Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

    • 1.

      Klimato kaita

      Klimato kaitos programa

      1. Kur ir kada galima gauti informacijos apie paskelbtą kvietimą teikti paraiškas finansavimui pagal Klimato kaitos  programą?

      Informacija apie kvietimus ir paraiškų priėmimą yra skelbiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros svetainėje (www.apva.lt) bei Aplinkos ministerijos interneto svetainėje, socialiniame tinkle Facebook „Klimato kaitos projektų finansavimas“ (https://www.facebook.com/klimato.kaita.projektu.finansavimas/).

      2. Kokiems aplinkosauginiams projektams gali būti skiriamas finansavimas iš Klimato kaitos programos?

      Pagrindinės finansavimo sritys pagal Klimato kaitos programą yra energetinio efektyvumo didinimas ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas. Finansavimo kryptys, pagal kurias bus skiriamos lėšos iš Klimato kaitos programos yra nustatomos kasmet tvirtinamoje metinėje Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatoje. Konkrečios projektų kryptys, finansavimo sąlygos nustatomos patvirtinus metinę sąmatą detalizuojantį planą.

      3. Kokiame teisės akte nustatyti pagrindiniai reikalavimai Klimato kaitos programos lėšomis finansuojamiems projektams?

      Pagrindiniai reikalavimai projektams, projektų atrankos, finansavimo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo bei pareiškėjams keliami reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakyme Nr. D1-275 „Dėl Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymo nr. D1-275 „Dėl klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“

      (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7e054f70700711e9a13eeecaacbc653f ).

      Kompensacinių išmokų tvarka fiziniams asmenims nustatyta 2019 m. gegužės 6 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-267 „Dėl klimato kaitos programos kompensacinių išmokų fiziniams asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/9183a5b070bb11e9a13eeecaacbc653f).

      4. Kur galima rasti informacijos apie Aplinkos ministerijos teikiamą dvišalę paramą, įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo projektus, susijusius su klimato kaita?

      Informacija apie kvietimus ir paraiškų priėmimą yra skelbiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros svetainėje (www.apva.lt ) bei Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (rubrikoje Klimato kaita), socialiniame tinkle Facebook „Klimato kaitos projektų finansavimas“ (https://www.facebook.com/klimato.kaita.projektu.finansavimas /).

      Pretenduoti į dvišalę paramą turi teisę Lietuvos įmonės, ketinančios įgyvendinti  klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių projektus besivystančiose šalyse. Kiekvienais metais Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija skelbia projektų konkursą. Pareiškėjams keliami reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos 2015 m. spalio 16 d. aplinkos ministro įsakyme D1-749 „Dėl vystomojo bendradarbiavimo veiklos, finansuojamos iš klimato kaitos specialiosios programos lėšų, įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/db4c0e0073ce11e5906bc3a96c765ff4/LKwDumPMRM).

      Fluorintos dujos

      5. Kas yra Visuotinis atšilimo potencialas (VAP)?

      Visuotinio atšilimo potencialas (VAP) (angl. k. GWP - global warming potential) yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų klimato atšilimo potencialas, palyginti su anglies dioksido (CO2) potencialu, apskaičiuojamas kaip vieno kilogramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų 100 metų atšilimo potencialas, palyginti su vienu CO2 kilogramu. Kiekviena medžiaga ar mišinys turi savo unikalų VAP. VAP apskaičiavimas padeda įgyvendinti reglamento Nr. 517/2014 reikalavimus. Pavyzdžiui, jei ketinate įsivežti mišinį R-134a, kurio visuotinio atšilimo potencialas (VAP) yra 1 430, perskaičiuojant kilogramais, šio mišinio 100 t CO2 ekvivalento būtų ~70 kg.

      6. Ką daryti, norint importuoti fluorintas dujas (F-dujas) iš trečiųjų šalių?

      Pagal fluorintų dujų reglamento Nr. 517/2014 15 straipsnį, importuotojai ir gamintojai turi užtikrinti, kad rinkai pateikiamas hidrofluorangliavandenilių kiekis neviršytų atitinkamos jiems pagal 16 straipsnį paskirtos kvotos, nebent pagaminamas ar importuojamas kiekis yra mažesnis nei 100 t CO2 ekvivalento per metus. Tad norint įsivežti didesnį kiekį, būtina gauti HFC kvotą.

      Norint gauti HFC kvotą, būtina užsiregistruoti Europos Komisijos administruojamame F-dujų portale.

      F-dujų registro nuoroda: https://webgate.ec.europa.eu/ods2/resources/domain

      Visos kvotą gauti siekiančios F-dujų portale užsiregistravusios įmonės turi pateikti Portale specialią deklaraciją, kurioje pagrindžiamas F-dujų kvotos poreikis. Kvotos poreikio deklaraciją teikti galima tik Europos Komisijos numatytu ir skelbiamu laikotarpiu. Paprastai kvietimas deklaracijų teikimui kvotai sekantiems metams gauti skelbiamas kovo - gegužės mėn. Komisija, išnagrinėjusi deklaracijas, einamųjų metų rudenį paskelbia apie kitiems metams išdalinamas kvotas.

      F-dujų importo kontrolė vykdoma Lietuvos Respublikos muitinėje. 

      Atkreipiame dėmesį, kad žaliavų įvežimas vienkartinėse tarose yra draudžiamas!

      Detali informacija dėl HFC naudojimo ir kvotų skirstymo pateikiama Europos Komisijos šiame portale (https://ec.europa.eu/clima/policies/f-gas/reporting_en).

      Naudotojo gairės prisijungti Registre ir pateikti F-dujų poreikio deklaraciją: https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/f-gas/docs/guidance_submitting_quota_declaration_en.pdf

      Dėl techninės informacijos apie F-dujų registrą prašome kreiptis el. paštu CLIMA-HFC-REGISTRY@ec.europa.eu

      7. Ką daryti norint importuoti fluorintomis dujomis (F-dujomis) užpildytą įrangą iš trečiųjų šalių?

      Pagal Reglamento (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 14 straipsnį, visa hidrofluorangliavandeniliais (HFC) iš anksto užpildyta įranga nėra pateikiama rinkai, nebent HFC, kurių yra pripildyta įranga, yra įskaičiuoti pagal kvotų sistemą, arba importuojamas kiekis yra mažesnis nei 100 t CO2 ekvivalento per metus.

      Tokios įrangos gamintojai ir importuotojai, pateikdami rinkai iš anksto užpildytą įrangą, turi užtikrinti, kad dokumentuose būtų visapusiškai užfiksuota, kaip laikomasi šio reikalavimo, ir parengti atitikties deklaraciją. Jei įrangoje esantys HFC nebuvo pateikti ES rinkai prieš užpildant įrangą, tos įrangos importuotojai nuo 2018 m. sausio 1 d. turės užtikrinti, kad kiekvienais metais iki kovo 31 d. praėjusių metų dokumentai ir atitikties deklaracija būtų patikrinti nepriklausomo auditoriaus.

      Iš anksto užpildytos įrangos HFC kiekiui padengti reikalingą kvotą įmonė gali gauti iš kitos kvotą turinčios įmonės, kuri fiziškai tiekia atitinkamus HFC kiekius. Kvotos perdavimas ir autorizavimas patvirtinamas Europos Komisijos sukurtame F-dujų portale.

      Atkreipiame dėmesį, kad šis reikalavimas galioja visai šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įrangai, iš anksto užpildytai HFC. Primename, kad kartu su įranga planuojamų importuoti HFC kiekiui viršijus 100 t CO2 ekvivalento per metus, įmonėms būtina gauti HFC kvotos autorizaciją ir pateikti muitinei atitikties deklaraciją.

      Daugiau informacijos apie registraciją F-dujų portale ir kvotos autorizavimą rasite paspaudę nuorodą https://ec.europa.eu/clima/policies/f-gas/reporting_en

       

      Daugiau informacijos galite rasti Aplinkos ministerijos svetainėje rubrikoje Klimato kaita (http://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/klimato-kaita).

      Atnaujinta: 2019 05 09

    • 2.

