuria galite susipažinti čia.

      Be to, nuo liepos 3-osios turės būti paženklinti valstybės rinkai teikiami vienkartiniai plastikiniai gėrimų indeliai (įskaitant popierinius su plastiko sluoksniu ar priemaišomis), tabako gaminiai su plastikiniais filtrais ir atskirai parduodami plastikiniai tabako gaminių filtrai, vienkartiniai plastikiniai higieniniai įklotai, tamponai ir jų aplikatoriai, vienkartinės plastikinės drėgnosios servetėlės ir buitinės šluostės, kad vartotojai žinotų, kad juose yra plastiko ir kaip juos tvarkyti. Ženklinimo reikalavimai nustatyti reglamente 2020/2151, su kuriuo galite susipažinti čia, vektorinės piktogramos čia.

      Su Europos Komisijos gairėmis dėl priskyrimo vienkartiniams plastikiniams gaminiams galite susipažinti čia (atkreipiame dėmesį, kad vertimas į lietuvių kalbą turi netikslumų, dėl kurių ištaisymo kreiptasi į Europos Komisiją)

      Atnaujinta: 2022 01 13

    • 9.

      Finansinė parama šilumos gamybos įrenginių atnaujinimui namų ūkiuose. Aplinkos oro kokybės vertinimas

      • Finansinė parama šilumos gamybos įrenginių atnaujinimui namų ūkiuose. Kokie aplinkosauginiai kriterijai taikomi?

      Vadovaujantis Energetikos ministerijos patvirtintos priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, Aplinkos projektų valdymo agentūra administruoja paramos teikimą neefektyvių biokuro katilų keitimui į efektyvius kietojo biokuro katilus arba šilumos siurblius.
      Atsižvelgiant į tai, kad net aukščiausius aplinkosauginius standartus atitinkantys kietojo kuro katilai į aplinkos orą gali išmesti reikšmingą kiekį kietųjų dalelių ir kitų teršalų, vertinant pateiktas paraiškas (sudarant finansuotinų projektų eilę) šilumos siurblių įsirengimui numatyta skirti aukštesnį balą.
      Siekiant urbanizuotose teritorijose mažinti oro užterštumą kietosiomis dalelėmis, finansinės paramos skyrimas priklausys nuo šilumos gamybos įrenginio ir namų ūkio vietovės. Jei paramą gauti siekiančio namų ūkio registracijos vieta patenka į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą padidintos aplinkos oro taršos zoną, jam galės būti suteikiama finansinė parama tik neefektyvų kietojo biokuro katilą keičiant į lokalios teršalų emisijos neturinčius įrenginius, t. y. šilumos siurblius. Kitose zonose numatyta teikti finansinę paramą visiems atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems įrenginiams, įskaitant  kietojo biokuro katilus, tačiau šie turės atitikti 5 klasės efektyvumo ir emisijų išmetamų teršalų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012.
      Žemėlapius su padidintos aplinkos oro taršos zonomis ir jų naudojimosi aprašą galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje. Daugiau informacijos apie paramai gauti taikomus kriterijus galima rasti čia.

      • Kokiame teisės akte nustatyta, kas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje turi vertinti aplinkos oro kokybę?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, atsakinga už aplinkos oro kokybės vertinimo organizavimą, vertinimo kokybės užtikrinimą, minimalaus matavimų skaičiaus, įgalinančio gauti informaciją, reikalingą oro kokybei įvertinti, nustatymą, matavimų tikslumo užtikrinimą, aplinkos oro kokybės vertinimo metodų parinkimą ir kt., susijusius klausimus aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-279 (nuo 2016‑12‑31 įsigalioja aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596 nauja redakcija) paskirta Aplinkos apsaugos agentūra.

      • Kur galima rasti informaciją apie Lietuvos aplinkos oro kokybę ir leidžiamą aplinkos oro užterštumo lygį?

      Informaciją apie aplinkos oro kokybės vertinimo rezultatus, teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ataskaitas ta tema galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

      Atskirose oro kokybės tyrimo stotyse išmatuoto aplinkos oro užterštumo lygio duomenis galima rasti čia

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, aplinkos ore ribojamų teršalų sąrašą ir šių teršalų normas aplinkos ore tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 patvirtintos Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinos vertės, 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 ( nauja redakcija, 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469) – Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus sąrašas ir ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-585/V-611 – Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normos.

      • Ar visuomenė turi būti papildomai informuojama apie aplinkos oro kokybę, kuri neatitinka aplinkos oro kokybės normų?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. D1-803/V-1065 patvirtintas Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos aprašas. Nustatyta, kad aplinkos oro užterštumo normų viršijimo atvejais, informacija apie teršalų koncentraciją aplinkos ore tiesiogiai el. paštu teikiama apraše išvardintoms institucijoms, o taip pat suinteresuotoms organizacijoms, kurios susijusios su vartotojų apsauga, organizacijoms, kurios atstovauja pažeidžiamų gyventojų grupių interesams, kitoms panašioms organizacijoms, federacijoms ir kt. Apraše nustatyta, kad organizacijos, suinteresuotos aplinkos oro užterštumo normų viršijimo atvejais gauti informaciją, Aplinkos apsaugos agentūrai turi raštu pranešti el. pašto adresą (-us), kuriuo (-iais) pageidauja tokią informaciją gauti. Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, o taip pat Aplinkos apsaugos agentūros raštu buvo paskelbtas kvietimas tokias institucijas atsiliepti ir pateikti el. pašto adresus. Manytina, kad besidomintiems aplinkos oro kokybe tai padaryti ir dabar nevėlu.

      • Kokie teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimo modeliai ir kiti duomenys naudojami atliekant ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimą?

      Aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ (galutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui dokumentų rengėjai (toliau – veiklos vykdytojai) taiko pačių pasirinktą teršalų sklaidos skaičiavimo modelį, įsakymu nustatytus reikalavimus atitinkančius vietovės meteorologinius duomenis ir įvertina vietovės, kurioje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla (toliau – vietovė), foninio aplinkos oro užterštumo duomenis. Teršalų sklaidos skaičiavimo modelis pasirenkamas pagal Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas, patvirtintas aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 (galutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d.).

      Foninio aplinkos oro užterštumo duomenys naudojami vadovaujantis Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 (galutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d.). Vietovės foninio aplinkos oro užterštumo duomenis pagal veiklos vykdytojų prašymus vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis teikia Aplinkos apsaugos agentūra.

      • Ar grūdų augintojai, eksploatuojantys grūdų džiovyklas, privalo atlikti į aplinkos orą išmetamų teršalų inventorizaciją?

      Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 19 straipsnis nustato prievolę taršos šaltinių naudotojams tvarkyti taršos šaltinių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitą ir Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti ataskaitas. Šio straipsnio įgyvendinamasis teisės aktas – Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 (toliau – Inventorizacijos taisyklės; Inventorizacijos ataskaita), kurių 1 punkte nustatyta, kad jos privalomos taršos šaltinių naudotojams, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus, o 2 punkte išvardinti aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizavimo tikslai: nustatyti (patikslinti, tarp jų po įrenginio priėmimo į eksploataciją pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus) ūkinės veiklos objekto aplinkos oro taršos šaltinius bei jų parametrus, į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir jų sudėtį. Ūkinę grūdų džiovinimo veiklą vykdantys asmenys turi pagal Inventorizacijos taisykles apskaityti stacionarius aplinkos oro taršos šaltinius ir nustatyti (apskaičiuoti) iš jų į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį.

      • Ar Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taršos leidimų taisyklės, Taršos leidimas), 1 priedo 2.2 papunktyje nurodytas 0,5 MW kriterijus yra kurą deginančio įrenginio vieno kietuoju kuru kūrenamo katilo šiluminis našumas ar gali būti kelių kietuoju kuru kūrenamų katilų (pavyzdžiui dviejų po 0,3 MW ar keturių po 0,2 MW) šiluminių našumų suma?

      0,5 MW kriterijus taikomas vienam kietuoju kuru kūrenamam katilui.

      • Jeigu naudojamas kurą deginantis įrenginys, kuriame yra kietuoju kuru kūrenamas katilas, kurio kūryklos šiluminis našumas yra lygus arba didesnis negu 0,5 MW, bet nesiekia 20 MW, tačiau šis 0,5 MW kietuoju kuru kūrenamas katilas nuolat nenaudojamas (rezervinis), ar reikia tokiam kurą deginančiam įrenginiui turėti Taršos leidimą?

      Taip, turėti Taršos leidimą reikia.

      Siekiant mažinti administracinę naštą verslui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.) patikslinti ŪSAM nuostatų 7.5 ir 15.1 papunkčiai bei papildytas 13 punktas. Įsigaliojus pakeitimams, ūkio subjektai, kurie eksploatuoja kurą deginančius įrenginius, kurių nominali šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 1 MW, bet nesiekia 50 MW ir kurių eksploatavimui taikomos LAND 43-2013 (nepriklausomai, reikia ar nereikia turėti taršos leidimą), taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringą vykdys ne pagal ŪSAM nuostatų 13 punkte nurodytą monitoringo programą, bet pagal LAND 43-2013 nustatytus išmetamų teršalų ribinės vertės laikymosi kontrolės reikalavimus ir ŪSAM nuostatų 21, 22, 23 ir 24 punktuose nustatytus bendrus aplinkos monitoringo vykdymo, tyrimų ir matavimų kokybės užtikrinimo reikalavimus. Pažymėtina, kad iš šių įrenginių išmetamų teršalų monitoringą vykdyti ne pagal monitoringo programą bus galima tais atvejais, kai ūkio subjektui pagal ŪSAM nuostatus nereikia rengti monitoringo programos dėl nuotekų išleidimo ir (ar) poveikio paviršiniam ar požeminiam vandeniui.

      Veiklos vykdytojams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka privalo turėti leidimą, pareiga tvarkyti į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitą ir teikti Aplinkos apsaugos agentūrai šios apskaitos ataskaitas nustatyta Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408.

      • Ar veiklos vykdytojas, eksploatuojantis mažesnės kaip 20 MW nominalios šiluminės galios kurą deginantį įrenginį ir turintis nustatyta tvarka išduotą taršos leidimą, turi taip pat rengti ir teikti Aplinkos apsaugos agentūrai metinę ataskaitą pagal LAND 43-2013 31 punktą?

      Vadovaujantis Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-244 „Dėl Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013 patvirtinimo“, 34 punktu, veiklos vykdytojai, eksploatuojantys kurą deginančius įrenginius, kuriems eksploatuoti pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, reikia turėti taršos leidimą, LAND 43-2013 31 punkte nurodytas ataskaitas turės rengti ir teikti vadovaudamiesi tik Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 „Dėl Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

      • Ar į Specialiųjų reikalavimų dideliems kurą deginantiems įrenginiams, patvirtintų LR aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-240 (toliau – Specialieji reikalavimai), taikymo sritį patenka kurą deginantis įrenginys, kurį sudaro pvz. 4 katilai po 14 MW, 1 katilas 16 MW ir iš jų išmetamosios dujos šalinamos per bendrą kaminą? Kokia šio įrenginio bendra vardinė (nominali) šiluminė galia ir kokios išmetamų teršalų ribinės vertės šiam įrenginiui taikomos?

      Specialieji reikalavimai taikomi kurą deginantiems įrenginiams (toliau – KDĮ), kurių bendra nominali (vardinė) šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 50 MW, nepriklausomai nuo naudojamo kuro rūšies. Jeigu iš dviejų arba daugiau atskirų KDĮ išmetamosios dujos šalinamos per bendrą kaminą, tokių KDĮ junginys laikomas vienu KDĮ, o apskaičiuojant bendrą jo nominalią šiluminę galią atskirų KDĮ pajėgumai sudedami. Į KDĮ junginio bendrą nominalią šiluminę galią neįskaičiuojama atskirų KDĮ, kurių nominali šiluminė galia yra mažesnė nei 15 MW, šiluminė galia. Pateikto pavyzdžio atveju, pagal Specialiuosius reikalavimus KDĮ junginio bendra vardinė (nominali) šiluminė galia yra tik 16 MW (visi po 14 MW neįskaitomi) ir jis nepatenka į Specialiųjų reikalavimų taikymo sritį. (Daugiau KDĮ bendros nominalios šiluminė galios apskaičiavimo pavyzdžių galima rasti Europos Komisijos parengtose skaidrėse „Kurą deginančių įrenginių jungimo taisyklės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (III skyrius ir I priedas)“ adresu http://www.am.lt/VI/index.php#a/16894). Tačiau toks KDĮ junginys patenka į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (toliau – TIPK taisyklės), taikymo sritį, nes pagal TIPK taisykles šio KDĮ junginio bendra vardinė (nominali) šiluminė galia yra 72 MW (14+14+14+14+16=72). Dėl to iš šio 72 MW KDĮ junginio išmetamų teršalų ribinės vertės TIPK leidime turėtų būti nustatytos laikantis TIPK taisyklių nuostatų, ypač jų 17.2 punkto, t. y. išmetamųjų teršalų ribinės vertės turėtų būti nustatytos vadovaujantis Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadomis. Atvejais, kai taikant GPGB būtų pažeidžiamos aplinkos kokybės normos, kompetentinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra), vadovaudamasi TIPK taisyklių nuostatomis, TIPK leidime turėtų nustatyti papildomus reikalavimus (sąlygas), kad įrenginys būtų eksploatuojamas nepažeidžiant aplinkos kokybės normų. GPGB raidą stebi ir informaciją apie naujas arba atnaujintas GPGB išvadas renka ir skelbia suinteresuotajai visuomenei Aplinkos apsaugos agentūra.

      • Ar yra reikalavimai neteršti už įmonės teritorijos ribų?

      1) 2020 m. pakeitus LR aplinkos apsaugos įstatymą, nuo 2022-01-01 įsigalioja pakeista 19 straipsnio redakcija, kurioje nustatyta: „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.“

      2) Galiojančio LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad „Fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų“, „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų.“

      3) 2020 m. lapkričio 11 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-682 patvirtinti Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas. Reikalavimai taikomi ūkinės veiklos vykdytojams, kurių veikla susijusi su palaidų kietųjų medžiagų laikymu, krova ar vežimu. Palaidos kietosios medžiagos – tai birios, nesupakuotos kieto pavidalo medžiagos, kurios gali dulkėti jas laikant, vežant ar kraunant. Tokios medžiagos gali būti: kietasis biokuras, kuro durpės, akmens anglys, metalų rūda, koksas, mineralinės trąšos, smulkintas metalo laužas, statybinės medžiagos (keramzitas, skalda, smėlis, žvyras, anhidritas ir kt.), statybinės atliekos, maistinės ir pašarinės medžiagos, pelenai, suodžiai, šlakas ir kt. Medžiagų laikymui, krovai reikalavimai taikomi atsižvelgiant į medžiagos dispersiškumo klasę (medžiagų priskyrimas dispersiškumo klasėms pateiktas  Reikalavimų priede; medžiagos, nenurodytos priede, laikomos mažo dispersiškumo medžiagomis). Veiklai su didelio dispersiškumo medžiagomis taikomi griežtesni reikalavimai. Veiklos vykdytojai turi taikyti priemones dulkėjimui sumažinti – atvirose aikštelėse laikomas medžiagas apdengti, drėkinti, apsaugoti nuo vėjo, riboti kaupų aukštį, naudoti dulkių sugaudymo įrangą, uždaro tipo konvejerius, krauti sandariu griebtuvu, pilti iš griebtuvo ar krautuvo kuo lėčiau, kuo arčiau kaupo, kuo mažiau kartų perkrauti iš vietos į vietą, uždengti laikant transporto priemonėse ir vežant, plauti arba valyti transporto priemonių padangas, gyvenamojoje vietovėje nekeliant papildomo dulkėjimo, valyti medžiagomis užterštus kieta danga padengtus kelius ir kt.

      • Ar Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas, patvirtinti LR aplinkos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-682, vienodai taikomi naujoms ir esamoms veikloms?

      Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas įsigalioja 2021 m. kovo 1 d. ir pradedami taikyti veiklos vykdytojams, pradedantiems vykdyti naują veiklą. Vykdantiems veiklą veiklos vykdytojams jie pradedami taikyti 2021 m. gegužės 1 d., išskyrus Reikalavimų 9 punktą, kurio taikymas atidėtas iki 2024 m. sausio 1 d. Reikalavimų taikymas pavaizduotas schemoje.

      Nauja veikla su didelio dispersiškumo (labai dulkančiomis) medžiagomis urbanizuotose teritorijose (miestuose, miesteliuose ir kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose) turės būti vykdoma uždaroje patalpoje arba kitu uždaru būdu. Tais atvejais, kai uždaroje patalpoje ar kitu uždaru būdu laikyti medžiagų negalima dėl jų fizikinių ar cheminių savybių, veikla galės būti vykdoma atviroje aikštelėje, tačiau turės būti taikoma daugiau Reikalavimuose nurodytų priemonių dulkėjimui riboti.

      Nauja veikla su mažo dispersiškumo (mažiau dulkančiomis) medžiagomis ir nauja veikla neurbanizuotose teritorijose su didelio dispersiškumo medžiagomis galės būti vykdoma atviroje aikštelėje sklype, kurio riba nutolusi didesniu kaip 100 m atstumu iki gyvenamojo pastato, negyvenamojo (viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, religinės ar kitos (sodų) paskirties) pastato ar inžinerinio statinio (žaidimams (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai) atvirame ore naudojamo sporto aikštyno, įrengtos vaikų žaidimo, sporto aikštelės) (toliau – statiniai).

      Esamai veiklai numatytas pasiruošimo etapas Reikalavimų 9 punkto taikymui. Iki 2024 m. sausio 1 d. atviroje aikštelėje vykdoma esama veikla su didelio dispersiškumo  medžiagomis urbanizuotose teritorijose turės būti perkelta į uždaras patalpas ar vykdoma kitu uždaru būdu, o esama veikla su mažo dispersiškumo medžiagomis ir esama veikla su didelio dispersiškumo medžiagomis neurbanizuotose teritorijose galės būti vykdoma atviroje aikštelėje sklype, kurio riba nutolusi didesniu kaip 100 m atstumu iki nurodytų statinių, arba didžiausiu galimu atstumu nuo statinių (jei sklype užtikrinti 100 m atstumo iki statinių neįmanoma). 

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 10.

      Reikalavimai dirbtiniam vandens telkiniui įsirengti. Požeminio vandens išteklių naudojimas, plaukiojimo reglamentavimas.

      • Kokie reikalavimai norint nuosavame žemės sklype įsirengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį?

      Kūdrai, dirbtiniam nepratekamam paviršiniam vandens telkiniui, įrengti nereikia jokių leidimų, o derinimo procedūros priklauso nuo kūdros dydžio – ar ji didesnė negu 10 arų, taip pat nuo vietos – ar ji yra saugomoje teritorijoje, karstiniame regione ir pan.

      Vietas, kur draudžiama įrengti kūdrą, nustato Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Tai pelkių ir šaltinynų teritorijos, nenaudojami naudingųjų iškasenų telkiniai, natūralios pievos ir akmenynai, miško žemė ir kt.

      Vienas svarbesnių reikalavimų įrengiant kūdrą – užtikrinti, kad nebūtų iškirsti saugotini medžiai. Šiuo tikslu nustatyti atstumai iki jų. Kūdros kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Privalu laikytis ir kitų reikalavimų – užtikrinti, kad nebūtų sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės, pažeistos melioracijos sistemos ir statiniai.

      Kūdroms nuo taršos apsaugoti yra nustatyti privalomi mažiausi atstumai iki netoliese esančių potencialiai taršių objektų – tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kt. Nuo tokio objekto iki kūdros kranto linijos turi būti ne mažiau kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamos kūdros iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar panašių objektų gali būti ir mažesnis – privalomas mažiausias atstumas yra 5 metrai.

      Prieš įrengiant kūdrą reikia numatyti, kaip bus panaudotas iškastas gruntas, nes įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti ar kitaip perleisti. Jie turi būti panaudoti reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms atkurti tame žemės sklype, kuriame įrengta kūdra.

      Planuojant įrengti kūdrą karstiniame regione, privalu apie tai raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybą. Jeigu įrengti kūdrą ketinama valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, jos vietą reikia suderinti su tokios saugomos teritorijos direkcija. Norint įrengti kūdrą melioruotoje žemėje, jos vietą reikia suderinti su savivaldybe, kuri valdo ir naudoja valstybei priklausančius melioracijos statinius.

      POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS, APSAUGA IR VALDYMAS

      Požeminio vandens išteklių naudojimo tvarka:

      • Atmintinė įsirengiant gėlo požeminio vandens gavybai skirtą gręžinį (toliau – gręžinys):

      Teikiama paraiška savivaldybės institucijai.

      Teigiama savivaldybės išvada yra pagrindas rengti gręžinio projektą

      Gręžinio projektą rengti gali tik asmenys, turintys Lietuvos geologijos tarnybos prie AM (toliau – Tarnyba) išduotą leidimą tirti žemės gelmes. Patikrinti, ar asmuo turi tokį leidimą, galima čia.

      Vadovaujantis parengtu gręžinio projektu (kurio pasirašyta kopija pateikiama gręžinio užsakovui) įrengiamas gręžinys. SVARBU tam tikrai atvejais, kurie nurodyti Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos apraše, prieš gręžinio įrengimą gręžinio projektas teikiamas derinti Tarnybai.

      Gręžinį galima naudoti, tik turint Tarnybos išduotą gręžinio pasą, kuris reiškia, kad gręžinys yra užregistruotas Žemės gelmių registre.

      • Kada reikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius?

      nereikalingas – a) jei požeminio vandens ištekliai nenaudojami ūkinėje komercinėje veikloje ir b) jei išgaunama (planuojama išgauti) iki 10 m3 vandens per parą. Taip pat, c) jei žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna (planuoja išgauti) iki 99 m3/p vandens;

      reikalingas – a) jei požeminio vandens ištekliai naudojami vykdant ūkinę komercinę veiklą (leidimas reikalingas nuo 0 m3/p) arba b) jei išgaunama (planuojama išgauti) 10 ir daugiau m3 vandens per parą arba c) jei žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna (planuoja išgauti) 100 ir daugiau m3 vandens per parą.

      • Kas išduoda leidimus naudoti požeminio vandens išteklius? Leidimus, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, išduoda Tarnyba. Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, pateikus Tarnybai reikiamus dokumentus. Čia galite rasti sąrašą įmonių, turinčių leidimą naudoti požeminio vandens išteklius.

      SVARBU: požeminio vandens išteklius galima naudoti turint iki 2014 m. išduotą Taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimą, jei TIPK LEIDIMŲ SĄLYGŲ dalyje (o ne bendrojoje TIPK leidimo dalyje, kurioje aprašyta veikla) įrašyta požeminio vandens paėmimo veikla ir, pagal vėlesnius teisės aktų reikalavimus keičiant TIPK leidimą, požeminio vandens naudojimo sąlygos nesikeitė. Keičiant TIPK leidimą į Taršos leidimą (TL) norint toliau naudoti požeminio vandens išteklius būtina gauti Tarnybos išduodama leidimą.

      • Kada privaloma atlikti požeminio vandens išteklių aprobavimą (įvertinimą)?

      Požeminio vandens ištekliai turi būti aprobuoti, jeigu tenkinama bent viena iš sąlygų (iš esmės tuomet, kai požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas): a) iš vandenvietės išgaunama vidutiniškai daugiau kaip 10 m3 vandens per parą, b) vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų, c) kai vanduo naudojamas ūkinei komercinei veiklai. Išteklių aprobavimas yra viena iš sąlygų leidimo naudoti požeminio vandens išteklius išdavimui. Reikalavimas aprobuoti išteklius taikomas tiek veikiančioms, tiek ir naujai projektuojamoms vandenvietėms.
      SVARBU: išteklių įvertinimo tikslas yra nustatyti konkrečios vandenvietės (gręžinio) racionalų eksploatacijos režimą, užtikrinantį jų apsaugą nuo išsekimo bei užteršimo (tai ypač aktualu klimato kaitos fone). Išteklių aprobavimas parodo, ar išgaunamo vandens kiekis neviršija natūraliai atsinaujinančios išteklių dalies, neblogina požeminio vandens kokybės, netrikdo paviršiaus ir vandens ekosistemų funkcionavimo, nesukelia nepatogumų kitiems požeminio vandens vartotojams.

      • Kam numatyta prievolė mokėti mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius?

      Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nurodyta, kad mokesčio mokėtojas yra asmuo, išgaunantis požeminio vandens išteklius, kuriems išgauti reikalingas leidimas. Mokesčių už vandenį tarifai nustatyti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede, mokestis mokamas už išgautą išteklių kiekį.
      SVARBU: mokesčiu siekiama skatinti išteklius naudoti racionaliai.

      • Kur nustatoma vandenvietės apsaugos zona?

      Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos apraše nurodyta, kad aplink kiekvieną gręžinį nustatoma vandenvietės apsaugos zona (toliau – VAZ). VAZ aplink gręžinį, kuris skirtas apsirūpinti požeminio vandens ištekliais namų ūkio reikmėms, visada nustatomas 5 m aplink gręžinį, tačiau, atvejais, kai požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, VAZ yra modeliuojama (projektas derinamas su Tarnyba!) ir nustatoma leidimo, naudoti požeminio vandens išteklius, išdavimo metu.

      • Kada privalu vykdyti išgaunamų požeminio vandens išteklių apskaitą?

      Atvejais, kai požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas arba, kai išgaunama (planuojama išgauti) 10 ir daugiau m3 požeminio vandens per parą, privalu vykdyti požeminio vandens išteklių apskaitą ir vadovaujantis Požeminio vandens gavybos metinės ataskaitos 1-PV forma ir Informacijos dėl požeminio vandens gavybos duomenų teikimo ir požeminio vandens gavybos metinės ataskaitos 1-PV pildymo instrukcijomis, teikti Tarnybai metines ataskaitas apie požeminio vandens išteklių išgavimą.

      • Kur nurodyta kada privalu vykdyti požeminio vandens stebėseną?

      Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatose nurodytos veiklos ir kriterijai, kada privaloma vykdyti išteklių stebėseną.
      SVARBU: Atsakymus į smulkesnius praktinius klausimus susijusius su požeminio vandens išteklių naudojimu, tyrimu ir kt. galite rasti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos D.U.K. skiltyje.

      PLAUKIOJIMAS PLAUKIOJIMO PRIEMONĖMIS

      • Kokie teisės aktai reglamentuoja plaukiojimą?

      Aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reglamentuotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. Nr. D1-187 įsakymu DĖL APLINKOSAUGOS SĄLYGŲ PLAUKIOTI VANDENS TELKINIUOSE PLAUKIOJIMO PRIEMONĖMIS IR VANDENS TELKINIŲ, KURIUOSE PLAUKIOJIMAS TAM TIKROMIS PLAUKIOJIMO PRIEMONĖMIS DRAUDŽIAMAS AR RIBOJAMAS, SĄRAŠO PATVIRTINIMO;

      Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 11.

      Paviršinių (lietaus), buitinių nuotekų reglamentavimas.

       

      • Ar galima lietaus vandens nuo stogo nuvedimą nuvesti į greta tekantį upelį? Ir ar iš nuotekų valymo įrenginio filtruojamas vanduo gali keliauti į tą patį upelį?

      Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų

      Vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, nuostatomis, paviršinės (lietaus) nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (pvz., pastatų stogai), gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ IV skyriaus nuostatas, jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. Kai nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

      Dėl buitinių nuotekų

      Visos išleidžiamos nuotekos turi atitikti Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – Reglamentas), nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis Reglamento nuostatomis, prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, individualiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Nevalytos buitinės nuotekos negali būti išleidžiamos į gamtinę aplinką. Nuotekų (išvalytų iki nustatytų reikalavimų)  išleidimo į aplinką vietos turi būti parenkamos taip, kad jų neigiamas poveikis aplinkai būtų kiek įmanoma mažesnis (pvz., užtikrinant mažiausią geriamojo vandens šaltinių teršimo pavojų, pasirenkant mažiausiai jautrų poveikiui nuotekų priimtuvą (prioriteto tvarka: upės, kanalai, infiltracija į gruntą, tvenkiniai, dirbtiniai nepratekami vandens telkiniai), nuotekų išleidimą numatant kiek įmanoma toliau nuo kitų vandens išteklių naudotojų, rekreacijai skirtų bei kitų žmonių buvimo vietų). 

      • Kokie įstatymai reglamentuoja maisto gamybos įmonėms būtina riebalų gaudyklių įrengimą? Taip pat įdomu, kokie reikalavaimai keliami riebalų gaudiklio valymo parametrams?

      Į aplinką išleidžiamų nuotekų kokybę reglamentuoja Nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas LR aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau - Reglamentas). Riebalų didžiausia leidžiama koncentracija nustatyta Reglamento 2 priedo B dalyje esančioje lentelėje ir yra 10 mg/l. Siekiant užtikrinti šį reikalavimą ir atsižvelgiant į maisto pramonės specifiką, praktiškai visuomet reikalingos riebalų gaudyklės.

      Jeigu maisto pramonės nuotekas planuojama išleisti į miesto nuotekų surinkimo sistemą, būtina kreiptis į šios sistemos valdytoją ir sudaryti nuotekų tvarkymo sutartį, kurioje nuotekų sistemos valdytojas turi teisę nustatyti reikalavimą prieš išleidžiant nuotekas į tinklus, jas apvalyti, pvz. nuo riebalų.

      Riebalų gaudyklės yra įtrauktos į reglamentuojamų statybos produktų sąrašą (LR aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. D1-601  „Dėl Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ 16.11 p.). Todėl šie įrenginiai prieš tiekiant juos į rinką turi būti nustatyta tvarka išbandyti ir paženklinti  CE ženklu.

      Konkretaus objekto poreikius (nuotekų kiekis, užterštumas, reikalingas išvalymas ir kt.) atitinkantį įrenginį Jums gali suprojektuoti tokią teisę turintis asmuo arba suprojektuoti/parinkti įrenginių gamintojas/tiekėjas. Šie asmenys atsako už tai, kad įrenginys atitiktų objekto poreikius ir būtų teisės aktų nustatyta tvarka įteisintas įrenginio tiekimas rinkai.

      Rekomenduojama įsigyjant, arba (pagal situaciją) projektuojant valymo įrenginius, sutartiniu pagrindu užsitikrinti, kad pardavėjas, projektuotojas, gamintojas (priklausomai nuo to kokiu būdu įsigyjate valymo įrenginį) garantuoja, kad valymo įrenginys užtikrins Reglamente arba nuotekų tvarkymo sutartyje nustatytus reikalavimus išleidžiamoms nuotekoms.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 12.

      Žvejybos leidimai ir kur juos įsigyti. Leidimo atsisiuntimas ALIS. Leidimas užsienio piliečiui

      • Kokie yra žvejybos leidimai ir kur juos įsigyti?

      Žvejo mėgėjo bilietas – su juo galima žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose telkiniuose, kuriuose nevykdoma limituota žvejyba. Įsigyti galima per ALIS (alisas.lt), Perlo terminale, Maxima kasoje.

      Leidimas žvejybai  išnuomotame vandens telkinyje – su juo galima žvejoti viename konkrečiame valstybiniame išnuomotame telkinyje, kuriame nevykdoma limituota žvejyba. Įsigyti galima per ALIS (alisas.lt), arba tiesiai iš nuomininko.

      Žvejo mėgėjo kortelė – su ja žvejojama valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba. Įsigyti galima per ALIS (alisas.lt) arba Perlo terminale.

       

      • Ar galima nupirkti žvejybos leidimą kitam asmeniui?

      Per ALIS galima nupirkti žvejybos leidimą kitam asmeniui, išskyrus žvejo mėgėjo kortelę lašišoms ir šlakiams. Perlo terminale, Maxima parduotuvėse galima visų tipų leidimus užsakyti kitam asmeniui, nurodžius jo asmens duomenis.

       

      • Kur atsisiųsti įsigytą ALIS leidimą?

      Prisijungus prie ALIS (pradinio lango (alisas.lt) viršutiniame dešiniajame kampe spausti „prisijungti“), sau įsigytus leidimus rasite rubrikoje „Mano leidimai“. Sau arba kitam asmeniui pirktą leidimą galima atsisiųsti alisas.lt pasirinkus norimą leidimo tipą ir „Atsisiųsti", - reikės nurodyti leidimo numerį, žvejo vardą ir pavardę.

       

      • Ar galima įsigyti leidimą žvejybai keliuose išnuomotame vandens telkiniuose?

      Per ALIS įsigytas leidimas galioja tik viename išnuomotame vandens telkinyje. Vandens telkinio nuomininkas gali leisti su vienu leidimu žvejoti visuose ar keliuose jo nuomojamuose vandens telkiniuose, dėl tokios galimybės reikėtų susisiekti su nuomininku.

       

      • Kur rasti informaciją apie mėgėjų žvejybos leidimų kainas?

      Kainos nustatytos Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 11 str. :

      https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.11BAD851321B/asr

       

      • Kaip pasirinkti žvejybos leidimo galiojimo laiką?

      Užsisakant ALIS leidimą, leidimo galiojimo laikas gali būti pasirenkamas valandų tikslumu, jis nurodomas ant leidimo. Leidimų galiojimo pradžią galima pasirinkti nurodant bet kurią einamųjų kalendorinių metų dieną. Kitų platintojų išduodamų mėgėjų žvejybos leidimų galiojimo laikas skaičiuojamas nuo leidimo išdavimo ir yra nurodomas leidime.

       

      • Kur kreiptis pametus ar sunaikinus leidimą?

      ALIS visų tipų leidimus galima bet kada atsispausdinti, nes jų duomenys saugomi el. erdvėje, be to nebūtina žvejybos vietoje turėti popierinį ALIS žvejybos leidimą (išskyrus žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai), užtenka žinoti jo numerį ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kitų platintojų išduotus leidimus privaloma turėti žvejybos vietoje, pametus ar sunaikinus tokį leidimą, turėtumėte kreiptis į leidimą išdavusį platintoją, kuris išduos dublikatą arba pažymą apie atliktą įmoką, su kuriais galėsite žvejoti.

       

      • Kaip įsigyti leidimus užsieniečiams?

      Jei užsienio šalies pilietis nesinaudoja Lietuvoje veikiančių bankų paslaugomis, per ALIS žvejybos leidimus jam gali nupirkti Lietuvos pilietis, leidimo užsakymo metu pažymėjęs, kad leidimas bus išduodamas ne Lietuvos Respublikos piliečiui,  tuomet vietoje asmens kodo nurodęs užsieniečio gimimo datą. Užsienio šalių piliečiai taip pat gali įsigyti leidimus Perlo terminale, jie terminalo operatorei turėtų nurodyti savo gimimo datą, informuoti, kokio leidimo nori, kada pageidauja žvejoti.

