Aplinkosauginių mokesčių ir aplinkai padarytos žalos dydžių indeksavimo koeficientai

Atnaujinta: 2022 10 31

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą visi asmenys, naudojantys požeminį vandenį komerciniais tikslais, nepriklausomai nuo išgaunamo vandens kiekio, turi turėti leidimą ir mokėti mokestį už gamtos išteklius.

Atnaujinta: 2022 10 31

Mokesčio už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientai, kurie nustatomi pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą vartotojų kainų indeksą (VKI). VKI apskaičiuojamas įvertinus kainų pokytį neindeksuotu laikotarpiu ir pasibaigus kalendoriniams metams per 10 darbo dienų paskelbimas tinklalapyje. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotu VKI Aplinkos ministerija savo tinklalapyje www.am.lt kitą darbo dieną paskelbia mokesčio už aplinkos teršimą indeksavimo koeficientus.

Atnaujinta: 2022 10 31

Jei tai lengvasis krovininis N1 kategorijos automobilis, tuomet norint pasinaudoti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 3 d. 1 punkte nustatyta lengvata ir nemokėti mokesčio už aplinkos teršimą, užtenka dokumento (registracijos liudijimo ar tipo atitikties sertifikato), kuriame nurodyta transporto priemonės atitiktis ne žemesnei nei Euro IV emisijos klasei.

Jei tai krovininis N2 ar N3 kategorijos automobilis, tuomet norint būti atleistam nuo mokesčio mokėjimo privaloma turėti gamintojo ar gamintojo atstovo išduotą dokumentą, pažymą, patvirtinančią, kad transporto priemonė turi įdiegtą ir veikiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą, kaip tai nurodyta Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 9 punkte.

Atnaujinta: 2022 10 31

Taip, nes ši transporto priemonė nėra asmens, vykdančio individualia veiklą, nuosavybė. Tačiau jei transporto priemonė atitinka Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 3 d. 1 p. nustatytą sąlygą – turi veikiančią išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemą ir tai pagrindžia dokumentais, ji gali būti atleista nuo mokesčio mokėjimo.

Atnaujinta: 2022 10 31

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento darbuotojai (https://aad.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai-1) teikia mokesčio mokėtojams konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais.

Atnaujinta: 2022 10 31

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento darbuotojai (https://aad.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai-1) teikia mokesčio mokėtojams konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais.

Atnaujinta: 2022 12 14

Aplinkos ministro 2017 m. patvirtinta Planuojamos ūkinės veiklos (PAV) tvarka numato, kad PAV dokumentų rengėjas, ekstremaliosios situacijos metu apribojus galimybes visuomenei patekti į savivaldybės ar seniūnijos patalpas, PAV ataskaitą turi eksponuoti savo interneto svetainėje, o visuomenę viešai su ja supažindinti internetinės vaizdo transliacijos būdu. Jo pareiga – užtikrinti tiesioginę vaizdo, garso transliaciją bei jos įrašą, jį išsaugoti ir sudaryti atsakingajai institucijai galimybę gauti prie prieigą prie įrašo ir jį peržiūrėti, o dalyviams – galimybes pateikti klausimus ir išgirsti atsakymus.

PAV dokumentų rengėjus domina, kaip dabar jie turi elgtis, jeigu viešinimo procedūros buvo pradėtos tuo metu, kai buvo apribotos visuomenės galimybės patekti į savivaldybės ar seniūnijos patalpas. Pasak Aplinkos ministerijos specialistų, šias procedūras reikia užbaigti tuo pačiu nuotoliniu būdu – ataskaitą eksponuoti internetu, o viešą visuomenės supažindinimą organizuoti naudojantis internetine vaizdo transliacija.

Atnaujinta: 2022 10 31

Pagal 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (PAV įstatymas) naujos redakcijos nuostatas, atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka dėl PAV) procesas nėra planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procesas, tai du atskiri procesai, kuriuos detalizuoja aplinkos ministro įsakymais patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašas ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašas.

Atrankos dėl PAV procesas apima:

• Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar PAV dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti PAV, parengimą;
• Atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti PAV, konsultacijas su PAV subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl PAV išvados priėmimą ir jos viešinimą.

PAV (galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo) procesas apima:

• PAV dokumentų rengėjo atliekamą PAV, pranešimo apie PAV pradžią arba PAV programos ir PAV ataskaitos parengimą pagal teisės aktų reikalavimus;
• PAV subjektų atliekamą PAV dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl programos ir ataskaitos parengimą;
• Visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą PAV procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio PAV, ir konsultacijas su kitomis valstybėmis;
• Atsakingosios institucijos atliekamą PAV dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, PAV dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į PAV subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio PAV, jeigu toks atliktas, rezultatus;
• Atsakingosios institucijos sprendimo dėl PAV priėmimą ir jo viešinimą.