      Aplinkos oras

      1. Finansinė parama šilumos gamybos įrenginių atnaujinimui namų ūkiuose. Kokie aplinkosauginiai kriterijai taikomi?
      Vadovaujantis Energetikos ministerijos patvirtintos priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, 2019 m. gegužės mėn. Aplinkos projektų valdymo agentūra numato skelbti kvietimą paramai gauti neefektyvių biokuro katilų keitimui į efektyvius kietojo biokuro katilus arba šilumos siurblius.
      Atsižvelgiant į tai, kad net aukščiausius aplinkosauginius standartus atitinkantys kietojo kuro katilai į aplinkos orą gali išmesti reikšmingą kiekį kietųjų dalelių ir kitų teršalų, vertinant pateiktas paraiškas (sudarant finansuotinų projektų eilę) šilumos siurblių įsirengimui numatyta skirti aukštesnį balą.
      Siekiant urbanizuotose teritorijose mažinti oro užterštumą kietosiomis dalelėmis, finansinės paramos skyrimas priklausys nuo šilumos gamybos įrenginio ir namų ūkio vietovės. Jei paramą gauti siekiančio namų ūkio registracijos vieta patenka į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą padidintos aplinkos oro taršos zoną, jam galės būti suteikiama finansinė parama tik neefektyvų kietojo biokuro katilą keičiant į lokalios teršalų emisijos neturinčius įrenginius, t. y. šilumos siurblius. Kitose zonose numatyta teikti finansinę paramą visiems atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems įrenginiams, įskaitant  kietojo biokuro katilus, tačiau šie turės atitikti 5 klasės efektyvumo ir emisijų išmetamų teršalų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012.
      Žemėlapius su padidintos aplinkos oro taršos zonomis ir jų naudojimosi aprašą galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje. Daugiau informacijos apie paramai gauti taikomus kriterijus galima rasti čia.

       

      2. Kokią ribinę vertę pagal Specialiuosius reikalavimus dideliems kurą deginantiems įrenginiams taikyti iš dujinį kurą kartu su kita kuro rūšimi deginančių įrenginių išmetamam anglies monoksidui (CO)?

      Atsižvelgiant į tai, kad Specialiuosiuose reikalavimuose dideliems kurą deginantiems įrenginiams išmetamo CO ribinė vertė nustatyta tik dujinio kuro deginimui ir nereglamentuota, kaip nustatyti iš įvairų kurą vienu metu deginančio įrenginio išmetamo teršalo ribinę vertę, kai vienai deginamo kuro rūšiai to teršalo ribinė vertė nenustatyta, iš dujinį kurą kartu su kita kuro rūšimi deginančio kurą deginančio įrenginio, kuriam taikomi Specialieji reikalavimai dideliems kurą deginantiems įrenginiams, išmetamo CO ribinė vertė nenormuojama.

       

      3. Kokiame teisės akte nustatyta, kas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje turi vertinti aplinkos oro kokybę?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, atsakinga už aplinkos oro kokybės vertinimo organizavimą, vertinimo kokybės užtikrinimą, minimalaus matavimų skaičiaus, įgalinančio gauti informaciją, reikalingą oro kokybei įvertinti, nustatymą, matavimų tikslumo užtikrinimą, aplinkos oro kokybės vertinimo metodų parinkimą ir kt., susijusius klausimus aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-279 (nuo 2016‑12‑31 įsigalioja aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596 nauja redakcija) paskirta Aplinkos apsaugos agentūra.

       

      4. Kur galima rasti informaciją apie Lietuvos aplinkos oro kokybę ir leidžiamą aplinkos oro užterštumo lygį?

      Informaciją apie aplinkos oro kokybės vertinimo rezultatus, teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ataskaitas ta tema galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

      Atskirose oro kokybės tyrimo stotyse išmatuoto aplinkos oro užterštumo lygio duomenis galima rasti adresu http://stoteles.gamta.lt.

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, aplinkos ore ribojamų teršalų sąrašą ir šių teršalų normas aplinkos ore tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 patvirtintos Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinos vertės, 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 ( nauja redakcija, 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469) – Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus sąrašas ir ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-585/V-611 – Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normos.

       

      5. Ar visuomenė turi būti papildomai informuojama apie aplinkos oro kokybę, kuri neatitinka aplinkos oro kokybės normų?

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. D1-803/V-1065 patvirtintas Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos aprašas. Nustatyta, kad aplinkos oro užterštumo normų viršijimo atvejais, informacija apie teršalų koncentraciją aplinkos ore tiesiogiai el. paštu teikiama apraše išvardintoms institucijoms, o taip pat suinteresuotoms organizacijoms, kurios susijusios su vartotojų apsauga, organizacijoms, kurios atstovauja pažeidžiamų gyventojų grupių interesams, kitoms panašioms organizacijoms, federacijoms ir kt. Apraše nustatyta, kad organizacijos, suinteresuotos aplinkos oro užterštumo normų viršijimo atvejais gauti informaciją, Aplinkos apsaugos agentūrai turi raštu pranešti el. pašto adresą (-us), kuriuo (-iais) pageidauja tokią informaciją gauti. Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, o taip pat Aplinkos apsaugos agentūros raštu buvo paskelbtas kvietimas tokias institucijas atsiliepti ir pateikti el. pašto adresus. Manytina, kad besidomintiems aplinkos oro kokybe tai padaryti ir dabar nevėlu.

       

      6. Kokie teršalų sklaidos aplinkos ore skaičiavimo modeliai ir kiti duomenys naudojami atliekant ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimą?

      Aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ (galutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui dokumentų rengėjai (toliau – veiklos vykdytojai) taiko pačių pasirinktą teršalų sklaidos skaičiavimo modelį, įsakymu nustatytus reikalavimus atitinkančius vietovės meteorologinius duomenis ir įvertina vietovės, kurioje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla (toliau – vietovė), foninio aplinkos oro užterštumo duomenis. Teršalų sklaidos skaičiavimo modelis pasirenkamas pagal Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas, patvirtintas aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 (galutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d.).

      Foninio aplinkos oro užterštumo duomenys naudojami vadovaujantis Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 (galutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d.). Vietovės foninio aplinkos oro užterštumo duomenis pagal veiklos vykdytojų prašymus vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis teikia Aplinkos apsaugos agentūra.

       

      7. Ar grūdų augintojai, eksploatuojantys grūdų džiovyklas, privalo atlikti į aplinkos orą išmetamų teršalų inventorizaciją?

      Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 19 straipsnis nustato prievolę taršos šaltinių naudotojams tvarkyti taršos šaltinių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitą ir Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti ataskaitas. Šio straipsnio įgyvendinamasis teisės aktas – Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 (toliau – Inventorizacijos taisyklės; Inventorizacijos ataskaita), kurių 1 punkte nustatyta, kad jos privalomos taršos šaltinių naudotojams, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus, o 2 punkte išvardinti aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizavimo tikslai: nustatyti (patikslinti, tarp jų po įrenginio priėmimo į eksploataciją pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus) ūkinės veiklos objekto aplinkos oro taršos šaltinius bei jų parametrus, į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir jų sudėtį. Ūkinę grūdų džiovinimo veiklą vykdantys asmenys turi pagal Inventorizacijos taisykles apskaityti stacionarius aplinkos oro taršos šaltinius ir nustatyti (apskaičiuoti) iš jų į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį.

       

      8. Ar Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taršos leidimų taisyklės, Taršos leidimas), 1 priedo 2.2 papunktyje nurodytas 0,5 MW kriterijus yra kurą deginančio įrenginio vieno kietuoju kuru kūrenamo katilo šiluminis našumas ar gali būti kelių kietuoju kuru kūrenamų katilų (pavyzdžiui dviejų po 0,3 MW ar keturių po 0,2 MW) šiluminių našumų suma?

      0,5 MW kriterijus taikomas vienam kietuoju kuru kūrenamam katilui.

       

      9. Jeigu naudojamas kurą deginantis įrenginys, kuriame yra kietuoju kuru kūrenamas katilas, kurio kūryklos šiluminis našumas yra lygus arba didesnis negu 0,5 MW, bet nesiekia 20 MW, tačiau šis 0,5 MW kietuoju kuru kūrenamas katilas nuolat nenaudojamas (rezervinis), ar reikia tokiam kurą deginančiam įrenginiui turėti Taršos leidimą?

      Taip, turėti Taršos leidimą reikia.

       

      10. Ar iš eksploatuojamo mažesnės kaip 20 MW šiluminės galios kurą deginančio įrenginio stacionaraus taršos šaltinio į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringas turi būti vykdomas pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą, parengtą ir suderintą vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546, (toliau – ŪSAM nuostatai) ar pagal Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normas LAND 43-2013, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1‑244 (toliau – LAND 43-2013)?

      Siekiant mažinti administracinę naštą verslui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.) patikslinti ŪSAM nuostatų 7.5 ir 15.1 papunkčiai bei papildytas 13 punktas. Įsigaliojus pakeitimams, ūkio subjektai, kurie eksploatuoja kurą deginančius įrenginius, kurių nominali šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 1 MW, bet nesiekia 50 MW ir kurių eksploatavimui taikomos LAND 43-2013 (nepriklausomai, reikia ar nereikia turėti taršos leidimą), taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringą vykdys ne pagal ŪSAM nuostatų 13 punkte nurodytą monitoringo programą, bet pagal LAND 43-2013 nustatytus išmetamų teršalų ribinės vertės laikymosi kontrolės reikalavimus ir ŪSAM nuostatų 21, 22, 23 ir 24 punktuose nustatytus bendrus aplinkos monitoringo vykdymo, tyrimų ir matavimų kokybės užtikrinimo reikalavimus. Pažymėtina, kad iš šių įrenginių išmetamų teršalų monitoringą vykdyti ne pagal monitoringo programą bus galima tais atvejais, kai ūkio subjektui pagal ŪSAM nuostatus nereikia rengti monitoringo programos dėl nuotekų išleidimo ir (ar) poveikio paviršiniam ar požeminiam vandeniui.