       

      • Kokio leidimo reikia žvejybai Nemuno deltoje?

      Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje (http://www.nemunodelta.lt/16912/virsutinis.htm)  organizuojama limituota žvejyba, todėl žvejybai reikalinga žvejo mėgėjo kortelė. Per ALIS ją galima įsigyti pasirinkus „L06.1 – žvejo mėgėjo kortelė“, nurodžius vandens telkinį „Nemunas“, žvejybos vietą – Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniai“. Kortelę taip pat galima įsigyti iš kitų platintojų.

       

      • Kaip sužinoti ar vandens telkinys išnuomotas?

      Tinklalapyje alisas.lt reikia pasirinkti "L05.2 Mėgėjų žvejybos leidimas (išnuomotiems telkiniams)“, tuomet "Užsakyti". Pasirinkus rajoną matysite jame esančius išnuomotus vandens telkinius, išskyrus tuos, kuriuose organizuojama limituota žvejyba. Išnuomotų vandens telkinių sąrašą, su informacija, kuriuose vandens telkiniuose organizuojama limituota žvejyba, galite rasti alisas.lt pasirinkę "Viešoji informacija" ir "L03 leidimų naudoti žvejybos plotą duomenys".

       

      • Kur skelbiama informacija apie išnuomotus vandens telkinius, kuriuose organizuojama limituota žvejyba?

      Tokių telkinių sąrašas ir žvejybos sąlygos skelbiami Aplinkos ministerijos tinklalapyje: http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/zvejyba/megeju-zvejyba/limituota-zvejyba-isnuomotuose-vandens-telkiniuose

      Leidimus limituotai žvejybai galima įsigyti alis.am.lt, pasirinkus „L06.1-žvejo mėgėjo kortelė“ arba tiesiai iš vandens telkinio nuomininko.

      Išnuomotų vandens telkinių sąrašą, su informacija, kuriuose vandens telkiniuose organizuojama limituota žvejyba, taip pat galite rasti alisas.lt pasirinkę "Viešoji informacija" ir "L03 leidimų naudoti žvejybos plotą duomenys".

       

      • Kur rasti mėgėjų žvejybą reguliuojančius teisės aktus?

      Naujausias teisės aktų redakcijas patogiausia rasti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų registre:

      https://www.e-tar.lt/portal/

      Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės:

      https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.FEC90E6937D4/asr

      Limituotos žvejybos reguliavimo tvarkos aprašas:

      https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.7471BC0A7964/asr

      Mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarka:

      https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4569E9FCE23E/asr

      Informacija taip pat skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje:

      http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/zvejyba/megeju-zvejyba

       

      • Kas turi nemokamos žvejybos teisę ir kokiuose vandens telkiniuose?

      Nemokamai (be mėgėjų žvejybos leidimų) žvejoti gali:

      • valstybinio socialinio draudimo pensininkai (negalioja gaunantiems pareigūnų ir karių pensijas);
      • neįgalieji (nedarbingumo lygis nesvarbus, svarbu turėti žvejybos vietoje neįgaliojo pažymėjimą);
      • vaikai iki 16 m.

      Turintieji nemokamą žvejybos teisę be leidimų gali žvejoti visur, išskyrus privačius dirbtinius vandens telkinius.

      Visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba ir privačiuose ežeruose šie asmenys gali žvejoti lygiomis teisėmis, kaip ir įsigiję leidimus asmenys. Telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba gali būti papildomų ribojimų žvejojantiems be leidimų.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 13.

      Gamtos, biologinės įvairovės apsauga. Saugomos, invazinės rūšys. Ekosisteminės paslaugos

       

      GAMTOS APSAUGA

      • Kaip reglamentuojamos nakvynių kemperiuose galimybės (ar galima, pvz., nakvoti bet kurioje saugioje (eismo saugumo, Kelių eismo taisyklių atžvilgiu) vietoje), kurioje nėra atitinkamų draudžiamų kelio ženklų, ne saugomose teritorijose?

      Nakvynės kemperiuose  ne saugomose teritorijose nėra reglamentuotos  atskiru aplinkos ministro valdymo sričiai  priskirtu teisės aktu.  Lankymosi miške  taisyklių, patvirtintų 2013 m. lapkričio 15 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-849, 6 punktas numato, kad fiziniai asmenys apsistoti poilsiui miškuose gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose).

      Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 28 str. kemperius draudžiama statyti, laikyti magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose.

      Saugomose teritorijose kemperius  galima statyti/nakvoti juose tik kempinguose.

      Manome, kad  iš esmės kemperių sustojimui/stovėjimui taikomos Kelių eismo taisyklės, kemperiui kaip transporto priemonei nedraudžiama važiuoti, pavyzdžiui, miško keliais, prie jų sustoti taip, kad nebūtų trukdomas pravažiavimas miško keliu kitoms transporto priemonėms.

      Vengiant konfliktinių situacijų, geriau suderinti kemperio stovėjimą, nakvynę jame  su privačios žemės savininku, jeigu planuojama apsistoti/nakvoti privačioje žemėje.

      Apsistojus nakvynei, reiktų laikytis aplinkosaugos reikalavimų: nešiukšlinti, nepilti bet kur kemperio talpyklų  turinio, laikytis transporto priemonių statymo nuo vandens telkinių atstumo, ir kt.

      Atskirose savivaldybėse gali būti nustatytos tose savivaldybėse taikomos kemperių statymo/nakvynės juose taisyklės.

      Manome, kad visgi geriausias sprendimas nakvoti kemperiuose būtų tam skirtose vietose - būtent kempinguose.

      BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGA

      • Kas yra biologinė įvairovė?

      Biologinę įvairovę sudaro visų gyvų organizmų rūšių, gyvenančių sausumos, paviršinių vandenų bei kitose ekosistemose visuma, jų buveinės, taip pat genetinė įvairovė. Lietuvos biologinę įvairovę rūšių lygmenyje sudaro virš 20 000 gyvūnų, 6 000 grybų, 1 800 augalų rūšių.

      • Kokie teisės aktai reglamentuoja biologinės įvairovės apsaugą Lietuvoje?

      Įgyvendinant Biologinės įvairovės konvenciją, Lietuva jos nuostatas integravo į nacionalinius teisės aktus: Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymą, Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymą, Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ir juos lydinčius teisės aktus ir kitus teisės aktus. Aplinkos ministras 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-12 patvirtino Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų planą.

      Aplinkos ministerijoje biologinės įvairovės apsaugos klausimus pagal nuostatuose apibrėžtą kompetenciją koordinuoja Gamtos apsaugos politikos grupė.

      • Kokius tarptautinius susitarimus dėl biologinės įvairovės yra ratifikavusi Lietuva?

      Lietuvos Respublika 1992 m. birželio 5 d. Rio de Žaneire pasirašė Biologinės įvairovės konvenciją (angl. Convention on Biological Diversity, CBD), kurią 1995 m. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas. Kiti svarbūs tarptautiniai susitarimai, kurių narė yra ir Lietuva:

      • Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (Berno konvencija)
      • Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES)
      • Susitarimas dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose, Šiaurės Rytų Atlante bei Airijos jūroje (ASCOBANS)
      • Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija (Bonos konvencija)
      • Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (AEWA)
      • Susitarimas dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje (EUROBATS)
      • Tarptautinė konvencija dėl banginių medžioklės reguliavimo
      • Tarpvyriausybinė platforma dėl biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų (IPBES)  

      SAUGOMOS RŪŠYS

      • Kokios rūšys yra saugomos Lietuvoje?

      Pagal LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų, augalų arba grybų rūšis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje.

      • LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas
      • Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašas
      • Kas yra Saugomų rūšių informacinė sistema (SRIS)?

      Saugomų rūšių informacinės sistemos (toliau – Sistemos) tikslas – duomenų apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes surinkimas, sisteminimas ir pateikimas suinteresuotiesiems asmenims, užtikrinant duomenų ir informacijos apie saugomas rūšis viešumą. Sistemoje kaupiami lietuviškas ir lotyniškas rūšies pavadinimas, sistematinė padėtis, priskyrimas tam tikrai nacionalinei ar tarptautinei saugomų rūšių kategorijai ir kt. Sistemoje sukaupti duomenys naudojami praktinės gamtosaugos veiklose. Prisijungti prie SRIS.

      INVAZINĖS RŪŠYS

      • Kas yra invazinės rūšys?

      Svetimžemėmis laikomos tokios rūšys, kurios į tam tikrą teritoriją dėl žmonių veiklos pateko atsitiktinai, išplito iš introdukcijos vietų arba kitų teritorijų, į kurias buvo patekusios dėl žmonių veiklos. Tokios svetimžemės rūšys, kurios tam tikroje teritorijoje be tiesioginės žmonių įtakos (arba nepaisant žmonių pastangų jas išnaikinti) sudaro ilgalaikes, nuolat atsinaujinančias populiacijas ir įsikuria antropogeninėse, pusiau natūraliose arba natūraliose buveinėse, vadinamos natūralizavusiomis rūšimis. Jeigu svetimžemė natūralizavusi rūšis palieka daug palikuonių, sparčiai plinta ir daro žalą ekosistemoms, ekonomikai ir (arba) kenkia žmonių sveikatai, ji laikoma invazine rūšimi.

      Lietuvos ir Europos mokslininkų nuomone, invazinės gyvūnų ar augalų rūšys pasaulyje daro didelę žalą ne tik biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai, žmogaus sveikatai, todėl būtina mažinti ir kontroliuoti invazinių rūšių plitimą.

      • Kokios rūšys Lietuvoje yra laikomos invazinėmis?

      Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše (patvirtintas 2016 m. lapkričio 28 d.) šiuo metu yra įrašytos 35 rūšys: 17 gyvūnų rūšių (2 moliuskų, 5 vėžiagyvių, 2 žuvų, 2 roplių, 1 paukščių, 5 žinduolių) ir 18 augalų rūšių.

      Daugiau informacijos apie svarbiausias invazines rūšis (Sasnovskio barštį, Gausialapį lubiną, Rainuotąjį vėžį, rykštenę, Luzitaninį arioną) rasite ČIA.

      • Apie invazinių krūmų ir medžių naikinimą

      Vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka, invazinių rūšių naikinimas privačiame ar išnuomotame žemės sklype gali būti vykdomas apie tai informavus žemės savininką ar naudotoją, valstybei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, informavus žemės valdytoją. Žemės savininką, naudotoją ar valdytoją apie jų žemėje numatomas Invazinių rūšių naikinimo priemones informuoti raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki naikinimo pradžios.

      Daugiau informacijos rasite ČIA.

      EKOSISTEMINĖS PASLAUGOS

      • Kas yra ekosisteminės paslaugos (angl. ecosystem services)?

      Ekosistemų (arba ekosisteminės) paslaugos – tai įvairi gamtos teikiama nauda žmogui, užtikrinanti jo sveikatą ir socio-ekonominę gerovę.

      Ekosistemų paslaugos yra keturių pagrindinių tipų: Aprūpinimo (mediena, kitas kuras ar statybinės medžiagos gaunamos iš gamtos, maisto ir vaistinės medžiagos, kt.), Reguliavimo (CO2 sugėrimas, vandens sugėrimas ir potvynių reguliavimas, mikroklimato (miestuose) reguliavimas, taršos mažinimas, augalų apdulkinimas, kt.), Palaikymo (maistinių medžiagų ciklai, buveinių palaikymas, genetiniai ištekliai) ir Kultūrinės (rekreacija, estetinis pasigerėjimas, įkvėpimas, tradicijos, kt.) Daugiau informacijos ČIA.

      • Kodėl yra svarbu vertinti natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų teikiamas paslaugas?

      Ekosistemos ir jų teikiamos paslaugos yra mūsų ekonominės ir socialinės gerovės pagrindas, todėl labai svarbu, jog į jas ir jų būklę būtų atsižvelgiama priimant sprendimus įvairiuose viešojo administravimo sektoriuose. Kompleksinis požiūris, atsižvelgiantis ir į ekosistemų gebėjimą teikti paslaugas, pirmiausia išryškintų mūsų priklausomybę nuo gamtos teikiamos naudos ir kokią įtaką sprendimai veikiantys ekosistemas ir jų natūralias funkcijas gali turėti ilgalaikei žmonių socio-ekonominei gerovei.

      • Ar įvertinus ekosistemų teikiamas paslaugas, tai netaps pretekstu jas naikinti? Ar apskritai yra moralu vertinti ekosistemas ir jų teikiamas paslaugas?

      Ekosisteminių paslaugų vertinimų yra įvairių ir ne visi jie skaičiuoja piniginę vienos ar kitos paslaugos vertę – be ekonominio, pavyzdžiui, galimi ir dažnai labiau tinkami yra biofizinis ar socialinis vertinimas. Ekosisteminės paslaugos leidžia labai aiškiai ir paveikiai susieti žmonių daromą neigiamą poveikį gamtai su žala mūsų pačių gerovei ir ekonomikai. Tai, tikėtina, galėtų labiau paskatinti imtis aktyvesnių gamtosauginių veiksmų ir užtikrinti geresnę ekosistemų būklę.

      AUGALŲ NACIONALINIAI GENETINIAI IŠTEKLIAI

      • Kas yra augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (ANGI)?

      Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – tai atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai. Tai gali būti augalų populiacijos ar jų dalys, pavieniai augalai ar jų grupės, augalų reprodukcinės dalys (sėklos, žiedadulkės, gemalai, meristeminiai audiniai, pumpurai, ūgliai). Lietuva turtinga natūralių augalų rūšių ir sukurtų augalų veislių – šalyje šiuo metu yra nustatyta daugiau kaip 4 000 objektų, įtrauktų į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus.

      • Kas Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ANGI kaupimą, saugojimą ir naudojimą?

      2001 m. LR Seimas priėmė Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą (galiojanti suvestinė redakcija 2019-05-01), reglamentuojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, saugojimą ir naudojimą. Įstatymo tikslas – užtikrinti tausojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimą, apsaugoti juos nuo niokojimo, nykimo ar visiško sunaikinimo, išsaugoti biologinę įvairovę.

      • Kaip ANGI saugomi Lietuvoje?

      Atrinkti ANGI yra saugomi laikant juos natūralios kilmės ar sukūrimo vietose (in situ), už kilmės sukūrimo vietų lauko kolekcijose (ex situ) bei augalų genų banke, vietose, kur yra atsiradusios jų naujos savybės (inter situ). Už ANGI kaupimą, saugojimą ir naudojimą Lietuvoje yra atsakingi Aplinkos ministerija, Augalų genų bankas, Augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija ir Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 14.

      Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje nuostatos

      • Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkto nuostatų: ar medžiojamųjų gyvūnų pirminis apdorojimas (medžiojamųjų gyvūnų kailio nulupimas ir (ar) galvos nupjovimas, krūtinės ląstos ir pilvo ertmės atvėrimas, skrandžio, žarnų ir kitų vidaus organų pašalinimas) yra medžioklės taisyklėse nurodytas sumedžiotų žvėrių dorojimas? Jei ne, prašome patvirtinti, kad varyminės medžioklės metu sumedžiojus elninius gyvūnus galima nuleisti kraują, pašalinti skrandį, žarnas ir kitus vidaus organus sumedžiojimo vietoje ir iškarto neįrašyti į medžioklės lapą? O lapą supildyti tik baigiant medžioklę ir pradedant žvėrių pagrindinį dorojimą.

      Pažymime, kad, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir Aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, Aplinkos ministerijos kompetencijai nepriskirtas įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo oficialus aiškinimas, todėl teikiama Aplinkos ministerijos specialistų nuomonė.
      Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimuose nustatyta, kad pirminis medžiojamųjų gyvūnų apdorojimas – medžiojamųjų gyvūnų kailio nulupimas ir (ar) galvos nupjovimas, krūtinės ląstos ir pilvo ertmės atvėrimas, skrandžio, žarnų ir kitų vidaus organų pašalinimas – atliekamas medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėje ar patalpoje, išskyrus sumedžiotus elninius gyvūnus (briedžius, tauriuosius elnius, dėmėtuosius elnius, danielius, stirnas) ir paukščius, kuriems galima nuleisti kraują, pašalinti skrandį, žarnas ir kitus vidaus organus sumedžiojimo ar radimo (kai medžioklės metu sužeistas elninis gyvūnas pabėga iš sumedžiojimo vietos ir žūsta kitoje vietoje arba randamas nušautas medžiojamasis paukštis) vietoje. Pirminis apdorojimas yra sumedžioto gyvūno dorojimo pirmasis etapas, todėl, jei pirminis sumedžiotų elninių gyvūnų apdorojimas atliekamas jų sumedžiojimo vietoje, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkte numatytus veiksmus būtina atlikti šių gyvūnų sumedžiojimo vietoje.

      • Ar dabar galima medžioti pneumatiniu ginklu? Nes įstatymas medžioklei pirkti pneumatinį ginklą leidžia?

      Pažymime, kad, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir Aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, Aplinkos ministerijos kompetencijai nepriskirtas įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo oficialus aiškinimas, todėl teikiama Aplinkos ministerijos specialistų nuomonė.
      Medžioklėje leistini naudoti medžioklės įrankiai nurodyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse: 10. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones: 10.1. įrankius: 10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas; 10.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą; 10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį; 10.1.4. medžioklinius durklus – kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas medžiojamasis gyvūnas. Sąraše Jūsų minimų pneumatinių ginklų nėra, todėl medžioti su šiais ginklais Lietuvoje negalima.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 15.

      GPAIS, pakuočių apskaita

      • Kaip vykdyti apskaitą Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS)?

      Vykdant apskaitą GPAIS, reikėtų vadovautis interneto svetainėje rubrikoje „Pagalbos puslapis“ pateikta mokymų medžiaga, vartotojo vadovais, atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus, pateiktais minėtos svetainės rubrikoje „Dažniausiai užduodami klausimai“.

      Jei GPAIS nepavyksta atlikti konkrečių veiksmų ar kyla daugiau klausimų, susijusių su apskaitos vykdymu naudojantis GPAIS, skatiname rašyti GPAIS pagalbos tarnybai el. p. [email protected] arba kreiptis GPAIS interneto svetainės skiltyje „Pagalbos puslapis“ nurodytais kontaktais.Informaciją, kaip elgtis, jeigu dėl GPAIS techninių sutrikimų laikinai negalima naudotis sistema, taip pat laikinųjų dokumentų formas, kitą naudingą su apskaitos vykdymu GPAIS susijusią informaciją rasite GPAIS pagalbos tarnybos duomenų bazėje.

      • Kokie atliekų kodai priskiriami komunalinėms atliekoms?

      Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/851 preambulės 10 dalimi, komunalinėmis atliekomis laikoma tai, kas atitinka į atliekų sąrašo 15 01 ir 20 skyrius įtrauktų atliekų rūšis, išskyrus atliekų sąrašo kodus 20 02 02, 20 03 04 ir 20 03 06. Atliekos, patenkančios į kitus to sąrašo skyrius, neturi būti laikomos komunalinėmis atliekomis, išskyrus atvejus, kai komunalinės atliekos apdorojamos ir joms priskiriami kodai, išvardinti atliekų sąrašo 19 skyriuje.

      Naudojant atliekų apdorojimo geriausius prieinamus gamybos būdus (toliau – GPGB), mišrios komunalinės atliekos yra apdorojamos mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginiuose (toliau – MBA). Šio apdorojimo metu, mišrios komunalinės atliekos yra išrūšiuojamos atskiriant tolimesniam perdirbimui tinkamą popierių ir kartoną, metalus, plastikus ir gumą, stiklą, medieną, tekstilę, biologiškai skaidžias atliekas, degiąsias atliekas (iš atliekų gautą kurą). Vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedu, šios atliekos identifikuojamos atitinkamais 19 skyriaus kodais, pvz., biologiškai apdorotoms atliekoms yra suteikiami atitinkami 19 05 ir 19 06 poskyrių kodai, degiosioms atliekoms (iš atliekų gautam kurui) priskiriamas 19 12 10 kodas, kitaip neapibrėžtos atliekų mechaninio apdorojimo (pvz., rūšiavimo, smulkinimo, suslėgimo, granuliavimo) atliekos priskiriamos 19 12 poskyriui.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 16.

      Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardymas. Padangų pridavimas autoservise

      • Norime užsiimti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) ardymo veikla. Kokie yra šiai veiklai keliami aplinkosauginiai reikalavimai ir reikalingi leidimai?

      Vadovaujantis ENTP tvarkymo taisyklių 7.1 papunkčiu, ENTP apdorojimas – veikla, vykdoma atidavus (siekiant išvengti aplinkos užteršimo) ENTP į įmonę išmontuoti, sukarpyti (sulaužyti), susmulkinti, naudoti arba paruošti šalinti (smulkinimo atliekas), ir visi kiti veiksmai, susiję su ENTP ir jos dalių naudojimu ir (arba) šalinimu.

      Planuojant vykdyti ENTP apdorojimo veiklą, reikia:

      Kilus papildomiems klausimams, reikėtų kreiptis tiesiogiai į AAA Taršos prevencijos departamento (taršos ir TIPK leidimai, PAV klausimai) ir Atliekų licencijavimo skyriaus specialistus (registravimo ATVR ir Tvarkytojų sąraše klausimai).

      ENTP apdorojimo įmonė privalo laikytis ENTP tvarkymo taisyklėse ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose atliekų tvarkytojams nustatytų reikalavimų.

      Vadovaujantis ENTP tvarkymo taisyklių 9 punktu, ENTP surinkimas ir apdorojimas turi būti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties pastatuose, kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose.

      • Kur galima atiduoti naudoti nebetinkamas padangas po jų pakeitimo?

      Gyventojams:

      • Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3418 straipsnio 10 dalimi, gyventojai padangų atliekas gali (pasirinktinai) pristatyti į bet kurią tokių atliekų priėmimo vietą (padangų platinimo vietą, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę).
      • Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3418 straipsnio 4 dalies 1 punktu, padangų platintojai padangų platinimo vietose privalo nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų skaičių.
      • Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3418 straipsnio 8 dalies 1 punktu, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo nemokamai iš gyventojų priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių, t. y. padangų, atliekas; šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama.
      • Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 10 dalis 4 punktu ir Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų 37.4 papunkčiu, kiekvienas atliekų turėtojas savivaldybės įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse per metus nemokamai gali atiduoti atliekų šiose aikštelėse priėmimo tvarkoje nustatytą padangų atliekų kiekį.

      Juridiniams asmenims ir ūkininkams:

      • Ūkinininkai (kaip fiziniai asmenys) žemės ūkio technikos padangas (t. y. padangų atliekas) gali pristatyti tokių padangų platintojui, ar platintojo nurodytam padangų atliekų tvarkytojui, kai iš jo perka naujas padangas, arba tiesiogiai padangų atliekų tvarkytojui.
      • Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3418 straipsnio 4 dalies 1 punktu, padangų platintojai privalo nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo  atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų skaičių.
      • Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, padangų atliekas, kurių neprivalo priimti padangų platintojai, atliekų turėtojai (ūkininkai ir juridiniai asmenys) turi perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti padangų atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, sumokant sutartyse nustatytą mokestį. Atliekų tvarkytojų sąrašą galima rasti Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR).

      Jei iš Jūsų atsisakoma priimti padangų atliekas teisės aktuose nustatyta tvarka, prašome pranešti apie tai Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 97 straipsniu, jeigu nevykdoma pareiga priimti padangų atliekas, juridiniam asmeniui gresia bauda nuo 450 iki 850 eurų. Už tokį pakartotinį pažeidimą – bauda nuo 850 iki 1700 eurų. Vadovaujantis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 6 lentele, už ne vietoje išmestą vieną padangą pagal nustatytą tokios žalos atlyginimo dydį gali tekti susimokėti 44 eurus už žalą aplinkai ir, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 1 dalimi, baudą nuo 30 eurų iki 90 eurų.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 17.

      Miško apsauga nuo kenkėjų. Savaiminukai, miško valda

      • Ką daryti privačiam miško savininkui, jei šalimais esamame miško sklype (ar privatus ar valdiškas miškas nežinoma) įsiveisė kirvarpos ir niokoja sveikas gražias egles? Ar neturėtų menamo miško savininkas pasirūpinti susidariusia problema, kad ji neišplistų gretutiniuose plotuose?

      Apie kaimyniniame miško sklype pastebėtus pažeidimus reikia pranešti Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus specialistui, kurio kuruojamoje zonoje yra kenkėjų pažeistas miškai. Specialistų kontaktai

      Jei kaimynai nesitvarko ir juos tai daryti nepavyksta įtikinti, tuomet lieka vienintelė galimybė – dar geriau prižiūrėti savo mišką. Būtina iš miško skubiai pašalinti vėjo išverstus - išlaužtus medžius, kol jų neapniko pavojingų rūšių medžių liemenų kenkėjai. 

      • Ką daryti, kad medžių savaiminukais, kurių amžius iki 20 metų, apauganti ne miško žemė būtų įteisinta kaip miškas? Savaiminukai inventorizuoti ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įrašyti į žemės, apaugančios mišku, duomenų bazę.

      1 žingsnis. Iš Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus gauti Leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 ,,Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“.

      2 žingsnis. Žemės sklypo savininkas turi parašyti prašymą Valstybinei miškų tarnybai, kuri tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, pridėdamas prie prašymo Leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, prašydamas, kad žemė, apauganti mišku, būtų įrašyta į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip miškas. Prašymą turi pasirašyti sklypo savininkas arba visi sklypo bendrasavininkai (jei jų yra keli).

      3 žingsnis. Kai medžių savaiminukais apaugantis plotas bus įrašytas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip miškas, žemės savininkas turi patikslinti žemės naudmenų sudėtį Nekilnojamojo turto kadastre šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka (atlikus kadastrinius matavimus). Tuo pat metu gali būti pakeičiama (jei reikia) ir žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis.

      Atkreipiame dėmesį, kad žemės mokesčiai neskaičiuojami miško žemei (naudmenai), neatsižvelgiant, kokios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypas.

      • Ar gali bendraturčiai pasidalinti miško valdą?

      Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai:

      1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype;

      2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;

      3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;

      4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

      • Kokiais atvejais medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė yra apskaitoma mišku?

      Jei ne miško žemė yra apaugusi medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, ji yra inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas.

      • Ką reikia daryti privataus miško savininkui, jei tretysis asmuo neteisėtai iškirto visą ar dalį jo miško?

      Dėl neteisėto privataus miško iškirtimo miško savininkui reikia nedelsiant kreiptis į policiją (į policijos komisariatą pagal iškirsto miško buvimo vietą), kuri pagal privataus miško savininko skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą pradės ikiteisminį tyrimą.

      Apie neteisėtą miško iškirtimą privataus miško savininkui reikia informuoti ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrių pagal miško buvimo vietą. Valstybiniai miškų pareigūnai nustatys gamtai padarytą žalą. Gamtai padarytą žalą privalo apmokėti žalą padaręs asmuo, pervedant suskaičiuotą sumą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Gamtai padarytą žalą suskaičiuoja Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus valstybinis miškų pareigūnas.

      • Kokia yra asmens, neteisėtai iškirtusio svetimą privatų mišką, atsakomybė?

      Asmeniui, neteisėtai iškirtusiam svetimą privatų mišką, gresia tiek civilinė, tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė.

      Civilinė atsakomybė. Miškų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teises saugo įstatymai. Pažeistos teisės turi būti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Taigi asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką, privalo atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė privataus miško savininkas dėl neteisėtai iškirsto miško.

      Asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką, privalo atlyginti ir privataus miško savininko patirtas išlaidas, susijusias su miško atkūrimu pagal privataus miško savininko pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.

      Jei asmuo atsisako atlyginti nuostolius ir/ar padengti miško atkūrimo išlaidas, privataus miško savininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

      Pažymėtina tai, kad Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada privataus miško savininkas sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, kurį padarė asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką.

      Administracinė atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnyje (Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose). Taip pat asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką, privalo atlyginti gamtai padarytą žalą, kurią suskaičiuoja Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus valstybinis miškų pareigūnas.

      Baudžiamoji atsakomybė. Asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnį (Vagystė).

      • Ar miškotvarkos projektas rengiamas visai miško valdai?

      Nepriklausomai nuo to, kokią miško valdos dalį sudaro medynai, kuriuose bus projektuojamos ūkinės priemonės, miškotvarkos projektas rengiamas visai miškai valdai (pvz., jei 50 ha ploto miško valdoje ūkinės priemonės bus projektuojamos tik 1 ha plote, projektas vis tiek rengiamas visiems 50 ha).

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 18.

      Medžių ir krūmų genėjimas. Saugotini želdiniai.

      Dėl klausimų, susijusių su naujos redakcijos Želdynų įstatymo įgyvendinimu

      Ar galioja iki naujos redakcijos Želdynų įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau – leidimas)?

      Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo, priimto 2021 m. kovo 23 d. (Nr. XIV-199), įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas yra apibrėžtas Seimo nutarimo 2 straipsnyje.

      Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti leidimai kirsti saugotinus medžius ir krūmus, juos persodinti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos galioja iki leidimuose nurodytos datos ir jų galiojimas nebepratęsiamas arba galioja vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu galiojimo data leidime nenurodyta (neterminuotas leidimas).

      Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti želdynų projektavimo darbai ir (ar) pagal parengtus projektus pradėti vykdyti želdynų įrengimo ar pertvarkymo darbai baigiami vykdyti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.

      Kas yra speciali želdynų ir želdinių programa?

      Želdynų  įstatymas 5 str. 2 d. 13 p. išvardija strateginio planavimo dokumentus, kuriuose savivaldybės vykdomoji institucija gali nustatyti želdynų kūrimo, želdinių veisimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo tikslus ir uždavinius. Tarp bendresnio pobūdžio strateginio planavimo dokumentų paminėta ir „speciali želdynų ir želdinių programa“. Įstatymas nedetalizuoja kokia tai programa, tačiau manytina, kad įstatymų leidėjas numatė ir tokias situacijas, kai savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu minėti su želdynais ir želdiniais susiję tikslai ir uždaviniai galėtų būti formuluojami ir siauresnio tematinio pobūdžio programoje. Dėl tokios programos reikalingumo savivaldybė  apsisprendžia pati. Manytina, kad apsisprendimą dėl specialios programos reikalingumo gali visų pirma lemti, ar pakankamai konkrečiai lėšų želdynų reikmėms skyrimo prioritetus įvardija pagal 5 str. 1 d. 2 p. savivaldybės atstovaujamosios institucijos tvirtinamas lėšų, reikalingų viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai ir tvarkymui, viešųjų želdynų kūrimui ir želdinių veisimui, želdynų ir želdinių inventorizavimui, viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizėms atlikti, skyrimo tvarkos aprašas.

      Kaip viešinti privačių sklypų savininkų leidimus?

      Želdynų įstatymas nustato (13 str. 5 d.), kad reikia skelbti ne visą leidimą, o tam tikrą informaciją apie išduotą leidimą: nurodyti numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vietą, rūšį, skaičių, skersmenį. Vieta apibūdinama žemės sklypo adresu.

      Ar reikia viešinti informaciją apie nesaugotinų želdinių tvarkymą ?

      Želdynų įstatymas apibrėžia viešuosius želdynus ir želdinius, reglamentuoja jų projektavimą. Įstatymo 20 str. 3 dalyje nustatyta, kad reikia skelbti informaciją apie viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo darbus ir tais atvejais, kai jų vykdymui nereikia leidimo, t. y. net ir tais atvejais, kai viešuosiuose želdynuose tvarkomi nesaugotini želdiniai.

      Kokią informaciją būtina skelbti apie želdinių atkuriamosios vertės lėšų panaudojimą?

      Kadangi želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos savivaldybėje gaunamos kaip savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įplaukos, manytina, kad pirmiausia reikia paskelbti informaciją, kiek tokių lėšų iš viso buvo gauta per praėjusius metus, jeigu tokios viešinimo praktikos iki šiol nebuvo taikoma.  Greta būtina paskelbti, kiek minėtos specialiosios programos lėšų buvo panaudota Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 str. 1 d. 4 p. įvardintoms reikmėms: viešųjų želdynų kūrimui, viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai, tvarkymui, būklės stebėsenai, viešųjų želdinių veisimui, privalomai viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizei, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimui ir apskaitai.

      Ar galima ignoruoti želdinių ekspertizės išvadas? 

      Ignoruoti neleistina, jos turi būti išnagrinėtos ir į jų turinį turi būti įsigilinama, tačiau savivaldybės institucijos turi teisę priimti priešingą sprendimą nei patariama ekspertizės išvadose. Želdynų įstatymo 13 str. 4 ir 6 dalyse nustatyta, kad neatsižvelgus į ekspertizės išvadas, privaloma sprendime dėl leidimo išdavimo nurodyti tokio sprendimo priežastis ir motyvus. Kaip nurodyta įstatyme, sprendimai dėl leidimų išdavimo paskelbiami viešai, įskaitant paminėtas priežastis ir motyvus neatsižvelgti į ekspertizės išvadas.

      Dėl prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo ir leidimo formos nustatymo

      Vadovaujantis Želdynų statymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, savivaldybių atstovaujamosios institucijos turi patvirtinti savivaldybių želdynų ir želdinių apsaugos taisykles. Šiose taisyklėse, vadovaujantis Įstatymo Želdynų statymo 13 straipsnio nuostatomis, turi būti nustatyta sprendimo priėmimo ir leidimo išdavimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius procedūra (taip pat ir netinkamai užpildyto prašymo nagrinėjimo tvarka), prašymo leidimui gauti forma ir leidimo forma, detalizuojami želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo principai, detalizuojami informacijos apie želdynų ir želdinių priežiūrą, tvarkymą viešinimo reikalavimai, detalizuojamos kitos želdynų ir želdinių priežiūros, tvarkymo nuostatas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijos specifiką.

      Prašymų kirsti/genėti želdinius, gautų iki 2021-10-31, nagrinėjimas

      Po įstatymo įsigaliojimo gauti prašymai nagrinėjami ir leidimai išduodami pagal naujas nuostatas. Įstatymas nenustato reikalavimų asmens teikiamam prašymui, todėl naujo prašymo teikti nereikia. Ministerijos nuomone, leidimo išdavimo terminas įsigaliojus naujam įstatymui galėtų būti pratęsiamas dėl naujų įstatymo įpareigojimų leidimo išdavimui – dėl želdinių komisijos išvados pateikimo arba želdinių ekspertizės pateikimo terminų.