Pranešimas apie PAV pradžią rengiamas, kai privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ir nerengiama PAV programa.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) turi teisę nuspręsti rengti PAV programą ar pranešimą apie PAV pradžią.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba PAV dokumentų rengėjas pranešimą apie PAV pradžią teikia PAV subjektams ir Agentūrai, paskelbia jį visuomenės informavimo priemonėmis. Pranešimo apie PAV pradžią gavimo Agentūroje diena laikoma PAV pradžia. PAV subjektai, Agentūra ir visuomenė, išnagrinėję pranešimą apie PAV pradžią, teikia pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgiama rengiant PAV ataskaitą.

Atnaujinta: 2022 10 31

Atranka dėl PAV atliekama, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į PAV įstatymo 2 priedo Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą.

Atnaujinta: 2022 10 31

Planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, PAV atliekamas, kai:

• Planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas);
• Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti PAV;
• Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

Atnaujinta: 2022 10 31

Pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis organizuoja PAV įstatymo jam nustatytas atrankos dėl PAV ir PAV procedūras.

Paminėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, ją pataisančioje direktyvoje 2014/52/ES, būtent planuojamos ūkinės veiklos užsakovui nustatyta pareiga pateikti direktyvos priede nurodytą informaciją (atlikti vertinimą), kad atsakinga institucija galėtų duoti sutikimą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo.

Be to, atliekant PAV procedūras, laikomasi „teršėjas moka“ principo, t. y. tiek atrankos informacijos ir PAV dokumentų rengimas, tiek visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros atliekamos galimo aplinkos teršėjo – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) lėšomis.
Kiek laiko trunka atrankos dėl PAV ir PAV procedūros?

PAV procedūros, kai rengiamas pranešimas apie PAV pradžią ir nerengiama PAV programa

⁽¹⁾ Pažymėtina, kad lentelėje nurodyta maksimali teisės aktų reglamentuojama procedūrų trukmė;

⁽²⁾ Susipažinimui su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita iki viešo supažindinimo – 20 d. d., 1 d. d. – viešam ataskaitos supažindinimui (viešam susirinkimui). Ataskaitos viešinimas 10 d. d. atsakingoje institucijoje bendros procedūros trukmės neįtakoja.

⁽³⁾ Išimtiniais atvejais (kai atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus) motyvuoti reikalavimai ataskaitai pataisyti ar sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priimamas per 50 d. d. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 d. d. Dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių (viso 75 d. d.).

Atnaujinta: 2022 10 31

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 str. 4 dalis numato, kad planuojamos ūkinės veiklos atrankos informaciją rengia planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba jo įgaliotas PAV dokumentų rengėjas.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas numato, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) įpareigoja bet kurį fizinį, juridinį ar juridinio asmens teisių neturintį asmenį, kuris galėtų nustatyti, apibūdinti ir įvertinti planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, teikti informaciją atrankai atlikti, rengti poveikio aplinkai vertinimo programą bei ataskaitą ir atlikti šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais. Atestato ar licencijos nereikalaujama. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nustato, kad PAV dokumentus gali rengti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką. Atestato ar licencijos nereikalaujama. Lietuvoje yra nemažai mokslinių institutų, universitetų ir konsultacinių firmų, kurios gali atlikti PAV studiją ir rengti PAV dokumentus. Paminėtina, kad LR aplinkos ministerija parengė galimų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjų sąrašą, kuris skelbiamas Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Šis sąrašas pildomas pačių rengėjų pageidavimu pagal jų pateiktą informaciją.

Atnaujinta: 2022 10 31

Atsakingoji institucija – Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra), gavusi atrankos informaciją, ją paskelbia savo interneto svetainėje informuodama visuomenę apie galimybę per 10 darbo dienų su ja susipažinti ir teikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos Agentūrai. Nepateikus pasiūlymų per nurodytą terminą, laikoma, kad visuomenė pasiūlymų neturi.

Visuomenė su Agentūros priimta atrankos išvada, ar privalomas PAV, gali susipažinti Agentūros interneto svetainėje, kur skelbiama atrankos išvada. Agentūra, pasiūlymus teikusius suinteresuotos visuomenės atstovus, raštu informuoja, kaip įvertinti jų pasiūlymai priimant atrankos išvadą.