       

      Veiklos vykdytojams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka privalo turėti leidimą, pareiga tvarkyti į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitą ir teikti Aplinkos apsaugos agentūrai šios apskaitos ataskaitas nustatyta Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408.

      11. Ar veiklos vykdytojas, eksploatuojantis mažesnės kaip 20 MW nominalios šiluminės galios kurą deginantį įrenginį ir turintis nustatyta tvarka išduotą taršos leidimą, turi taip pat rengti ir teikti Aplinkos apsaugos agentūrai metinę ataskaitą pagal LAND 43-2013 31 punktą?

      Nors šiuo metu minėti teisės aktai nustato pareigą tokiems veiklos vykdytojams teikti Aplinkos apsaugos agentūrai abi minėtas viena kitą dubliuojančias ataskaitas, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioja 2016 m. gruodžio 2 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-846 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. D1-244 „Dėl Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013 patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas LAND 43‑2013 34 punktas, kuriuo vadovaujantis veiklos vykdytojai, eksploatuojantys kurą deginančius įrenginius, kuriems eksploatuoti pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, reikia turėti taršos leidimą, LAND 43-2013 31 punkte nurodytas ataskaitas turės rengti ir teikti vadovaudamiesi tik Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 „Dėl Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Svarbu pažymėti, kad minėti įsakymo pakeitimai taikomi rengiant kuro ir iš kurą deginančio įrenginio į aplinkos orą išmesto teršalų kiekio apskaitos 2016 metų ataskaitas.

       

      12. Ar į Specialiųjų reikalavimų dideliems kurą deginantiems įrenginiams, patvirtintų LR aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-240 (toliau – Specialieji reikalavimai), taikymo sritį patenka kurą deginantis įrenginys, kurį sudaro pvz. 4 katilai po 14 MW, 1 katilas 16 MW ir iš jų išmetamosios dujos šalinamos per bendrą kaminą? Kokia šio įrenginio bendra vardinė (nominali) šiluminė galia ir kokios išmetamų teršalų ribinės vertės šiam įrenginiui taikomos?

      Specialieji reikalavimai taikomi kurą deginantiems įrenginiams (toliau – KDĮ), kurių bendra nominali (vardinė) šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 50 MW, nepriklausomai nuo naudojamo kuro rūšies. Jeigu iš dviejų arba daugiau atskirų KDĮ išmetamosios dujos šalinamos per bendrą kaminą, tokių KDĮ junginys laikomas vienu KDĮ, o apskaičiuojant bendrą jo nominalią šiluminę galią atskirų KDĮ pajėgumai sudedami. Į KDĮ junginio bendrą nominalią šiluminę galią neįskaičiuojama atskirų KDĮ, kurių nominali šiluminė galia yra mažesnė nei 15 MW, šiluminė galia. Pateikto pavyzdžio atveju, pagal Specialiuosius reikalavimus KDĮ junginio bendra vardinė (nominali) šiluminė galia yra tik 16 MW (visi po 14 MW neįskaitomi) ir jis nepatenka į Specialiųjų reikalavimų taikymo sritį. (Daugiau KDĮ bendros nominalios šiluminė galios apskaičiavimo pavyzdžių galima rasti Europos Komisijos parengtose skaidrėse „Kurą deginančių įrenginių jungimo taisyklės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (III skyrius ir I priedas)“ adresu http://www.am.lt/VI/index.php#a/16894). Tačiau toks KDĮ junginys patenka į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (toliau – TIPK taisyklės), taikymo sritį, nes pagal TIPK taisykles šio KDĮ junginio bendra vardinė (nominali) šiluminė galia yra 72 MW (14+14+14+14+16=72). Dėl to iš šio 72 MW KDĮ junginio išmetamų teršalų ribinės vertės TIPK leidime turėtų būti nustatytos laikantis TIPK taisyklių nuostatų, ypač jų 17.2 punkto, t. y. išmetamųjų teršalų ribinės vertės turėtų būti nustatytos vadovaujantis Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadomis. Atvejais, kai taikant GPGB būtų pažeidžiamos aplinkos kokybės normos, kompetentinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra), vadovaudamasi TIPK taisyklių nuostatomis, TIPK leidime turėtų nustatyti papildomus reikalavimus (sąlygas), kad įrenginys būtų eksploatuojamas nepažeidžiant aplinkos kokybės normų. GPGB raidą stebi ir informaciją apie naujas arba atnaujintas GPGB išvadas renka ir skelbia suinteresuotajai visuomenei Aplinkos apsaugos agentūra.

      Atnaujinta: 2019 02 27

    • 3.

      Vanduo

      Kokie reikalavimai norint nuosavame žemės sklype įsirengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį?

      Kūdrai, dirbtiniam nepratekamam paviršiniam vandens telkiniui, įrengti nereikia jokių leidimų, o derinimo procedūros priklauso nuo kūdros dydžio – ar ji didesnė negu 10 arų, taip pat nuo vietos – ar ji yra saugomoje teritorijoje, karstiniame regione ir pan.

      Vietas, kur draudžiama įrengti kūdrą, nustato Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Tai pelkių ir šaltinynų teritorijos, nenaudojami naudingųjų iškasenų telkiniai, natūralios pievos ir akmenynai, miško žemė ir kt.

      Vienas svarbesnių reikalavimų įrengiant kūdrą – užtikrinti, kad nebūtų iškirsti saugotini medžiai. Šiuo tikslu nustatyti atstumai iki jų. Kūdros kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Privalu laikytis ir kitų reikalavimų – užtikrinti, kad nebūtų sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės, pažeistos melioracijos sistemos ir statiniai.

      Kūdroms nuo taršos apsaugoti yra nustatyti privalomi mažiausi atstumai iki netoliese esančių potencialiai taršių objektų – tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kt. Nuo tokio objekto iki kūdros kranto linijos turi būti ne mažiau kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamos kūdros iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar panašių objektų gali būti ir mažesnis – privalomas mažiausias atstumas yra 5 metrai.

      Prieš įrengiant kūdrą reikia numatyti, kaip bus panaudotas iškastas gruntas, nes įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti ar kitaip perleisti. Jie turi būti panaudoti reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms atkurti tame žemės sklype, kuriame įrengta kūdra.

      Planuojant įrengti kūdrą karstiniame regione, privalu apie tai raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybą. Jeigu įrengti kūdrą ketinama valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, jos vietą reikia suderinti su tokios saugomos teritorijos direkcija. Norint įrengti kūdrą melioruotoje žemėje, jos vietą reikia suderinti su savivaldybe, kuri valdo ir naudoja valstybei priklausančius melioracijos statinius.

       

      Vandens telkinių naudojimas, apsauga ir valdymas

      Požeminio vandens išteklių naudojimo tvarka - leidimai

      Gėlo geriamojo požeminio vandens ištekliams naudoti nepakanka tik įregistruoti vandenvietę. Reikia gauti ir leidimą, kurį išduoda LGT. Tai nustato Vyriausybės Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo taisyklės. Jos leidžia kontroliuoti požeminio vandens naudojimą. Dėl neleistinos ir neprižiūrimos jo išteklių eksploatacijos gali pažemėti vandens lygis arba sumažėti patys ištekliai, pablogėti ir požeminio, ir paviršinio vandens kokybė.

      Leidimas naudoti gėlo geriamojo požeminio vandens išteklius yra privalomas, jeigu iš telkinio ar vandenvietės išgaunama ar planuojama išgauti daugiau kaip 10 kubinių metrų požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parą arba vandeniu aprūpinama daugiau kaip 50 asmenų, ir paimtas vanduo naudojamas ūkinei komercinei veiklai. Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, pateikus LGT reikiamus dokumentus.

      Gausūs gėlo požeminio vandens ištekliai – didžiulis mūsų turtas. Lietuva yra bene vienintelė valstybė Europoje gerti naudojanti tik požeminį vandenį. Mūsų šalyje gėlas požeminis vanduo išgaunamas iš daugiau nei dvidešimties įvairaus geologinio amžiaus vandeningųjų sluoksnių.

       

      PLAUKIOJIMAS PLAUKIOJIMO PRIEMONĖMIS

      Kokie teisės aktai reglamentuoja plaukiojimą?

      Aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reglamentuotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. Nr. D1-187 įsakymu DĖL APLINKOSAUGOS SĄLYGŲ PLAUKIOTI VANDENS TELKINIUOSE PLAUKIOJIMO PRIEMONĖMIS IR VANDENS TELKINIŲ, KURIUOSE PLAUKIOJIMAS TAM TIKROMIS PLAUKIOJIMO PRIEMONĖMIS DRAUDŽIAMAS AR RIBOJAMAS, SĄRAŠO PATVIRTINIMO;

      Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“,

      Atnaujinta: 2019 02 04

    • 4.

      Cheminių medžiagų valdymas

      -
       

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 5.

      Atliekos

      Keičiant servise automobilio padangas, už senas, paliekamas autoservise reikalaujama susimokėti. Kur kreiptis?

      Atsakymas

      Atliekų tvarkymo įstatymu[1] transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės įpareigotos nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas (padangos yra apmokestinamieji gaminiai[2]); šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama.

      Aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui apraše[3] nustatyta, kad veiklos vykdytojas privalo priimti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingąsias ir pavojingąsias atliekas. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Šis punktas netaikomas pakartotiniam naudojimui tinkamoms detalėms.

      Autoservise, kuriame padangos (pvz., 4 vnt.) permontuojamos, galima palikti jų atliekų tiek, kiek vienetų permontuojama.

      Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pavesta[4] kontroliuoti Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui vykdymą.

      Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta[5], kad jeigu juridinis asmuo nevykdo pareigos priimti gaminių atliekas, jam gali būti skiriama nuo 450 iki 850 eurų bauda. Už tokį pakartotinį pažeidimą – nuo 850 iki 1700 eurų bauda.

      Informuoti apie tokius pažeidimus, kai atsisakoma priimti senas padangas, reikia Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos:

      Smolensko g. 15, 03201 Vilnius

      Tel. Nr. (8 5) 216 3385

      El. p. info@aad.am.lt

      Pagal pažeidimo vietą tiesiogiai to regiono valdybos pareigūnams skambinant darbo valandomis telefonu arba rašant el. paštu, kurie nurodyti AAD kontaktų skiltyje.


      [1] Atliekų tvarkymo įstatymo 3418 straipsnio 8 dalies 1 punktas.

      [2] Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalis.

      [3] Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“, 25 punktas. Su aprašu galite susipažinti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.302440/HVhTsvlehy

      [4] Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. D1-405 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ 3 punktas.

      [5] Aplinkos apsaugos įstatymo 97 straipsnis.


      Atnaujinta: 2019 04 18

    • 6.

      Poveikio aplinkai vertinimas

      Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimas (Informacija atnaujinta 2019 m. birželio mėn.)

      1. Kas yra atrankos dėl PAV procesas ir PAV procesas?

      Pagal 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo naujos redakcijos nuostatas, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka dėl PAV) procesas nėra poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procesas, tai du atskiri procesai, kuriuos detalizuoja aplinkos ministro įsakymais patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV tvarkos aprašas ir Planuojamos ūkinės veiklos PAV tvarkos aprašas.

       Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV procesas apima:

      1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar PAV dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos PAV, parengimą;

      2. Atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos PAV, konsultacijas su PAV subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl PAV išvados priėmimą ir jos viešinimą.

       Planuojamos ūkinės veiklos PAV (galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo) procesas apima:

      1. PAV dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos PAV, PAV programos ir PAV ataskaitos parengimą pagal teisės aktų reikalavimus;

      2. PAV subjektų atliekamą PAV dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl programos ir ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą;

      3. Visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą PAV procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio PAV, ir konsultacijas su kitomis valstybėmis;

      4. Atsakingosios institucijos atliekamą PAV dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, PAV dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio PAV, jeigu toks atliktas, rezultatus;

      5. Atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą.

      2. Kokioms ūkinės planuojamos ūkinės veiklos rūšims reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo?

      Planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, atliekama, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą.

      3. Kokioms ūkinės veiklos rūšims reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą?

      Planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai:

      1. Planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas);

      2. Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti PAV;

      3. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

      4. Kieno lėšomis atliekamas planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimas?

      Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 str. 2 dalį, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis organizuoja įstatymo jam nustatytas atrankos dėl PAV ir PAV procedūras.

      Paminėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, ją pataisančioje direktyvoje 2014/52/ES, būtent planuojamos ūkinės veiklos užsakovui nustatyta pareiga pateikti direktyvos priede nurodytą informaciją (atlikti vertinimą), kad atsakinga institucija galėtų duoti sutikimą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo.

      Be to, atliekant PAV procedūras, laikomasi „teršėjas moka“ principo, t. y. tiek atrankos informacijos ir PAV dokumentų rengimas, tiek visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros atliekamos galimo aplinkos teršėjo – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) lėšomis.

      5. Kiek laiko trunka planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV ir PAV procedūros?

      Procedūra

      Maksimali trukmė(1) (darbo dienomis)

      Atrankos dėl PAV išvados priėmimas, arba reikalavimas pateikti papildomos informacijos, įskaitant konsultavimąsi su PAV subjektais ir visuomene

      20

      Atrankos dėl PAV išvados priėmimas, pagal papildytą atrankos informaciją

      10

      Iš viso

      30

      Visuomenės informavimas apie parengtą PAV programą ir PAV subjektų išvadų gavimas dėl pateiktos PAV programos

      10

      PAV subjektų išvadų dėl papildytos ar pataisytos PAV programos gavimas (jei reikia)

      5

      PAV programos tvirtinimas atsakingosios institucijos

      10

       

      Papildytos ar pataisytos PAV programos tvirtinimas (jei reikia) atsakingosios institucijos

      5

      PAV ataskaitos viešinimo ir viešo supažindinimo procedūros

      21(2)

      PAV subjektų išvadų dėl PAV ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio gavimas

      20

      PAV subjektų išvadų dėl papildytos ar pataisytos PAV

      ataskaitos gavimas (jei reikia)

      10

      Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

      priėmimas ar reikalavimų papildyti (pataisyti) ataskaitą pateikimas, įskaitant 10 d. d. ataskaitos viešinimą atsakingoje institucijoje

      25(3)

      Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimas po papildytos (pataisytos) ataskaitos gavimo

      15

      Iš viso

      121

      (1) Pažymėtina, kad lentelėje nurodyta maksimali teisės aktų reglamentuojama procedūrų trukmė;

      (2) Susipažinimui su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita iki viešo supažindinimo – 20 d. d., 1 d. d. – viešam ataskaitos supažindinimui (viešam susirinkimui). Ataskaitos viešinimas 10 d. d. atsakingoje institucijoje bendros procedūros trukmės neįtakoja.

      (3) Išimtiniais atvejais (kai atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus) motyvuoti reikalavimai ataskaitai pataisyti ar sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priimamas per 50 d. d. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 d. d. Dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių (viso 75 d. d.).

      6. Kas gali rengti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus? Ar tam reikalingas specialus atestatas ar licencija?

      Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 str. 4 dalis numato, kad planuojamos ūkinės veiklos atrankos informaciją rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba jo įgaliotas PAV dokumentų rengėjas.

      Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas numato, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) įpareigoja bet kurį fizinį, juridinį ar juridinio asmens teisių neturintį asmenį, kuris galėtų nustatyti, apibūdinti ir įvertinti planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, teikti informaciją atrankai atlikti, rengti poveikio aplinkai vertinimo programą bei ataskaitą ir atlikti šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais. Atestato ar licencijos nereikalaujama. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nustato, kad PAV dokumentus gali rengti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką. Atestato ar licencijos nereikalaujama. Lietuvoje yra nemažai mokslinių institutų, universitetų ir konsultacinių firmų, kurios gali atlikti PAV studiją ir rengti PAV dokumentus. Paminėtina, kad LR aplinkos ministerija parengė galimų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų sąrašą, kuris skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (http://am.lrv.lt/lt/). Šis sąrašas pildomas pačių rengėjų pageidavimu pagal jų pateiktą informaciją.

      7. Kaip visuomenė gali pareikšti pastabas dėl konkrečios planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV ar PAV?

      Atsakingoji institucija – Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra), gavusi planuojamos ūkinės veiklos atrankos informaciją dėl PAV, ją paskelbia savo interneto svetainėje informuodama visuomenę apie galimybę per 10 darbo dienų su ja susipažinti ir teikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos Agentūrai. Nepateikus pasiūlymų per nurodytą terminą, laikoma, kad visuomenė pasiūlymų neturi.

      Visuomenė su Agentūros priimta atrankos išvada, ar privalomas PAV, gali susipažinti Agentūros interneto svetainėje, kur skelbiama atrankos išvada. Agentūra, pasiūlymus teikusius suinteresuotos visuomenės atstovus, raštu informuoja, kaip įvertinti jų pasiūlymai priimant atrankos išvadą.