      Prašymų kirsti/genėti želdinius, gautų po 2021-11-01, nagrinėjimas, kai savivaldybės dar neturi patvirtinusios savo taisyklių

      Po naujos redakcijos Želdynų įstatymo įsigaliojimo gauti prašymai nagrinėjami pagal naujas nuostatas. Įstatymo 13 str. nustatyti esminiai spendimo priėmimo ir leidimo išdavimo reikalavimai, kurie iš dalies skiriasi nuo panaikinto aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 reglamentavimo, todėl vadovautis Želdynų įstatymo neatitinkančiomis nuostatomis negalima.

      Dėl buvusio reikalavimo derinti leidimą su Kultūros paveldo departamentu ir saugomų teritorijų direkcijomis pagal naujos redakcijos Želdynų įstatymą

      Aplinkos ministerija pažymi, kad naujos redakcijos Želdynų įstatymo nuostatos nenumato pareigos savivaldybės vykdomajai institucijai derinti Leidimo su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir saugomų teritorijų direkcijomis, kaip buvo nustatyta ankstesnės Želdynų įstatymo redakcijos įgyvendinamajame teisės akte, tačiau atkreipia dėmesį, kad Želdynų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo želdinius, kurių išsaugojimą reglamentuoja atitinkamai Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas ir Saugomų teritorijų įstatymas, nustatantys už jų apsaugą atsakingų institucijų funkcijas.

      Taip pat ministerija atkreipia dėmesį, kad  priimant sprendimą ar išduodant leidimą dėl saugotinų želdinių, kurių apsaugą reglamentuoja ne tik Želdynų įstatymas, bet ir kiti įstatymai (pvz., Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas dėl kultūros paveldo objektų ir vietovių vertingųjų savybių, Saugomų teritorijų įstatymas dėl gamtos paveldo objektų), turi būti vadovaujamasi šių įstatymų nuostatomis.

      Institucijų dalyvavimas savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijoje

      Želdynų įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nustato asmenų sąrašą, kurie gali būti savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos nariais. Nurodomi asmenys, kuriuos privaloma įtraukti į komisijos sudėtį (bendruomeninių organizacijų ir asociacijų ar kitų viešųjų juridinių asmenų (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, raštu pareiškusių iniciatyvą dalyvauti komisijos veikloje, atstovus; Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas nuomonei pateikti, kai komisija rengia išvadą dėl ketinimo savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose arba ne savivaldybės valdomoje valstybinėje žemėje kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos 20 ar daugiau saugotinų želdinių arba kai viešuosiuose atskiruosiuose želdynuose ketinama kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos 10 ar daugiau saugotinų želdinių).

      Aplinkos ministerijos nuomone, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo š.m. lapkričio 1 d., 25 straipsnio 2 dalies nuostatos nenumato teisės savivaldybių sudaromų želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijų darbe dalyvauti valstybės įsteigtų juridinių asmenų (nagrinėjamu atveju – saugomų teritorijų direkcijų) atstovams (išskyrus šioje dalyje numatytą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovų dalyvavimą komisijų posėdžiuose).

      Dėl reikalavimo į želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos sudėtį įtraukti viešuosius juridinius asmenis, kurių veikla skatina juridinių asmenų veikla skatinant aplinkos apsaugą

      Aplinkos ministerijos nuomone, šis reikalavimas dėl aplinkos apsaugos skatinimo veiklos taikomas visiems išvardintiems viešiesiems juridiniams asmenims – bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms ar kitiems viešiesiems juridiniams asmenims. Ši veikla turėtų būti nurodyta juridinių asmenų įstatuose. Informacija apie nevyriausybines organizacijas, asociacijas ir kitus viešuosius juridinius asmenis yra kaupiama Juridinių asmenų registre.

      Dėl leidimų išdavimo mišku apaugančioje ne miško žemėje

      Atvejai, kada Želdynų įstatymo nuostatos netaikomos yra nurodyti Želdyno įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad Želdynų įstatymas netaikomas miško žemėje augantiems augalams, žemės ūkio paskirties žemėje augantiems žemės ūkio augalams ir apleistiems žemės ūkio naudmenų plotams, apaugusiems sumedėjusiais augalais, išskyrus juose augančius saugomus ir saugotinus želdinius.

      Mišku apaugančioje ne miško žemėje leidimai saugotinų želdinių šalinimui išduodami laikantis Želdynų įstatymo nuostatų.

      Ar nagrinėti prašymus dėl leidimų neturint savivaldybės patvirtintų taisyklių?

      Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujai Želdynų įstatymo redakcijai, gauti prašymai  kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti želdinius nagrinėjami pagal naujas įstatymo nuostatas. Įstatymo 13 str. nustatyti esminiai spendimo priėmimo ir leidimo išdavimo reikalavimai, kurių būtina laikytis išduodant leidimus.

      Savivaldybės strateginių plėtros ir veiklos planų, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų reikšmė priimant sprendimą ir išduodant leidimą

      Vadovaujantis Želdynų įstatymo 13 straipsnio 4, 5 ir 6 dalies nuostatomis, savivaldybės vykdomoji institucija visais atvejais priima sprendimą ar išduoda leidimą patikrinusi, ar numatomas saugotinų želdinių kirtimas, kitoks pašalinimas iš augimo vietos ar intensyvus genėjimas neprieštarauja savivaldybės strateginiams plėtros ir veiklos planams, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Aplinkos ministerija pažymi, kad iki lapkričio 1 d. galiojusioje Želdynų įstatymo redakcijoje, tarp kitų savivaldybės funkcijų, buvo nustatyta funkcija – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka organizuoti želdynų sistemos ir atskirų jos dalių išskyrimo, atskirųjų želdynų ribų nustatymo, atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomuosius reikalavimus nustatančių teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Ši funkcija numatyta ir naujoje Įstatymo redakcijoje. Atsižvelgdama į tai, Aplinkos ministerija primena savivaldybėms apie poreikį atnaujinti želdinių ir želdynų tvarkymo sprendinius esamuose teritorijų planavimo dokumentuose ar parengti naujus.

      Dėl želdinių skelbimo saugotinais želdiniais

      Vadovaujantis tiek iki lapkričio 1 d. galiojusios Želdynų įstatymo redakcijos, tiek nuo š.m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios įstatymo naujos redakcijos nuostatomis, savivaldybės turi teisę skelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus saugotinais želdiniais Kriterijai, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai skelbiami saugotinais želdiniais yra išdėstyti nauja redakcija ir patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. D1-478.

      Kirtimo/intensyvaus genėjimo draudimo laikotarpis

      Vertinant visas Želdynų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, laikytina, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos taikomas viešiesiems želdynams ir želdiniams.

      Rekomenduotina, kad savivaldybės, tvirtindamos leidimo formą, joje nurodytų, kad įstatyme nurodytu laikotarpiu negalima vykdyti darbų viešuosiuose želdynuose ir želdiniuose.

      Leidimo įsigaliojimo terminas

      Privačios žemės sklype, remiantis Želdynų įstatymo 13 str. 5 d. ir 20 str. 3 d. nuostatomis, darbus, kuriems reikalingas leidimas, galima pradėti ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo informacijos apie leidimą paskelbimo svetainėje dienos, o paskelbti privaloma per 3 d. d. nuo leidimo išdavimo. 

      Viešųjų želdynų ir želdinių tvarkymo, saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo bei viešųjų želdynų įrengimo ar pertvarkymo darbai gali būti pradėti  ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo:

      •  informacijos apie numatomus darbus paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje (kai numatytiems vykdyti darbams nereikia šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyto leidimo ar sprendimo) 
      •  įsigaliojusio sprendimo arba sprendimo išduoti leidimą paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje. Želdynų įstatymo 13 str. 4 ir 6 dalyse pabrėžiama, kad skelbiant informaciją dėl priimto sprendimo ar sprendimo išduoti leidimą turi būti nurodomas numatomas sprendimo įsigaliojimo terminas – ne anksčiau kaip 20 d. d. nuo sprendimo priėmimo, kuriam pasibaigus, t.y. įsigaliojus sprendimui ar leidimui, dar po 10 d. d. gali būti pradėti vykdyti darbai. Tuo atveju, jei per 20 d.d. terminą iki sprendimo ar leidimo įsigaliojimo pateikiamas prašymas dėl ekspertizės atlikimo, tada sprendimo įsigaliojimas atidedamas laikotarpiui, reikalingam želdynų ir želdinių būklės ekspertizei atlikti. Susipažinus su atliktos ekspertizės išvada, savivaldybės vykdomoji institucija interneto svetainėje paskelbia informaciją, ar palieka sprendimą nepakeistą, pakeičia arba panaikina sprendimą. Jei sprendimas lieka nepakeistas ar pakeistas, jame numatyti darbai gali būti pradėti po 10 d. d. nuo šios informacijos paskelbimo.

      Dėl nepriklausomų želdynų ir želdinių ekspertų atestavimo

      Nepriklausomų želdynų ir želdinių ekspertų atestavimo tvarka patvirtinta aplinkos ministro 2022 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. D1-3. Ekspertų atestavimą vykdo Aplinkos apsaugos agentūra.

      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymai nesuteikia teisės viešinti nei želdinių projektų rengimo vadovų, nei nepriklausomų želdinių ekspertų duomenų, todėl Aplinkos apsaugos agentūra viešai skelbs tik tų atestuotų asmenų duomenis, kurie išreiškė tokį pageidavimą.

      Ministerija rekomenduoja kreiptis į viešuosius juridinius asmenis, kurių veikla susijusi ar iš dalies susijusi su želdinių tvarkymu, priežiūra, mokslinėmis studijomis ir ugdymu, ir/ar kurių veikloje potencialiai galėtų dalyvauti atestuoti ekspertai.

      Atkuriamosios vertės kompensacijos skaičiavimas puvinio, kenkėjų ar ligų pažeistiems želdiniams

       Aplinkos ministerija pažymi, kad naujos redakcijos Želdynų įstatymo 13 straipsnyje nurodyta želdinių būklė, kuri siejama su želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos skaičiavimo atvejais, įvertinama pagal Želdinių atkuriamosios vertės įkainių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“, priedą „Želdinių būklė“ (įsakymo pakeitimo projektas artimiausiu metu bus patvirtintas).

      Kokie galimi kiti želdinio pašalinimo iš augimo vietos atvejai?

      Želdynų įstatyme vartojama nuostata želdinį „kitaip pašalinti iš augimo vietos“ siejama su galimais želdinio perkėlimo į kitą vietą atvejais.  

      Dėl anksčiau galiojusios nuostatos gauti dendrologo išvadą

      Želdynų įstatymas nustato želdynų ir želdinių būklės ekspertizės, kuri atliekama vadovaujantis Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673, atvejus ir ekspertizę atliekančių asmenų kvalifikacinius reikalavimus. Įstatymas nenustato kitų atvejų, kada priimant sprendimą dėl želdinių šalinimo ar genėjimo turi būti reikalaujama papildomų (tarp jų ir dendrologo) išvadų.

      Nuo kada turi būti taikoma nauja ekspertizės ir leidimo išdavimo tvarka?

      Aplinkos ministerijos nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatomis, nuo š. m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Želdynų įstatymui, želdynų ir želdinių būklės ekspertizė ir leidimo želdinių šalinimui ar intensyviam genėjimui išdavimas turi būti vykdomi vadovaujantis naujos redakcijos Želdynų įstatymo nuostatomis (jei konkretiem želdiniam iki naujos redakcijos Želdynų įstatymo įsigaliojimo  nebuvo atlikta ekspertizė ar išduotas leidimas).

      Kada išduodamas leidimas, kada priimamas sprendimas?

      Želdynų įstatymo 13 straipsnyje nustatoma savivaldybės vykdomosios institucijos funkcija priimti sprendimą arba išduoti leidimą dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo.

      Želdynų įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad dėl savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių saugotinų želdinių savivaldybės vykdomoji institucija priima sprendimus, o 5 ir 6 dalyse nustatoma, kad privačios žemės sklypų savininkams ir valstybinės žemės valdytojams (kitiems nei savivaldybė) išduodami leidimai.

      Aplinkos ministerijos nuomone, 13 straipsnio 4 dalyje nurodomo sprendimo ir 5 ir 6 dalyse nurodomų leidimų įforminimo būdas turi būti nustatytas savivaldybės atstovaujamosios institucijos tvirtinamose savivaldybių želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse. Įstatymas nustato esminę informaciją, kuri turi būti pateikiama tiek sprendime, tiek išduodamame leidime (kai jis išduodamas Įstatyme numatytais atvejais).

      Ar vykdoma želdinio apžiūra vietoje?

      Vadovaujantis Želdynų įstatymo nuostatomis, išduodant leidimą turi būti nustatomas želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydis, taip pat turi būti paskelbta informacija apie numatomų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinų želdinių vietą, rūšį, skaičių, skersmenį. Manytina, kad tokius duomenis galima patikrinti tik apžiūrint želdinį vietoje.

      Ar savivaldybės kompetencijoje tik „savivaldybės želdynų ir želdinių teritorija”?

      Tiek buvusios, tiek naujos redakcijos Želdynų įstatymas nustato valstybės institucijų ir savivaldybės kompetenciją želdynų apsaugos ir tvarkymo srityje. Remiantis visomis įstatymo 5 str. nuostatomis, galima teigti, kad savivaldybės kompetencija įgyvendinant Želdynų įstatymą apima visą savivaldybės teritoriją (dalyvaujant teritorijų planavimo procese, išduodant leidimus, kontroliuojant privačių želdynų ir želdinių valdytojus, kontroliuojant Želdynų įstatymo poįstatyminių teisės aktų laikymąsi pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės turi reglamentuoti želdynų apsaugą ir tvarkymą visoje savivaldybės teritorijoje, ne tik savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje.

      Kaip savivaldybė turi įgyvendinti inventorizaciją?

      Savivaldybės, tiek iki 2021 m. lapkričio 1 d. galiojusia Želdynų įstatymo redakcija, tiek šiuo metu galiojančiu įstatymu (5 straipsnio 2 d. 2 punktu) yra įpareigotos vykdyti želdynų ir želdinių inventorizaciją. Savivaldybių vykdoma želdynų ir želdinių inventorizacija ir apskaita sudaro sąlygas šiuos duomenis panaudoti vertinant želdynų plotų atitiktį teisės aktuose nustatytoms želdynų normoms (atskirųjų ir priklausomųjų želdynų normų reikalavimai yra nustatyti aplinkos ministro įsakymu). Toks inventorizavimo tikslas yra nurodytas ir galiojančio želdynų įstatymo 15 str. 1 dalyje.

      Įstatymas taip pat nurodo kokie duomenys turi būti surenkami apie želdynus ir želdinius inventorizacijos metu:

      - pagrindiniai duomenys surenkami apie neurbanizuotoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, žaliųjų jungčių želdinius, privačioje žemėje esančius želdynus ir želdinius;

      - ir išsamūs duomenys surenkami apie viešuosius atskiruosius ir priklausomuosius želdynus ir želdinius (esančius savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose).

      Detalesnį duomenų apie želdynus ir želdinius surinkimo reglamentavimą nustato aplinkos ministro tvirtinamos Želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles. Šio dokumento pakeitimai dar rengiami – vyksta nuostatų derinimas su Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacine sistema. Būtent šioje sistemoje bus teikimai želdynų ir želdinių erdviniai duomenys (5 straipsnio 2 d. 2 p. numato).

      Kitas svarbus dokumentas - savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio specifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio specifikacijos patvirtinimo“, kuria remiantis turės būti sudaromi želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos erdviniai duomenys.

      Savivaldybių vykdomosios institucijos teikti ir tvarkyti želdynų ir želdinių erdvinius duomenis Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinėje sistemoje pradeda vykdyti nuo 2022 m. sausio 1 d. Tikimasi iki šio laiko patvirtinti Želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių pakeitimą.

      Kaip spręsti želdynų normų nepakankamumą?

      Dėl atskirųjų želdynų trūkumo

      Želdynų įstatymo 8 straipsnio 5 dalis nurodo, kad atskirųjų želdynų trūkumas turi būti sprendžiamas savivaldybių vykdomosioms institucijoms inicijuojant savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrųjų planų pakeitimus, bei formuoti žemės sklypus naujiems atskiriesiems želdynams įrengti.

      Įstatymas taip pat numato galimybę viešųjų atskirųjų želdynų trūkumą spręsti savivaldybei sudarant sutartis su privačių želdynų savininkais, kad jų valdomi želdynai galėtų būti naudojami visuomenės poreikiams tenkinti (ŽĮ įstatymo 2 straipsnio 17 d, 5 str. 2 d. 17 p. numato šią galimybę).

      Dėl priklausomųjų želdynų normų

      Įstatymo 8 str. 3 dalis numato, kad priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama:

      - vertikaliuoju pastatų apželdinimu (detalesnis reglamentavimas nustatomas ministro tvirtinamose želdynų normose – pakeitimai rengiami),

      - su žemės sklypu besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos esančių ar numatytų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų miškų plotais;

      - be to, Želdynų įstatymas įpareigoja savivaldybes planuoti želdinių veisimo darbus per einamąjį 3 metų laikotarpį ir perspektyvinį (10 metų laikotarpiui), savivaldybių atstovaujamosios institucijos turi numatyti ir patvirtinti lėšų poreikį reikalingą želdinių veisimui savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose, kad būtų įvykdyti želdynų normų reikalavimai. Savivaldybės, įvertindamos teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, želdinių veisimo tikslus ir uždavinius numato savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) strateginiame veiklos plane, aplinkos apsaugos programoje ar specialioje želdynų ir želdinių programoje (ŽĮ 5 straipsnio 2 dalies 13 p.). Šie dokumentai turi padėti spręsti želdinių trūkumo klausimus.

      Kaip apmokėti želdinių komisijos narių darbą?

      Naujos redakcijos Želdynų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos nariams už darbo laiką atliekant komisijos nario pareigas mokamas atlygis, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme.

      Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau - Įstatymas) 15 straipsnio nuostatos nustato Komisijos nario atlygio dydžius ir jų nustatymą. 

      Iš kokių lėšų jos turėtų būti apmokamos?

      Pagal Įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos), darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, <…> taip pat įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų (toliau kartu – komisijos), pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių (toliau – komisijų nariai) atlygį už darbą, manome, kad atlygis mokamas iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų. 

      Ar bus poįstatyminiais aktais plačiau reglamentuotas toks apmokėjimas, pvz ar mokama bus tik ne valstybės tarnautojams, ar visiems?

      Želdynų įstatymo poįstatyminiais teisės aktais komisijų apmokėjimas plačiau nebus reglamentuojamas. Rekomenduojame vadovautis Įstatymo nuostatomis. Pagal Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatą, kuriame numatyta, kad šis Įstatymas negalioja komisijų nariams – valstybės tarnautojams, teisėjams, prokurorams ir kitiems valstybės pareigūnams, manome, kad apmokėjimas turės būti vykdomas ne valstybės tarnautojams.

      Dėl medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems

      Pagal Želdynų įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas medžiai ir krūmai saugotiniems priskiriami 2 būdais:

      Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu nustato saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, kriterijus ir pagal juos medžius ir krūmus  priskiria saugotiniems. Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“. Vadovaujantis kriterijų priedo „Saugotinų medžių ir krūmų kriterijai“ nuostatomis, medžiai ir krūmai saugotiniems priskiriami atsižvelgiant į medžių ir krūmų augimo teritoriją, rūšį, kamieno skersmens ir aukščio parametrus.

      Savivaldybės, atsižvelgdamos į Aplinkos ministerijos nustatytus kriterijus, patvirtintus aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo“, dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus želdinius, augančius privačioje žemėje, skelbia saugotinais. 

      Kokie privačioje žemėje augantys medžiai priskiriami saugotiniems?

      Atsižvelgiant į žemės sklypo naudojimo būdą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 privačioje žemėje saugotiniems priskiriami:

      kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose mieste didesnio kaip 20 cm skersmens, ne mieste  didesnio kaip 30 cm skersmens medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys;

      žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose didesnio kaip 30 cm skersmens medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys;

      kurortuose ar kurortinėse teritorijose didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.

      Informaciją apie savivaldybės sprendimu privačioje žemėje paskelbtus saugotinus medžius ir krūmus teikia konkrečios savivaldybės administracija.

      Dėl leidimų saugotiniems želdiniams kirsti, genėti, persodinti išdavimo

      Kas išduoda leidimą saugotiniems želdiniams kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti?

      Leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išduoda savivaldybės, vadovaudamosi Želdynų įstatymo 13 straipsnio nuostatomis.

      Ar draudimas medžius kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., galioja visiems medžiams?

      Vertinant visas Želdynų įstatymo 14 straipsnio nuostatas, laikytina, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas kirsti, kitaip iš augimo vietos pašalinti ar intensyviai genėti saugotinus medžius nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos taikomas viešiesiems želdynams ir želdiniams.

      Ar reikalingas leidimas šalinti želdinius mėgėjų sodo teritorijose?

      Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ priedo 8 punktą, medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems, kurie auga žemės ūkio paskirties žemėje sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje ir atitinka nustatytas medžio gentis ir (ar) rūšis, krūmus bei skersmens (1,3 m aukštyje) ir aukščio parametrus. Privačiuose mėgėjų sodo sklypuose augantys medžiai ir (ar) krūmai nėra saugotini, todėl leidimo jiems šalinti nereikia

      Dėl medžių ir krūmų veisimo

      Kokiu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos privačioje žemėje gali būti sodinami medžiai ir krūmai?

      Veisdamas medžius ir krūmus privačioje žemėje, žemės sklypo savininkas ar valdytojas turi laikytis Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gruodžio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717 (toliau – taisyklės), 5.5 papunktyje nustatytų reikalavimų ir taisyklių priede nurodytų mažiausių leistinų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, kai medžiai ir krūmai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.

      Taisyklėse nurodyta, kad medžiai ir krūmai, kurie gali užaugti:

      aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m šiaurinėje sklypo pusėje gali būti veisiami ne arčiau kaip 5 m atstumu, kitose pusėse – 3 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos;

      nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio visose sklypo pusėse gali būti veisiami ne arčiau kaip 2 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos;

      iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio visose sklypo pusėse gali būti veisiami ne arčiau kaip 1 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos.

      Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, visose sklypo pusėse veisiama ne arčiau kaip 1 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos. Pietinėje sklypo pusėje gyvatvorė gali būti formuojama iki 2 m aukščio, kitose pusėse – iki 1,3 m aukščio.

      Ar Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gruodžio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717, reikalavimai dėl medžių ir krūmų veisimo taikomi anksčiau už jų įsigaliojimą pasodintiems medžiams ir krūmams?

      Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gruodžio 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-717, reikalavimai dėl želdinių sodinimo atstumų netaikomi anksčiau už jų įsigaliojimą pasodintiems želdiniams. Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimai, kurių reikia laikytis veisiant medžius privačioje žemėje, nustatyti 2016 m. rugpjūčio 24 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-565 patvirtintoje taisyklių redakcijoje.

      Dėl želdinių atkuriamosios vertės atlyginimo

      Kokiais atvejais šalinant želdinius nereikia atlyginti atkuriamosios vertės?

      Visi atvejai, kada šalinant želdinius nereikia atlyginti jų atkuriamosios vertės, nurodyti Želdynų įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje. Želdynų atkuriamosios vertės įkainiai patvirtinti aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo”.

       

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 19.

      Daugiabučių namų valdytojų veikla. Specialistų atestavimas. Statybos rangovų veikla

       

       

      • Kur kreiptis, jei daugiabučio namo valdytojas (administratorius ar bendrija, ar jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo) nevykdo ar netinkamai vykdo savo funkcijas

      Reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją, kadangi savivaldybėms nustatyta funkcija pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkto, aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių nuostatas vykdyti valdytojo veiklos priežiūrą ir kontrolę, bausti už Administracinių nusižengimų kodekso 349 str. nurodytus pažeidimus nevykdant ar netinkamai vykdant valdymo funkcijas. Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybės administracijos pareigūnai.

      • Kur kreiptis jei netenkina savivaldybės raštu pateikti atsakymai, veiksmai ar neveikimas, kontroliuojant daugiabučių namų valdytojų veiklą

      Savivaldybių veiklos priežiūros mechanizmas įtvirtintas Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnyje. Savivaldybės tarnautojams netinkamai atliekant įstatymų nustatytas funkcijas, gyventojai turi teisę kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą (Gedimino pr. 56, Vilniuje). Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo nuostatomis, gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tarnauti žmonėms. Savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų neveikimas ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

      • Ar gali daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai priimti sprendimus dėl atskirų  konkrečių namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, apmokėti susijusias išlaidas.

      Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 3 dalį sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra  privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams.

      Todėl pvz., namo atskirų laiptinių butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma gali priimti sprendimus (valdytojo organizuojamame susirinkime ar balsavime raštu) tik dėl jų laiptinės bendrojo naudojimo objektų (pvz. laiptinės patalpų, laiptinėje esančių šios laiptinės bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos (elektros, vandentiekio, lifto, kt.)) remonto, atnaujinimo organizavimo ir apmoka susijusias išlaidas.

      Aukščiausiasis teismas pažymi (LAT 2016-01-08 nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016), kad „bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pvz., iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisinio aiškumo principas, nes išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrojo naudojimo objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidas turi dengti visi bendrojo naudojimo objekto savininkai, būtų padaroma kilus atitinkamoms išlaidoms, bet nesprendžiant iš esmės, kad konkretus bendrojo naudojimo objektas yra apskritai atskiras ir skirtas tik tam tikros dalies gyventojų poreikiams tenkinti“.   

      Namo valdytojas atsako už namo bendrojo naudojimo objektų aprašo rengimą pagal pavyzdinę formą, derinimą su savininkais, tikslinimą, jo skelbimą ir pateikimą savininkams.  

      Šios funkcijos (ne)vykdymą kontroliuoja savivaldybės administracijos specialistai.

      Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinė (pavyzdinė) forma patvirtinta aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija).

      • Kokius daugiabučio namo techninės priežiūros darbus valdytojas turi teisę organizuoti nedelsiant be savininkų sutikimo, o kokius privalo organizuoti tik savininkams pritarus

      Reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas aplinkos ministro  2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971.

      Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas  teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (STR 95 p.)

      Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 p.). (Savininkų pritarimo nereikia).

      Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane, planus derina su namo savininkais ir organizuoja savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą; namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka savininkai (97-99p.). (Savininkų pritarimas būtinas).

      • Kokiomis ir kokių pagrindinių teisės aktų nuostatomis vadovautis, projektuojant statinių pritaikymą žmonėms su negalia.

      Reikalavimai projektuojamų statinių pritaikymui žmonių su negalia poreikiams nustatyti  STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau – reglamentas). Vadovaujantis reglamento 2 punkto nuostata, „projektuojant statinius turi būti vadovaujamasi bendraisiais projektavimo aspektais, nustatytais ISO 21542:2011 [5.10]“. Vadovaujantis reglamento 4 punkto nuostata, „jeigu Reglamentas ar kiti teisės aktai nenustato atskirų reikalavimų statinių (jų dalių), nurodytų Reglamento 1 priede, prieinamumui, turi būti vadovaujamasi ISO 21542:2011 [5.10] ir ISO 23599:2012 [5.11]. Jeigu Reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimai ir tarptautinių ar Lietuvos standartų reikalavimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos, skiriasi, taikomi Reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimai“.

      • Ministerija dažnai gauna skundus/prašymus, kuriuose skundžiamasi, kad VTPSI  netinkamai išnagrinėjo jų skundus. Dažnai tokiose situacijose būna praėję ir teismo posėdžiai, priimti sprendimai teismų bylose, bet žmonės vis tiek kreipiasi į Aplinkos ministeriją.

      Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

      • Gauname daug paklausimų dėl ypatingojo statinio statybos rangovams, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos atestatų įrašomų įrašų (iki 2017-01-01 ir po 2017-01-01), susijusių su gaisrine sauga.

      Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo nuostatomis, iki 2017-01-01 išduoti kvalifikacijos atestatai turi tokią pačią teisinę galią kaip nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti kvalifikacijos atestatai.

      Dėl kvalifikacijos atestatų, išduotų iki 2017-01-01:

      Iki 2017-01-01 ypatingo statinio statybos rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustatė STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus ir kt. nustatė STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, o statybos darbai kvalifikacijos atestate nurodyti pagal STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedą1.

      „Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų“ įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai „statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas“ ir „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“.

      „Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų“ įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai: „statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas“ – kai gesinimo medžiaga yra vanduo; „statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas“ – kai gesinimo medžiaga yra dujos; elektrotechnikos darbai: „statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas“ – kai numatomos deguonies kontrolės sistemos“ ir „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“.

      „Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų“ įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai: „vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas“.

      „Dūmų ir šilumos valdymo sistemų“ įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai: „statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas“ ir „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“.

      „Gaisrinės saugos inžinerinės sistemos (nenurodytos šio priedo 1.2.1 papunktyje)“ (t. y. gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema) įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“ arba „gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas“.

      Dėl kvalifikacijos atestatų išduotų po 2017-01-01:

      Nuo 2017-01-01 ypatingojo statinio statybos rangovams ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos atestatai išduodami vadovaujantis STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“. Kvalifikacijos atestatas suteikia teisę jo turėtojui vadovauti ar vykdyti kvalifikacijos atestate nurodytus statybos darbus, kurie nurodomi vadovaujantis STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedu2. Šio reglamento 1 priedo 1.2.1 papunktyje nurodyti specialieji statybos darbai „<...> statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas, stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimas,  lauko gaisrinio vandentiekio tinklų įrengimas, dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrengimas <...>“. Šio reglamento 1 priedo 1.2.2 papunktyje nurodyti specialieji statybos darbai „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (nenurodytų šio priedo 1.2.1 papunktyje) įrengimas“ apima gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų įrengimą.

      Jeigu kvalifikacijos atestate, išduotame po 2017-01-01, viena iš nurodytų statybos darbo sričių yra „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“ arba „gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas“, toks įrašas yra tapatus ir suteikia teisę vadovauti ar įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas.
      ________________________________________  
      1 Pagal statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedą

      „<...> 1.2. specialieji statybos darbai:

      1.2.1. mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas; šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai);

      1.2.2. elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai).<...>“

      2 Pagal statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedą:

      „<...> 1.2. specialieji statybos darbai:

      1.2.1. mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas; šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimas; statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas, stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimas,  lauko gaisrinio vandentiekio tinklų įrengimas, dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai);

      1.2.2. elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (nenurodytų šio priedo 1.2.1 papunktyje) įrengimas; kiti panašūs darbai) <...>“

      3Pagal Statybos įstatymo 22 str. 3 d.

      „<...>. Atestavimą atliekanti organizacija Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu atlieka išduotų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų peržiūrą. Kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu turi pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai jos prašomus peržiūrai reikalingus dokumentus.“

      • Gauname daug paklausimų dėl ypatingojo statinio statybos rangovams, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos atestatų įrašomų įrašų (iki 2017-01-01 ir po 2017-01-01), susijusių su teise atlikti atitinkamus darbus statinyje, kuris yra kultūros paveldo objektas ir įrašo „statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“.

      Dėl rangovų atestatų

      Statybos įstatymo 18 str. 6 d. nurodyta, kad „ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“

      Pažymėtina, kad rangovas, turintis Statybos įstatymo ir STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisė pripažinimo tvarkos aprašas“ nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris suteikia teisę būti statybos rangovu statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 231 str. 19 d. reikalavimus ir turi teisę vykdyti statybos darbus ypatingajame statinyje, kuris yra kultūros paveldo objektas (statinys).

      Iki 2017-01-01 ypatingo statinio statybos rangovų atestavimo tvarką ir kvalifikacijos atestatų turinį nustatė STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (toliau – STR 1.02.07:2012), kurio 19 punkte nurodyta, kad teisė būti statinio statybos rangovu kultūros paveldo statiniuose ir atlikti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus suteikiama, kai kvalifikacijos atestate nurodoma „kultūros paveldo statiniai“.

      Manome, kad ypatingojo statinio statybos rangovas, turintis kvalifikacijos atestatą, išduotą iki 2017-01-01, kuriuo suteikiama teisė būti statybos rangovu kultūros paveldo statiniuose ir atlikti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo nuostatomis2, neprivalo papildyti atestato įrašu „statinių esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“.
      ___________________________________________________
      1 Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 str. 19 d. reikalavimus „būti kultūros paveldo statinių statybos, statinių projektų ekspertizės, statinio ekspertizės rangovu turi teisę Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti asmenys“

      2Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo nuostatomis „teisę eiti šiame įstatyme išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 20 ir 21 dalyse, 17 straipsnio 12 dalyje, 18 straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas ypatinguosiuose statiniuose turi ir asmenys iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“
       

      Dėl specialistų atestavimo

      Dėl teisės atlikti projekto vadovo ir projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas, statinyje, kuris yra kultūros paveldo objektas

      Nuo 2018-01-01 neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai pareigas gali eiti tik turėdami atitinkamą kvalifikacijos atestatą. Asmenys, turintys ypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestatą, turi teisę eiti neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pagal atitinkamą statinio statybos techninės veiklos sritį.

      Nuo 2017-01-01 statinio, kuris yra kultūros paveldo objektas, tvarkomųjų statybos darbų projektavimui ir projekto vykdymo priežiūrai gali vadovauti asmuo, kuris turi:

      - Statybos įstatymo2 nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti ypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai;

      - NKPAĮ nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris suteikia teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūrai;

      Asmuo, turintis Statybos įstatymo2 nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai, negali projektuoti tvarkomųjų statybos darbų ypatingajame statinyje, kuris yra kultūros paveldo objektas, nes neatitinka NKPAĮ 231 str. 11 d1. nustatytų reikalavimų.

      Asmuo, turintis iki 2017-01-01 Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą neterminuoto galiojimo ypatingo statinio projekto vadovo kvalifikacijos atestatą, negali vadovauti statinio, kuris yra kultūros paveldo objektas, tvarkomųjų statybos darbų projektavimui ir projekto vykdymo priežiūrai, nes toks asmuo neatitinka NKPAĮ 231 str. 10 ir 11 d.1nustatytų reikalavimų.

      Nuo 2017-01-01 atitinkami reikalavimai taikomi ir projektų dalių vadovams, t. y. jie privalo turėti:

      - Statybos įstatymo2 nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projekto dalies projektavimui, projekto dalies vykdymo priežiūrai;

      - NKPAĮ nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris suteikia teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūrai;
      _______________________________________________________________
      1Pagal NKPAĮ 231 straipsnio 11 dalį:

      „10. Vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka atestuoti ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys architektai ir statybos inžinieriai.