PAV dokumentų rengėjas apie parengtą PAV programą ir galimybę per 10 darbo dienų su ja susipažinti ir teikti pasiūlymus visuomenę informuoja skelbimais Agentūros interneto svetainėje, savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijas apima planuojamos ūkinės veiklos vieta, interneto svetainėje, PAV dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje, savivaldybių ir seniūnijų skelbimų lentose, savivaldybės teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje (jeigu toks neleidžiamas – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje). PAV dokumentų rengėjas informuodamas visuomenę apie parengtą PAV programą, privalo tuo pačiu pranešti, kam galima teikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV klausimais.

PAV dokumentų rengėjas, gavęs suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV, turi juos registruoti ir parengti suinteresuotos visuomenės įvertinimą, o pasiūlymus pateikusiems suinteresuotos visuomenės atstovams atsakyti raštu, kaip įvertinti gauti pasiūlymai. Kai pasiūlymai pateikti pasibaigus terminui pasiūlymams teikti, visuomenės atstovus PAV dokumentų rengėjas informuoja, kad jų pasiūlymai bus vertinami rengiant PAV ataskaitą.

Agentūra informuoja visuomenę apie patvirtintą PAV programą, paskelbdama savo interneto svetainėje raštą dėl PAV programos patvirtinimo.

Jei PAV programa nerengiama, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba PAV dokumentų rengėjas, parengęs pranešimą apie PAV pradžią, paskelbia jį PAV dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje;  savivaldybės (-ių) ir seniūnijos (-ų,), kurios (-ių) teritorijas apima planuojamos ūkinės veiklos vieta, skelbimų lentose; savivaldybės (-ių) teritorijoje (-se), kurioje (-se) planuojama ūkinės veiklos vieta, periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje, o, jeigu toks neleidžiamas, – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje.

Suinteresuotoji visuomenė turi teisę pateikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) arba PAV dokumentų rengėjui ir Agentūrai per 10 darbo dienų nuo dienos, kai gautą pranešimą apie PAV pradžią paskelbia Agentūra.

PAV dokumentų rengėjas apie parengtą PAV ataskaitą ir galimybes per 20 darbo dienų su ja susipažinti, teikti pasiūlymus, dalyvauti viešame supažindinime su ataskaita visuomenę informuoja skelbimais PAV dokumento rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus interneto svetainėje, savivaldybių ir seniūnijų skelbimų lentose, savivaldybės teritorijoje, kurioje planuojama ūkinė veikla, periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje (jeigu toks neleidžiamas – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje).

PAV dokumentų rengėjas informuodamas visuomenę apie viešą supažindinimą su PAV ataskaita, privalo pranešti, kam galima teikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV klausimais. Pasiūlymai gali būti teikiami tiek iki viešo PAV ataskaitos pristatymo pradžios, tiek jo metu. Visus šiuos pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos PAV rengėjas privalo registruoti ir parengti šių pasiūlymų įvertinimą pagal aplinkos ministro patvirtintas formas. Gautus pasiūlymus PAV dokumentų rengėjas kartu su užsakovu turi įvertinti, pateikti šį įvertinimą PAV subjektams ir atsakingai institucijai ir prireikus patikslinant PAV ataskaitą.

Agentūra, gavusi planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą, paskelbia savo interneto svetainėje informaciją visuomenei apie galimybes per 10 darbo dienų susipažinti su ataskaita ir teikti pasiūlymus. Suinteresuota visuomenė turi teisę dar kartą pateikti prašymus planuojamos ūkinės veiklos PAV klausimais atsakingai institucijai. Agentūra, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, organizuoja gautų suinteresuotos visuomenės pasiūlymų aptarimą su PAV proceso dalyviais. Suinteresuotos visuomenės atstovai, neatvykę į pasiūlymų aptarimą, ar pateikę pasiūlymus pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, informuojami, kad su pasiūlymų svarstymo protokolu ir priimtu sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, gali susipažinti Agentūros interneto svetainėje, kurioje tokia informacija skelbiama.

Visuomenė gali kreiptis dėl informacijos pateikimo per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, visuomenė turi teisę kreiptis į teismus PAV ir Aplinkos apsaugos įstatymuose nustatytais atvejais.

Atnaujinta: 2022 10 31

PAV įstatymo 2 priedo – Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 10 punkto 2 papunktis

„Urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais)“.

PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl PAV, rūšių sąrašo 10 punkto 2 papunkčio taikymas

Sąvoka „urbanistiniai objektai“
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 554 patvirtintą Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašą, „urbanistika yra miestų planavimas – miestų ir gyvenviečių projektavimas ir statyba. Urbanistikos sąvoka apima ir mažiausią gyvenvietę, ir didelį miestą, tai erdvėje išplėtota architektūrinė visuma, susidedanti tiek iš įvairiausios paskirties statinių, tiek juos siejančių įrenginių struktūrų: gatvių, aikščių, parkų, suformuotos gamtinės aplinkos, tunelių, tiltų.“

PAV įstatymo ir jo priedų nuostatos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos PAV direktyvos 1 (toliau – PAV direktyva) reikalavimus, todėl iškilus abejonių dėl tam tikrų PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose pateiktų veiklų rūšių sąrašų punktų taikymo, turi būti atsižvelgiama į atitinkamuose PAV direktyvos priedų punktuose nurodytas projektų kategorijas, o jų interpretavimas turi atitikti Europos Komisijos parengto „PAV direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinimo“ (toliau – EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimas) nuostatas. Svarbu pažymėti, kad PAV įstatymo 2 priedo 10 punkto 2 papunktis atitinka PAV direktyvos II priedo 10 punkto b papunktį, o EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinime dėl šio papunkčio teigiama (50–51 psl.), kad vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, urbanistinis objektas turi būti laikomas šios kategorijos projektu, nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje jis yra planuojamas, t. y. atrankos būtinybę pagal PAV įstatymo 2 priedo 10 punkto 2 papunktį lemia urbanistinio objekto pobūdis, nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje (urbanizuotoje, ar ne) jis bus statomas.

EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinime (51 psl.) taip pat nurodoma, kad į šią projektų kategoriją patenkančius objektus galima suskirstyti į tris pagrindines rūšis:

• Objektai, turintys savybių, panašių į automobilių stovėjimo aikšteles ar prekybos centrus, pvz. autobusų garažai, traukinių depai ir pan.
• Objektai, turintys urbanistinių savybių, tokie kaip gyvenamieji namai, ligoninės, universitetai, sporto stadionai, kino teatrai ir teatrai, koncertų salės ir pan. Tokių objektų daromas poveikis aplinkai siejamas su dideliu transporto poreikiu ir generuojamu triukšmu statybos etapo metu, natūralios žemės dangos užstatymu, vizualiniu poveikiu ir dideliais transporto srautais eksploatavimo metu.
• Kiti objektai, kuriems gali būti taikomos sąvokos „urbanistinis“ ar „infrastruktūra“, pvz., nuotekų tinklai, vandens tiekimo tinklai ir pan.

Sąvoka „užstatomas plotas“

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos šios aktualios sąvokos:

Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį.

Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos.

Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

Susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto ir pėsčiųjų judėjimui skirti statiniai.“

Vadovaujantis šiomis Statybos įstatymo nuostatomis, „užstatomą plotą“ sudaro ne tik pastato plotas, bet ir susijusių inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, kanalų) bei kitų statinių, kurie nėra pastatai, plotai. Kitaip tariant, „užstatomas plotas“ = pastatas + inžinerinis statinys (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai) + kitas statinys, kuris nėra pastatas + kietosios dangos, šaligatviai, pėsčiųjų takai, dviračių takai.

Atnaujinta: 2022 10 31

PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 11 punkto 18 papunktis

„Gamybos ir pramonės objektų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, neįtrauktą į šio įstatymo 1 priedą ir šį priedą, plėtra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, kai užimamas 1 ha ar didesnis plotas“.

PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 11 punkto 18 papunkčio taikymas

PAV įstatymo ir jo priedų nuostatos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos PAV direktyvos (toliau – PAV direktyva) reikalavimus, todėl iškilus abejonių dėl tam tikrų PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose pateiktų veiklų rūšių sąrašų punktų taikymo, turi būti atsižvelgiama į atitinkamuose PAV direktyvos priedų punktuose nurodytas projektų kategorijas, o jų interpretavimas turi atitikti Europos Komisijos parengto „PAV direktyvos I ir II priedų kategorijų apibrėžimų aiškinimo“ (toliau – EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimas) nuostatas.

EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimo 49 p. nurodyta, kad gamybos ir pramonės objektų plėtros projektai suprantami kaip ūkinės veiklos planavimas teritorijose, kuriomis pramonės ar kitokio verslo tikslais gali bendrai naudotis keletas įmonių, sudarančių eksploatacinį ar funkcinį vienetą, dažnai įrengiant bendrą infrastruktūrą, todėl beveik neįmanoma įvardyti konkrečių ūkinės veiklos (projektų) rūšių, kurioms būtų taikomas šis punktas. Tokie projektai gali būti suprantami kaip „pramonės ar verslo parkai“, o jų kategorijai priskiriami bet kokie projektai, skirti, pvz., aukštųjų (naujų) technologijų įmonių statybai, gamybos, prekybos ir platinimo, transporto ar logistikos įmonėms.