      PAV dokumentų rengėjas apie parengtą PAV programą ir galimybę per 10 darbo dienų su ja susipažinti ir teikti pasiūlymus visuomenę informuoja skelbimais Agentūros interneto svetainėje, PAV dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje, savivaldybių ir seniūnijų skelbimų lentose, savivaldybės teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje (jeigu toks neleidžiamas – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje). PAV dokumentų rengėjas informuodamas visuomenę apie parengtą PAV programą, privalo tuo pačiu pranešti, kam galima teikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV klausimais.

      PAV dokumentų rengėjas, gavęs suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV, turi juos registruoti ir parengti suinteresuotos visuomenės įvertinimą, o pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams atsakyti raštu, kaip įvertinti gauti pasiūlymai. Kai pasiūlymai pateikti pasibaigus terminui pasiūlymams teikti, visuomenės atstovus PAV dokumentų rengėjas informuoja, kad jų pasiūlymai bus vertinami rengiant PAV ataskaitą.

      Agentūra informuoja visuomenę apie patvirtintą PAV programą, paskelbdama savo interneto svetainėje raštą dėl PAV programos patvirtinimo.

      PAV dokumentų rengėjas apie parengtą PAV ataskaitą ir galimybes per 20 darbo dienų su ja susipažinti, teikti pasiūlymus, dalyvauti viešame supažindinime su ataskaita visuomenę informuoja skelbimais PAV dokumento rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje, savivaldybių ir seniūnijų skelbimų lentose, savivaldybės teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje (jeigu toks neleidžiamas – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje).

      PAV dokumentų rengėjas informuodamas visuomenę apie viešą supažindinimą su PAV ataskaita, privalo pranešti, kam galima teikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV klausimais. Pasiūlymai gali būti teikiami tiek iki viešo PAV ataskaitos pristatymo pradžios, tiek jo metu. Visus šiuos pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV rengėjas privalo registruoti ir parengti šių pasiūlymų įvertinimą pagal aplinkos ministro patvirtintas formas. Gautus pasiūlymus PAV dokumentų rengėjas kartu su užsakovu turi įvertinti, pateikti šį įvertinimą PAV subjektams ir atsakingai institucijai ir prireikus patikslinant PAV ataskaitą.

      Agentūra, gavusi planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą, paskelbia savo interneto svetainėje informaciją visuomenei apie galimybes per 10 darbo dienų susipažinti su ataskaita ir teikti pasiūlymus. Suinteresuota visuomenė turi teisę dar kartą pateikti prašymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo klausimais atsakingai institucijai. Agentūra, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, organizuoja gautų suinteresuotos visuomenės pasiūlymų aptarimą su PAV proceso dalyviais. Suinteresuotos visuomenės atstovai, neatvykę į pasiūlymų aptarimą, ar pateikę pasiūlymus pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, informuojami, kad su pasiūlymų svarstymo protokolu ir priimtu sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, gali susipažinti Agentūros interneto svetainėje, kurioje tokia informacija skelbiama.

      Visuomenė gali kreiptis dėl informacijos pateikimo per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, visuomenė turi teisę kreiptis į teismus Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytais atvejais.

      8. Kaip taikyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PŪV PAV) įstatymo 2 priedo 10.2 papunktį?

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 10 punkto 2 papunktis

      „Urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais)“.

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 10 punkto 2 papunkčio taikymas

      Sąvoka „urbanistiniai objektai“

      Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 554 patvirtintą Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašą, „urbanistika yra miestų planavimas – miestų ir gyvenviečių projektavimas ir statyba. Urbanistikos sąvoka apima ir mažiausią gyvenvietę, ir didelį miestą, tai erdvėje išplėtota architektūrinė visuma, susidedanti tiek iš įvairiausios paskirties statinių, tiek juos siejančių įrenginių struktūrų: gatvių, aikščių, parkų, suformuotos gamtinės aplinkos, tunelių, tiltų.“

      PAV įstatymo ir jo priedų nuostatos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos PAV direktyvos 1 (toliau – PAV direktyva) reikalavimus, todėl iškilus abejonių dėl tam tikrų PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose pateiktų veiklų rūšių sąrašų punktų taikymo, turi būti atsižvelgiama į atitinkamuose PAV direktyvos priedų punktuose nurodytas projektų kategorijas, o jų interpretavimas turi atitikti Europos Komisijos parengto „PAV direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinimo“ (toliau – EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimas) nuostatas. Svarbu pažymėti, kad PAV įstatymo 2 priedo 10 punkto 2 papunktis atitinka PAV direktyvos II priedo 10 punkto b papunktį, o EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinime dėl šio papunkčio teigiama (50–51 psl.), kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, urbanistinis objektas turi būti laikomas šios kategorijos projektu, nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje jis yra planuojamas, t. y. atrankos būtinybę pagal PAV įstatymo 2 priedo 10 punkto 2 papunktį lemia urbanistinio objekto pobūdis, nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje (urbanizuotoje, ar ne) jis bus statomas.

      EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinime (51 psl.) taip pat nurodoma, kad į šią projektų kategoriją patenkančius objektus galima suskirstyti į tris pagrindines rūšis:

      1. Objektai, turintys savybių, panašių į automobilių stovėjimo aikšteles ar prekybos centrus, pvz. autobusų garažai, traukinių depai ir pan.

      2. Objektai, turintys urbanistinių savybių, tokie kaip gyvenamieji namai, ligoninės, universitetai, sporto stadionai, kino teatrai ir teatrai, koncertų salės ir pan. Tokių objektų daromas poveikis aplinkai siejamas su dideliu transporto poreikiu ir generuojamu triukšmu statybos etapo metu, natūralios žemės dangos užstatymu, vizualiniu poveikiu ir dideliais transporto srautais eksploatavimo metu.

      3. Kiti objektai, kuriems gali būti taikomos sąvokos „urbanistinis“ ar „infrastruktūra“, pvz., nuotekų tinklai, vandens tiekimo tinklai ir pan.

      Sąvoka „užstatomas plotas“

      Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos šios aktualios sąvokos:

      Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį.

      Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

      Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.

      Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

      Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

      Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai.“

      Vadovaujantis šiomis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, „užstatomą plotą“ sudaro ne tik pastato plotas, bet ir susijusių inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, kanalų) bei kitų statinių, kurie nėra pastatai, plotai. Kitaip tariant, „užstatomas plotas“ = pastatas + inžinerinis statinys (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai) + kitas statinys, kuris nėra pastatas + kietosios dangos, šaligatviai, pėsčiųjų takai, dviračių takai.

      9. Kaip taikyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PŪV PAV) įstatymo 2 priedo 11 punkto 18** papunktį?

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 11 punkto 18** papunktis

      „Gamybos ir pramonės objektų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, neįtrauktą į šio įstatymo 1 priedą ir šį priedą, plėtra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, kai užimamas 1 ha ar didesnis plotas“.

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 11 punkto 18** papunkčio taikymas

      PAV įstatymo ir jo priedų nuostatos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos PAV direktyvos (toliau – PAV direktyva) reikalavimus, todėl iškilus abejonių dėl tam tikrų PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose pateiktų veiklų rūšių sąrašų punktų taikymo, turi būti atsižvelgiama į atitinkamuose PAV direktyvos priedų punktuose nurodytas projektų kategorijas, o jų interpretavimas turi atitikti Europos Komisijos parengto „PAV direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinimo“ (toliau – EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimas) nuostatas.

      EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimo 49 p. nurodyta, kad gamybos ir pramonės objektų plėtros projektai suprantami kaip ūkinės veiklos planavimas teritorijose, kuriomis pramonės ar kitokio verslo tikslais gali bendrai naudotis keletas įmonių, sudarančių eksploatacinį ar funkcinį vienetą, dažnai įrengiant bendrą infrastruktūrą, todėl beveik neįmanoma įvardyti konkrečių ūkinės veiklos (projektų) rūšių, kurioms būtų taikomas šis punktas. Tokie projektai gali būti suprantami kaip „pramonės ar verslo parkai“, o jų kategorijai priskiriami bet kokie projektai, skirti, pvz., aukštųjų (naujų) technologijų įmonių statybai, gamybos, prekybos ir platinimo, transporto ar logistikos įmonėms.