      TAR pastaba. Teisę užsiimti 231 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.

      11. Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektavimui, atlikti tokio statinio projekto vykdymo priežiūrą turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai.

      TAR pastaba. Teisę užsiimti 231 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.

      12. Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

      TAR pastaba. Teisę užsiimti 231 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“

      2Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio:

      „20.Eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai.

      21. Eiti statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas kultūros paveldo objekte ir kultūros paveldo statinyje turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, Lietuvos Respublikos nekilnoja mojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti atitinkamai kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai. Eiti kitas kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai“.

      • Dėl teisės atlikti statinio statybos vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio statybos ekspertizės vadovo pareigas kultūros paveldo objekte ir kultūros paveldo statinyje.

      Statybos įstatymo 12 straipsnio 20 dalyje nurodyta „Eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai“.                       

      Dėl teisės atlikti statinio statybos vadovo, statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio statybos ekspertizės vadovo pareigas kultūros paveldo objekte ir kultūros paveldo statinyje.

      Statybos įstatymo 12 straipsnio 21 dalyje nurodyta „Eiti statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas kultūros paveldo objekte ir kultūros paveldo statinyje turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti atitinkamai kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai. Eiti kitas kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai“.

      Manome, kad asmuo, turintis po 2017-01-01 Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris suteikia teisę būti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (statybos darbų, statinio statybos techninės priežiūros, statinio ekspertizės) vadovais statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę eiti kvalifikacijos atestate nurodytas pareigas atliekant tvarkomuosius statybos darbus kultūros paveldo objekte ir kultūros paveldo statinyje, nes atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo1 (toliau – NKPAĮ) 231 str. 12 d. ir Statybos įstatymo 12 str. 21 d. reikalavimus.
      _________________________________________________________________
      1Pagal NKPAĮ 231 straipsnio 12 dalį:

      „Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

      TAR pastaba. Teisę užsiimti 231 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“

      • Dėl teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ypatinguosiuose ir neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

      Nuo 2017-01-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 20 d.:

      „Eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai.“

      Nuo 2017-01-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 231 str. 10 d.:

      „Vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka atestuoti ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys architektai ir statybos inžinieriai“.

      Nuo 2017-01-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 231 str. nuostatomis, asmenys, norintys eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas  ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, privalo turėti STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo“ nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuriame įrašoma „statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“.

      Pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo nuostatomis „teisę eiti šiame įstatyme išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 20 ir 21 dalyse, 17 straipsnio 12 dalyje, 18 straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas ypatinguosiuose statiniuose turi ir asmenys iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“ Iš esmės analogiškas aiškinimas pateiktas ir NKPAĮ „teisę užsiimti 231 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“

      Sistemiškai vertindami nurodytas teisės aktų nuostatas, manome:

      - asmuo, turintis iki 2017-01-01 Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ypatinguosiuose statiniuose be įrašo „statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“ ir turintis iki 2017-01-012 išduotą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos departamento galiojantį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą, suteikiantį teisę vykdyti atitinkamą veiklą kultūros paveldo objektuose ir kultūros paveldo statiniuose, turi teisę eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje.

      • Dėl rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumento (toliau – garantinis dokumentas) pateikimo būtinumo-statinio paprastajam remontui.

      Statybos įstatyme nustatyta, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo aktu statytojui (užsakovui) turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Garantinis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui)1. Statinio projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą 2, 3.
      Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, garantinis dokumentas turi būti pateikiamas visais atvejais, kai atliekami statybos darbai pagal pasirašytą rangos sutartį. Kai garantinio dokumento reikalavimo nėra rangos sutartyje, manome, kad rangovas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, turi pateikti garantinį dokumentą kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo aktu užsakovui.
      _________________________________________________
      [1] Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis.

      [2] Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalis.

      [3] Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

      • Aplinkos ministerija gauna klausimų /skundų, susijusių su  vykdomomis galimai neteisėtomis statybomis, statybą leidžiančio dokumento panaikinimu, statybų sustabdymu, VTPSI netinkamu skundo ištyrimu, dėl VTPSI rasto panaikinimo ir pan.

      Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o Inspekcijos darbuotojų veiksmai yra skundžiami vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklėmis [1].

      Aplinkos ministerija neturi įgaliojimų vertinti kitų valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmų ar duoti joms privalomų nurodymų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo nutarimuose įtvirtintas tiesioginis įgaliojimų nustatymas, tai yra kiekviena institucija gali atlikti tik įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas atitinkamos srities valstybės valdymo ar kitas funkcijas, įgyvendinti valstybės politiką konkrečioje srityje. Valstybės valdžios institucijos negali savarankiškai viena iš kitos perimti įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti, todėl Aplinkos ministerija negali vykdyti funkcijų srityse, kurios priskirtos kitų institucijų kompetencijai, ar duoti privalomų nurodymų kitoms valstybės institucijoms.
      [1] Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 1V-5.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 20.

      Teritorijų planavimas

      DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO TAIKYMO

       

      • Ar pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus ir esant tokiems detaliojo plano sprendiniams galima projektuoti kelis blokuotus vienbučius gyvenamuosius namus viename žemės sklype pagal dabar galiojantį detalųjį planą. Galbūt reikalinga žemės sklypo detaliojo plano keitimo korektūra?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 5 str. 2 d. 3 p., detalieji planai yra kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, rengiami, keičiami ar koreguojami šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (TPĮ 10 str.). Vienas iš jų – Teritorijų planavimo normos (toliau – TP normos), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“.

      Pagal TPĮ 18 str. 1 d. 5 p. galimi užstatymo tipai – vienas iš detaliuoju planu nustatomų privalomųjų teritorijos naudojimo reglamentų. Užstatymo tipai ir jų apibrėžtys įtvirtinti TP normų 31 p., tačiau Jūsų rašte minimas „vienbutis ir dvibutis užstatymas“ nėra vienas iš jų. Pažymėtina, kad pagal TP normų 31.2 p. p. vienbučių gyvenamųjų pastatų blokavimas galimas esant vienbučio blokuoto užstatymo tipui, tačiau pagal TP normų 31.8 p. p. galimi ir kiti užstatymo tipai, kurie, mūsų manymu, turi būti apibrėžti (nustatyta teritorijos urbanistinė kategorija, apimanti teritorijai būdingą ir (ar) galimą pastatų ir erdvių išdėstymo struktūrą ir parametrus) teritorijų planavimo dokumente, kuriuo jie nustatomi.  

      Pagal TPĮ 17 str. 3 d. detalieji planai yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, kad nuo 2021-07-01 įsigaliojusi TPĮ 20 str. 8 d. nuostata suteikia teisę kitos paskirties žemės sklypuose, skirtuose vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio apskrities pastatais statyti tik vieną gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatą su pagalbinio ūkio pastatais, jei teritorijų planavimo dokumente nenustatyta kitaip, manome, kad siekiant viename sklype statyti kelis blokuotus vienbučius gyvenamuosius pastatus, tokia galimybė turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumente, aptariamu atveju detaliajame plane.

      Įvertinus pateiktą informaciją („teritorijos naudojimo aprašomojoje lentelėje numatytas užstatymo tipas - vienbutis ir dvibutis užstatymas, skiltyje „Statinių paskirtys“ buvo nurodyta: Gyvenamieji: vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai, blokuoti vienbučiai pastatai su pagalbinio ūkio pastatais“), manytina, kad aptariame detaliajame plane įtvirtinta sprendinių kolizija, kuri gali būti naikinama tik keičiant šio detaliojo plano sprendinius, t. y. keičiant arba koreguojant detalųjį planą.

      Detaliųjų planų koregavimo ir keitimo atvejai ir tvarka nustatyti TPĮ 28 str., kuriuo vadovaujantis sprendimą, ar detalusis planas turi būti keičiamas (TPĮ 28 str. 4 ir 5 d.), ar gali būti koreguojamas (TPĮ 28 str. 6 d.) priima savivaldybės institucija. 

       

      • Dėl kitų galimų veiksmų atliekant teritorijų planavimo procedūras. Prašoma paaiškinti, kokį teritorijų planavimo procesą taikyti (keitimą, koregavimą ar naujo rengimą), jeigu pasitaiko detaliųjų planų, kuriuose nebuvo gautos sąlygos teritorijų planavimo dokumentams rengti?

      TPĮ 28 str. 5 d. nustatyti atvejai, kada turi būti keičiamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas (kitais atvejais šis dokumentas gali būti koreguojamas keičiant ir (ar) papildomai nustatant reikiamus sprendinius):

      1) dėl numatomų sprendinių reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje;

      2) visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti, pvz., visą nustatytą privalomą teritorijos naudojimo reglamentą;

      3) kai šio dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti.

      TPĮ 28 str. 5 d. nuostatose nėra reikalavimo keisti, o ne koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kai pasibaigę teritorijos planavimo sąlygų, išduotų rengiant šį patvirtintą dokumentą, galiojimo terminai, ar, kai „neišlikę detaliųjų planų dokumentacijose sąlygos“: atsižvelgus į tai, kad, pvz., detalusis planas patvirtintas (aptariamu atveju iki 1997 m.), manytina, kad teritorijos planavimo sąlygos, išduotos rengiant šį detalųjį planą, įvykdytos. TPĮ įtvirtinta prievolė keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ne tada, kai archyviniuose dokumentuose minėtos teritorijų planavimo sąlygos neišlikę, pasibaigę jų galiojimo terminai, ar šiose sąlygose nurodyti reikalavimai nebeaktualūs, nes sprendiniai galimai įgyvendinti, o tada, kai numatomi sprendiniai neatitinka šių sąlygų ir reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje. Pvz., keičiant (papildomai nustatant) sprendinius detaliuoju planu suplanuoto kvartalo (aptariamu atveju miesto centrinės dalies) dalyje, abejotina, ar reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų, kurios galimai buvo išduotos, nors ir neišsaugotos archyviniuose dokumentuose, visam planuojamam kvartalui (miesto centrinei daliai), o ne atskiriems žemės sklypams.

      Papildomai informuojame, kad teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra reikalavimo koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus dėl numatomų sprendinių privalomai kreiptis naujų teritorijos planavimo sąlygų. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 322.2 p. p. nuostatos teritorijų planavimo organizatoriui suteikia teisę nustatyti (spręsti), ar reikia parengti naujas teritorijų planavimo organizatoriaus teritorijos planavimo sąlygas, ar reikia kreiptis į kitas institucijas naujų teritorijos planavimo sąlygų. Taisyklių 322.3 p. p. paaiškinta, kad kreiptis naujų teritorijos planavimo sąlygų reikia, kai teritorijos planavimo sąlygos, išduotos dėl patvirtinto detaliojo plano, netinka numatomiems koreguojamo detaliojo plano sprendiniams.

      Atkreiptinas dėmesys, kad TPĮ nuostatos reglamentuoja atvejus, kada privaloma keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, bet nenurodo, kad kitais (TPĮ nenurodytais) atvejais šis dokumentas negali būti keičiamas. Primename, kad sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius.

       

      • Ar galima planuoti teritoriją detaliuoju planu, suformuojant žemės sklypą, kurio paskirtis - miškų ūkio paskirties žemė, žemės sklypo naudojimo būdas - rekreacinių miškų sklypai?

      TPĮ 17 str. 1 d. nurodyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms. Mažiausias detaliojo plano objektas nurodytas TPĮ 17 str. 5 d. – miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai. TPĮ 17 str. 7 d. nurodyta, kad kvartalo, kaip planuojamos teritorijos ribos, kiekvienu konkrečiu atveju nustatomos planavimo darbų programoje, vadovaujantis šio įstatymo 2 str. 10 d. nurodytais požymiais. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad detalusis planas žemės sklypui, neatitinkančiam miesto kvartalo sąvokos, įtvirtintos TPĮ 2 str. 10 d.,  negali būti rengiamas.

      Papildomai atkreipiame dėmesį, kad TPĮ 4 str. 3 d. įtvirtintas reikalavimas – kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais. Atsižvelgiant į tai, detaliųjų planų (vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų) sprendiniai turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius.

       

      • Kas priima sprendimą dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo – savivaldybės taryba ar savivaldybės administracijos direktorius?

      Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18, 20 ir 22 straipsniuose. Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „<...> pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė“, t. y. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas, patvirtintas Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“.

      Pagal minėtuose teisės aktuose įtvirtintą ir galiojantį teisinį reglamentavimą pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami dvejopai:

      1. pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu. Šiuo atveju sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Pažymėtina, kad žemės valdos projektai (žemės reformos žemėtvarkos projektai; žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai; žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai; žemės konsolidacijos projektai) nepriskirtini prie teritorijų planavimo dokumentų. Savivaldybės administracijos direktorius tvirtina detaliuosius planus (vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas) (Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis) ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (žemės valdos projektas) (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalis ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Kai detaliuoju planu ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu pertvarkomi esami žemės sklypai, šiuo atveju savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas pakeisti pertvarkytų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti minėtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.

      2. nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto – Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, jie keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal (tiesiogiai taikant) savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

      Kai detaliajame plane nustatomas teritorijos naudojimo tipas, teritorijų planavimo teisiniame reguliavime (Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalis) numatyta galimybė žemės sklypui ar jo daliai nurodyti kelis galimus žemės naudojimo būdus. Pirmuoju įrašytas žemės sklypo naudojimo būdas yra prioritetinis, pagal jį nustatomas konkretus žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdas tvirtinant detalųjį planą, kitais detaliajame plane pagal teritorijos naudojimo tipą nurodytais žemės naudojimo būdais žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę.

      Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, kad „savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka sprendžia žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo klausimus“.

      Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 81 punktą paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija – „sprendimų dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo priėmimas“. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 7 dalimi, „konkrečius įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti savivaldybės administracijos direktoriui <...>“.

      Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytina, kad savivaldybės administracijos direktorius galėtų priimti sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus), jeigu būtų įgyvendintas visų – Vietos savivaldos, Žemės ir Teritorijų planavimo įstatymų minėtose nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas.

       

      • Ar yra galimybė rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą (inžinerinės infrastruktūros planą) ir, jį parengus bei pakeitus žemės sklypų paskirtį į „kitą“, plėtoti atsinaujinančios energetikos inžinerinę infrastruktūrą?

      Žemės sklypai patenka į savivaldybės lygmens bendrajame plane nurodytą funkcinę zoną, kurioje nustatyta: „užstatymas galimas žemės ūkio paskirties žemėje; prioritetas teikiamas esamų užstatytų teritorijų žemės ūkio paskirties žemėje bei žemės ūkio tikslinės paskirties išlaikymui. Užstatymas galimas plėtojant kaimo turizmą, socialinę ir inžinerinę infrastruktūrą, aptarnavimo objektus, pramonės, sandėliavimo bei logistikos teritorijas, atlikus šių objektų detaliuosius (specialiuosius) planus, vietos tinkamumo pagrindimą (poveikio aplinkai nebuvimą), neprieštaraujant LR įstatymams ir teisės aktams. 

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pagal kompetenciją teikiame specialistų nuomonę dėl teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo.

      Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-921, pakeistos Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija nuo 2022-01-29, toliau – TPĮ) 20 straipsnio 4 dalies[1] nuostatos: teritorijų planavimo teisiniame reguliavime nebeliko prievolės saulės šviesos energijos elektrinių, kaip konkrečių energetikos objektų, statybą numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. T. y. šių statinių statyba galima žemės sklypuose, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka galima statyti energetikos objektus pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas[2]) nerengiant atitinkamo specialiojo teritorijų planavimo dokumento ar šių konkrečių statinių statybos nenumačius savivaldybės lygmens bendrajame plane (pažymėtina, kad išimtys dėl nedidelės įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinių statybos nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties įtvirtintos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme). Primename, kad TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte[3] įtvirtinta galimybė planuojamai statybai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą pagal savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius.

      Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, kad, siekiant pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą pagal TPĮ 20 straipsnio nuostatas ir (ar) tai numatyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, būtina nustatyti, ar šis keitimas neprieštarauja atitinkamo galiojančio savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniams. 

      TPĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatomas teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas – teritorijos funkcinis zonavimas[4] nustatant pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir galimų veiklų prioritetus. Vadovaujantis Bendrojo plano rengimo metu galiojusio TPĮ nuostatomis, vienas „bendrojo planavimo“ uždavinių yra „nustatyti teritorijų funkcines zonas, nurodančias teritorijos integruotumą ir (ar) jos ypatumus[5]“. Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių[6] (negalioja nuo 2014-01-24) 22.1 papunktyje buvo nustatyta, kad sprendinių konkretizavimo stadijoje atliekamas „planuojamos veiklos prioritetų nustatymas, teritorijos funkcinis zonavimas“, 25.1 papunktyje –  planuojamos teritorijos žemės naudojimo ir veiklos plėtojimo brėžinyje „pažymima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis ir kitos paskirties žemė bei jos naudojimo prioritetai“.

      Mūsų nuomone, prievolė savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir galimų veiklų prioritetus įtvirtinta ir galiojančiame, ir Bendrojo plano rengimo metu galiojusiame teritorijų planavimo teisiniame reguliavime, todėl savivaldybė, vykdydama jai pavestas funkcijas, turėtų įvertinti teisės aktų taikymo visumą ir konkrečiu rašte nurodytu atveju nuspręsti, ar siekis pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą galimas pagal Bendrojo plano sprendinius (pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir galimų veiklų prioritetus), ar numatomai veiklai vykdyti būtina konkretizuoti šiuos sprendinius ir rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą.

       

      • Kada yra detaliojo plano keitimas, o kada koregavimas?

       

      Dėl detaliųjų planų sprendinių keitimo

      Sąvokos „detaliųjų planų sprendinių keitimas“ ir „detaliųjų planų keitimas“ netapačios. Vadovaujantis TPĮ 28 straipsnio 6 dalies[1] nuostatomis, detaliųjų planų sprendiniai gali būti keičiami (papildomai nustatomi) keičiant arba koreguojant atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, t. y. siekis pakeisti galiojančio detaliojo plano sprendinius nesukuria prievolės visais atvejais keisti šį kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą. Atkreipiame dėmesį, kad TPĮ 28 straipsnio nuostatos reglamentuoja kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, o ne jų sprendinių, keitimą ir koregavimą.

      TPĮ 28 straipsnio 5 dalyje nustatyti atvejai, kada turi būti keičiamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas (kitais atvejais šis dokumentas gali būti koreguojamas keičiant ir (ar) papildomai nustatant reikiamus sprendinius):

      1) dėl numatomų sprendinių reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje;

      2) visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti, pvz., visą nustatytą privalomą teritorijos naudojimo reglamentą;

      3) kai šio dokumento sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti.

      Įvertinę tai, kas išdėstyta, ir tai, kad TPĮ įtvirtintas teritorijų planavimo teisinis reguliavimas nustato privalomą viso (ne jo dalies) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento keitimą, kai visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje numatoma keisti visas galiojančiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente pagal teritorijų planavimo lygmenį nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, privalomuosius reikalavimus arba privalomą teritorijos naudojimo reglamentą, manome, kad tais atvejais, kai nėra poreikio keisti, pvz., visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje visą galiojančiame detaliajame plane nustatytą privalomą teritorijos naudojimo reglamentą, svarstytina galimybė koreguoti detalųjį planą keičiant sprendinius anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje, jeigu dėl numatomų sprendinių nereikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje.

      Primename, kad TPĮ 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai (ne jų dalys) „keičiami, kai sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia rengti naują (jį keičiantį) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija (išskyrus atvejus, kai planuojama teritorija sumažėja pasikeitus administracinių vienetų ar gyvenamųjų vietovių teritorijų riboms)“. Manytina, kad, vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas gali būti keičiamas tik visa apimtimi, t. y. keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planuojama teritorija negali būti mažesnė už anksčiau suplanuotą teritoriją, išskyrus TPĮ 28 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2014-01-01 detalieji planai buvo rengiami žemės sklypams ir jų grupėms, todėl, mūsų nuomone, galimas atvejis, kai turi būti keičiamas žemės sklypui, neatitinkančiam kvartalo apibrėžties), parengtas galiojantis detalusis planas (papildomai nurodant TPĮ 17 straipsnio 8 dalyje[2] numatytą nagrinėjamą teritoriją).

      Dėl visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje

      Atkreipiame dėmesį, kad TPĮ 28 straipsnio 5 dalies nuostatose nėra reikalavimo keisti, o ne koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kai pasibaigę teritorijos planavimo sąlygų, išduotų rengiant šį patvirtintą dokumentą, galiojimo terminai: atsižvelgus į tai, kad, pvz., detalusis planas patvirtintas, manytina, kad teritorijos planavimo sąlygos, išduotos rengiant šį detalųjį planą, įvykdytos. TPĮ įtvirtinta prievolė keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą ne tada, kai pasibaigę minėtų teritorijos planavimo sąlygų galiojimo terminai ar šiose sąlygose nurodyti reikalavimai nebeaktualūs, o tada, kai numatomi sprendiniai neatitinka šių sąlygų ir reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje. Pvz., keičiant (papildomai nustatant) sprendinius detaliuoju planu suplanuoto kvartalo dalyje, mūsų nuomone, ne visada reikia kreiptis visų naujų teritorijos planavimo sąlygų, kurios išduotos visam planuojamam kvartalui, o ne atskiriems žemės sklypams.

       Papildomai informuojame, kad teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra reikalavimo koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus dėl numatomų sprendinių privalomai kreiptis naujų teritorijos planavimo sąlygų. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių[3] (toliau – Taisyklės) 322.2 punkto nuostatos teritorijų planavimo organizatoriui suteikia teisę nustatyti (spręsti), ar reikia parengti naujas teritorijų planavimo organizatoriaus teritorijos planavimo sąlygas, ar reikia kreiptis į kitas institucijas naujų teritorijos planavimo sąlygų. Taisyklių 322.3 punkte paaiškinta, kad kreiptis naujų teritorijos planavimo sąlygų reikia, kai teritorijos planavimo sąlygos, išduotos dėl patvirtinto detaliojo plano, netinka numatomiems koreguojamo detaliojo plano sprendiniams.

      Atkreiptinas dėmesys, kad TPĮ nuostatos reglamentuoja atvejus, kada privaloma keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, bet nenurodo, kad kitais (TPĮ nenurodytais) atvejais šis dokumentas negali būti keičiamas. Primename, kad sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius.

      • Ar vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (toliau – TPĮ) galima rengiamu detaliuoju planu patikslinti ankstesniu detaliuoju planu nustatytų, bet neįregistruotų sklypų ribas ir šiems sklypams taikant TPĮ 18 str. 1 d. 7 p. nuostatas  nustatyti formavimo ir pertvarkymo principus (mažiausius ir (ar) didžiausius galimus žemės sklypų dydžius).

       

      Dėl detaliojo plano sprendinių keitimo

      TPĮ 17 str. 2 d. nurodyta, kad „detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.“

      Detaliųjų planų sprendinių keitimas reglamentuotas TPĮ 28 str. ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių[4]  (toliau – Taisyklės) VI skyriaus šeštajame skirsnyje.

      Pagal TPĮ 28 str. 4 d. detalieji planai keičiami, kai savivaldybės institucija nusprendžia rengti naują (jį keičiantį) detalųjį planą anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau detaliuoju planu suplanuota teritorija, o pagal šio str. 6 d. detalieji planai, jeigu jų neprivaloma keisti pagal TPĮ 28 str. 5 d., gali būti koreguojami taisant technines klaidas, keičiant detaliojo plano sprendinius, nustatant papildomus sprendinius ar kai yra priimtas teismo sprendimas, kad detaliojo plano sprendinys (sprendiniai) neteisėtas (neteisėti), jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti detalųjį planą. 

      Pažymėtina, minėtame teisiniame reguliavime detaliojo plano sprendinių keitimas (keičiant ar koreguojant detalųjį planą) nesietinas su jų įgyvendinimu, t. y. nepriklausomai nuo to ar detaliuoju planu nustatyti sprendiniai įgyvendinti, ar – neįgyvendinti (nurodytu atveju detaliuoju planu nustatyti žemės sklypai ir jų ribos neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre), jie gali būti pakeisti ir papildomi sprendiniai nustatyti koreguojant / keičiant detalųjį planą.

      Atkreiptinas dėmesys, kad „keičiant ar koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje. Šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma nagrinėjama (numatomų sprendinių įtaką patirianti) teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį. Mažesnėje kaip kvartalas teritorijoje detaliojo plano sprendiniai keičiami atsižvelgus į nagrinėjamos teritorijos kraštovaizdį, esamas ir (ar) suplanuotas urbanistines struktūras, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą.[5]

      Dėl TPĮ 18 str. 1 d. 7 p. nuostatų

      TPĮ 18 str. 1 d. 7 p. nurodyta, kad detaliuosiuose planuose, nustatomos „galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai)“.

      Taisyklių 297 p. nurodyta, kad detaliojo plano „pagrindiniame brėžinyje pažymima grafiškai ir (ar) nurodoma reglamentų aprašomojoje lentelėje (1 priedas) <...> 297.2. nustatytas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas teritorijos naudojimo reglamentas <...> 297.2.7. „galimos žemės sklypų ribos (privalomai nustatomos planuojant viešąsias erdves) ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai). Kiti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai, jeigu jie nustatomi, nurodomi tekstinėje dalyje (išskyrus viešosioms erdvėms skirtus žemės sklypus, kuriems žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai nenustatomi – šie žemės sklypai pertvarkomi tik koreguojant kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kuriame jie suplanuoti“.

      Atsižvelgiant į minėtas TPĮ 18 str. 1 d. 7 p. ir Taisyklių 297.2.7 p. nuostatas, manytina, kad jungtukas „ir (ar)“ suponuoja galimybę detaliajame plane nustatyti:

      – tik galimas žemės sklypų ribas,

      – tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus,

      – ir galimas žemės sklypų ribas, ir žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus.

      Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manome, kad detaliajame plane galima nustatyti ir žemės sklypų ribas (dalyje planuojamos teritorijos nustatomi žemės sklypai ir jų ribos), ir žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, pagal kuriuos įgyvendinant šį detaliojo plano sprendinį dalyje suplanuotos teritorijos, kuriai jis nustatytas, būtų suformuojami nauji žemės sklypai ar pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos.

      Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisyklių 297.2.7 p. nuostatas galimos žemės sklypų ribos privalomai nustatomos planuojant detaliuoju planu viešąsias erdves. Viešosioms erdvėms detaliuoju planu suplanuotiems žemės sklypams žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai nenustatomi.

        • Kokia tvarka baigiamas rengti detaliojo plano koregavimas, kuris pradėtas rengti iki 2021-06-30 taikant tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatas?

      Iki 2021-06-30 galiojusio TPĮ 28 str. 8 d. nurodyti detaliojo plano sprendiniai galėjo būti koreguojami statinio projekto rengimo metu šioje dalyje ir iki 2021-06-30 galiojusių Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių[6]  (toliau – Taisyklės) 323.1 papunktyje nustatyta koregavimo (toliau – supaprastintas koregavimas) tvarka, pagal kurią: detaliojo plano koregavimui turi pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai, Teritorijų planavimo komisija; suderinta detaliojo plano korektūra tvirtinama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir registruojama TPĮ nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal supaprastinto koregavimo tvarką, inter alia, nereikia priimti sprendimo dėl detaliojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų, neišduodamos teritorijos planavimo sąlygos, neatliekamos teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūros (apie koreguojamus detaliojo plano sprendinius neinformuojama visuomenė ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija).

      Nuo 2021-07-01 įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-158 (toliau – TPĮ Nr. XIV-158) pakeistas minėtas detaliųjų planų supaprastinto koregavimo teisinis reguliavimas, kuris įtvirtintas galiojančio TPĮ 28 str. 9 ir 10 dalių nuostatose. Nuo 2021-07-01 įsigaliojusio TPĮ 28 str. 9 dalyje, inter alia, nustatytas detaliųjų planų supaprastintas koregavimas nebesietinas su statinio projektavimo procesu, koregavimo tvarka papildyta reikalavimu, kad „<...> informacija visuomenei apie šioje dalyje nurodytą kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimą skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje“, t. y. po 2021-07-01 koreguojant detaliuosius planus TPĮ 28 str. 9 d. nurodytais atvejais turi būti taikoma supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka[7].  

      Pagal iki 2021-06-30 galiojusį ir nuo 2021-07-01 įsigaliojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas (visuomenės supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu) ir bendrąja, ir supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka atliekamas prieš teritorijų planavimo dokumento derinimo procedūrą. 

      Pažymėtina, kad siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Šis principas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 2 d., pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 str.2 d. nuostatą, ne kartą yra nurodęs, jog joje atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit); taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo.

      TPĮ Nr. XIV-158 26 str. („Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“) 4 dalyje nustatyta, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi teritorijos planavimo sąlygų, planavimo organizatoriaus sprendimu gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal šio įstatymo nuostatas.“ Mūsų nuomone, šiuo teisiniu reguliavimu nustatyta galimybė, o ne reikalavimas, įgyvendinus TPĮ Nr. XIV-158 26 str. 4 d. nurodytas sąlygas, iki 2021-06-30 neatliktas teritorijų planavimo proceso procedūras baigti pagal nuo 2021-07-01 įsigaliojusias TPĮ nuostatas. 

      Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytina:

      – jeigu statinio projekto rengimo metu (vadovaujantis iki 2021-06-30 galiojusio TPĮ 28 str. 8 d. nuostatomis) buvo pakoreguoti detaliojo plano sprendiniai ir detaliojo plano koregavimas iki 2021-06-30 buvo suderintas Teritorijų planavimo komisijoje arba Teritorijų planavimo komisijai iki 2021-06-30 buvo pateikti (pradėtas derinimas) Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2021-06-30) 323.1 papunktyje nurodyti brėžiniai (detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija ir brėžinys su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas) ir aiškinamasis raštas (toliau – koregavimo projektas), tai minėtais atvejais pradėtas detaliųjų planų koregavimo procesas baigiamas iki 2021-06-30 galiojusia supaprastinto koregavimo tvarka, t. y. suderinta detaliojo plano korektūra tvirtinama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir registruojama TPĮ nustatyta tvarka, neatliekant teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų; 

      – jeigu koregavimo projektas iki 2021-06-30 buvo nagrinėtas (pateiktas derinti / pradėtas derinti) Teritorijų planavimo komisijoje, tačiau dėl institucijų pastabų nebuvo suderintas ir šiuo metu taisomas pagal Teritorijų planavimo komisijos protokole nurodytas pastabas, toks koregavimo projektas galėtų būti baigiamas derinti ir tvirtinamas pagal iki 2021-06-30 galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą arba po 2021-07-01 priimto savivaldybės administracijos direktoriaus (teritorijų planavimo organizatoriaus) sprendimo pagrindu derinamas ir tvirtinamas nuo 2021-07-01 įsigaliojusia supaprastinto koregavimo tvarka, pagal kurią informacija visuomenei apie detaliojo plano koregavimą turi būti skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, t. y. prieš derinimo procedūrą visuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti supažindinta su pakoreguotais detaliojo plano sprendiniais. „Susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais Vyriausybės nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 5 darbo dienos – viešai ekspozicijai[8] ;

      – jeigu koregavimo projektas iki 2021-06-30 nebuvo pateiktas derinti (nepradėtas derinti) Teritorijų planavimo komisijai, šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi nuo 2021-07-01 įsigaliojusio TPĮ nuostatomis.

       

      Dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento statuso

        • Ar patvirtintas valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas pakeis planuojamoje teritorijoje galiojančius detaliuosius planus?

       Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 4 str. 3 d. įtvirtinta, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 d. nurodytus atvejus. Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

      Atsižvelgę į tai, kas išdėstyta, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 4 d. numatyta išimtimi, manome, kad patvirtinto valstybei svarbus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nepakeis planuojamoje teritorijoje galiojančių detaliųjų planų sprendinių, kurie galios tik tiek, kiek jie neprieštaraus valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniams.

       

      Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo

      • Kokiais atvejais rengiami specialiojo teritorijų planavimo dokumentai?

       Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai nurodyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 5 str. 4 d. Šio str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad įstatymų nustatytais atvejais gali būti rengiami ir kiti šio str. 4 d. nenurodyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.

      Teritorijų planavimo įstatymo 30 str. 8 d. numatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis šiuo įstatymu, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų vadovų kartu su aplinkos ministru patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kuriose nustatoma specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarka. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti tą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, laikantis šiame įstatyme nustatytų specialiojo teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius.

      Atkreipiame dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 2 d. numato, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą integruojami į bendrojo plano sprendinius.

      Vietovės lygmuo (planuojamos teritorijos, rengiami teritorijų planavimo dokumentai ir jų masteliai) nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. Vietovės lygmens kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai rengiami Teritorijų planavimo įstatymo ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka. Taisyklės nustato valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese.

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad miesto kraštovaizdžio tvarkymo, gamtinio karkaso teritorijų apsaugos ir naudojimo, savivaldybės paviršinių (lietaus) nuotekų infrastruktūros plėtros, savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros, savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių ir kt. tikslai ir uždaviniai galėtų būti įgyvendinti koreguojant bendrąjį planą ir keičiant sprendinius savivaldybės teritorijos dalyje pagal Taisyklių 139.4 p. nuostatas „galiojantys bendrieji planai koreguojami keičiant bendrojo plano sprendinius anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje.“

       

      Dėl teritorijų planavimo dokumentų išregistravimo

      • Ar savivaldybė, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 35 str. ir Vietos savivaldos 18 str. 1 d., gali pakeisti savivaldybės valdybos (tarybos) sprendimą dėl parengtų iki 1996-01-01 detalaus planavimo projektų įtraukimo į Teritorijų planavimo dokumentų registrą (toliau – TPDR),  ištaisant klaidą ir išbraukiant iš šio sprendimo dokumentus, kurie nelaikyti detaliaisiais planais ir ar toks sprendimo pakeitimas būtų laikytinas tinkamu pagrindu išregistruoti iš TPDR nurodytus dokumentus?

       Atkreiptinas dėmesys, kad viešojoje teisėje galioja principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 1 d. ir kitas nuostatas viešojo administravimo subjektų įgaliojimai priimti atitinkamus administracinius sprendimus turi būti nustatyti įstatymuose ir (ar) kituose teisės aktuose, t. y. visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis atlikti atitinkamus veiksmus, pvz., priimti administracinius sprendimus.