      Apibendrinant EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimą ir atsižvelgiant į Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato specialistų pateiktą nuomonę, galima konstatuoti, kad PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 18** papunkčio taikymui turi būti įvykdomos šios sąlygos:

      1) planuojama ūkinė veikla neįtraukta į PAV įstatymo 1 ir 2 priedus;

      2) žemės, kurioje numatoma vykdyti planuojamą gamybos ir pramonės ūkinę veiklą, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o veikla bus vykdoma pramonės ar kitokio verslo tikslais suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendram naudojimuisi įmonėms, sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą (pvz., laisvojoje ekonominėje zonoje – pramoniniame parke su įrengta infrastruktūra), t. y. šis papunktis netaikytinas pavieniam (atskiram) gamybos ar pramonės objektui;

      3) planuojamos ūkinės veiklos užimamas plotas (bendras įmonės teritorijos plotas, įskaitant ir užstatomą, ir neužstatomą plotą) siekia ar viršija 1 ha.

      Pagal LST EN ISO 14050:2010, gamybos objektas – pavienis įrenginys, įrenginių grupė arba gamybos procesai (stacionarieji arba mobilieji), esantys vienoje geografinėje vietovėje kaip organizacinis vienetas arba gamybos procesas. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017„Statinių klasifikavimas“, gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita).

      10. Kaip taikyti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PŪV PAV) įstatymo 2 priedo 14*** punktą?

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 14*** punktas

      „Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos bet koks keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus.

      *** 2 priedo 14 papunktis taikomas į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytai šiai planuojamai ūkinei veiklai:

      – veiklai, kuriai nenustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai;

      – veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o po pakeitimo ar išplėtimo ji atitiks žemutinius ribinius dydžius;

      – veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – kai pats pakeitimas atitinka šiame sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už jį.“

      PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 14*** punkto taikymo pavyzdžiai

      Atkreipiame dėmesį, kad 2 priedo 14 punktas taikomas 1 priede ir 2 priede išvardintoms veiklos rūšims, tačiau 2 priedo 14 punkto išnašos taikomos tik 2 priede išvardintoms veiklos rūšims.

      Pavyzdys Nr. 1

      Vykdoma ūkinė veikla – popieriaus ar kartono gamyba; veiklos pajėgumas – 200 tonų per parą (t. y. vykdoma veikla, nurodyta 1 priedo 7 punkto 1 papunktyje); planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomi 100 tonų per parą. Šiuo atveju turi būti taikomas PAV įstatymo 2 priedo 14***punktas, nes toks pakeitimas (išplėtimas) nesieks PAV įstatymo 1 priedo 7 punkto 1 papunktyje nurodyto ribinio dydžio – 200 tonų/parą.

      Pavyzdys Nr. 2

      Vykdoma ūkinė veikla, kuri atitinka PAV įstatymo 1 priedo 8 punkto 3 papunktį – ,,Magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas“; planuojama šio kelio, pvz. magistralinio kelio ruožo rekonstrukcija, išplečiant po vieną papildomą eismo juostą iš kiekvienos pusės. Šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14***punktas, nes šiai veiklai nenustatyti ribiniai dydžiai.

      2 priedo 14*** punkto 1 išnašos taikymo pavyzdys (veiklai, kuriai nenustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai)

      Numatoma esamo jūros uosto akvatoriją gilinti nuo dabartinio 13 m iki 16 m gylio (t. y. papildomais 3 m). Tokia veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10 punkto 10 papunktį – ,,Jūros uostų akvatorijų gilinimas“. Kadangi ribiniai dydžiai šiame papunktyje nenurodyti, taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14***punktas (1 išnaša).

      2 priedo 14*** punkto 2 išnašos taikymo pavyzdys (veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o po pakeitimo ar išplėtimo ji atitiks žemutinius ribinius dydžius)

      Vykdoma ūkinė veikla – popieriaus ar kartono gamyba; veiklos pajėgumas – 10 tonų per parą; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomi 15 tonų per parą. Tokio veiklos išplėtimo dydis yra mažesnis, negu sąraše nustatytas žemutinis ribinis dydis (PAV įstatymo 2 priedo 8 punkto 2 papunktis – ,,popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20 tonų per parą)“, tačiau po išplėtimo bendras veiklos pajėgumas atitiks (viršys) žemutinį ribinį dydį: esamas pajėgumas – 10 tonų per parą + papildomas pajėgumas – 15 tonų per parą, bendras pajėgumas po išplėtimo – 25 tonos per parą, todėl šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14***punktas (2 išnaša).

      2 priedo 14*** punkto 3 išnašos taikymo pavyzdžiai (veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – kai pats pakeitimas atitinka šiame sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už jį)

      Pavyzdys Nr. 1

      Vykdoma ūkinė veikla – popieriaus ar kartono gamyba; veiklos pajėgumas – 10 tonų per parą; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomi 30 tonų per parą. Tokio veiklos išplėtimo dydis yra didesnis, negu sąraše nustatytas žemutinis ribinis dydis – 20 tonų per parą (PAV įstatymo 2 priedo 8 punkto 2 papunktis – ,,popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20 tonų per parą)“, todėl šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14***punktas (3 išnaša).

      Pavyzdys Nr. 2

      Vykdoma ūkinė veikla – žuvų perdirbimas; veiklos pajėgumas – 10 tonų per parą; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomos 5 tonos per parą. Tokio veiklos išplėtimo dydis atitinka sąraše nustatytą žemutinį ribinį dydį – 5 tonas per parą (PAV įstatymo 2 priedo 7 punkto 9 papunktis – ,,žuvų perdirbimas, įskaitant žuvų taukų gamybą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą)“, todėl šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14***punktas (3 išnaša).

      2 priedo 14*** punkto ir jo išnašų netaikymo pavyzdys

      Vykdoma ūkinė veikla – nepavojingų atliekų laikymas; veiklos pajėgumas – vienu metu laikoma 200 tonų; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – vienu metu būtų laikoma 250 tonų (t. y. pajėgumas didinamas 50-čia tonų).

      Pirmoji 14*** punkto išnaša šiuo atveju netaikoma, nes veiklai yra nustatyti ribiniai dydžiai – PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 5 papunktis – ,,nepavojingų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų“.

      Antroji 14*** punkto išnaša šiuo atveju netaikoma, – nors veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai (pajėgumas didinamas mažiau nei 100 tonų), tačiau pradinis veiklos pajėgumas atitiko žemutinį ribinį dydį dar prieš išplėtimą (veiklos pajėgumas prieš pakeitimą buvo didesnis nei PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 5 papunktyje nurodytas ribinis dydis – 100 tonų).

      Trečioji 14*** punkto išnaša šiuo atveju netaikoma, nes veiklos pakeitimas ar išplėtimas neatitinka ir neviršija PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 5 papunktyje nurodyto ribinio dydžio – 100 tonų.

       

      Atnaujinta: 2019 06 10

    • 7.

      Taršos integruota prevencija ir kontrolė

      -

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 8.

      Gamtos apsauga

      DUK apie ekosistemų paslaugas

      1. Kas tai yra ekosistemų paslaugos (angl. ecosystem services)?

      Ekosistemų (arba ekosisteminės) paslaugos – tai įvairi gamtos teikiama nauda žmogui, užtikrinanti jo sveikatą ir socio-ekonominę gerovę.

      Ekosistemų paslaugos yra keturių pagrindinių tipų: Aprūpinimo (mediena, kitas kuras ar statybinės medžiagos gaunamos iš gamtos, maisto ir vaistinės medžiagos, kt.), Reguliavimo (CO2 sugėrimas, vandens sugėrimas ir potvynių reguliavimas, mikroklimato (miestuose) reguliavimas, taršos mažinimas, augalų apdulkinimas, kt.), Palaikymo (maistinių medžiagų ciklai, buveinių palaikymas, genetiniai ištekliai) ir Kultūrinės (rekreacija, estetinis pasigerėjimas, įkvėpimas, tradicijos, kt.). Daugiau informacijos ČIA

      2. Kodėl yra svarbu vertinti natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų teikiamas paslaugas?

      Ekosistemos ir jų teikiamos paslaugos yra mūsų ekonominės ir socialinės gerovės pagrindas, todėl labai svarbu, jog į jas ir jų būklę būtų atsižvelgiama priimant sprendimus įvairiuose viešojo administravimo sektoriuose.

      Kompleksinis požiūris, atsižvelgiantis ir į ekosistemų gebėjimą teikti paslaugas, pirmiausia išryškintų mūsų priklausomybę nuo gamtos teikiamos naudos ir kokią įtaką sprendimai veikiantys ekosistemas ir jų natūralias funkcijas gali turėti ilgalaikei žmonių socio-ekonominei gerovei.

      Tai leistų visapusiškai saugoti gamtą, skatintų atkurti pažeistas ir sunaikintas ekosistemas bei tausoti išteklius, mažintų riziką susijusią su klimato kaita ir kitomis gamtinėmis grėsmėmis bei sukurtų naujas verslo ir mokslo inovacijų galimybes.

      Ekosistemų paslaugų vertinimo rezultatai pritaikomi įvairiai: visuomenės sąmoningumo apie ekosistemų paslaugų vertę didinimui, teritorijų planavimo prioritetų nusistatymui (išlaidų-naudos santykis), kompensacijų už žalą gamtai nustatymui, ekosistemų atkūrimo prioritetų nustatymui ir pan.

      3. Ar įvertinus ekosistemų teikiamas paslaugas, tai netaps pretekstu jas naikinti? Ar apskritai yra moralu vertinti ekosistemas ir jų teikiamas paslaugas?

      Ekosistemų paslaugų vertinimų yra įvairių ir ne visi jie skaičiuoja piniginę vienos ar kitos paslaugos vertę – be ekonominio, pavyzdžiui, galimi ir dažnai labiau tinkami yra biofizinis ar socialinis vertinimas. Ekosistemų paslaugų principas taip pat dažnai susilaukia kritikos ir dėl savo antropocentriškumo – juk kalbame apie gamtos teikiamą naudą žmogui. Tačiau gamtos savitoji vertė jokiu būdu neturėtų būti pamiršta – ekosistemos, biologinė įvairovė yra vertingos iš savęs, t.y. ne vien dėl žmonijai teikiamų naudų, ir dėlto jas reikia saugoti. Deja, toks gilią pagarbą gamtai atspindintis požiūris nėra vyraujantis visuomenėje bei tarp sprendimų priėmėjų, o tiesioginė sąsaja tarp mūsų gyvenimo būdo ir gamtai daromos žalos yra dažnai nematoma ar ignoruojama. Tuo tarpu ekosistemų paslaugos leidžia labai aiškiai ir paveikiai susieti žmonių daromą neigiamą poveikį gamtai su žala mūsų pačių gerovei ir ekonomikai. Tai, tikėtina, galėtų labiau paskatinti imtis aktyvesnių gamtosauginių veiksmų ir užtikrinti geresnę ekosistemų būklę.

      4. Kas yra augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (ANGI)?

      Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – tai atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai. Tai gali būti augalų populiacijos ar jų dalys, pavieniai augalai ar jų grupės, augalų reprodukcinės dalys (sėklos, žiedadulkės, gemalai, meristeminiai audiniai, pumpurai, ūgliai). Genetiniai ištekliai yra svarbi biologinės įvairovės dalis ir didžiulis nacionalinis turtas, kurį svarbu išsaugoti būsimoms kartoms. Lietuva turtinga natūralių augalų rūšių ir sukurtų augalų veislių – šalyje šiuo metu yra nustatyta daugiau kaip 4 000 objektų, įtrauktų į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus.

      5. Kas Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ANGI kaupimą, saugojimą ir naudojimą?

      2001 m. LR Seimas priėmė Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą (galiojanti suvestinė redakcija 2019-05-01), reglamentuojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, saugojimą ir naudojimą. Įstatymo tikslas – užtikrinti tausojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimą, apsaugoti juos nuo niokojimo, nykimo ar visiško sunaikinimo, išsaugoti biologinę įvairovę.

      6. Kaip ANGI saugomi Lietuvoje?

      Atrinkti ANGI saugomi laikant juos natūralios kilmės ar sukūrimo vietose (in situ), už kilmės sukūrimo vietų lauko kolekcijose (ex situ) bei augalų genų banke, vietose, kur yra atsiradusios jų naujos savybės (inter situ). ANGI saugoti in situ steigiami genetiniai draustiniai, išskiriami genetinių išteklių plotai ar sėkliniai medynai, atrenkamos populiacijos, pavieniai medžiai ar jų grupės. ANGI saugoti ex situ įveisiamos lauko kolekcijos bei įrengiamos augalų genetinės medžiagos saugyklos. Už ANGI kaupimą, saugojimą ir naudojimą Lietuvoje yra atsakingi Aplinkos ministerija, Augalų genų bankas, Augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija ir Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai.

      Atnaujinta: 2019 05 22

    • 9.

      Miškai

      Ką daryti, kad medžių savaiminukais, kurių amžius iki 20 metų, apauganti ne miško žemė būtų įteisinta kaip miškas? Savaiminukai inventorizuoti ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įrašyti į žemės, apaugančios mišku, duomenų bazę.

      1 žingsnis. Iš Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus gauti Leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 ,,Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“.

      2 žingsnis. Žemės sklypo savininkas turi parašyti prašymą Valstybinei miškų tarnybai, kuri tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, pridėdamas prie prašymo Leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, prašydamas, kad žemė, apauganti mišku, būtų įrašyta į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip miškas. Prašymą turi pasirašyti sklypo savininkas arba visi sklypo bendrasavininkai (jei jų yra keli).

      3 žingsnis. Kai medžių savaiminukais apaugantis plotas bus įrašytas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip miškas, žemės savininkas turi patikslinti žemės naudmenų sudėtį Nekilnojamojo turto kadastre šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka (atlikus kadastrinius matavimus). Tuo pat metu gali būti pakeičiama (jei reikia) ir žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis.

      Atkreipiame dėmesį, kad žemės mokesčiai neskaičiuojami miško žemei (naudmenai), neatsižvelgiant, kokios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypas.

       

      Ar gali bendraturčiai pasidalinti miško valdą?

      Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė neskaidomos į dalis, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus atvejus, kai:

      1) atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, jeigu šie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą. Šiuo atveju privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiame sklype;

      2) atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas. Šiuo atveju formuojami du – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties – žemės sklypai, o suformuoto miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas negali būti mažesnis negu iki atidalijimo buvusios miško žemės plotas;

      3) atidalijama privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam atskiru nekilnojamojo turto objektu (pagrindiniu daiktu), eksploatuoti;

      4) atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

       

      Kokiais atvejais medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė yra apskaitoma mišku?

      Jei ne miško žemė yra apaugusi medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, ji yra inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas.

       

      Ką reikia daryti privataus miško savininkui, jei tretysis asmuo neteisėtai iškirto visą ar dalį jo miško?

      Dėl neteisėto privataus miško iškirtimo miško savininkui reikia nedelsiant kreiptis į policiją (į policijos komisariatą pagal iškirsto miško buvimo vietą), kuri pagal privataus miško savininko skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą pradės ikiteisminį tyrimą.

      Apie neteisėtą miško iškirtimą privataus miško savininkui reikia informuoti ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrių pagal miško buvimo vietą. Valstybiniai miškų pareigūnai nustatys gamtai padarytą žalą. Gamtai padarytą žalą privalo apmokėti žalą padaręs asmuo, pervedant suskaičiuotą sumą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Gamtai padarytą žalą suskaičiuoja Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus valstybinis miškų pareigūnas.

       

      Kokia yra asmens, neteisėtai iškirtusio svetimą privatų mišką, atsakomybė?

      Asmeniui, neteisėtai iškirtusiam svetimą privatų mišką, gresia tiek civilinė, tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė.

      Civilinė atsakomybė. Miškų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teises saugo įstatymai. Pažeistos teisės turi būti atkuriamos, o padaryti nuostoliai atlyginami įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Taigi asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką, privalo atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė privataus miško savininkas dėl neteisėtai iškirsto miško.

      Asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką, privalo atlyginti ir privataus miško savininko patirtas išlaidas, susijusias su miško atkūrimu pagal privataus miško savininko pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus.

      Jei asmuo atsisako atlyginti nuostolius ir/ar padengti miško atkūrimo išlaidas, privataus miško savininkas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

      Pažymėtina tai, kad Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada privataus miško savininkas sužinojo arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, kurį padarė asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką.

      Administracinė atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnyje (Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose). Taip pat asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką, privalo atlyginti gamtai padarytą žalą, kurią suskaičiuoja Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus valstybinis miškų pareigūnas.

      Baudžiamoji atsakomybė. Asmuo, neteisėtai iškirtęs svetimą mišką, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnį (Vagystė).

       

      Ar miškotvarkos projektas rengiamas visai miško valdai?

      Nepriklausomai nuo to, kokią miško valdos dalį sudaro medynai, kuriuose bus projektuojamos ūkinės priemonės, miškotvarkos projektas rengiamas visai miškai valdai (pvz., jei 50 ha ploto miško valdoje ūkinės priemonės bus projektuojamos tik 1 ha plote, projektas vis tiek rengiamas visiems 50 ha).

      Atnaujinta: 2019 02 19

    • 10.

      Saugomos teritorijos ir kraštovaizdis

      -

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 11.

      Teritorijų planavimas ir architektūra

      Dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento statuso

      1) Ar patvirtintas valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas pakeis planuojamoje teritorijoje galiojančius detaliuosius planus?

      Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 4 str. 3 d. įtvirtinta, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. To paties lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti, išskyrus šio straipsnio 4 d. nurodytus atvejus. Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

      Atsižvelgę į tai, kas išdėstyta, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 4 d. numatyta išimtimi, manome, kad patvirtinto valstybei svarbus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nepakeis planuojamoje teritorijoje galiojančių detaliųjų planų sprendinių, kurie galios tik tiek, kiek jie neprieštaraus valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendiniams.