      Atsižvelgiant į tai, kad numatomas priimti administracinis sprendimas susijęs su teritorijų planavimu, mūsų nuomone, sprendžiant sprendimo keitimo galimybę turėtų būti vertinamas teisinis reguliavimas, reglamentuojantis vietos savivaldą ir teritorijų planavimą. 

      Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d. nuostatomis, „savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti <...>“. Taikant šias bendrąsias įstatymines nuostatas, mūsų nuomone, minėti sprendimai turėtų nepažeisti Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo, pagal kurį „savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus“. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p., teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. „Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose“ (5 str. 1 d. 1 p.). Pagal šio įstatymo 102 str. „teritorijų planavimas savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“

      Apibendrinant minėtas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, manytina, kad savivaldybėje priimant administracinius sprendimus, susijusius su teritorijų planavimu ir teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimu, privaloma vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

      1996-01-01 įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo pirmajai redakcijai, vienas iš šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-24 nutarimas Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ (toliau – Nutarimas). Pagal Nutarimo 1.1 p. „miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose. Tais atvejais, kai norima keisti nustatytas arba nustatyti naujas žemės naudojimo ir veiklos joje plėtojimo sąlygas bei apribojimus, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir naudojimo režimą, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai peržiūrimi, keičiami ir papildomi pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas“. Nutarimo 3.1 p. valstybės institucijos ir kiti planavimo organizatoriai buvo įpareigoti iki 1997-01-01 „inventorizuoti patvirtintus (galiojančius) teritorijų planavimo dokumentus ir pateikti juos registruoti teritorijų planavimo dokumentų registrų tvarkytojams Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka“.

      Pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 330 p. nuostatas teritorijų planavimo dokumentai, kurie vadovaujantis Nutarimu įregistruoti TPDR kaip detalieji planai, bet neatitinka teritorijų planavimo dokumentams galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (kriterijų, turinio), kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos pagrindu, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti pripažinti koreguotinais, keistinais arba naikintinais savivaldybės tarybos sprendimu. Šioje nuostatoje galimybė savivaldybės tarybai pripažinti minėtus teritorijų planavimo dokumentus naikintinais yra numatyta todėl, jog jie nebeatitinka galiojančiuose teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (kriterijų, turinio), o ne todėl, kad jie įregistruoti klaidingai.

      Manytina, kad Taisyklių 330 p. galėtų būti tinkamas teisinis pagrindas savivaldybės tarybai priimti sprendimą, kuriuo šiame punkte nurodyti teritorijų planavimo dokumentai būtų pripažinti naikintinais ir šio sprendimo pagrindu išregistruoti iš TPDR.

       


      [1] „6. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jų neprivaloma keisti pagal šio straipsnio 5 dalį, gali būti koreguojami taisant technines klaidas, keičiant kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, nustatant papildomus sprendinius ar kai yra priimtas teismo sprendimas, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinys (sprendiniai) neteisėtas (neteisėti), jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.“

      [2] „8. Keičiant ar koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje. Šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma nagrinėjama (numatomų sprendinių įtaką patirianti) teritorija, atitinkanti kvartalo apibrėžtį. Mažesnėje kaip kvartalas teritorijoje detaliojo plano sprendiniai keičiami atsižvelgus į nagrinėjamos teritorijos kraštovaizdį, esamas ir (ar) suplanuotas urbanistines struktūras, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą.“

      [3]Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymas Nr. D1–8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“.

      [4]Patvirtintos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“.

      [5] TPĮ 17 str. 8 d.

      [6]Patvirtintos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“.

      [7] Galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 31 str. 2 d.

      [8] Galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 35 str. 2 d.

       

      [1] „4. 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių, atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose (išskyrus saulės šviesos energijos elektrines ir kitus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus).“

      [2] „Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo:

      1) naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;“.

      [3] „2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas <...>.“

      [4] TPĮ 2 straipsnio 3 dalis:

      „3. Funkcinis zonavimas – rengiant teritorijų planavimo dokumentus pagal planavimo lygmenis ir uždavinius <...>   atliekamas teritorijos suskirstymas į zonas nustatant pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir galimų jose veiklų prioritetus.“

      [5] TPĮ (redakcija iki 2008-11-24) 7 straipsnio 2 dalies 8 punktas.

      [6] Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymas Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“.

       

      Atnaujinta: 2022 02 17

    • 21.

      Aplinkosauginių mokesčių taikymas

      Aplinkosauginių mokesčių ir aplinkai padarytos žalos dydžių indeksavimo koeficientai

      • Ar mokestį už valstybinius gamtos išteklius privalo mokėti asmenys, kurie turėdami gręžinio pasą išgauna ir naudoja iki 5 kubinių metrų per parą požeminio gėlo vandens?

      Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visi asmenys, naudojantys požeminį vandenį komerciniais tikslais, nepriklausomai nuo išgaunamo vandens kiekio, turi turėti leidimą ir mokėti mokestį už gamtos išteklius.

      • Kada ir kur yra skelbiami mokesčio už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientai? Kokį mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo koeficientą taikyti, jei mokesčio deklaracija teikiama nepasibaigus mokestiniam laikotarpiui, t.y. įmonės restruktūrizavimo, bankroto ar veiklos užbaigimo atveju?

      Mokesčio už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientai, kurie nustatomi pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą vartotojų kainų indeksą (VKI). VKI apskaičiuojamas įvertinus kainų pokytį neindeksuotu laikotarpiu ir pasibaigus kalendoriniams metams per 10 darbo dienų paskelbimas tinklalapyje. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu VKI Aplinkos ministerija savo tinklalapyje www.am.lt kitą darbo dieną paskelbia mokesčio už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientus.

      • Ar krovininis automobilis, kuris atitinka Euro VI emisijos klasę ir turi visus tai patvirtinančius dokumentus (bei turi veikiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą) atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą?

      Jei tai lengvasis krovininis N1 kategorijos automobilis, tuomet norint pasinaudoti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 3 d. 1 punkte nustatyta lengvata ir nemokėti mokesčio už aplinkos teršimą, užtenka dokumento (registracijos liudijimo ar tipo atitikties sertifikato), kuriame nurodyta transporto priemonės atitiktis ne žemesnei nei Euro IV emisijos klasei.

      Jei tai krovininis N2 ar N3 kategorijos automobilis, tuomet norint būti atleistam nuo mokesčio mokėjimo privaloma turėti gamintojo ar gamintojo atstovo išduotą dokumentą, pažymą, patvirtinančią, kad transporto priemonė turi įdiegtą ir veikiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą, kaip tai nurodyta Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkte.

      • Ar reikia mokėti mokestį, jei individualiai veiklai, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vykdyti yra naudojama lizingu įsigyta transporto priemonė?

      Taip, nes ši transporto priemonė nėra asmens, vykdančio individualia veiklą, nuosavybė. Tačiau jei transporto priemonė atitinka Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustatytą sąlygą – turi veikiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą ir tai pagrindžia dokumentais, ji gali būti atleista nuo mokesčio mokėjimo.

      • Kas konsultuoja mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo klausimais? 

      Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento darbuotojai (https://aad.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai-1) teikia mokesčio mokėtojams konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 22.

      Taršos ir TIPK leidimų išdavimo klausimai

      Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – TL taisyklės) taikymas

      • Pagal TL taisyklių 32 punktą, specialiąją paraiškos dalį „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti)“ pildo ir teikia veiklos vykdytojai, planuojantys eksploatuoti įrenginius, atitinkančius Taisyklių 1 priedo 3 dalyje nurodytus kriterijus. Ar paraišką leidimui gauti ar pakeisti gali teikti tik veiklos vykdytojas, ar negali teikti dokumentų rengėjas?

      TL taisyklių 29-34 punktuose nurodoma, kad paraišką rengia ir teikia veiklos vykdytojas, tačiau, pvz., 28 punkte nurodyta „Pareiškėjas rengia bendrąją paraiškos dalį ir specialiąją (-ąsias) paraiškos dalį (-is)...“, šis terminas naudojamas ir kituose TL taisyklių punktuose (38, 41, 45 ir kt.).

      Vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 5 ir 17 p., prašymus ir skundus raštu galima pateikti tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui. Atstovaujamo asmens vardu į instituciją kreipdamasis asmens atstovas prašyme ar skunde turi nurodyti savo vardą ir pavardę, adresą arba kitus duomenis ryšiui palaikyti, pagal kuriuos asmens atstovas pageidauja gauti atsakymą, taip pat atstovaujamo juridinio asmens  pavadinimą ir pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją.

      Pažymėtina, kad nei TL taisyklėse, nei LR aplinkos apsaugos įstatyme nėra draudimo kitiems asmenims (ne veiklos vykdytojui) teikti paraiškas, be to, taisyklių nuostatomis nebuvo ir nėra siekiama apriboti galimybes paraiškas rengti ir teikti kitam asmeniui veiklos vykdytojo vardu sutartiniais ar kitokiais pagrindais.

      Atsižvelgiant į tai manytina, kad teikti paraišką galėtų ir kitas asmuo, turintis veiklos vykdytojo įgaliojimus.

      • Vadovaujantis TL taisyklių 36 punktu, įmonės turi pateikti šiame punkte išvardytus priedus ir kitą informaciją, pvz. įrenginio specifikaciją, saugos duomenų lapus ir pan. Ar visi paraiškos priedai turi būti pateikti valstybine kalba?

      Manytina, kad turėtų būti pateikti valstybine kalba, kadangi LR valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad „Visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba.

      • Ar gali būti teikiami pasirašyti, nuskenuoti ir pdf formatu suformuoti dokumentai? Elektroninis parašas yra kvalifikuotas, jei jis yra saugus ir sudarytas saugia parašo formavimo įranga bei patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu; ne visi veiklos vykdytojai tokius turi. 

      TL taisyklių 37 punkto frazė „...arba suformuotos elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti paraišką teikiantį asmenį...“ iš esmės reiškia, kad paraiškos lydraštis ir TL taisyklėse nurodytos deklaracijos gali būti teikiami pasirašyti, nuskenuoti ir suformuoti pdf formatu.

      • Ar TL taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje nurodytoms veiklos rūšims, jei šiuo metu veiklos vykdytojai neturi taršos leidimo, reikės gauti taršos leidimą tik su specialiąja dalimi „Kvapų valdymas“?

      Taršos leidimo specialiąją dali „Kvapų valdymas“ reikia turėti tik tada, kai išduodamas (arba yra išduotas esamam įrenginiui iki 2021-01-01) leidimas su bent viena TL taisyklių 1 priedo 1–6 punktuose nurodyta specialiąja dalimi ir jei vykdoma (ar planuojama vykdyti) veikla atitinka 1 priedo 1 priedėlyje nurodytą veiklos rūšį.

      • Ar plastiko atliekų apdorojimas (smulkinimas, granuliavimas) atitinka TL taisyklių 1 priedo 1 priedėlio 6 punkte nurodytą veiklos rūšį, kuriai reikia specialiosios leidimo dalies „Kvapų valdymas“?

      Jei vykdomas tik pirminis apdorojimas – plastiko atliekų smulkinimas ir granuliavimas ir vėliau perduodama galutiniam produkto gamintojui – plastiko, plastiko dirbinių gamybai, manytina, 6 punktas netaikomas. Taikomas tuo atveju, jei atliekų gamintojas pats gamina plastiką, plastiko dirbinius.

      • Kuo skiriasi TL taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje 1 ir 14 punktuose nurodyti kriterijai, atsižvelgiant į tai, šalutiniai gyvūniniai produktai nepriskiriami atliekoms išskyrus atvejus, kai jie naudojami kompostavimui, biodujų gamybai ir deginimui?

      TL taisyklių 1 priedo 1 priedėlio 1 punktas taikomas atliekų tvarkymui, 14 punktas – šalutinių gyvūninius produktų tvarkymui. Jei gyvūniniai produktai priskiriami prie atliekų, taikomas 1 punktas

      • Ar vertinant taršą pagal TL taisyklių 1 priedo 2.3 punktą, į 10 tonų įskaičiuojami teršalai iš katilinių, kurių šiluminė galia didesnė negu 120 kW?

      Jeigu mažesnės kaip 20 MW kurą deginantis įrenginys, patenkantis į LAND 43 taikymo sritį, neatitinka TL taisyklių 2.1 arba 2.2 kriterijaus, tuomet nevertinamas (neskaičiuojamas) jo išmetamas teršalų kiekis. Jei atitinka kriterijus – vertinamas. 20 MW ir didesnės galios įrenginių išmetamas teršalų kiekis vertinamas be išimčių.

      Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – TIPK taisyklės) taikymas

      • TIPK taisyklių 161 punkte nurodyta, kad jei planuojamai ūkinei veiklai buvo atliktos atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros, išduotas ir (ar) pakeistas leidimas turi atitikti PAV sprendime, nustatytas sąlygas ir PAV sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą bei charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos rengiantis vykdyti veiklą, veiklos vykdymo ir užbaigimo metu. Neaišku, kada konkrečiai turi būti įgyvendintos priemonės reikšmingam poveikiui aplinkai sumažinti. Ar šios priemonės turi būti įgyvendintos iki įrenginio eksploatavimo (veiklos vykdymo) pradžios?

      Sprendimo dėl poveikio aplinkai 6 punkte (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 4 priedas) turi būti nurodytos „Numatomos priemonės galimam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti. Pateikiamas šių priemonių aprašymas, nurodant kokiame planuojamame ūkinės veiklos etape jos bus numatytos ir įgyvendintos (pvz., statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ar kitų įstatymuose nurodytų leidimų išdavimo etape, veiklos vykdymo etape, veiklos nutraukimo etape).

      Atrankos išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo 6 punkte (Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 2 priedas) nustatyta:

      „6. Priemonės numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti arba užkirsti jam kelią ir jų įgyvendinimo grafikas. (Nurodoma, kuriame planuojamame ūkinės veiklos etape jos bus numatytos ir įgyvendintos, pvz., statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ar kitų įstatymuose nurodytų leidimų išdavimo etape, veiklos vykdymo etape, veiklos nutraukimo etape.“

      TIPK taisyklių 21.52 papunktyje nustatyta, kad paraiškoje turi būti nurodyta „ jei atliktos atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo procedūros – išsami informacija, kaip įgyvendintos ar bus iki veiklos vykdymo pradžios įgyvendintos PAV sprendime nustatytos sąlygos ir PAV sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios ar veiklos vykdymo (įrenginio eksploatavimo) metu“.

      T. y., jei taip nurodyta PAV ar atrankos procedūrų dokumentuose, šios priemonės turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios, o ne iki paraiškos pateikimo.

      Daugiau atsakymų į klausimus galite rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, rubrikojePoveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos D.U.K.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 23.

      Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimas

      • Kaip eksponuoti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą ir organizuoti viešą visuomenės supažindinimą su ja, mažėjant karantino metu įvestų renginių uždarose patalpose suvaržymų?

      Aplinkos ministro 2017 m. patvirtinta Planuojamos ūkinės veiklos (PAV) tvarka numato, kad PAV dokumentų rengėjas, ekstremaliosios situacijos metu apribojus galimybes visuomenei patekti į savivaldybės ar seniūnijos patalpas, PAV ataskaitą turi eksponuoti savo interneto svetainėje, o visuomenę viešai su ja supažindinti internetinės vaizdo transliacijos būdu. Jo pareiga – užtikrinti tiesioginę vaizdo, garso transliaciją bei jos įrašą, jį išsaugoti ir sudaryti atsakingajai institucijai galimybę gauti prie prieigą prie įrašo ir jį peržiūrėti, o dalyviams – galimybes pateikti klausimus ir išgirsti atsakymus.

      PAV dokumentų rengėjus domina, kaip dabar jie turi elgtis, jeigu viešinimo procedūros buvo pradėtos tuo metu, kai buvo apribotos visuomenės galimybės patekti į savivaldybės ar seniūnijos patalpas. Pasak Aplinkos ministerijos specialistų, šias procedūras reikia užbaigti tuo pačiu nuotoliniu būdu – ataskaitą eksponuoti internetu, o viešą visuomenės supažindinimą organizuoti naudojantis internetine vaizdo transliacija.

      Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimas

      • Kas yra atrankos dėl PAV procesas ir PAV procesas?

      Pagal 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (PAV įstatymas) naujos redakcijos nuostatas, atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka dėl PAV) procesas nėra planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procesas, tai du atskiri procesai, kuriuos detalizuoja aplinkos ministro įsakymais patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašas ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašas.

      Atrankos dėl PAV procesas apima:

      • Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar PAV dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti PAV, parengimą;
      • Atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti PAV, konsultacijas su PAV subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl PAV išvados priėmimą ir jos viešinimą.

      PAV (galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo) procesas apima:

      • PAV dokumentų rengėjo atliekamą PAV, pranešimo apie PAV pradžią arba PAV programos ir PAV ataskaitos parengimą pagal teisės aktų reikalavimus;
      • PAV subjektų atliekamą PAV dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl programos ir ataskaitos parengimą;
      • Visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą PAV procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio PAV, ir konsultacijas su kitomis valstybėmis;
      • Atsakingosios institucijos atliekamą PAV dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, PAV dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio PAV, jeigu toks atliktas, rezultatus;
      • Atsakingosios institucijos sprendimo dėl PAV priėmimą ir jo viešinimą.

      Pranešimas apie PAV pradžią rengiamas, kai privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir nerengiama PAV programa.

      Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) turi teisę nuspręsti rengti PAV programą ar pranešimą apie PAV pradžią.

      Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba PAV dokumentų rengėjas pranešimą apie PAV pradžią teikia PAV subjektams ir Agentūrai, paskelbia jį visuomenės informavimo priemonėmis. Pranešimo apie PAV pradžią gavimo Agentūroje diena laikoma PAV pradžia. PAV subjektai, Agentūra ir visuomenė, išnagrinėję pranešimą apie PAV pradžią, teikia pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgiama rengiant PAV ataskaitą.

      • Kokioms planuojamos ūkinės veiklos rūšims reikia atlikti atranką dėl PAV?

      Atranka dėl PAV atliekama, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į PAV įstatymo 2 priedo Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą.

      • Kokioms ūkinės veiklos rūšims reikia atlikti PAV?

      Planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, PAV atliekamas, kai:

      • Planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas);
      • Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti PAV;
      • Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.
      • Kieno lėšomis atliekama atranka dėl PAV ir PAV?

      Pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis organizuoja PAV įstatymo jam nustatytas atrankos dėl PAV ir PAV procedūras.

      Paminėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, ją pataisančioje direktyvoje 2014/52/ES, būtent planuojamos ūkinės veiklos užsakovui nustatyta pareiga pateikti direktyvos priede nurodytą informaciją (atlikti vertinimą), kad atsakinga institucija galėtų duoti sutikimą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo.

      Be to, atliekant PAV procedūras, laikomasi „teršėjas moka“ principo, t. y. tiek atrankos informacijos ir PAV dokumentų rengimas, tiek visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros atliekamos galimo aplinkos teršėjo – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) lėšomis.
      Kiek laiko trunka atrankos dėl PAV ir PAV procedūros?
       

      Procedūra

      Maksimali trukmė(1) (darbo dienomis)

      Atrankos dėl PAV išvados priėmimas, arba reikalavimas pateikti papildomos informacijos, įskaitant konsultavimąsi su PAV subjektais ir visuomene

      20

      Atrankos dėl PAV išvados priėmimas, pagal papildytą atrankos informaciją

      10

      Iš viso

      30

      PAV procedūros, kai rengiama PAV programa

      Visuomenės informavimas apie parengtą PAV programą ir PAV subjektų išvadų gavimas dėl pateiktos PAV programos

      10

      PAV subjektų išvadų dėl papildytos ar pataisytos PAV programos gavimas (jei reikia)

      5

      PAV programos tvirtinimas atsakingosios institucijos

      10

       

      Papildytos ar pataisytos PAV programos tvirtinimas (jei reikia) atsakingosios institucijos

      5

      PAV ataskaitos viešinimo ir viešo supažindinimo procedūros

      21(2)

      PAV subjektų išvadų dėl PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio gavimas

      20

      PAV subjektų išvadų dėl papildytos ar pataisytos PAV

      ataskaitos gavimas (jei reikia)

      10

      Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

      priėmimas ar reikalavimų papildyti (pataisyti) ataskaitą pateikimas, įskaitant 10 d. d. ataskaitos viešinimą atsakingoje institucijoje

      25(3)

      Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimas po papildytos (pataisytos) ataskaitos gavimo

      15

      Iš viso

      121

      PAV procedūros, kai rengiamas pranešimas apie PAV pradžią ir nerengiama PAV programa

      Pranešimo apie PAV pradžią skelbimas visuomenei, pateikimas  atsakingajai institucijai ir PAV subjektams, pranešimo apie PAV pradžią nagrinėjimas, pasiūlymų dėl vertinimo ataskaitos gavimas

      15

      PAV ataskaitos viešinimo ir viešo supažindinimo procedūros

      21(2)

      PAV subjektų išvadų dėl PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio gavimas

      20

      PAV subjektų išvadų dėl papildytos ar pataisytos PAV

      ataskaitos gavimas (jei reikia)

      10

      Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

      priėmimas ar reikalavimų papildyti (pataisyti) ataskaitą pateikimas, įskaitant 10 d. d. ataskaitos viešinimą atsakingoje institucijoje

      25(3)

      Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimas po papildytos (pataisytos) ataskaitos gavimo

      15

      Iš viso

      106

      (1) Pažymėtina, kad lentelėje nurodyta maksimali teisės aktų reglamentuojama procedūrų trukmė;

      (2) Susipažinimui su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita iki viešo supažindinimo – 20 d. d., 1 d. d. – viešam ataskaitos supažindinimui (viešam susirinkimui). Ataskaitos viešinimas 10 d. d. atsakingoje institucijoje bendros procedūros trukmės neįtakoja.

      (3) Išimtiniais atvejais (kai atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus) motyvuoti reikalavimai ataskaitai pataisyti ar sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priimamas per 50 d. d. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 d. d. Dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių (viso 75 d. d.).

      • Kas gali rengti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus? Ar tam reikalingas specialus atestatas ar licencija?

      Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 str. 4 dalis numato, kad planuojamos ūkinės veiklos atrankos informaciją rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba jo įgaliotas PAV dokumentų rengėjas.

      Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas numato, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) įpareigoja bet kurį fizinį, juridinį ar juridinio asmens teisių neturintį asmenį, kuris galėtų nustatyti, apibūdinti ir įvertinti planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, teikti informaciją atrankai atlikti, rengti poveikio aplinkai vertinimo programą bei ataskaitą ir atlikti šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais. Atestato ar licencijos nereikalaujama. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nustato, kad PAV dokumentus gali rengti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką. Atestato ar licencijos nereikalaujama. Lietuvoje yra nemažai mokslinių institutų, universitetų ir konsultacinių firmų, kurios gali atlikti PAV studiją ir rengti PAV dokumentus. Paminėtina, kad LR aplinkos ministerija parengė galimų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų sąrašą, kuris skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Šis sąrašas pildomas pačių rengėjų pageidavimu pagal jų pateiktą informaciją.

      • Kaip visuomenė gali pareikšti pastabas dėl konkrečios planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV ar PAV?

      Atsakingoji institucija – Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra), gavusi atrankos informaciją, ją paskelbia savo interneto svetainėje informuodama visuomenę apie galimybę per 10 darbo dienų su ja susipažinti ir teikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos Agentūrai. Nepateikus pasiūlymų per nurodytą terminą, laikoma, kad visuomenė pasiūlymų neturi.

      Visuomenė su Agentūros priimta atrankos išvada, ar privalomas PAV, gali susipažinti Agentūros interneto svetainėje, kur skelbiama atrankos išvada. Agentūra, pasiūlymus teikusius suinteresuotos visuomenės atstovus, raštu informuoja, kaip įvertinti jų pasiūlymai priimant atrankos išvadą.

      PAV dokumentų rengėjas apie parengtą PAV programą ir galimybę per 10 darbo dienų su ja susipažinti ir teikti pasiūlymus visuomenę informuoja skelbimais Agentūros interneto svetainėje, savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijas apima planuojamos ūkinės veiklos vieta, interneto svetainėje, PAV dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje, savivaldybių ir seniūnijų skelbimų lentose, savivaldybės teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje (jeigu toks neleidžiamas – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje). PAV dokumentų rengėjas informuodamas visuomenę apie parengtą PAV programą, privalo tuo pačiu pranešti, kam galima teikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV klausimais.

      PAV dokumentų rengėjas, gavęs suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV, turi juos registruoti ir parengti suinteresuotos visuomenės įvertinimą, o pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams atsakyti raštu, kaip įvertinti gauti pasiūlymai. Kai pasiūlymai pateikti pasibaigus terminui pasiūlymams teikti, visuomenės atstovus PAV dokumentų rengėjas informuoja, kad jų pasiūlymai bus vertinami rengiant PAV ataskaitą.

      Agentūra informuoja visuomenę apie patvirtintą PAV programą, paskelbdama savo interneto svetainėje raštą dėl PAV programos patvirtinimo.

      Jei PAV programa nerengiama, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba PAV dokumentų rengėjas, parengęs pranešimą apie PAV pradžią, paskelbia jį PAV dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje;  savivaldybės (-ių) ir seniūnijos (-ų,), kurios (-ių) teritorijas apima planuojamos ūkinės veiklos vieta, skelbimų lentose; savivaldybės (-ių) teritorijoje (-se), kurioje (-se) planuojama ūkinės veiklos vieta, periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje, o, jeigu toks neleidžiamas, – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje.

      Suinteresuotoji visuomenė turi teisę pateikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) arba PAV dokumentų rengėjui ir Agentūrai per 10 darbo dienų nuo dienos, kai gautą pranešimą apie PAV pradžią paskelbia Agentūra.

      PAV dokumentų rengėjas apie parengtą PAV ataskaitą ir galimybes per 20 darbo dienų su ja susipažinti, teikti pasiūlymus, dalyvauti viešame supažindinime su ataskaita visuomenę informuoja skelbimais PAV dokumento rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje, savivaldybių ir seniūnijų skelbimų lentose, savivaldybės teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje (jeigu toks neleidžiamas – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje).

      PAV dokumentų rengėjas informuodamas visuomenę apie viešą supažindinimą su PAV ataskaita, privalo pranešti, kam galima teikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV klausimais. Pasiūlymai gali būti teikiami tiek iki viešo PAV ataskaitos pristatymo pradžios, tiek jo metu. Visus šiuos pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV rengėjas privalo registruoti ir parengti šių pasiūlymų įvertinimą pagal aplinkos ministro patvirtintas formas. Gautus pasiūlymus PAV dokumentų rengėjas kartu su užsakovu turi įvertinti, pateikti šį įvertinimą PAV subjektams ir atsakingai institucijai ir prireikus patikslinant PAV ataskaitą.

      Agentūra, gavusi planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą, paskelbia savo interneto svetainėje informaciją visuomenei apie galimybes per 10 darbo dienų susipažinti su ataskaita ir teikti pasiūlymus. Suinteresuota visuomenė turi teisę dar kartą pateikti prašymus planuojamos ūkinės veiklos PAV klausimais atsakingai institucijai. Agentūra, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, organizuoja gautų suinteresuotos visuomenės pasiūlymų aptarimą su PAV proceso dalyviais. Suinteresuotos visuomenės atstovai, neatvykę į pasiūlymų aptarimą, ar pateikę pasiūlymus pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, informuojami, kad su pasiūlymų svarstymo protokolu ir priimtu sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, gali susipažinti Agentūros interneto svetainėje, kurioje tokia informacija skelbiama.

      Visuomenė gali kreiptis dėl informacijos pateikimo per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, visuomenė turi teisę kreiptis į teismus PAV ir Aplinkos apsaugos įstatymuose nustatytais atvejais.

      • Kaip taikyti PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktį?

      PAV įstatymo 2 priedo – Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 10 punkto 2 papunktis

      „Urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais)“.

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl PAV, rūšių sąrašo 10 punkto 2 papunkčio taikymas

      Sąvoka „urbanistiniai objektai“
      Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 554 patvirtintą Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašą, „urbanistika yra miestų planavimas – miestų ir gyvenviečių projektavimas ir statyba. Urbanistikos sąvoka apima ir mažiausią gyvenvietę, ir didelį miestą, tai erdvėje išplėtota architektūrinė visuma, susidedanti tiek iš įvairiausios paskirties statinių, tiek juos siejančių įrenginių struktūrų: gatvių, aikščių, parkų, suformuotos gamtinės aplinkos, tunelių, tiltų.“

      PAV įstatymo ir jo priedų nuostatos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos PAV direktyvos 1 (toliau – PAV direktyva) reikalavimus, todėl iškilus abejonių dėl tam tikrų PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose pateiktų veiklų rūšių sąrašų punktų taikymo, turi būti atsižvelgiama į atitinkamuose PAV direktyvos priedų punktuose nurodytas projektų kategorijas, o jų interpretavimas turi atitikti Europos Komisijos parengto „PAV direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinimo“ (toliau – EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimas) nuostatas. Svarbu pažymėti, kad PAV įstatymo 2 priedo 10 punkto 2 papunktis atitinka PAV direktyvos II priedo 10 punkto b papunktį, o EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinime dėl šio papunkčio teigiama (50–51 psl.), kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, urbanistinis objektas turi būti laikomas šios kategorijos projektu, nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje jis yra planuojamas, t. y. atrankos būtinybę pagal PAV įstatymo 2 priedo 10 punkto 2 papunktį lemia urbanistinio objekto pobūdis, nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje (urbanizuotoje, ar ne) jis bus statomas.

      EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinime (51 psl.) taip pat nurodoma, kad į šią projektų kategoriją patenkančius objektus galima suskirstyti į tris pagrindines rūšis:

      • Objektai, turintys savybių, panašių į automobilių stovėjimo aikšteles ar prekybos centrus, pvz. autobusų garažai, traukinių depai ir pan.
      • Objektai, turintys urbanistinių savybių, tokie kaip gyvenamieji namai, ligoninės, universitetai, sporto stadionai, kino teatrai ir teatrai, koncertų salės ir pan. Tokių objektų daromas poveikis aplinkai siejamas su dideliu transporto poreikiu ir generuojamu triukšmu statybos etapo metu, natūralios žemės dangos užstatymu, vizualiniu poveikiu ir dideliais transporto srautais eksploatavimo metu.
      • Kiti objektai, kuriems gali būti taikomos sąvokos „urbanistinis“ ar „infrastruktūra“, pvz., nuotekų tinklai, vandens tiekimo tinklai ir pan.

      Sąvoka „užstatomas plotas“

      Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos šios aktualios sąvokos:

      Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį.

      Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

      Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.

      Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

      Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

      Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai.“

      Vadovaujantis šiomis Statybos įstatymo nuostatomis, „užstatomą plotą“ sudaro ne tik pastato plotas, bet ir susijusių inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, kanalų) bei kitų statinių, kurie nėra pastatai, plotai. Kitaip tariant, „užstatomas plotas“ = pastatas + inžinerinis statinys (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai) + kitas statinys, kuris nėra pastatas + kietosios dangos, šaligatviai, pėsčiųjų takai, dviračių takai.

      • Kaip taikyti PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 18 papunktį? 

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 11 punkto 18 papunktis

      „Gamybos ir pramonės objektų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, neįtrauktą į šio įstatymo 1 priedą ir šį priedą, plėtra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, kai užimamas 1 ha ar didesnis plotas“.

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 11 punkto 18 papunkčio taikymas

      PAV įstatymo ir jo priedų nuostatos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos PAV direktyvos (toliau – PAV direktyva) reikalavimus, todėl iškilus abejonių dėl tam tikrų PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose pateiktų veiklų rūšių sąrašų punktų taikymo, turi būti atsižvelgiama į atitinkamuose PAV direktyvos priedų punktuose nurodytas projektų kategorijas, o jų interpretavimas turi atitikti Europos Komisijos parengto „PAV direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinimo“ (toliau – EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimas) nuostatas.

      EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimo 49 p. nurodyta, kad gamybos ir pramonės objektų plėtros projektai suprantami kaip ūkinės veiklos planavimas teritorijose, kuriomis pramonės ar kitokio verslo tikslais gali bendrai naudotis keletas įmonių, sudarančių eksploatacinį ar funkcinį vienetą, dažnai įrengiant bendrą infrastruktūrą, todėl beveik neįmanoma įvardyti konkrečių ūkinės veiklos (projektų) rūšių, kurioms būtų taikomas šis punktas. Tokie projektai gali būti suprantami kaip „pramonės ar verslo parkai“, o jų kategorijai priskiriami bet kokie projektai, skirti, pvz., aukštųjų (naujų) technologijų įmonių statybai, gamybos, prekybos ir platinimo, transporto ar logistikos įmonėms.

      Apibendrinant EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimą ir atsižvelgiant į Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato specialistų pateiktą nuomonę, galima konstatuoti, kad PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 18 papunkčio taikymui turi būti įvykdomos šios sąlygos:

      • planuojama ūkinė veikla neįtraukta į PAV įstatymo 1 ir 2 priedus;
      • žemės, kurioje numatoma vykdyti planuojamą gamybos ir pramonės ūkinę veiklą, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o veikla bus vykdoma pramonės ar kitokio verslo tikslais suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendram naudojimuisi įmonėms, sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą (pvz., laisvojoje ekonominėje zonoje, pramoniniame parke su įrengta infrastruktūra ir pan.), t. y. šis papunktis netaikytinas pavieniam (atskiram) gamybos ar pramonės objektui;
      • planuojamos ūkinės veiklos užimamas plotas (bendras įmonės teritorijos plotas, įskaitant ir užstatomą, ir neužstatomą plotą) siekia ar viršija 1 ha.

      Pagal LST EN ISO 14050:2010, gamybos objektas – pavienis įrenginys, įrenginių grupė arba gamybos procesai (stacionarieji arba mobilieji), esantys vienoje geografinėje vietovėje kaip organizacinis vienetas arba gamybos procesas. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017„Statinių klasifikavimas“, gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita).

      • Kaip taikyti PAV įstatymo 2 priedo 14 punktą?

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 14 punktas

      „Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos bet koks keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus.

      2 priedo 14 punktas taikomas į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytai šiai planuojamai ūkinei veiklai:

      • veiklai, kuriai nenustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai;
      • veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o po pakeitimo ar išplėtimo ji atitiks žemutinius ribinius dydžius;
      • veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – kai pats pakeitimas atitinka šiame sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už jį.“

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 14 punkto taikymo pavyzdžiai

      Atkreipiame dėmesį, kad 2 priedo 14 punktas taikomas 1 priede ir 2 priede išvardintoms veiklos rūšims, tačiau 2 priedo 14 punkto išnašos taikomos tik 2 priede išvardintoms veiklos rūšims.