       

      Dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo

      1) Kokiais atvejais rengiami specialiojo teritorijų planavimo dokumentai?

      Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai nurodyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas) 5 str. 4 d. Šio str. 5 d. įtvirtinta nuostata, kad įstatymų nustatytais atvejais gali būti rengiami ir kiti šio str. 4 d. nenurodyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai.

      Teritorijų planavimo įstatymo 30 str. 8 d. numatyta, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis šiuo įstatymu, specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų vadovų kartu su aplinkos ministru patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kuriose nustatoma specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarka. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą specialiojo teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą.

      Atkreipiame dėmesį, kad Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 2 d. numato, kad savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą integruojami į bendrojo plano sprendinius.

      Vietovės lygmuo (planuojamos teritorijos, rengiami teritorijų planavimo dokumentai ir jų masteliai) nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 1 d. 3 p. Vietovės lygmens kompleksiniai teritorijų planavimo dokumentai rengiami Teritorijų planavimo įstatymo ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka. Taisyklės nustato valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese.

      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad miesto kraštovaizdžio tvarkymo, gamtinio karkaso teritorijų apsaugos ir naudojimo, savivaldybės paviršinių (lietaus) nuotekų infrastruktūros plėtros, savivaldybės lietaus nuotekų surinkimo ir valymo infrastruktūros plėtros, savivaldybės vandens telkinių ir jų pakrančių ir kt. tikslai ir uždaviniai galėtų būti įgyvendinti koreguojant bendrąjį planą ir keičiant sprendinius savivaldybės teritorijos dalyje pagal Taisyklių 139.4 p. nuostatas „galiojantys bendrieji planai koreguojami keičiant bendrojo plano sprendinius anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje.“

       

      Dėl teritorijų planavimo dokumentų išregistravimo

      1) Ar savivaldybė, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 35 str. ir Vietos savivaldos 18 str. 1 d., gali pakeisti savivaldybės valdybos (tarybos) sprendimą dėl parengtų iki 1996-01-01 detalaus planavimo projektų įtraukimo į Teritorijų planavimo dokumentų registrą (toliau – TPDR),  ištaisant klaidą ir išbraukiant iš šio sprendimo dokumentus, kurie nelaikyti detaliaisiais planais ir ar toks sprendimo pakeitimas būtų laikytinas tinkamu pagrindu išregistruoti iš TPDR nurodytus dokumentus?

      Atkreiptinas dėmesys, kad viešojoje teisėje galioja principas „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 1 d. ir kitas nuostatas viešojo administravimo subjektų įgaliojimai priimti atitinkamus administracinius sprendimus turi būti nustatyti įstatymuose ir (ar) kituose teisės aktuose, t. y. visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis atlikti atitinkamus veiksmus, pvz., priimti administracinius sprendimus.

      Atsižvelgiant į tai, kad numatomas priimti administracinis sprendimas susijęs su teritorijų planavimu, mūsų nuomone, sprendžiant sprendimo keitimo galimybę turėtų būti vertinamas teisinis reguliavimas, reglamentuojantis vietos savivaldą ir teritorijų planavimą. 

      Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 18 str. 1 d. nuostatomis, „savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba. Savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti <...>“. Taikant šias bendrąsias įstatymines nuostatas, mūsų nuomone, minėti sprendimai turėtų nepažeisti Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 6 p. įtvirtinto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo, pagal kurį „savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus“. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p., teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. „Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose“ (5 str. 1 d. 1 p.). Pagal šio įstatymo 102 str. „teritorijų planavimas savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.“

      Apibendrinant minėtas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, manytina, kad savivaldybėje priimant administracinius sprendimus, susijusius su teritorijų planavimu ir teritorijų planavimo dokumentų įgyvendinimu, privaloma vadovautis Teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

      1996-01-01 įsigaliojus Teritorijų planavimo įstatymo pirmajai redakcijai, vienas iš šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-24 nutarimas Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ (toliau – Nutarimas). Pagal Nutarimo 1.1 p. „miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose. Tais atvejais, kai norima keisti nustatytas arba nustatyti naujas žemės naudojimo ir veiklos joje plėtojimo sąlygas bei apribojimus, gamtos ir kultūros vertybių apsaugos ir naudojimo režimą, teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai peržiūrimi, keičiami ir papildomi pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas“. Nutarimo 3.1 p. valstybės institucijos ir kiti planavimo organizatoriai buvo įpareigoti iki 1997-01-01 „inventorizuoti patvirtintus (galiojančius) teritorijų planavimo dokumentus ir pateikti juos registruoti teritorijų planavimo dokumentų registrų tvarkytojams Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka“.

      Pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 330 p. nuostatas teritorijų planavimo dokumentai, kurie vadovaujantis Nutarimu įregistruoti TPDR kaip detalieji planai, bet neatitinka teritorijų planavimo dokumentams galiojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (kriterijų, turinio), kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos pagrindu, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti pripažinti koreguotinais, keistinais arba naikintinais savivaldybės tarybos sprendimu. Šioje nuostatoje galimybė savivaldybės tarybai pripažinti minėtus teritorijų planavimo dokumentus naikintinais yra numatyta todėl, jog jie nebeatitinka galiojančiuose teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (kriterijų, turinio), o ne todėl, kad jie įregistruoti klaidingai.

      Manytina, kad Taisyklių 330 p. galėtų būti tinkamas teisinis pagrindas savivaldybės tarybai priimti sprendimą, kuriuo šiame punkte nurodyti teritorijų planavimo dokumentai būtų pripažinti naikintinais ir šio sprendimo pagrindu išregistruoti iš TPDR.

      Atnaujinta: 2019 01 30

    • 12.

      Statyba ir būstas

      -

      Atnaujinta: 2018 11 06

    • 13.

      Aplinkosauginiai mokesčiai

      Aplinkosauginių mokesčių ir aplinkai padarytos žalos dydžių indeksavimo koeficientai

      1. Ar mokestį už valstybinius gamtos išteklius privalo mokėti asmenys, kurie turėdami gręžinio pasą išgauna ir naudoja iki 5 kubinių metrų per parą požeminio gėlo vandens.

      Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visi asmenys, naudojantys požeminį vandenį komerciniais tikslais, nepriklausomai nuo išgaunamo vandens kiekio, turi turėti leidimą ir mokėti mokestį už gamtos išteklius.

      2. Kada ir kur yra skelbiami mokesčio už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientai? Kokį mokesčio už aplinkos teršimą tarifų indeksavimo koeficientą taikyti, jei mokesčio deklaracija teikiama nepasibaigus mokestiniam laikotarpiui, t.y. įmonės restruktūrizavimo, bankroto ar veiklos užbaigimo atveju?

      Mokesčio už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientai, kurie nustatomi pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą vartotojų kainų indeksą (VKI). VKI apskaičiuojamas įvertinus kainų pokytį neindeksuotu laikotarpiu ir pasibaigus kalendoriniams metams per 10 darbo dienų paskelbimas tinklalapyje https://www.osp.stat.gov.lt.Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu VKI Aplinkos ministerija savo tinklalapyje www.am.lt kitą darbo dieną paskelbia mokesčio už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientus.

      3. Ar krovininis automobilis, kuris atitinka Euro VI emisijos klasę ir turi visus tai patvirtinančius dokumentus (bei turi veikiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą) atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą.

      - jei tai lengvasis krovininis N1 kategorijos automobilis, tuomet norint pasinaudoti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 3 d. 1 punkte nustatyta lengvata ir nemokėti mokesčio už aplinkos teršimą, užtenka dokumento (registracijos liudijimo ar tipo atitikties sertifikato), kuriame nurodyta transporto priemonės atitiktis ne žemesnei nei Euro IV emisijos klasei.

      - jei tai krovininis N2 ar N3 kategorijos automobilis, tuomet norint būti atleistam nuo mokesčio mokėjimo privaloma turėti gamintojo ar gamintojo atstovo išduotą dokumentą, pažymą, patvirtinančią, kad transporto priemonė turi įdiegtą ir veikiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą, kaip tai nurodyta Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkte.

      4. Ar reikia mokėti mokestį, jei individualiai veiklai, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vykdyti yra naudojama lizingu įsigyta transporto priemonė.

      Taip, nes ši transporto priemonė nėra asmens, vykdančio individualia veiklą, nuosavybė. Tačiau jei transporto priemonė atitinka Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustatytą sąlygą – turi veikiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą ir tai pagrindžia dokumentais, ji gali būti atleista nuo mokesčio mokėjimo.

      Atnaujinta: 2019 01 17