      Pavyzdys Nr. 1

      Vykdoma ūkinė veikla – popieriaus ar kartono gamyba; veiklos pajėgumas – 200 tonų per parą (t. y. vykdoma veikla, nurodyta 1 priedo 7 punkto 1 papunktyje); planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomi 100 tonų per parą. Šiuo atveju turi būti taikomas PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas, nes toks pakeitimas (išplėtimas) nesieks PAV įstatymo 1 priedo 7 punkto 1 papunktyje nurodyto ribinio dydžio – 200 tonų/parą.

      Pavyzdys Nr. 2
      Vykdoma ūkinė veikla, kuri atitinka PAV įstatymo 1 priedo 8 punkto 3 papunktį – ,,Magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas“; planuojama šio kelio, pvz. magistralinio kelio ruožo rekonstrukcija, išplečiant po vieną papildomą eismo juostą iš kiekvienos pusės. Šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas, nes šiai veiklai nenustatyti ribiniai dydžiai.

      2 priedo 14 punkto 1 išnašos taikymo pavyzdys (veiklai, kuriai nenustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai)

      Numatoma esamo jūros uosto akvatoriją gilinti nuo dabartinio 13 m iki 16 m gylio (t. y. papildomais 3 m). Tokia veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10 punkto 10 papunktį – ,,Jūros uostų akvatorijų gilinimas“. Kadangi ribiniai dydžiai šiame papunktyje nenurodyti, taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas (1 išnaša).

      2 priedo 14 punkto 2 išnašos taikymo pavyzdys (veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o po pakeitimo ar išplėtimo ji atitiks žemutinius ribinius dydžius)

      Vykdoma ūkinė veikla – popieriaus ar kartono gamyba; veiklos pajėgumas – 10 tonų per parą; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomi 15 tonų per parą. Tokio veiklos išplėtimo dydis yra mažesnis, negu sąraše nustatytas žemutinis ribinis dydis (PAV įstatymo 2 priedo 8 punkto 2 papunktis – ,,popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20 tonų per parą)“, tačiau po išplėtimo bendras veiklos pajėgumas atitiks (viršys) žemutinį ribinį dydį: esamas pajėgumas – 10 tonų per parą + papildomas pajėgumas – 15 tonų per parą, bendras pajėgumas po išplėtimo – 25 tonos per parą, todėl šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas (2 išnaša).

      2 priedo 14 punkto 3 išnašos taikymo pavyzdžiai (veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – kai pats pakeitimas atitinka šiame sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už jį)

      Pavyzdys Nr. 1

      Vykdoma ūkinė veikla – popieriaus ar kartono gamyba; veiklos pajėgumas – 10 tonų per parą; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomi 30 tonų per parą. Tokio veiklos išplėtimo dydis yra didesnis, negu sąraše nustatytas žemutinis ribinis dydis – 20 tonų per parą (PAV įstatymo 2 priedo 8 punkto 2 papunktis – ,,popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20 tonų per parą)“, todėl šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas (3 išnaša).

      Pavyzdys Nr. 2

      Vykdoma ūkinė veikla – žuvų perdirbimas; veiklos pajėgumas – 10 tonų per parą; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomos 5 tonos per parą. Tokio veiklos išplėtimo dydis atitinka sąraše nustatytą žemutinį ribinį dydį – 5 tonas per parą (PAV įstatymo 2 priedo 7 punkto 9 papunktis – ,,žuvų perdirbimas, įskaitant žuvų taukų gamybą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą)“, todėl šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas (3 išnaša).

      2 priedo 14 punkto ir jo išnašų netaikymo pavyzdys

      Vykdoma ūkinė veikla – nepavojingų atliekų laikymas; veiklos pajėgumas – vienu metu laikoma 200 tonų; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – vienu metu būtų laikoma 250 tonų (t. y. pajėgumas didinamas 50-čia tonų).

      Pirmoji 14 punkto išnaša šiuo atveju netaikoma, nes veiklai yra nustatyti ribiniai dydžiai – PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 5 papunktis – ,,nepavojingų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų“.

      Antroji 14 punkto išnaša šiuo atveju netaikoma, – nors veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai (pajėgumas didinamas mažiau nei 100 tonų), tačiau pradinis veiklos pajėgumas atitiko žemutinį ribinį dydį dar prieš išplėtimą (veiklos pajėgumas prieš pakeitimą buvo didesnis nei PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 5 papunktyje nurodytas ribinis dydis – 100 tonų).

      Trečioji 14 punkto išnaša šiuo atveju netaikoma, nes veiklos pakeitimas ar išplėtimas neatitinka ir neviršija PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 5 papunktyje nurodyto ribinio dydžio – 100 tonų.

       

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 24.

      Cheminių medžiagų valdymas, REACH reglamento taikymas

      I GRUPĖ KLAUSIMŲ

      BENDRO POBŪDŽIO KLAUSIMAI

      • Kokie teisės aktai reglamentuoja cheminių medžiagų tvarkymą?

      Cheminių medžiagų tiekimą rinkai (tarp jų – importas) ir naudojimą reglamentuoja LR Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas, jo poįstatyminiai teisės aktai ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktai. Cheminių medžiagų tvarkymo srities teisės aktai nustato reikalavimus saugiam cheminių medžiagų tiekimui rinkai ir naudojimui, bet nereglamentuoja išmetimų į aplinkos orą, nuotekas, atliekų tvarkymo ir kt. Skiriami bendrieji cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimai ir specialieji, kurie skirti konkrečioms cheminių medžiagų grupėms, pvz., biocidai, plovikliai, trąšos, ozono sluoksnį ardančios medžiagos ir kt.

      Bendrieji cheminių medžiagų tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimai, kaip jau minėta aukščiau, nustatyti LR Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme  ir poįstatyminiuose teisės aktuose ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, kurių pagrindiniai yra:

      1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) ir

      2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo  (toliau – CLP reglamentas).

      Tiekiamos rinkai ir naudojamos cheminės medžiagos turi būti tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) suklasifikuotos, supakuotos, jų pakuotės paženklintos, turėti saugos duomenų lapus, atitikti nustatytas tiekimo rinkai ir naudojimo draudimų / ribojimų sąlygas, taip pat REACH reglamente nustatyta tvarka užregistruotos ir autorizuotos. Be to, įmonės turi vesti cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitą ir teikti informaciją pagal Informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius pateikimo tvarką Aplinkos apsaugos agentūrai į Aplinkos informacijos valdymo kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS).

      Kokius konkrečius cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimus turi vykdyti įmonė priklauso nuo to, ar įmonė chemines medžiagas importuoja (t.y. įsigyja / perka ne iš Europos Sąjungos valstybių, pvz., Rusijos, Ukrainos, Kinijos, Japonijos), ar perka iš ES / Lietuvos tiekėjo, ar pati įmonė importuoja (yra importuotojas), ar tik naudoja chemines medžiagas (pirko iš tiekėjų).

      Jeigu Jūsų įmonė naudoja šaldymo ir kondicionavimo įrangą, kurioje yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, tuomet privaloma laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų reikalavimų ir Lietuvos / nacionalinių įgyvendintųjų teisės aktų, pvz., LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“.

      Tarp kitų tiesioginio taikymo ES teisės aktų paminėtini: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų.

      Atkreiptinas dėmesys, kad specialusis ploviklių, cheminių medžiagų naudojimo maisto pramonėje (pvz., maisto priedai), pašarų, taip pat biocidų, augalų apsaugos produktų, trąšų, kosmetikos reglamentavimas nepriklauso Aplinkos ministerijos kompetencijos sričiai.

      Už biocidų tiekimo į rinką reglamentavimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

      Už ploviklių ir trąšų reglamentavimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

      • Kokių reikalavimų reikia laikytis norint įvežti cheminę medžiagą į Lietuvą?

      Visų pirma, reikia išskirti cheminių medžiagų importą iš ne ES valstybių ir cheminių medžiagų įvežimą iš ES valstybių. Dažnai įmonės painioja importą į Lietuvą su įvežimu į Lietuvą.

      Atkreiptinas dėmesys, kad: cheminių medžiagų ir cheminių mišinių importas – tai cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įvežimas (Lietuvos Respublikoje įforminant cheminių medžiagų ar cheminių mišinių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą) iš Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskiriamų valstybių ar jų teritorijų. T. y. įvežimas iš ne Europos Sąjungos valstybių (pvz., Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kinijos, Japonijos). Įvežimu į Lietuvą laikomas cheminių medžiagų ir mišinių įvežimas iš Europos Sąjungos valstybių narių.

      Antra, dažniausiai įmonės, pateikdamos šį klausimą, nurodo tik cheminės medžiagos ar mišinio prekinį pavadinimą ar KPN (Kombinuotosios prekių nomenklatūros) kodą. Tokiu atveju, neturint tikslios informacijos apie cheminę medžiagą, sunku išsamiai ir konkrečiai atsakyti, kokie reikalavimai taikomi tos cheminės medžiagos / mišinio importui. Norint aiškiai žinoti, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai taikomi, reikia žinoti cheminės medžiagos CAS numerį (Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numeris) ar cheminį pavadinimą pagal IUPAC nomenklatūrą (Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos cheminių medžiagų nomenklatūra), mišinio cheminę sudėtį – komponentų cheminius pavadinimus pagal IUPAC nomenklatūrą ir CAS numerius.

      Cheminė medžiaga ar mišinys įvežamas iš ES valstybių – tuo atveju, jeigu tai bus pavojingas krovinys, vežėjas turės laikytis pavojingų krovinių vežimo taisyklių. Specialių reikalavimų pagal cheminių medžiagų tvarkymo teisyną nėra. Tačiau krovinio gavėjas – cheminės medžiagos ar mišinio naudotojas jau turės laikytis atitinkamų cheminių medžiagų tvarkymo teisės aktų.

      Tuo atveju, kai cheminė medžiaga importuojama ne iš Europos Sąjungos valstybių, cheminę medžiagą – atskirą, esančią mišinio ar tam tikrais atvejais gaminio sudėtyje – reikės užregistruoti Europos cheminių medžiagų agentūroje REACH reglamente nustatyta tvarka. Neregistruotų cheminių medžiagų negalima tiekti rinkai, nebent nustatytos išimtys arba tos cheminės medžiagos vienas importuotojas importuoja mažiau kaip 1 toną per metus.

      Be to, tiekiamos rinkai (t.y. ir importuojamos) cheminės medžiagos (mišiniai) turi būti tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) suklasifikuotos, supakuotos, jų pakuotės paženklintos, turėti saugos duomenų lapus, atitikti nustatytas tiekimo rinkai ir naudojimo draudimų / ribojimų sąlygas (nustatytas REACH reglamento XVII priede). Turite pasitikrinti, ar konkreti cheminė medžiaga yra draudžiamų / ribojamų cheminių medžiagų sąrašuose (REACH Reglamento XVII priede ir tolesniuose jo pakeitimuose) ir jeigu yra – privaloma laikytis draudimo arba ribojimo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad šis sąrašas dažnai atnaujinamas / papildomas. Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar Jums rūpimai cheminei medžiagai netaikoma tiekimo rinkai ir naudojimo autorizacija pagal REACH reglamentą (XIV priedas); atkreiptinas dėmesys, kad šis sąrašas bus dažnai atnaujinamas /  papildomas.

      Jeigu Jūsų įmonė importuoja ozono sluoksnį ardančias medžiagas ar įrangą, turinčią ozono sluoksnį ardančių medžiagų, tuomet privaloma laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų reikalavimų ir Lietuvos / nacionalinių įgyvendintųjų teisės aktų, pvz., LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“.

      • Kokių (Aplinkos ministerijos) leidimų reikia norint įvežti cheminę medžiagą į Lietuvą?

      Visų pirma, reikia išskirti cheminių medžiagų importą iš ne ES valstybių ir cheminių medžiagų įvežimą iš ES valstybių. Apie cheminių medžiagų įvežimą iš ne ES valstybių žr. 2 klausimą.

      Jokių leidimų tiekti rinkai (t. y. ir importuoti) ir naudoti chemines medžiagas Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos neišduoda. Tokios prievolės nenustato nacionaliniai teisės aktai, priskirti Aplinkos ministerijos kompetencijos sričiai (žr. LR Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas).

      Tačiau, jeigu cheminės medžiagos priklauso nuodingųjų medžiagų grupei (žr. LR Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymą), gali reikėti gauti leidimą vadovaujantis Leidimų įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas išdavimo taisyklėmis (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 302).

      Be to, jeigu cheminė medžiaga importuojama į Lietuvą

       

      II GRUPĖ KLAUSIMŲ

      REACH REGLAMENTO TAIKYMAS

      • Kas yra REACH reglamentas ir kur jį rasti?

      REACH reglamentas – tai 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1, su pataisymais OL L 136, 2007, p. 281).

      REACH reglamentą galite rasti čia. REACH reglamento reikalavimai įsigaliojo nuo 2007 m. birželio 1 d. palaipsniui.

      Šis teisės aktas (Reglamentas) Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybės narėse, taikomas tiesiogiai ir jo reikalavimų privalo laikytis atitinkamai pramonės įmonės ir valstybės institucijos. Už REACH reglamento reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą taikomos sankcijos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (308 str.).

      • Kur gauti REACH sertifikatą?

      Vadovaujantis REACH reglamentu, Europos cheminių medžiagų agentūroje nustatyta tvarka užregistravus cheminę medžiagą, jai suteikiamas registracijos numeris. Baigus cheminės medžiagos registraciją, Europos cheminių medžiagų agentūros REACH IT sistema registruotojui automatiškai suteikia atitinkamos cheminės medžiagos registracijos numerį ir registracijos datą. Europos cheminių medžiagų agentūra nedelsdama registracijos numerį ir datą praneša atitinkamam registruotojui. Registracijos numerį reikia nurodyti saugos duomenų lape, kuris pateikiamas cheminės medžiagos (mišinio) gavėjui po šio registracijos numerio suteikimo. Kai kurioms ypač pavojingoms cheminėms medžiagoms, kurių tiekimui rinkai ir naudojimui Europos Komisija REACH reglamente nustatyta tvarka išduoda autorizaciją, suteikiamas autorizacijos numeris. Autorizacijos numerį reikia nurodyti tos cheminės medžiagos ženklinimo etiketėje.

      Toks dokumentas, kaip REACH sertifikatas ar kitas dokumentas, rodantis, kad cheminė medžiaga atitinka REACH reglamento reikalavimus neišduodamas. T. y. REACH reglamente toks reikalavimas nenustatytas. Tačiau praktikoje tenka girdėti atvejų, pvz., žaliųjų pirkimų atveju, kai iš pareiškėjų pageidaujama, kad cheminė medžiaga atitiktų REACH reglamentą. Atitikimas REACH reglamento reikalavimams rodo, kad žinomos cheminės medžiagos savybės ir galimas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai, saugos priemonės.

      • Kokias chemines medžiagas reikia registruoti pagal REACH reglamentą?

      Privaloma registruoti visas chemines medžiagas, nepriklausomai nuo to, ar jos pavojingos ar ne; t. y., jeigu gamintojas pagamina arba importuotojas importuoja cheminės medžiagos daugiau negu 1 toną per metus jis turi užregistruoti cheminę medžiagą.

      Registruoti reikia: atskiras chemines medžiagas, chemines medžiagas esančias preparatų sudėtyje ir gaminių sudėtyje esančias naudojimo metu išsiskiriančias chemines medžiagas.

      Registracijos procedūrai palengvinti ir vengti kitų sričių teisės aktų dubliavimo yra nustatytos išimtys, t.y. tam tikrų cheminių medžiagų nereikia registruoti:

      • Reglamento IV ir V prieduose išvardintos cheminės medžiagos (daugiausia gamtinės kilmės);
      • polimerai;
      • jeigu regeneracijos metu gaunama cheminė medžiaga jau buvo užregistruota anksčiau;
      • kitais teisės aktais reglamentuojamos cheminės medžiagos;
      • tarpiniams produktams sumažinti registracijos reikalavimai;
      • cheminių medžiagų, naudojamų produktų ir technologiniams tyrimams ir plėtrai, registracijos terminas yra nukeliamas 5 metams (galima dar pratęsti);
      • augalų apsaugos priemonių ir biocidinių produktų veikliosios medžiagos laikomos užregistruotomis;
      • naujos cheminės medžiagos, apie kurias pranešta Direktyvoje 92/32/EB nustatyta tvarka, laikomos užregistruotomis.

       

      • Ar reikia registruoti cheminę medžiagą, kurią jau užregistravo kitas ES gamintojas arba importuotojas?

      Taip. Reikia registruoti cheminę medžiagą, nepriklausomai nuo to, ar ją jau užregistravo kitas gamintojas ar importuotojas. Jeigu gamintojas pagamina arba importuotojas importuoja cheminės medžiagos daugiau kaip 1 toną per metus, jis turi užregistruoti cheminę medžiagą.

      • Ar reikia registruoti iš ne ES valstybių įsigyjamą mazutą ar kitą kurą (pvz., reaktyvinius degalus)?

      Taip. Mazutas, kiti iš žalios naftos cheminiu būdu gauti produktai (pvz., reaktyviniai degalai ir kitos kuro rūšys) turi būti užregistruoti REACH reglamente nustatyta tvarka.

      • Ar cheminės medžiagos, kurios yra uždraustos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų turi būti registruojamos?

      Taip. Cheminės medžiagos neatleidžiamos nuo registracijos dėl to, kad jos patenka į Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų taikymo sritį. Žr. 6 klausimą, kuriame aprašyta, kokios cheminės medžiagos turi būti registruojamos.

      • Kada reikia registruoti chemines medžiagas?

      Nuo 2008 m. birželio 1 d. neregistruotų cheminių medžiagų negalima tiekti rinkai (importuoti, parduoti, perduoti kitam asmeniui už mokestį arba nemokamai), nebent jos buvo preliminariai užregistruotos ar arba joms nustatytos išimtys REACH reglamente. Cheminių medžiagų registracijos pereinamieji laikotarpiai ir preliminari registracija buvo taikoma nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Iki šio termino buvo užregistruotos visos esamos cheminės medžiagos, kurių pagaminama ar importuojama 1 t ar daugiau per metus.

      Šiuo metu norint gaminti ar importuoti 1 t ar daugiau cheminės medžiagos per metus, prieš gaminant ar importuojant reikia užregistruoti cheminę medžiagą.  Pirmiausiai reikia pateikti užklausą Europos cheminių medžiagų agentūrai, ypatingą dėmesį skiriant medžiagos tapatybės informacijai. Ši informacija turi aiškiai apibūdinti gaminamą ar importuojamą medžiagą. Teikti registracijos dokumentaciją ar pradėti bandymus su stuburiniais gyvūnais galima tik sulaukus atsakymo į užklausą, nes Europos cheminių medžiagų agentūra, gavusi užklausą, patikrina cheminės medžiagos tapatybę, kad nustatytų įmones, kurios jau užregistravo tokią pačią medžiagą ar pateikė užklausą dėl jos, ir sudaro toms įmonėms galimybes dalintis informacija ir pateikti bendrą registracijos dokumentaciją. Europos cheminių medžiagų agentūra užklausą pateikusiai įmonei taip pat pateikia turimų išsamių tyrimų santraukų sąrašą.

      • Kur pateikti registracijos dokumentaciją?

      Visa REACH reglamente reikalaujama surinkta ir sukomplektuota registracijai teiktina informacija apie cheminę medžiagą pristatoma elektroniniu būdu Europos cheminių medžiagų agentūrai.

      Registruotojai įpareigojami nedelsiant atnaujinti registracijai pateiktąją informaciją ir pateikti ją Europos cheminių medžiagų agentūrai, atsiradus bet kokiai naujai informacijai apie užregistruotą cheminę medžiagą.

      • Ar REACH reglamentas taikomas cheminėms medžiagoms (atskiroms, esančioms mišiniuose ar gaminiuose), kurių pagaminama ar importuojama mažiau kaip 1 toną per metus?

      Taip, nes REACH reglamentas nustato keletą įpareigojimų / prievolių ūkio subjektams. Registracijos reikalavimai taikomi tik cheminėms medžiagoms, kurių pagaminama arba importuojama 1 tona ar daugiau per metus (1-as gamintojas / importuotojas (arba registrantas). Tačiau, jeigu cheminė medžiaga gaminama / importuojama mažesniais kiekiais kaip 1 tona per metus (1–am registrantui), kiti REACH reglamento reikalavimai vis tiek gali būti taikomi, jei cheminė medžiaga patenka į REACH reglamento taikymo sritį. Reikalavimai, taikytini nepriklausomai nuo kieko, apima įpareigojimus susijusius su cheminių medžiagų naudojimu, apribojimais, autorizacija ir saugos informacijos perdavimu tiekimo grandinėje, pvz., nuostatos dėl saugos duomenų lapų.

      • Kokioms cheminėms medžiagoms privalomi saugos duomenų lapai?

      Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas turi pateikti cheminės medžiagos ar preparato (mišinio) gavėjui saugos duomenų lapą, jei:

      a) cheminė medžiaga arba mišinys atitinka cheminių medžiagų klasifikavimo pavojingomis kriterijus, arba

      b) cheminė medžiaga yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška (PBT) arba labai patvari ir didelės bioakumuliacijos (vPvB), arba

      c) cheminė medžiaga įtraukta į Kandidatinį autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą.

      Tiekėjas turi pateikti gavėjui pastarojo prašymu saugos duomenų lapą, jei mišinys neatitinka klasifikavimo pavojingais kriterijų, tačiau savo sudėtyje turi:

      a) bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 1 % masės, o dujiniame preparate – lygi arba didesnė nei 0,2 % tūrio, arba

      b) bent vieną cheminę medžiagą, kuri yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška arba labai patvari ir didelės bioakumuliacijos arba buvo įtraukta į Kandidatinį autorizuotinų medžiagų sąrašą, ir kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 0,1 % masės, arba

      c) cheminę medžiagą, kuriai Europos Sąjungoje yra nustatyta ribinė vertė darbo aplinkoje.

      Saugos duomenų lapo pateikti nebūtina, jei pavojingos medžiagos ar mišiniai siūlomi ar parduodami plačiajai visuomenei kartu pateikiant pakankamai informacijos, leidžiančios naudotojams imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti, nebent tokio saugos duomenų lapo prašo tolesnis naudotojas ar platintojas.

      • Kokia kalba pateikiami saugos duomenų lapai?

      Saugos duomenų lapai pateikiami oficialia valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) cheminė medžiaga ar mišinys (preparatas) tiekiami rinkai, kalba, nebent atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) nusprendžia kitaip. Tiekiant chemines medžiagas ar mišinius Lietuvos rinkai, saugos duomenų lapai gavėjams privalo būti teikiami lietuvių kalba.

      • Kokie REACH reikalavimai taikomi mūsų įmonei, jeigu ji tik naudoja chemines medžiagas?

      Jeigu įmonė savo ūkinėje komercinėje (arba savo pramoninėje ar profesionalioje) veikloje tik naudoja chemines medžiagas (t. y. jų negamina, pati ne importuoja arba netiekia rinkai) – tuomet privaloma laikytis tiekėjo nurodytų cheminės medžiagos naudojimo saugos sąlygų, taikyti tiekėjo rekomenduotas saugos priemones. Šios saugos priemonės (arba rizikos valdymo rekomendacijos) nurodomos iš tiekėjų gautuose saugos duomenų lapuose bei jų prieduose pateiktuose poveikio scenarijuose. Jeigu jūsų cheminės medžiagos naudojimo būdas neaprašytas poveikio scenarijuje, laiku praneškite apie tai savo tiekėjui, kad jis poveikio scenarijuje numatytų jūsų naudojimo būdui taikytinas rizikos mažinimo / saugos priemones, arba jums teks patiems parengti cheminės saugos ataskaitą (atlikus cheminės saugos vertinimą). Tai reiškia, kad jūsų cheminės medžiagos naudojimo būdas turi būti užregistruotas (tai daro tiekėjas).

      Tam tikrais atvejais gali tekti kreiptis autorizacijos į Europos cheminių medžiagų agentūrą. T. y. jeigu naudojama ypač pavojinga cheminė medžiaga, įrašyta į Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą (REACH reglamento XIV priedas), nustatyta tvarka ir atvejais reikės gauti autorizaciją, kurią suteikia Europos Komisija (paraiškos pristatomos Europos cheminių medžiagų agentūrai). Jei cheminei medžiagai reikalinga autorizacija, toliau ją galėsite naudoti tik jeigu suteikta autorizacija apims jūsų naudojimo būdą.

      Pažymėtina, kad pagal REACH reglamento sąvokas chemines medžiagas – atskiras ar esančias mišinio sudėtyje – savo pramoninėje ar profesionalioje veikloje naudojanti įmonė yra tolesnis naudotojas ir privalo vykdyti tolesnio naudotojo prievoles.

       

      III GRUPĖ KLAUSIMŲ

      CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR CHEMINIŲ MIŠINIŲ APSKAITOS TVARKOS IR INFORMACIJOS APIE CHEMINES MEDŽIAGAS IR CHEMINIUS MIŠINIUS TEIKIMO AAA TVARKOS TAIKYMAS

      • Ar įmonė privalo vesti cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitą?

      Ūkio subjektai, gaminantys, naudojantys ar kitaip tvarkantys chemines medžiagas ir cheminius mišinius turi vesti jų apskaitą vadovaudamiesi Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitos tvarkos aprašu (aplinkos ministro 2020-06-23 įsakymo Nr. D1-372 redakcija).

      Tvarkos apraše nustatyti reikalavimai privalomi fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie gamina, tiekia rinkai (įskaitant importą), eksportuoja chemines medžiagas ir cheminius mišinius ir (ar) naudoja (įskaitant cheminių mišinių ruošimą) chemines medžiagas ar cheminius mišinius pramoninėje, profesinėje, žemės ūkio, paslaugų teikimo ar kitoje ūkinėje veikloje.

      Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitos tvarkos aprašas netaikomas šiais atvejais:

      1) atliekų tvarkymui;

      2) radioaktyviųjų medžiagų ir jų turinčių cheminių mišinių tvarkymui;

      3) galutiniam vartotojui skirtų gaminių tvarkymui: kosmetikos gaminių, maisto produktų, pašarų, vaistinių preparatų ir veterinarinių vaistų, invazinių medicinos priemonių ar priemonių, naudojamų tiesioginiam fiziniam sąlyčiui su žmogaus kūnu;

      4) cheminėms medžiagoms ir cheminiams mišiniams, kuriems taikoma tranzito muitinės procedūra;

      5) pavojingųjų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių gabenimui geležinkelių, kelių, vidaus vandenų, jūrų ar oro transportu.

      •  Kokiais atvejais pildoma duomenų ir informacijos apskaitos suvestinė?

      Pagal Tvarkos aprašą reikalaujama parengti metinę ūkio subjekto cheminių medžiagų ir cheminių mišinių duomenų ir informacijos apskaitos suvestinę nepriklausomai nuo jų kiekio, savybių ir nuo to, kokią apskaitos politiką atsižvelgdamas į savo poreikius per metus įgyvendina ūkio subjektas. Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių duomenų ir informacijos suvestinė sudaroma laisva forma (t.y. nėra nustatyta privaloma standartinė forma) rašytiniu ar elektroniniu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad cheminių medžiagų ir cheminių mišinių suvestinę galima sudaryti naudojantis informacine sistema AIVIKS. IS AIVIKS techninės galimybės leidžia duomenis pildyti nuolat, t.y. naudotis AIVIKS forma kaip ruošiniu ir tik duomenų teikimo metu suformuoti atskaitą ir ją pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai vadovaujantis Duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarkos aprašu.

      • Į šią metinę apskaitos suvestinę įtraukiamos visos ūkio subjekto cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai, išskyrus polimerus ir chemines medžiagas įtrauktas į REACH reglamento IV ir V priedus, kuriuose išvardintos cheminės medžiagos (gamtinės kilmės, chemiškai nemodifikuotos), kurių nereikia registruoti, nes turima pakankamai informacijos, kad jos dėl savo savybių kelia minimalią riziką.

      Kyla klausimas, ar reikia vesti apskaitą gaminių, savo sudėtyje turinčių chemines medžiagas. Pagal Tvarkos aprašą nereikalaujama vesti apskaitą gaminių, tačiau gaminio gamintojai ir importuotojai, t. y. asmenys, kurie pagal REACH reglamentą priskiriami registruotojams, šio Reglamento 7 straipsnyje numatytais atvejais privalo vesti gaminiuose esančių cheminių medžiagų apskaitą.

      • Kokiais atvejais nereikia rengti duomenų ir informacijos apskaitos suvestinės?

      Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių duomenų ir informacijos apskaitos suvestinės nereikia rengti:

      1) augalų apsaugos produktų apskaitai;

      2) tręšiamųjų produktų apskaitai;

      3) biocidinių produktų apskaitai;

      4) neišsiskiriančių tarpinių cheminių medžiagų apskaitai;

      5) apskaitai cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, kuriems privaloma muitinės kontrolė, jei jie nebuvo apdoroti ar perdirbti, ir kurie laikinai sandėliuojami ar saugomi laisvojoje zonoje arba laisvuosiuose sandėliuose, ketinant juos reeksportuoti, arba vežami tranzitu;

      6) tiekiamų vamzdynais naftos produktų ir gamtinių dujų ar jų mišinių apskaitai;

      7) apskaitai tiekiamų rinkai cheminių medžiagų ar cheminių mišinių, kurių cheminė sudėtis, ženklinimo etiketė ir pakuotė nekeičiama, išskyrus chemines medžiagas ar cheminius mišinius, kurie įsigyti iš kitos (-ų) valstybės (-ių);

      8) pagalbiniuose gamybos procesuose ar asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti naudojamų galutiniam vartotojui skirtų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitai;

      9) fiziniams ar juridiniams asmenims:

      - užsiimantiems vartotojams skirtų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių mažmenine prekyba, kai jie patys nėra importuotojai;

      - užsiimantiems žemės ūkio veikla, išskyrus atvejus, kai jie patys yra cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tiekėjai rinkai;

      - vykdantiems mokslinius ar technologinius tyrimus, laboratorinius tyrimus, išskyrus atvejus, kai laboratoriniai tyrimai tiesiogiai susiję su gamyba ar kita ūkine veikla;

      - užsiimantiems naftos produktų, riebiųjų rūgščių metilo esterio (biodyzelino), etanolio ir kitų produktų, kurie naudojami kaip energijos ištekliai, prekyba ir laikymu degalinėse, skirtose šiuos produktus priimti, laikyti ir parduoti galutiniam naudojimui, įskaitant degalines, kurios skirtos tik savo poreikiams;

      - gaminantiems, importuojantiems, naudojantiems, platinantiems polimerus ir chemines medžiagas, įrašytas į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 IV ir V priedus, kuriuose numatytos prievolės registruoti chemines medžiagas išimtys.

      Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant nustatytų išimčių suvestinei sudaryti, ūkio subjektas turi turėti apskaitos dokumentus, patvirtinančius įsigytų, pagamintų, importuotų, patiektų rinkai, sunaudotų, eksportuotų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių kiekį, saugos duomenų lapus ar kitą informaciją Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) nustatytais atvejais, taip pat informaciją apie cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tapatybę, klasifikaciją, ženklinimą, fizikines chemines, toksikologines, ekotoksikologines savybes ir sudėtį.

      • Kokios įmonės turi pateikti informaciją apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius Lietuvos valstybės institucijoms?

      Ūkio subjektai, kurie gamina, importuoja ar teikia rinkai ir tam tikrais nustatytais atvejais eksportuoja chemines medžiagas ir cheminius mišinius, privalo teikti duomenis ir informaciją į Aplinkos apsaugos agentūros administruojamą informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo kompiuterinę sistema“ – IS AIVIKS (toliau – IS AIVIKS) vadovauidamiesi Duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarkos aprašu.

      Duomenis ir informaciją apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas ir pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje naudojamas chemines medžiagas ir cheminius mišinius, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikia:

      • gamintojai,
      • importuotojai,
      • tolesni naudotojai, įskaitant mišinių ruošėjus,
      • platintojai,
      • eksportuotojai – tik apie ozono sluoksnį ardančias medžiagas ir fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Duomenys ir informacija teikiama pagal Duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos ir sistemų apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. D1-12 „Dėl Duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos ir sistemų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL 2009 L 286, p.1) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006, reikalavimus (OL 2014 L 150, p.195).
      • Kur pateikti duomenis?

      Ūkio subjektai Tvarkos apraše nurodytus duomenis teikia internetu, tiesiogiai į IS AIVIKS nemokamai. Aplinkos apsaugos agentūra suteikia prieigą prie IS „AIVIKS“ cheminių medžiagų ir cheminių mišinių gamintojams, importuotojams, tolesniems naudotojams, platintojams, teikiantiems duomenis ir informaciją tiesiogiai į IS „AIVIKS“.

      Prieiga prie IS „AIVIKS“ suteikiama nemokamai, užpildžius internetinėje svetainėje http://aplinka.lt nurodytą paraišką ir ją pateikus Aplinkos apsaugos agentūrai. Ūkio subjektai, kurie dar nėra užsiregistravę IS AIVIKS sistemoje, dėl duomenų teikėjų registracijos į IS AIVIKS turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą užpildydami paraišką internetu arba atsiųsti paraiškas šiais adresais: [email protected] arba [email protected]

      Ne Lietuvos Respublikoje registruoti ūkio subjektai, jei nėra techninių galimybių duomenis ir informaciją pateikti tiesiogiai į IS AIVIKS, duomenis ir informaciją teikia kita elektronine forma Aplinkos apsaugos agentūrai.

      Siekiant tobulinti sistemą ir skubiai išspręsti problemas, prašome apie problemas, iškilusias duomenų teikėjų administratoriaus paraiškų pildymo metu, rašyti [email protected].

      Kilus neaiškumams dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo į IS AIVIKS, prašome kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus specialistus.

      • Kada reikia pateikti duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai?

      Ūkio subjektai, kuriems privaloma teikti duomenis ir informaciją į IS AIVIKS, privalo teikti kiekvienais metais iki kovo 1 d. už praėjusius kalendorinius metus. Kadangi į IS AIVIKS duomenys ir informacija teikiami internetu tiesiogiai, pakanka atnaujinti pasikeitusią informaciją ir nurodyti kiekius.

      Tie ūkio subjektai, kurie importuoja, naudoja (tolesni naudotojai, įskaitant cheminių preparatų (mišinių) ruošėjus) ir tiekia rinkai laikomus pavojingais dėl jų poveikio žmonių sveikatai ar dėl jų fizinio poveikio cheminius mišinius, duomenis ir informaciją į IS AIVIKS pateikia ne vėliau kaip cheminio mišinio tiekimo rinkai dieną.

      • Apie kokias chemines medžiagas ir cheminius mišinius reikia teikti duomenis Aplinkos apsaugos agentūrai?

      Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, priskiriamų pavojingumo klasėms ir kategorijoms kiekis (kg), kurį pagaminus, importavus, eksportavus, pateikus rinkai ir sunaudojus, privaloma teikti duomenis ir informaciją Aplinkos apsaugos agentūrai:

      Eil. Nr.

      Klasifikavimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008*

      Kiekis (kg), kurį pasiekus ir viršijus privaloma teikti duomenis IS „AIVIKS“

       

      Pavojingumo klasė ir kategorija

      Cheminės medžiagos pavojingumo frazė

       

      Cheminės medžiagos

      Cheminiai mišiniai iki 2023 m. gruodžio 31 d.

      Cheminiai mišiniai nuo 2024 m. sausio 1 d.

       

      1.

      1, 2 kategorijos ūmus toksiškumas

      H300

      10

      1

      10

       

      H310

      10

      1

      10

       

      H330

      10

      1

      10

       

      2.

      3 kategorijos ūmus toksiškumas

      H301

      100

      10

      100

       

      H311

      100

      10

      100

       

      H331

      100

      10

      100

       

      3.

      1A, 1B kategorijos mutagenai

      H340

      10

      10

      10

       

      4.

      1A, 1B kategorijos kancerogenai

      H350

      10

      10

      10

       

      5.

      1A, 1B kategorijos toksiškai veikiančios reprodukciją

      H360

      10

      10

      10

       

      6.

      1 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis)

      H372

      100

      10

      100

       

      7.

      2 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (kartotinis poveikis)

      H373

      1000

      10

      1000

       

      8.

      1 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis)

      H370

      100

      10

      100

       

      9.

      2 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui (vienkartinis poveikis)

      H371

      1000

      10

      1000

       

      10.

      Odos ėsdinimas 1A, 1B, 1C

      H314

      100

      10

      100

       

      11.

      Smarkus akių pažeidimas

      H318

      100

      10

      100

       

      12.

      1 kategorijos plaučių pakenkimas prarijus

      H304

      100

      10

      100

       

      13.

      1 kategorijos kvėpavimo takų jautrinimas

      H334

      100

      10

      100

       

      14.

      1 kategorijos odos jautrinimas

      H317

      100

      10

      100

       

      15.

      1 kategorijos ūmus toksiškumas vandens aplinkai

      H400

      100

      100

      100

       

      16.

      1, 2, 3 kategorijos lėtinis toksiškumas vandens aplinkai

      H410

      100

      100

      100

       

      H411

      100

      100

      100

       

      H412

      100

      100

      100

       

      *- 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 .

      Lentelėje nurodytoms pavojingumo klasėms ir kategorijoms priskiriamos cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai pasižymi tam tikru poveikiu žmogaus sveikatai ir aplinkai, todėl riba, kurią viršijus teikiami duomenys ir informacija, yra žymiai mažesnė nei 1000 kg.

      Lentelėje nenurodytoms pavojingumo klasėms ir kategorijoms priskiriamoms cheminėms medžiagoms ir cheminiams mišiniams taikoma 1000 kg riba, t. y., jei ūkio subjektas per paskutinius kalendorinius metus pagamino, importavo, patiekė rinkai ir sunaudojo pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje kiekvienos cheminės medžiagos ar preparato 1000 kg ir daugiau, privalo pateikti duomenis ir informaciją į IS AIVIKS.

      Prieš teikdami duomenis ir informaciją į IS AIVIKS pasitikslinkite, ar jūsų veiklai taikomas Tvarkos aprašas, t. y., ar jūsų vykdomai veiklos rūšiai nėra numatytos duomenų ir informacijos teikimo išimtys, atsisakant nereikalingų duomenų kaupimo ir mažinant administracinę naštą ūkio subjektams.

      • Kokios medžiagos ardo ozono sluoksnį?

      Ozono sluoksnį ardančios medžiagos – tai chloro fluoro angliavandeniliai ir kai kurie kiti organiniai halogenų junginiai bei jų mišiniai, kurie skatina ozono skilimą stratosferoje ir ardo ozono sluoksnį. Praeityje ozono sluoksnį ardančios medžiagos plačiai naudotos šaldymo ir oro kondicionavimo sektoriuje, gaisrams gesinti, putplasčių, aerozolių gamyboje, kaip fumigantai kenkėjams naikinti ir kitoms reikmėms.

      2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009) taip apibrėžia ozono sluoksnį ardančias medžiagas: tai pavienės arba mišiniuose esančios grynos, surinktos: recirkuliuotos arba regeneruotos reglamento I priede išvardytos medžiagos, įskaitant jų izomerus.

      • Ar galima gaminti ozono sluoksnį ardančias medžiagas?

      Ozono sluoksnį ardančias medžiagas gaminti draudžiama, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1005/2009 nustatytas išimtis.

      Ozono sluoksnį ardančias medžiagas galima gaminti kaip žaliavą, technologijos agentus, svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms.

      • Ar galima tiekti rinkai ir naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas?

      Ozono sluoksnį ardančias medžiagas tiekti rinkai ir naudoti draudžiama, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1005/2009 nustatytas išimtis.

      Ozono sluoksnį ardančias medžiagas galima tiekti rinkai ir naudoti kaip žaliavą, technologijos agentus, svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms.

      Halonus galima tiekti rinkai ir naudoti Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 VI priede nurodytais būtiniausiais atvejais. Halonus tiekti rinkai gali tik įmonės, kurioms suteikta teisė saugoti halonus būtiniausiems naudojimo atvejams.

      Galima tiekti rinkai ozono sluoksnį ardančias medžiagas ir produktus bei įrangą, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar kurių veikimas nuo jų priklauso, skirtas sunaikinti pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus naikinimo reikalavimus.

      • Kokie reikalavimai taikomi ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimui laboratorijų ir analizės reikmėms?

      Išimties tvarka leidžiama įsigyti ir naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas laboratorijų ir analizės reikmėms. Šių medžiagų naudojimo laboratorijos ir analizės reikmėms sąlygos apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 10 ir 11(2) straipsniuose.

      Svarbiausios laboratorijų ir analizės reikmės, kurioms gali būti naudojamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos, nustatytos 2011 m. kovo 24 d. Europos Komisijos reglamente (ES) Nr. 291/2011 dėl kontroliuojamų medžiagų, išskyrus hidrochlorfluorangliavandenilius, kurias pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų Sąjungoje leidžiama naudoti laboratorijų ir analizės reikmėms, svarbiausių reikmių.

      Įmonės, kurios nori naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas laboratorijų ir analizės reikmėms ir kurios šias medžiagas perka iš Europos Sąjungoje įsikūrusio tiekėjo, privalo užsiregistruoti Europos Komisijos administruojamoje elektroninėje sistemoje LabODS. Užsiregistravus išduodamas identifikavimo numeris, parodantis, kad turėtojas užregistruotas ir jam leidžiama įsigyti ozono sluoksnį ardančių medžiagų arba jomis prekiauti svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms. Ozono sluoksnį ardančių medžiagų laboratorijos ir analizės reikmėms tiekėjas gali parduoti šias medžiagas tik naudotojui, kuris turi identifikavimo numerį.

      Įmonės, kurios nori naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas laboratorijų ir analizės reikmėms ir kurios tam tikslui nori jas importuoti, turi iš anksto, prieš metus, iki birželio mėnesio pabaigos registruotis Europos Komisijos administruojamoje importuotojų duomenų bazėje ir pareikšti pageidavimą importo kvotai gauti. Jeigu kvota suteikta, įmonė gali importuoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas laboratorijų ir analizės reikmėms turėdama Europos Komisijos išduotą licenciją.

      • Kokie reikalavimai taikomi halonų naudojimui būtiniausiais atvejais?

      Išimties tvarka leidžiama halonus tiekti rinkai ir naudoti juos 2010 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 744/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų VI priedas, nustatytais būtiniausiais naudojimo atvejais.

      Būtiniausias atvejais leidžiama naudoti haloną 1301, haloną 1211 ir haloną 2402.

      Kiekvienas būtiniausias halonų naudojimo atvejis Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 VI priede apibrėžiamas išsamiai, nurodant susijusios įrangos ar įrenginių kategoriją, naudojimo tikslą, halonų turinčios gesinimo priemonės tipą ir halono tipą, taip pat halono naudojimo nutraukimo datą (t. y. datą, po kurios neleidžiama tam tikru būdu halonų naudoti naujoje įrangoje ir naujuose įrenginiuose esančiuose ugnies gesinimo priemonėse arba priešgaisrinėse apsaugos sistemose) ir naudojimo pabaigos datą (t. y. datą, po kurios halonai tam tikru būdu nenaudojami ir iki kurios halonų turinčios ugnies gesinimo priemonių arba priešgaisrinės apsaugos sistemų eksploatacija nutraukiama).

      Lietuvoje halonai būtiniausioms reikmėms yra dažniausiai naudojami orlaivių gaisro gesinimo priemonėse. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį, kad priešgaisrinių sistemų ir gesintuvų, kuriuose yra halono ir kurie naudojami būtiniausiais atvejais, eksploatavimas turi būti nutraukiamas iki Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 VI priede nurodytų terminų.

      Nuo 2021 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti halonus 1301, 1211 ir 2402 priešgaisrinėse sistemose, skirtose tualetų nuotekų talpykloms apsaugoti Europos Sąjungoje registruotuose orlaiviuose. Jie turi būti pakeisti alternatyviomis medžiagomis.

      Europos Komisija kartu su Europos Sąjungos aviacijos saugumo agentūra parengė rekomendacijas dėl halonų pakeitimo aviacijoje.

      • Kaip gauti ozono sluoksnį ardančių medžiagų importo ir eksporto licenciją?

      Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 18 straipsniu, įmonės paraišką importo / eksporto licencijai gauti turi teikti per Europos Komisijos administruojamą elektroninę ozono sluoksnį ardančių medžiagų licencijavimo sistemą.

      Prieš teikiant paraišką licencijai gauti, įmonė turi būti užregistruota licencijavimo sistemoje. Būtini abu šie veiksmai, t. y. registravimasis sistemoje ir paraiškos licencijai gauti teikimas. Įmonės registracija nereiškia, kad įmonei suteikta teisė importuoti / eksportuoti produktus ir įrangą, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų – būtina gauti Europos Komisijos patvirtinimą, kad licencija išduota.

      Europos Komisija parengė išaiškinimus apie naudojimąsi elektronine licencijavimo sistema.

      Išsamią registravimosi sistemoje informaciją rasite čia.

      Informaciją apie paraiškų teikimą importo /eksporto licencijai galima čia.

      • Ar gali būti naudojama šaldymo įranga su HCFC-22 ir kitomis ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis?

      Ozono sluoksnį ardančias medžiagas draudžiama naudoti šaldymo ir oro kondicionavimo įrangai užpildyti, tačiau techniškai tvarkingą įrangą galima ir toliau naudoti, jei ji funkcionuoja nepapildyta arba papildyta alternatyviu šaltnešiu, neardančiu ozono sluoksnio. Tiek buitinė, tiek komercinė-pramoninė šaldymo, kondicionavimo technika turi būti periodiškai tikrinama, ar nėra šaltnešio nutekėjimo. Jei atliekamas įrangos remontas ar ji nebetinkama naudoti, šaltnešis neturi būti išleistas į orą, bet saugiai surinktas ir sunaikintas. Nebenaudojamą įrangą privaloma atiduoti atliekų tvarkytojams, kurie pasirūpins saugiu šalnešio ir įrangos sutvarkymu.

      • Kaip dažnai privaloma atlikti ozono sluoksnį ardančių medžiagų nuotėkio patikrą?

      Įmonės, eksploatuojančios šaldymo, oro kondicionavimo arba šilumos siurblių įrangą ar priešgaisrinės apsaugos sistemas, kuriose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, turi užtikrinti, kad stacionariosios įrangos arba sistemų:

      • kuriose yra 3 kg ar daugiau ozono sluoksnį ardančių medžiagų, sandarumas būtų tikrinamas bent kas 12 mėnesių. Nuostata netaikoma įrangai su hermetiškai užsandarintomis sistemomis, kurios yra tinkamai pažymėtos ir kuriose yra mažiau kaip 6 kg ozono sluoksnį ardančių medžiagų;
      • kuriose yra 30 kg ar daugiau ozono sluoksnį ardančių medžiagų, sandarumas turi būti tikrinamas bent kas 6 mėnesius;
      • kuriose yra 300 kg ar daugiau ozono sluoksnį ardančių medžiagų, sandarumas būtų tikrinamas bent kas 3 mėnesius.

      Nustatytas nuotėkis turi būti pašalintas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 14 dienų.

      Pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 23 straipsnio 2 dalies reikalavimus šaldymo, oro kondicionavimo šilumos siurblių įrangos kasmetinė patikra dėl nuotėkio vykdoma laikantis standartinių tikrinimo reikalavimų, nustatytų LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“, patvirtinto 2011 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-542, 3 priede.

      Siekiant užtikrinti remonto efektyvumą, įranga pakartotinai tikrinama dėl galimo nuotėkio praėjus mėnesiui po nutekėjimo pašalinimo.

      • Kokių reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti įrangos operatoriai?

      Šaldymo, oro kondicionavimo, šilumos siurblių įrangos, gaisro gesinimo ar priešgaisrinių sistemų, kuriose yra 3 kg ir daugiau šaldymo ar gaisro gesinimo skysčio (dujų), operatoriai (įmonė, užtikrinanti įrangos ir sistemų tinkamą techninį veikimą) privalo užtikrinti, kad:

      •  įranga būtų įskaitomai lietuvių kalba paženklinta pagal LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“ reikalavimus;
      • prie stacionarios įrangos, užpildytos kontroliuojamomis medžiagomis, būtų išsamios, suprantamos eksploatavimo ir priežiūros instrukcijos lietuvių kalba su nurodymais, kaip elgtis siekiant išvengti kontroliuojamų medžiagų išmetimų į aplinką;
      • įranga būtų naudojama pagal eksploatacijos ir priežiūros instrukcijas, remontuojama ir tvarkoma taip, kad būtų garantuojama pakankama aplinkos apsauga, kiek įmanoma mažinant šaldymo ar gaisro gesinimo skysčio (dujų) išmetimą į aplinką;
      • kiekviena įranga, užpildyta ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis, turėtų žurnalą (pasą), kuriame būtų rašomas įrangos pavadinimas, modelis, šaldymo ar gaisro gesinimo skysčio (dujų) pavadinimas ir kiekis, jos remontą ir patikrinimą, kita informacija. Jeigu gamintojo techninėje specifikacijoje arba įrangos etiketėje nenurodytas įrangoje esančių kontroliuojamų medžiagų pavadinimas ir kiekis, operatorius užtikrina, kad kvalifikuoti darbuotojai nustatytų, kokių ir kiek medžiagų yra įrangoje;
      • įranga būtų kasmet tikrinama dėl nuotėkio, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 23 straipsnio 2 dalyje, ir tokį patikrinimą atliktų kvalifikuoti darbuotojai.

      Šie reikalavimai netaikomi įrangos su hermetiškai užsandarintomis sistemomis, kurios atitinkamai pažymėtos ir kuriose yra mažiau nei 6 kg kontroliuojamų medžiagų, operatoriams.

      • Kokie reikalavimai taikomi naudotų ozono sluoksnį ardančių medžiagų surinkimui ir naikinimui?

      Ozono sluoksnį ardančios medžiagos, kurių yra šaldymo ir oro kondicionavimo, šilumos siurblių įrangoje, taip pat įrangoje, kurioje yra tirpiklių, arba priešgaisrinėse sistemose ir gesintuvuose, atliekant jų techninę priežiūrą, juos remontuojant arba prieš juos išmontuojant ir pašalinant, surenkamos sunaikinti, recirkuliuoti ar regeneruoti. Medžiagas surinkti gali įmonė, turinti teisę užtikrinti įrangos ir sistemų tinkamą techninį veikimą, turinti kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius darbuotojus. Ši įmonė privalo saugoti dokumentus, patvirtinančius surinktų iš įrangos ozono sluoksnį ardančių medžiagų perdavimą kitai įmonei saugoti, panaudoti ar sunaikinti. Šiuose dokumentuose privaloma informacija: perduotų medžiagų pavadinimas, kiekis, medžiagas priėmusios įmonės pavadinimas, adresas, ryšio duomenys, perdavimo data.

      Draudžiama išmontuoti įrangą, prieš tai nesurinkus joje esančių ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Išleisti į aplinką šias medžiagas draudžiama.

      Atliekant įrangos techninę priežiūrą, remontą ar įrangos išmontavimo darbus, ozono sluoksnį ardančios medžiagos turi būti surenkamos taip, kad būtų iki minimumo sumažinti netyčiniai išmetimai į aplinką. Už saugų medžiagų surinkimą iš įrangos atsako įmonė, atliekanti tokį surinkimą.

      Atliekamos, nereikalingos, netinkamos naudoti, uždraustos tiekti rinkai ir (ar) naudoti surinktos iš įrangos ar produktų, recirkuliuotos ar regeneruotos kontroliuojamos medžiagos, netinkami ar uždrausti tiekti rinkai ar naudoti produktai, įranga ir gaminiai, turintys kontroliuojamų medžiagų, turi būti tvarkomi nepažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

      • Kokios įmonės privalo teikti ataskaitas apie ozono sluoksnį ardančias medžiagas Europos Komisijai?

      Įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje ir gaminančios ozono sluoksnį ardančias medžiagas, importuojančios šias medžiagas į Europos Sąjungą, eksportuojančios jas iš Europos Sąjungos, naudojančios ozono sluoksnį ardančias medžiagas kaip žaliavą ar technologijos agentus, naikinančios ozono sluoksnį ardančias medžiagas privalo kasmet iki kovo 31 d. Europos Komisijai teikti ataskaitą, jos kopiją – Aplinkos ministerijai Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

      • Kokios įmonės privalo teikti ataskaitas apie ozono sluoksnį ardančias medžiagas Aplinkos apsaugos agentūrai?

      Įmonės, kurios įveža į Lietuvos Respubliką, išveža iš Lietuvos Respublikos, naudoja, surenka iš produktų ir įrangos ozono sluoksnį ardančias medžiagas, teikia ataskaitas Aplinkos apsaugos agentūrai per IS „AIVIKS“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 7 d. įsakyme Nr. D1-12 „Dėl duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos ir sistemų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

      Įmonės, turinčios stacionarios šaldymo, oro kondicionavimo įrangos ir šilumos siurblių, kuriuose (kiekviename išvardintos įrangos vienete) yra 3 kg ar daugiau ozono sluoksnį ardančių medžiagų teikia įrangos inventorizacijos ataskaitas.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 25.

      Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai 

      • Kas gali tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi ir kur kreiptis? 

      Neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, sulaukęs 18 metų ir turintis nepriekaištingą reputaciją aplinkos apsaugos srityje. Svarbu, kad kandidatas neturėtų teistumo, administracinių nuobaudų už teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje ir taip pat per paskutinius vienerius metus nebūtų įvykdęs nusižengimų aplinkai.

      Taip pat yra numatyta galimybė patikrinti, ar kandidato asmeninės savybės apskritai tinkamos šiai veiklai. Be to, privalu išlaikyti egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą programą.

      Pretenduojantis tapti neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, atitinkamai Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos turi pateikti: nustatytos formos motyvuotą prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, 3x4 cm formato nuotraukas (2 vnt.), statutinio pareigūno pažymėjimo kopiją (jeigu neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi nori tapti statutinis pareigūnas).

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 26.

      Centralizuota ir individuali geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema

      CENTRALIZUOTA GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO SISTEMA

      • Kokias funkcijas atlieka Aplinkos ministerija geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje?

      Aplinkos ministerija tvirtina teisės aktus, nustatančius šios veiklos reikalavimus, prižiūri, kaip šie reikalavimai įgyvendinami, koordinuoja savivaldybių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklą. Taip pat Aplinkos ministerija koordinuoja finansinės paramos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų finansavimo šaltinių skyrimą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai. Tačiau teisės aktais planuoti, organizuoti ir teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas yra pavesta pačioms savivaldybėms, todėl, kokie planai yra jūsų gyvenamojoje teritorijoje, informaciją gali pateikti tik savivaldybė. 

      • Ar Aplinkos ministerija gali nurodyti savivaldybėms, kur turi būti vykdoma geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra?

      Aplinkos ministerija neturi teisės nurodyti savivaldybėms, kaip turi būti įgyvendintos savarankiškos savivaldybių funkcijos ir kuriose savivaldybės teritorijose turi būti atliekama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros renovacija. Prioritetus, kur bus vykdoma minėta infrastruktūros renovacija, nustato už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą atsakingos institucijos, t. y. savivaldybės.

      • Noriu prisijungti prie šalia sklypo nutiestos centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Kokių veiksmų turiu imtis, į ką turiu kreiptis?

      Jei šalia jūsų sklypo yra nutiesta centralizuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, turite kreiptis į tinklus prižiūrinčią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonę su prašymu išduoti prisijungimo sąlygas. Teisės aktais nustatyta, kad savivaldybės nustato viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijas ir paveda viešajam vandens tiekėjui jose vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą.

      Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pareiga užtikrinti naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, prijungti jo prižiūrimoje viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančius abonentų ir vartotojų įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų.  Teisės aktai numato, kad geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą privaloma nutiesti iki gyventojo nuosavybės ribos.

      Kilus klausimų ar problemų dėl prisijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros turite kreiptis į savivaldybę, kurioje yra jūsų būstas. Kaip minėta, geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybių teritorijose organizuoja ir koordinuoja savivaldybių institucijos, tai yra savarankiškos savivaldybių funkcijos, kurias įgyvendindamos savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už jų atlikimą.

      • Noriu prisijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tačiau šalia sklypo ji nėra nutiesta. Kokių veiksmų turiu imtis, į ką turiu kreiptis?

      Šiuo atveju reikalinga geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra. Dėl jos turite kreiptis į savivaldybę, kuri organizuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą visoje savivaldybės teritorijoje, rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus. Savivaldybė informuos, ar jūsų gyvenamasis namas yra viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje. Jeigu atsakymas bus teigiamas, suteiks informaciją, kada ir kokiu būdu planuojama jūsų būstui teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

      • Kaip savivaldybės nustato, kuriose teritorijose gyventojai yra prijungiami prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros?

      Tai numatoma Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose. Atlikus infrastruktūros objektų išsidėstymo ir jų plėtros galimybių vertinimą, parengiama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būklės analizė, nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys ir prioritetai, prognozės ir problemos, atliekamas teritorinis planavimas.

      Taip pat juose numatoma, kuriose teritorijose bus plėtojama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, o kuriose viešasis vandens tiekimas bus vykdomas kitomis priemonėmis, nustatomos teritorijos, kuriose taikomas individualus vandens išgavimas ir individualus nuotekų šalinimas. Nustatomos teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo teritorijas siekiant gyventojus aprūpinti teisės aktuose nustatytus visuomenės sveikatos saugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančiomis nepertraukiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

      Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir individualiai tvarkyti nuotekas.

      Savivaldybės buvo įpareigotos iki 2021 m. kovo 1 d. pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatyti aglomeracijų ribas, iš naujo įvertinti viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, numatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, įgyvendinimo etapus ir finansavimą, o savivaldybių administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys turės prižiūrėti ir užtikrinti planų sprendinių įgyvendinimą. Atkreipiame dėmesį, kad plano rengimo, keitimo ir koregavimo procesai yra vieši ir visuomenė turi teisę juose dalyvauti bei teikti siūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų.

      • Kuriose teritorijose privaloma vystyti centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų infrastruktūrą?

      Teisės aktais nustatyta, kad centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos turi būti planuojamos aglomeracijose, išskyrus atvejus, kai  šių sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba jų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė kaina. Tai turi būti ekonomiškai pagrįsta savivaldybės tvirtinamame geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane. Šiose teritorijose turi būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas bei nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų reikalavimų. Norint sužinoti, kur  numatyta vystyti centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų infrastruktūrą, reikia kreiptis į savivaldybę.

      Aglomeracija vadinama urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose esanti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija ar jos dalis, kurioje susidaro ar gali susidaryti 2 tūkst. ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti tarša. Be to, joje  geriamasis vanduo tiekiamas ar numatomas tiekti centralizuota geriamojo vandens tiekimo sistema arba išgaunamas individualiai, o susidarančios ar galinčios susidaryti nuotekos surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis arba sutvarkomos nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais. Aglomeracijos ribos nebūtinai turi sutapti su miesto ar miestelio administracinėmis ribomis. Aglomeracijos ribas apsprendžia gyventojų tankis ploto vienete ir jau išvystyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Aglomeracijų ribas tvirtina savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros planuose.

      • Kas prižiūri bešeimininkę ar kitiems asmenims priklausančią infrastruktūrą?

      Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą pavesta savivaldybių taryboms. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei (viešiesiems vandens tiekėjams), kurie privalo ją naudoti ir prižiūrėti, jie privalo prižiūrėti ir bešeimininkę infrastruktūrą. Bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai.

      • Kas gali vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą?

      Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymą ir nuotekų transportavimą, yra licencijuojamas, tai reiškia, kad, norint  teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą, reikia turėti licenciją. Licencijas geriamojo vandens tiekimo veiklai ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklai išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba juridiniams asmenims, atitinkantiems nustatytus reikalavimus. Jeigu jie teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas neturėdami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriamos baudos.

      • Ar geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas atsakingas už visą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą?

      Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir  naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją). Nuo jos prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, kurioje jis perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir vartotojui.

      Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, t. y. iki  infrastruktūros vietos, kurioje pasibaigia geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir prasideda abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir naudojamo turto riba.

      • Kas turi prižiūrėti ir remontuoti  geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą?

      Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis.

      • Kas ir kokią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą turi įrengti?

      Vietos savivaldos, Geriamojo vandens Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymai numato, kad planuoti, organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje priskirta savivaldybių institucijoms.

      Savivaldybė kartu su savo kontroliuojama įmone – viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, atsakinga už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimą ir plėtrą pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytus terminus ir kryptis. Šiame plane turi būti numatyta kada ir kokiu būdu konkrečioje gyvenvietėje bus užtikrintos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos.

      Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi įrengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, vandentiekio įvadus ir nuotekų išvadus viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir naudojamo turto ribos. Tai gali būti vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją.

      Abonentas ar vartotojas, sklypo ribose infrastruktūrą turi įsirengti pats, už savo lėšas. Asmenims, turintiems teisę į piniginę paramą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir naudojamo turto ribose. Dėl šios paramos galima kreiptis į konkrečią savivaldybę.

      • Ar viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje kitas (ne viešasis) geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamąjį vandenį, teikti nuotekų tvarkymo paslaugas?

      Teisės aktais nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra turi priklausyti savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei ir tik išimtiniais atvejais gali būti savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės valdoma nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ar nuosavybės teise.

      Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tik tuo atveju, jeigu tiekė geriamąjį vandenį ir teikė nuotekų tvarkymo paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo. Kita būtina sąlyga – jo tiekiamas geriamasis vanduo ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Be to, jis turi turėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją.

      Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perimama ir perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui.

      Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos nuomos, panaudos arba jungtinės veiklos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

      Tokiu atveju už šios infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai bei nuotekų tvarkytojai.

      Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją, jei susiduriate su problema dėl priverstinio prisijungimo prie privačių tinklų, prašome kreiptis į jūsų teritorijoje veikiančią savivaldybę.

      • Iš kur gaunamos lėšos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai?

      Pagrindinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo finansavimo šaltinis yra abonentų ir vartotojų lėšos, sumokėtos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Papildomi finansavimo šaltiniai yra kreditai, Europos sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos.  

      • Ar galiu gauti finansavimą, jei noriu prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros?

      Aplinkos ministerija iš savo administruojamų programų neskiria lėšų gyventojams ir nekompensuoja gyventojų patirtų išlaidų prisijungiant prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų. Norėdami  prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros turite kreiptis į geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją.

      Dalis savivaldybių savo iniciatyva finansuoja individualių nuotekų tvarkymo sistemų įrengimą gyvenamuosiuose namuose. Aplinkos ministerija neturi informacijos, kurios savivaldybės ir kokia tvarka teikia finansavimą fiziniams asmenims individualių nuotekų tvarkymo sistemų įrengimui, todėl reikėtų kreiptis į jūsų gyvenamojoje vietovėje veikiančią savivaldybę.

      • Ar galiu gauti valstybės paramą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklų tiesimui?

      Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą asmenims, turintiems teisę į piniginę paramą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens tiekimo ir  nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir  naudojamo turto ribose.

      • Ar galiu gauti paramą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklų tiesimui iš LAAIF fondo?

      Aplinkos ministerija, siekdama padėti savivaldybėms vykdyti geriamojo vandens išgavimo, tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose funkcijas, nuo 2017 m. skiria dotacijas savivaldybėms ir vandens tiekimo įmonėms iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos gyventojų būstų prijungimui prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Pažymime, kad projektai gali būti įgyvendinami tik aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalento, kadangi ši priemonė skirta Miestų nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo trūkumams pašalinti.

      Finansuojami projektai, susiję su nuotekų surinkimo tinklų per vartotojui nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą sklypą nuo centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos arba nuotekų išvados, esančių viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje), iki vartotojui priklausančio būsto tiesimu ir prijungimu prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų.

      Artimiausiu metu planuojama skelbti naują kvietimą. Informacija apie jį bus skelbiama Aplinkos projektų valdymo agentūros tinklalapyje www.apva.lt Atkreipiame dėmesį, kad paraiškas gali teikti ir finansavimą gauti ne gyventojai, o viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai,  teikiantys jiems šias paslaugas.

      • Kaip geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos užtikrinamos sodų bendrijose?

      Teisės aktai  nenustato atskiro geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo reglamentavimo gyvenvietėms ir sodininkų bendrijoms. Savivaldybės priimdamos sprendimus sodų bendrijų teritorijose leisti statyti gyvenamuosius namus, iš esmės pripažįsta, kad sodų teritorijos yra gyvenamosios teritorijos, kuriose infrastruktūros plėtra – savivaldybių pareiga. Jos privalo organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir inžinerinių tinklų statybos procesą pagal savivaldybės tarybos patvirtintą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą. Aplinkos ministerija neišskiria ir nenurodo, kuriose teritorijose savivaldybė privalo organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir organizuoti paslaugas.

      • Kur galima kreiptis dėl prastos geriamojo vandens kokybės?

      Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja  geriamojo vandens saugą ir kokybę, nagrinėja su ja susijusius abonentų ir vartotojų skundus. Teisės aktai numato, kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo tiekiamo geriamojo vandens kokybė ir sauga privalo atitikti Lietuvos higienos normos „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ir kitus geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Numatytos išimtys, kai leidžiama tiekti geriamąjį vandenį, kurio vienas ar keli toksiniai (cheminiai) rodikliai viršija teisės aktuose nustatytus rodiklius. Jeigu esate nepatenkinti geriamojo vandens kokybe, turite kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba į geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją.

       

      INDIVIDUALI GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO SISTEMA

      • Ar galiu naudotis lauko tualetu?

      Taip. Nei lauko tualetai, nei kiti nuotekų tvarkymo įrenginiai nėra draudžiami eksploatuoti, jei yra tinkamai prižiūrimi, neteršiama aplinka ir nepažeidžiami nustatyti reikalavimai. Gali būti naudojami tik tie individualūs nuotekų valymo įrenginiai, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki Nuotekų tvarkymo reglamente arba taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų. Nuotekų sukaupimo rezervuarams taikomi reikalavimai nustatyti Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše.

      • Ar geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi pareigą už savo lėšas įrengti individualius nuotekų įrenginius?

      Ne, tokia pareiga nėra nustatyta. Savivaldybių institucijos turi siekti, kad visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Planuodamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtrą ir, siekdamos investicijų ekonominio efektyvumo, kartu su viešaisiais geriamojo vandens tiekėjais ir nuotekų tvarkytojais savivaldybės gali pasirinkti, kokie techniniai sprendiniai (centralizuotosios, grupinės ar individualios sistemos) bus naudojami, tačiau geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai neprivalo savo lėšomis įrengti individualių nuotekų tvarkymo įrenginių.

      • Kaip turi būti prižiūrimi individualūs nuotekų tvarkymo įrenginiai?

      Nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų, ir asmenų, individualiai tvarkančių nuotekas, teisės ir pareigos yra įtvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Jis numato, kad asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas privalo užtikrinti naudojamų individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.

      Jie privalo sudaryti viešąją sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius. Taip pat turi sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir kaupimo įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.

      Individualiai tvarkantys nuotekas gyventojai gali atiduoti nuotekas ir nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) tik geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui arba individualiųjų nuotekų valymo ir kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui, sudariusiam ir turinčiam galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.

      • Kokius reikalavimus turi atitikti individuali nuotekų surinkimo sistema?

      Asmenų, individualiai tvarkančių nuotekas ir prižiūrinčių individualiųjų nuotekų valymo įrenginius, nuotekų surinkimo sistema turi atitikti bendruosius reikalavimus. Pirmiausia ji  turi atitikti planuojamų tvarkyti nuotekų kiekybines ir kokybines charakteristikas. Taip pat turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose.

      Individualiųjų nuotekų turėtojas privalo sekti nuotekų kaupimo rezervuaro prisipildymą ir laiku atiduoti nuotekas ir nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui.

      Jeigu nuotekų valymo įrenginių savininkas yra fizinis asmuo (pavyzdžiui, vienbučio gyvenamojo), jis turi turėti įrenginių tiekėjo arba projektuotojo pažymą apie jam suteiktas žinias (kvalifikaciją), reikalingas įrenginio eksploatacijai, ir eksploatacijos tvarkos aprašą (taisykles ar pan.) arba sutartį su nuotekų valymo įrenginius eksploatuoti reikalingą kvalifikaciją turinčiu asmeniu.

      Primename, kad bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis, draudžiama.

      • Kokia atsakomybė gresia už netinkamai tvarkomas nuotekas?

      Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta, kad į aplinką gali būti išleidžiamos tik tinkamai sutvarkytos ir išvalytos nuotekos, atitinkančios  jame nurodytus  normatyvus. Už aplinkos teršimą nuotekomis taikomos nuobaudos. Administracinių nusižengimų kodekso 246 str. nustato, kad fiziniams asmenims už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant, leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas, pirmą kartą taikoma bauda nuo 60  iki 300  eurų, padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 300 iki 1150 eurų.

      • Ar teisės aktai leidžia vandenį išgauti asmeninėmis vandens tiekimo sistemomis?

      Jeigu individualiai apsirūpindamas geriamuoju vandeniu gyventojas nepažeidžia teisės aktų, tai nedraudžiama. Geriamojo vandens ėmimą savo poreikiams asmeniniame namų ūkyje iš šachtinių šulinių ar vandens gręžinių organizuoja patys vandens vartotojai. Jie savo iniciatyva ir lėšomis įsirengia vandens tiekimo įrenginius ir patys atsako už jo kokybę. Asmenys, laisvai ar su leidimais naudojantys vandens išteklius, apsirūpindami geriamuoju vandeniu, privalo saugoti vandens šaltinius nuo teršimo.

      Žemės gelmių įstatyme numatyta, kad leidimo naudoti požeminio vandens išteklius nereikia, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Taip pat numatyta išimtis žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, išskyrus vykdantiems žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, jiems leidimo nereikia, jei išgauna mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

      Visais kitais atvejais leidimas naudoti požeminio vandens išteklius reikalingas. Jį išduoda Lietuvos geologijos tarnyba, pagal šiuos teisės aktų nuostatus. Jei reikalingas leidimas, privalu mokėti mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius, tarifus rasite čia (žr. 2 priedą).

      Įrengiant ir eksploatuojant geriamojo vandens individualaus tiekimo sistemas, turi būti laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos apraše nurodyta, kad aplink individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu skirtą gręžinį nustatoma 3 metrų vandenvietės apsaugos zona (VAZ), kurioje draudžiama bet kokia su vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu nesusijusi veikla. Kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas, VAZ nustatoma priklausomai nuo vandenvietės grupės ir nuo planuojamo išgauti išteklių kiekio.

      Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nuo gegužės 1 d. visi gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais, neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, gali pradėti gręžinių įteisinimo procedūras. Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas patvirtina laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, kuri suteikia galimybę įteisinti gręžinį, susitvarkyti nuosavybės ir kitus dokumentus, atleidžiant savininką nuo sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros. Daugiau informacijos rasite čia: https://am.lrv.lt/lt/greziniu-iteisinimas

      • Teko girdėti, kad kuriama Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS). Kam ji skirta?

      Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) tikslas – optimizuoti visų individualaus nuotekų tvarkymo būdų procesų stebėseną ir kontrolę nuo individualaus įrenginio pastatymo iki jo galimo demontavimo. Pradėjus veikti sistemai, duomenys apie individualias nuotekų tvarkymo sistemas bus nuolat atnaujinami ir tikslinami. NTIS bus skirta savivaldybėms, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams, visiems vandentvarkos sektoriaus dalyviams. Ji palengvins vandens telkinių būklės stebėjimą, padės automatizuoti informacijos teikimo, kontrolės procesus, padidins procesų skaidrumą. Šiuo metu NTIS kuriama ir diegiama. Numatoma, kad sistema pradės veikti 2023 m. viduryje, o bandomoji jos versija turėtų būti parengta iki 2022 m. pabaigos. Projektas finansuojamas ES lėšomis.

      Atnaujinta: 2022 08 05

    • 27.

      Savivaldybių infrastruktūros plėtra

      • Klausimas

      „Prašome pateikti oficialų išaiškinimą dėl Pakeitimo įstatymu pakeisto Įstatymo 15 str. 2 d. 1 p. ir jo išdėstymo nauja redakcija taikymo, tikslo ir apimties; atsakyti ar investuotojai (privačios zonos įmonės), kurie LEZ teritorijose projektuoja, stato ir/ar ateityje planuoja statyti įvairius savo veiklai skirtus pastatus bei statinius su tikslu LEZ vykdyti savo veiklą, privalo mokėti savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, vadovaujantis naujai priimtu Pakeitimo įstatymu, kuris įsigalios nuo 2022 m. sausio 1 d., ar šie subjektai yra atleisti nuo įmokos mokėjimo <...>.“

      • Aplinkos ministerijos komentaras

      Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ)  nuostatų

      Lietuvos Respublikos Seime 2021-11-16 priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-646[1] (toliau – Pakeitimo įstatymas), įsigaliojo nuo 2022-01-01. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi pakeisto SIPĮ 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas šių statinių statybai ar rekonstravimui: valstybei svarbaus projekto statiniui (statiniams) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtam statiniui (statiniams) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė.

      Pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad Lietuvos Respublikos savivaldybėms kėlė problemą iki 2022-01-01 galiojusi SIPĮ 15 str. 2 d. 1 p. redakcija, kai valstybei svarbaus projekto teritorijose (kuriose yra urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos, nesusijusios su valstybei svarbaus projekto tikslais, ir esama arba suplanuota savivaldybės infrastruktūra reikalinga šių teritorijų naudojimui) buvo netaikoma savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Pažymėtina, kad tokiose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, patenkančiose į valstybei svarbaus projekto teritoriją, tačiau nesusijusiomis su jo tikslų įgyvendinimu (pvz. Švenčionių r. esančio poligono teritorijoje įsikūrusios gyvenvietės), savivaldybės infrastruktūra statoma ir prižiūrima savivaldybės lėšomis, neturi jokių sąsajų su valstybei svarbiu projektu. Savivaldybių nuomone, tokiais atvejais savivaldybės infrastruktūros įmokos nemokėjimas, nepriklausomai nuo statinių kategorijos ir paskirties šioje teritorijoje buvo nepagrįstas. Savivaldybių prašymu, rengiant Pakeitimo projektą SIPĮ 15 str. 2 d. buvo papildyta, detalizuojant, kokiems statiniams valstybei svarbaus projekto teritorijoje netaikoma savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Nuo 2022-01-01 įsigaliojusiu SIPĮ teisiniu reguliavimu išspręsta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų nemokėjimo problema, kai statinys nereikalingas valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, tačiau savivaldybės infrastruktūra jam reikalinga. Manytina, kai (sprendžiant ar konkrečiu atveju turi būti taikoma SIPĮ 15 str. 2 d. ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama) kyla abejonių ar konkretus statinys (statiniai), esantis valstybei svarbaus projekto teritorijoje, skirtas valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, turi būti kreipiamasi į atitinkamus subjektus, atsakingus už tokio projekto įgyvendinimą, kurie patvirtina ar konkretus statinys (statiniai) yra skirtas valstybei svarbiam projektui įgyvendinti. Laisvųjų ekonominių zonų (toliau – LEZ) teritorijų atveju – į LEZ valdymo bendrovę, pramonės parko teritorijų atveju – į pramonės parko operatorių, stambaus projekto atveju – į investuotoją, su kuriuo sudaroma stambaus projekto investicijų sutartis, kitais atvejais – į subjektą, atsakingą už valstybei svarbaus projekto įgyvendinimą.

      Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos LEZ teritorijose

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka LEZ teritorijoje nemokama, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas valstybei svarbaus projekto statiniui (statiniams) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtam statiniui (statiniams) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė statinių statybai ar rekonstravimui.

      • Klausimas

      „<...> – Ar galima palikti strateginiame veiklos plane integruotą priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą, kad nekelti sau naštos dubliuojant dokumentus?

      – Programos administravimo lėšas (iki 5 proc.) ar reikalinga įsisavinti ar čia jos skirstomos, kai organizatorius nėra savivaldybė.“

      • Aplinkos ministerijos komentaras

      Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių plano (toliau – priemonių planas) ir savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšų panaudojimo plano išdėstymo savivaldybės strateginiame veiklos plane

      Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 12 str. 9–10 d. einamųjų metų pabaigoje infrastruktūros plėtros organizatorius parengia priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą ir pateikia juos Komisijai tikrinti. Komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių planų pateikimo tikrinti dienos parengia išvadą dėl jų atitikties galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams. Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą kartu su Komisijos išvada teikia tvirtinti savivaldybės tarybai ne vėliau kaip iki savivaldybės biudžeto patvirtinimo.

      Einamųjų metų pabaigoje infrastruktūros plėtros organizatorius parengia Programos ir jos administravimo lėšų panaudojimo ataskaitą ir pateikia ją tikrinti viešojo intereso įmonių audito įmonei ar auditoriui. Komisijai Programos lėšų panaudojimo ataskaita pateikiama kartu su auditoriaus išvada. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo tikrinti dienos Komisija parengia išvadą dėl Programos lėšų panaudojimo pagrįstumo (atitikties priemonių planui ir Programos lėšų panaudojimo planui).

      Informuojame, kad Lietuvos Respublikos Seime 2021-11-16 priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas  (neįsigaliojęs), kuriame numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą, išdėstytus savivaldybės strateginio veiklos plano atskiruose prieduose, kartu su Komisijos išvada teikia tvirtinti savivaldybės tarybai.

      Dėl Programos administravimo lėšų

      Pažymėtina, kad SIPĮ 12 str. 5 d. nustato bendrąjį Programos administravimui skiriamų lėšų naudojimo atvejį, neišskiriant ar savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius – savivaldybės administracija ar savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas ir (ar) paskirtas viešasis juridinis asmuo, išskyrus viešąsias įstaigas, organizuojantys ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą ir nenustato šių lėšų įsisavinimo kriterijų.

      • Klausimas

      „turime klausimą dėl savivaldybės infrastruktūros sutarties taikymo. Iškilo tokių situacijų kai gauname prašymus statyti magistralinius vandentiekio ir nuotekų tinklus mieste, tačiau statytojo namas/namai jau pastatytas prieš keletą metų ir jis projektuoja tik įvadą – išvadą į savo namą. Kaip tokiu atveju elgtis – ar galima pasirašyti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, jeigu statytojas nori pastatyti tik minėtus inžinerinius tinklus.“

      • Aplinkos ministerijos komentaras

      Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 8 str. 3 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, kitą inžinerinį statinį, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą.

      Pagal SIPĮ 2 str. 5 d. savivaldybės infrastruktūra – socialinė ir inžinerinė savivaldybės infrastruktūra (apibrėžtis nurodyta 2 str. 1 d. ir 12 d.). Pažymėtina, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos, vadovaujantis SIPĮ 5 str., planuojamos parengiant savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad paklausime nurodyti numatomi „tik įvadas – išvadas į savo namą“ nėra savivaldybės infrastruktūros plėtra, kuriai įgyvendinti turėtų būti pasirašoma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.

      Manytina, kad aptariamu atveju, turėtų būti sprendžiama tik dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos apskaičiavimo ir mokėjimo. Pagal SIPĮ 15 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

      • Klausimas

      „Žemės sklype planuojama vystyti iki 499,99 kW galingumo saulės elektrinės projektą. Atsižvelgiant LR Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 2020.05.07 Nr. XIII-2895 bei LR Vyriausybės nutarimo 2020.12.30 Nr. 1475 nuostatas, prašau atsakyti/išaiškinti, ar Statytojui vystant minėtą projektą, reikės mokėti infrastruktūros mokestį? Šiuo metu esama savivaldybės infrastruktūra – susisiekimo (kelias). Ar mokestis būtų apskaičiuojamas (jeigu būtų skaičiuojamas), jeigu savivaldybės infrastruktūra (susisiekimo) minėtam projektui nebūtų reikalinga.“

      • Klausimas

      Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ)  2 str. 7 d. „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka (toliau – įmoka) – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.“

      Pagal SIPĮ 2 str. 1 d. „Inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai, kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas.“

      Pažymėtina, kad SIPĮ nustatyti bendrieji įmokos mokėjimo atvejai ir nurodyti įmokos mokėtojai, jei savivaldybė pagal SIPĮ 15 str. 4 d., nenustato atvejų, kai įmoka nemokama.

      SIPĮ 15 str. 1 d. nurodyta, kad įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas).

      Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, bendruoju atveju įmoką moka:

      1) asmenys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti;

      2) asmenys, planuojantys statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.

      Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 12 p. saulės šviesos energijos elektrinės – kitos paskirties inžineriniai statiniai. Priimant sprendimą, ar šiuos statinius planuojantys statyti asmenys yra savivaldybės infrastruktūros mokėtojai, turi būti vertinama, ar saulės šviesos energijos elektrinei reikalinga savivaldybės infrastruktūra (kaip ji nurodyta SIPĮ 2 str. 1 d., 5 d. ir 12 d.) ir, ar ji planuojama statyti teritorijoje, kurioje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtra.     

      Pagal SIPĮ 5 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos planuojamos vienu iš šių teritorijų planavimo dokumentų: savivaldybės lygmens bendraisiais planais, vietovės lygmens bendraisiais planais, detaliaisiais planais, savivaldybės ir (ar) vietovės specialiaisiais planais. Pažymėtina, kad teritorijų planavimas, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 str., yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybės funkcija.

      • Klausimas

      Kokia aktuali informacija savivaldybėse apie esamą situaciją per 10 mėnesių nuo Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo taikymo, su kokiomis problemomis susiduriama. Ar numatoma tobulinti teisinį reglamentavimą ir pašalinti išryškėjusias spragas.

      • Aplinkos ministerijos komentaras

      Siekdama, kad šalies savivaldybės aktyviau įsitrauktų į savo infrastruktūros pertvarką, kaip tai numato šių metų pradžioje įsigaliojęs Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, išsiaiškinti, su kokiomis kliūtimis jos susiduria, Aplinkos ministerija surengė viešąją konsultaciją – apklausą su Lietuvos savivaldybėmis. Su rezultatais galite susipažinti čia, ir čia

      DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮSTATYMO TAIKYMO

      • Aplinkos ministerijos komentaras

      Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 7 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtrą organizuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos prioritetus, tvirtinamus savivaldybės tarybos, planavimo organizatoriaus metinius veiklos planussavivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

      SIPĮ 7 str. 3 d. įtvirtinta galimybė savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui siekti projektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti tik teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 18 str. 1 d. 6 p., net ir žemiausio (vietovės) lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose – detaliuosiuose planuose – nustatomos tik inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, jų vystymo reglamentai, o ne konkretūs techniniai sprendimai ir priemonės. Atsižvelgiant į tai, SIPĮ įgyvendinamajame teisės akte (t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-13-30 nutarimu Nr. 1475 patvirtintoje Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikoje) nurodyta, kad teikiant prašymą apskaičiuoti įmoką gali būti pateikiama ir situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo atitinkamos infrastruktūros plėtrai įvertinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties, kai siekiama vystyti teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės inžinerinę infrastruktūrą. Galimybė teikti situacijos schemą (suvestinį dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planą ar planus), kaip papildomą dokumentą, numatyta tik tais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo atitinkamos infrastruktūros plėtrai įvertinti.

      Vadovaujantis TPĮ 2 str. 28 d., teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas.

      Dėl  sąvokos „savivaldybės infrastruktūra“ ir kompensavimo  

      Savivaldybės infrastruktūros sąvoka nustatyta SIPĮ 2 str. 5 d.[1] Pagal SIPĮ 2 str. 1 d. inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai, kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas.

      Atkreiptinas dėmesys, kad SIPĮ pateiktoje sąvokoje inžinerinės infrastruktūros priskyrimas inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai priklauso nuo inžinerinės infrastruktūros rūšies ir subjekto, atsakingo už jos statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą. Žemės sklypo nuosavybės formos (privatus, valstybinis ar savivaldybės) įtakos aukščiau nurodytam priskyrimui neturi, o įgyvendinant SIPĮ 10 str. 2 p., savivaldybės infrastruktūros valdytojams turi būti perduodama savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodyta infrastruktūra (ne žemės sklypai, kuriuose ji yra).

      SIPĮ 13 str. įtvirtinta prievolė kompensuoti infrastruktūros plėtros iniciatoriams už patirtas infrastruktūros sutartyje nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas, apskaičiuojamas ir išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2020-12-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1475). Kompensavimo už savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) lėšomis suprojektuotą ir pastatytą ar įrengtą savivaldybės infrastruktūrą sąlygos ir tvarka nustatoma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti teisės aktai nesuteikia teisės savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui nustatyti kompensacijos mažinimo atvejus ar keisti kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarką.

      Dėl teritorijos konversijos

      Konversija įtvirtinta Teritorijų planavimo normose, patvirtintose aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7 (toliau – Normos), kurios nustato privalomus ar rekomendacinius teritorijų planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir jų rodiklius (dydžius), taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Normomis vadovaujamasi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius ir detaliuosius planus). Konversija – vienas iš urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos vystymo režimų, kurie nustatomi tik teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo nustatyti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo etapus, tačiau jie gali būti nustatomi siekiant užtikrinti planavimo darbų programoje nustatytus konkrečius uždavinius.

      Atsižvelgiant į tai, kad kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose statybą ir savivaldybės infrastruktūros plėtrą, vykdomą pagal galiojančius žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, konversijos sąvokos ir jos turinio apibrėžties nėra, manome, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-13-30 nutarimu Nr. 1475 patvirtintoje Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikoje vartojama „konversijos“ teritorijų apibrėžtis turėtų būti suprantama, kaip ji apibrėžta Normose[2] ir nepriklausomai nuo konversijos įgyvendinimo laikotarpio ar etapų tokioms teritorijoms nustatytas koeficientas (nuo 0,5 iki 1) taikytinas skaičiuojant savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką.

      ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

      [1] SIPĮ 2 str. 5 d. „Savivaldybės infrastruktūra – socialinė savivaldybės infrastruktūra ir inžinerinė savivaldybės infrastruktūra.“

      [2] Normų 13 p. „Konversija (pertvarkymas) – neefektyviai naudojamų užstatytų teritorijų (miestų centuose ir jų prieigose esančios taršios ar neefektyvios pramonės) naujas (antrinis) panaudojimas plėtrai <..>“.

      • Klausimas

      „Nuosavam namui reikalingas statybos leidimas, jam reikalinga sumokėti plėtros įmoką, ar reikalinga šiuo atveju sudaryti infrastruktūros sutartį dėl įmokos nustatymo dydžio ir pan.“

      • AM komentaras

      Pagal SIPĮ 15 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), nepriklausomai nuo to ar sudaryta sudarytas savivladybės infrastruktūros plėtros sutartis ar ne.

      Pagal SIPĮ 15 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), nepriklausomai nuo to ar sudaryta sudarytas savivladybės infrastruktūros plėtros sutartis ar ne.

      SIPĮ 7 str. 2 d. nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimo būdai. Vienas jų – kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius sudaro sutartį su organizatoriumi ir valdytoju dėl inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros.

      Pagal SIPĮ 5 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos planuojamos parengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis SIPĮ 8 str. 3 str., planuojant statyti  „nuosavą namą” savivaldybės teritorijoje, kurioje neįgyvendinta teritorijų planavimo dokumentuose numatyta inžinerinės  savivaldybės infrastruktūros plėtra, turi būti sudaryta infrastruktūros plėtros sutartis.

      SIPĮ nenumato kitų būdų iniciatoriui vystyti suplanuotą inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą ir ją perduoti valdytojui iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra, statybos užbaigimo (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

      • Klausimas

      „SIPĮ 2 str. 7 d. pateikta savivaldybės infrastruktūros įmokos sąvoka: vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje,  kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia. Tuo tarpu SIPĮ 15 str. 1 d. nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Įmokos sąvokoje, įmokos mokėtojais nurodyti asmenys, kurie ketina statyti teritorijoje, kurioje numatoma infrastruktūros plėtra. Tuo tarpu pagal SIPĮ 15 str. 1 d.,  įmokos mokėtojais laikomi visi asmenys, kurie stato/rekonstruoja. Ar pareigą mokėti įmoką turi visi asmenys, ar tik tie, kurie statys teritorijoje, kurioje numatoma infrastruktūros plėtra?“

      • AM komentaras

      Pagal SIPĮ 2 str. 3 d. „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar  rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės  infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga  savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.“  Pagal SIPĮ 15 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas). Pagal SIPĮ 5 str. 1, 2 ir 3 d. savivaldybės infrastruktūros plėtra planuojama teritorijų planavimo dokumentais.

      Atsižvelgiant į tai, manytina, kad jei pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus statytojas turi teisę tiesti vietinius tinklus ir jo statomam pastatui savivaldybės infrastruktūra nereikalinga, jis neturi mokėti įmokos.

      • Klausimas

      „Įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui (toliau – SIPĮ), <...> savivaldybės administracija veikdama kaip organizatorius ir vadovaudamasi SIPĮ 7 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės infrastruktūros plėtrą organizuoja pagal savivaldybės tarybos tvirtinamus savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos prioritetus, planavimo organizatoriaus metinius veiklos planus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Savivaldybės infrastruktūra apibrėžiama kaip inžinerinė ir socialinė. Inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą sudaro šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai, kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas. Vadovaujantis SIPĮ 8 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis su iniciatoriumi sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, kitą inžinerinį statinį, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra.

      Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas, jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, ir (ar) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti. Todėl <...> savivaldybės administracija per kelis mėnesius gavo daug prašymų dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties iniciavimo. Dauguma prašymų susiję su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtra. Įvertinus gautus prašymus ir persiuntus juos valdytojams, valdytojai pateikė pritarimą dėl pasiūlyme nurodytos infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo. Tačiau SIPĮ 7 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties pasiūlymas atmetamas, kai nėra parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tik po to, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, parengia atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ir atitinkama institucija jį patvirtina (SIPĮ 8 straipsnis 3 dalies 3 punktas). Visi prašymai buvo pateikti dėl tokios infrastruktūros plėtros, kuri nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose.

      Nuo 2014 m. įsigaliojęs teisinės bazės pasikeitimas lėmė, kad sklypų dalijimai, sujungimai ir paskirties keitimai didžiąja dalimi buvo vykdomi žemėtvarkiniais projektais, kuriuose nebuvo numatomas infrastruktūros plėtros planavimas. Tai reiškia, kad iniciatorius turėdamas sklypą, kuris yra suformuotas žemėtvarkiniu projektu, ir norėdamas suprojektuoti, įrengti ar pastatyti tinklus bei sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, turėtų parengti teritorijų planavimo dokumentą su jame nurodyta planuojama infrastruktūra.

      Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pradėjus rengti teritorijų planavimo dokumentus bus stabdomos statybos, nevyks plėtra, atskirų kvartalų savininkai neras bendro sutarimo ir nepriims bendrų sprendimų.

      Lietuvos Respublikos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.

      Prašome paaiškinti, ar <...> savivaldybės administracija, veikdama kaip organizatorius ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies punktu, kuriame teigiama, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėta rengti trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo arba paviršinių nuotekų tvarkytojų ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis gali būti baigiama rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo (2021 m. sausio 1 d.) galiojusį teisinį regualiavimą, gali sudaryti trišalę ar daugiašalę infrastruktūros objektų statybos sutartį vadovaujantis iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka, kai prisijungimo sąlygos išduotos ir techninis projektas su prašymu gauti statybą leidžiantį dokumentą į „Infostatyba“ įkeltas 2020 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau.

      <...> savivaldybės administracija pastaruoju metu taip pat gauna daug paklausimų, susijusių su SIPĮ taikymu, tarp jų ir dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčių sudarymų. Teikiame kelias dažniausiai pasitaikančias situacijas ir prašome išaiškinimo, kaip turėtų būti elgiamasi tokiose situacijose.

      1) Iki SIPĮ įsigaliojimo išduotos valdytojų prisijungimo sąlygos projektui rengti, projektas parengtas iki 2021 sausio 1 d., bet į „Infostatybą“ įkeltas ir prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktas po 2021 m. sausio 1 d. Prašome paaiškinti, kokia sutartis turi būti sudaroma su organizatoriumi, valdytoju ir iniciatoriumi: trišalė infrastruktūros objektų statybos sutartis ar trišalė ar daugiašalė savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Jei turėtų būti sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, tai kaip elgtis, jei ši infrastruktūra nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumente?

      2) Iniciatorius yra gavęs prisijungimo sąlygas, parengęs techninį projektą, įkėlęs projektą į „Infostatybą“, taip pat pateikęs prašymą gauti statybas leidžiantį dokumentą iki SIPĮ įsigaliojimo, tačiau trišalė infrastruktūros objektų statybos sutartis iki šiol nėra sudaryta. Kokia sutartis turėtų būti sudaryta tarp šalių šiuo metu?

      3) Kaip elgtis, jei iki SIPĮ įsigaliojimo yra išduotos tik prisijungimo sąlygos? Kokia sutartis turėtų būti sudaroma tokiu atveju? Taip pat prašome paaiškinti, kaip spręsti situaciją, kai iniciatorius nori prisijungti prie esamų centralizuotų tinklų, jo sklypas yra suformuotas žemėtvarkiniu projektu ir valdytojas norėtų su iniciatoriumi sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį, tačiau negali, nes nėra teritorijų planavimo dokumento. Ar nebūtų galima tokiais atvejais parengti tinklų prijungimo schemą, kuria vadovaujantis būtų sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis? Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, prašome paaiškinti, ar valdytojai gali išduoti prisijungimo sąlygas, kai asmens prašyme nurodytam objektui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, kuri nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose? Jeigu taip, tai kokia turėtų būti sąlyga dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo?“

      • Aplinkos ministerijos komentaras

      Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties

      Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 7 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtrą organizuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos prioritetus, tvirtinamus savivaldybės tarybos, planavimo organizatoriaus metinius veiklos planus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

      Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 str. 8 d., jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui (toliau – SLD) išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis SIPĮ nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 3 p. nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas.

      Pagal SIPĮ 7 str. 4 d. pasiūlymas dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo atmetamas, kai nėra parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento (savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens) ir (ar) kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams, galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, priemonių planui (išskyrus atvejus, kai vystoma neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra) ir (ar) yra gautas savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) motyvuotas nepritarimas sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.

      Pagal SIPĮ 8 str. 3 d. 3 p. savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose (savivaldybės ir (ar) vietovės lygmensnesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tik po to, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 6 str. 3 d. nuostatomis, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, parengia atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ir atitinkama institucija jį patvirtina.

      Pagal  nuo 2021-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.  XIII-2897 3 str. 2 d. nuostatas iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėta rengti trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo arba paviršinių nuotekų tvarkytojų ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus sprendimu gali būti baigiama rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.

      Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, jei:

      – rašte minėta sutartis nebuvo pradėta rengti iki 2021-01-01, ji ir negalėtų būti baigiama rengti pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą;

      – prašymas išduoti SLD teikiamas po 2021-01-01, kartu su juo privalomai pateikiama pagal SIPĮ nuostatas pasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis (nepriklausomai nuo to, ar vadovaujantis kitais įstatymais buvo pasirašytos kitos sutartys, numatančios inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą).

      Dėl 1–3 situacijų išaiškinimo

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad 1–3 atvejais taikytinas nuo 2021-01-01 įsigaliojęs teisinis reglamentavimas, kuris nenumato kitų teisės aktų taikymo išlygų. – „<...> kaip spręsti situaciją, kai iniciatorius nori prisijungti prie esamų centralizuotų tinklų, jo sklypas yra suformuotas žemėtvarkiniu projektu ir valdytojas norėtų su iniciatoriumi sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį, tačiau negali, nes nėra teritorijų planavimo dokumento. Ar nebūtų galima tokiais atvejais parengti tinklų prijungimo schemą, kuria vadovaujantis būtų sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 str. 2 d., „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.“

      SIPĮ 7 str. 3 d. įtvirtinta galimybė savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui siekti projektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti tik teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 1 d. 6 p. net ir žemiausio (vietovės) lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose – detaliuosiuose planuose – nustatomos tik inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, jos vystymo reglamentai, o ne konkretūs techniniai sprendimai ir priemonės. Atsižvelgiant į tai, SIPĮ įgyvendinamajame teisės akte (t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-13-30 nutarimu Nr. 1475 patvirtintoje Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikoje) nurodyta, kad teikiant prašymą apskaičiuoti įmoką gali būti pateikiama ir situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo atitinkamos infrastruktūros plėtrai įvertinti.

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties, kai siekiama vystyti teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės inžinerinę infrastruktūrą. Galimybė teikti situacijos schemą (suvestinį dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planą ar planus), kaip papildomą dokumentą, numatyta tik tais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo atitinkamos infrastruktūros plėtrai įvertinti. – „ar valdytojai gali išduoti prisijungimo sąlygas, kai asmens prašyme nurodytam objektui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, kuri nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose? Jeigu taip, tai kokia turėtų būti sąlyga dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo?“ Kaip jau buvo minėta[1], savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose (savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens) nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tik po to, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis TPĮ 6 str. 3 d. nuostatomis, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, parengia atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ir atitinkama institucija jį patvirtina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kai asmens prašyme nurodytam objektui reikalinga savivaldybės infrastruktūra nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentuose ir jos nėra, išduoti prisijungimo sąlygas nėra galimybės.

      Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Įstatyme įtvirtinta savivaldybėms pareiga iki 2021 m. kovo 1 d. pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatyti aglomeracijų ribas bei iš naujo įvertinti viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas. Todėl tai tinkamiausias metas iš naujo įvertinti infrastruktūros plėtros poreikį <...>“.

      ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

      [1] Pagal SIPĮ 8 str. 3 d. 3 p.

      • Klausimas

      „Norėčiau Jūsų konsultacijos dėl SIPĮ 12 str. 9 d. įgyvendinimo. Pagal SIPĮ 12 str. 2 d. Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos.

      Pagal SIPĮ 12 str. 9 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą kartu su Komisijos išvada teikia tvirtinti savivaldybės tarybai ne vėliau kaip iki savivaldybės biudžeto patvirtinimo.

      Savivaldybė savo sprendimu nustatė savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą lygų 0 eur/m2. Ar tokiu atveju, savivaldybė gali rengti Programos lėšų panaudojimo planą ir jame numatyti ne įmokų, bet kitų finansinių šaltinių (savivaldybės biudžeto lėšų, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų ir kt.), panaudojimą, ar taip nepažeidžiamas SIPĮ 12 str. 2 d.?“

      • Aplinkos ministerijos komentaras

      „Pagal SIPĮ 12 str. 2 d. Programos lėšas sudaro tik įmokos. Pagal SIPĮ 12 str. 6 d., būtent Programos lėšos naudojamos pagal Programos lėšų panaudojimo planą. Jei nėra įmokų,  Programa „neveikia“. Kiti finansiniai šaltiniai Programoje nenumatyti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šiuo atveju, nėra galimybės rengti Programos lėšų panaudojimo planą.“ 

      • Klausimas

      „Pagal Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo II skyriaus 2 p. mokėtojas prašymą dėl Įmokos paskaičiavimo pateikia prieš teikdamas prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Kaip savivaldybė sukontroliuos tuos Iniciatorius, kad įmoka būtų sumokėta prieš pradedant statybą, jei nebus sudaroma sutartis su Iniciatoriumi?”

      • Aplinkos ministerijos komentaras

      Pagal nuo 2021-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 2 str. 7 d.[1] savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka privaloma ir asmenims, planuojantiems statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantiems toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.

      Pagal SIPĮ 14 str. 4 d. ir 15 str. 4 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) ir kriterijus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, nustato savivaldybės taryba. Manytina, kad SIPĮ nuostatos suteikia teisę savivaldybės tarybai, atsižvelgus į aplinkybių visumą ir savivaldybės ypatumus, savo sprendimais papildomai reguliuoti (nusistatyti) savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo (atleidimo nuo jos) atvejus (pvz. diferencijuojant savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydį pagal statinių kategorijas).  

      Pagal SIPĮ 15 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), nepriklausomai nuo to, ar sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, ar ne. Inžinerinė savivaldybės infrastruktūra, nurodyta SIPĮ 2 str. 1 d.[2], kuri vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto 2016-10-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1 –713 5.2. p., yra inžineriniai statiniai

      Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ) nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.

      SĮ 27 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad vienas iš statybą leidžiančių dokumentų yra ,,<...> leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais <...>“.

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad beveik visais atvejais, norint statinį (kuris nėra savivaldybės infrastruktūra, bet jam reikalinga savivaldybės infrastruktūra) prijungti prie savivaldybės inžinerinės infrastruktūros, turėtų būti rengiamas „tinklų ar susisiekimo infrastruktūros pajungimo prie savivaldybės infrastruktūros“ projektas, sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, kai ją privaloma sudaryti vadovaujantis SIPĮ, ir gaunamas statybą leidžiantis dokumentas. Prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybės administracija  turėtų patikrinti, ar apskaičiuota ir sumokėta įmoka.

      Pažymėtina, kad už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant SĮ ir kituose įstatymuose (taip pat ir SIPĮ) nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį administracinė atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 str. Statinių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos, kurios vadovaujantis SĮ 49 str. 3 d. 4 p. turi teisę už statinio (jo patalpų) naudojimą ne pagal paskirtį (išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės  nustatytais atvejais ir tvarka)  Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui. 

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kontrolę (tarp jų ir atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma) galėtų vykdyti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, atsakingi už statinių naudojimo priežiūros (inter alia patikrinti, ar apskaičiuota ir sumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka) vykdymą.

      [1] SIPĮ 2 str. 7 d. „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.“

      [2] SIPĮ 2 str. 1 d. „Inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai, kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas.“

      • Klausimas

      „Turime neeilinį atvejį, dėl neseniai įsigaliojusio infrastruktūros įstatymo. Trumpai nupasakosiu esamą situaciją: 2020-12-29 infostatybos sistemoje įkėlėme mūsų namo projektą <…>. Tais pačiais metais jis buvo atmestas, dėl trūkstamos informacijos projekte. 2021-01-14 buvo pakartotinai įkeltas mūsų namo projektas ir vėl atmestas dėl infrastruktūros įstatymo 27 str. 8 d. Mūsų yra prašoma pasirašyti infrastruktūros plėtros sutartį ir sumokėti įmoką. Bet skaitant infrastruktūros plėtros įstatymo 8 str. 3 d., bent mes suprantame taip, įmoka būtų reikalaujama tuo atveju jei inžineriniai tinklai būtų statomi/inicijuojami pačios savivaldybės. Šiuo atveju tinklai, prie kurių yra jungiamasi, bus statomi ir finansuojami mūsų pačių. Šiuo klausimu buvo kreiptasi į <…> miesto Statybos ir infrastruktūros plėtros skyrių. Dėl šios situacijos jie neturėjo vieningo atsakymo, todėl buvome nukreipti teirautis išaiškinimo į Aplinkos ministeriją.“