Apibendrinant EK PAV direktyvos apibrėžimų aiškinimą ir atsižvelgiant į Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato specialistų pateiktą nuomonę, galima konstatuoti, kad PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 18 papunkčio taikymui turi būti įvykdomos šios sąlygos:

• planuojama ūkinė veikla neįtraukta į PAV įstatymo 1 ir 2 priedus;
• žemės, kurioje numatoma vykdyti planuojamą gamybos ir pramonės ūkinę veiklą, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o veikla bus vykdoma pramonės ar kitokio verslo tikslais suformuotoje teritorijoje, kuri skirta bendram naudojimuisi įmonėms, sudarančioms eksploatacinį ar funkcinį vienetą (pvz., laisvojoje ekonominėje zonoje, pramoniniame parke su įrengta infrastruktūra ir pan.), t. y. šis papunktis netaikytinas pavieniam (atskiram) gamybos ar pramonės objektui;
• planuojamos ūkinės veiklos užimamas plotas (bendras įmonės teritorijos plotas, įskaitant ir užstatomą, ir neužstatomą plotą) siekia ar viršija 1 ha.

Pagal LST EN ISO 14050:2010, gamybos objektas – pavienis įrenginys, įrenginių grupė arba gamybos procesai (stacionarieji arba mobilieji), esantys vienoje geografinėje vietovėje kaip organizacinis vienetas arba gamybos procesas. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017„Statinių klasifikavimas“, gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita).

Atnaujinta: 2022 10 31

PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 14 punktas

„Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos bet koks keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus.

2 priedo 14 punktas taikomas į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytai šiai planuojamai ūkinei veiklai:

• veiklai, kuriai nenustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai;
• veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o po pakeitimo ar išplėtimo ji atitiks žemutinius ribinius dydžius;
• veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – kai pats pakeitimas atitinka šiame sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už jį.“

PAV įstatymo 2 priedo – planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 14 punkto taikymo pavyzdžiai

Atkreipiame dėmesį, kad 2 priedo 14 punktas taikomas 1 priede ir 2 priede išvardintoms veiklos rūšims, tačiau 2 priedo 14 punkto išnašos taikomos tik 2 priede išvardintoms veiklos rūšims.

Pavyzdys Nr. 1

Vykdoma ūkinė veikla – popieriaus ar kartono gamyba; veiklos pajėgumas – 200 tonų per parą (t. y. vykdoma veikla, nurodyta 1 priedo 7 punkto 1 papunktyje); planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomi 100 tonų per parą. Šiuo atveju turi būti taikomas PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas, nes toks pakeitimas (išplėtimas) nesieks PAV įstatymo 1 priedo 7 punkto 1 papunktyje nurodyto ribinio dydžio – 200 tonų/parą.

Pavyzdys Nr. 2

Vykdoma ūkinė veikla, kuri atitinka PAV įstatymo 1 priedo 8 punkto 3 papunktį – ,,Magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas“; planuojama šio kelio, pvz. magistralinio kelio ruožo rekonstrukcija, išplečiant po vieną papildomą eismo juostą iš kiekvienos pusės. Šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas, nes šiai veiklai nenustatyti ribiniai dydžiai.

2 priedo 14 punkto 1 išnašos taikymo pavyzdys (veiklai, kuriai nenustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai)

Numatoma esamo jūros uosto akvatoriją gilinti nuo dabartinio 13 m iki 16 m gylio (t. y. papildomais 3 m). Tokia veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10 punkto 10 papunktį – ,,Jūros uostų akvatorijų gilinimas“. Kadangi ribiniai dydžiai šiame papunktyje nenurodyti, taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas (1 išnaša).

2 priedo 14 punkto 2 išnašos taikymo pavyzdys (veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o po pakeitimo ar išplėtimo ji atitiks žemutinius ribinius dydžius)

Vykdoma ūkinė veikla – popieriaus ar kartono gamyba; veiklos pajėgumas – 10 tonų per parą; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomi 15 tonų per parą. Tokio veiklos išplėtimo dydis yra mažesnis, negu sąraše nustatytas žemutinis ribinis dydis (PAV įstatymo 2 priedo 8 punkto 2 papunktis – ,,popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20 tonų per parą)“, tačiau po išplėtimo bendras veiklos pajėgumas atitiks (viršys) žemutinį ribinį dydį: esamas pajėgumas – 10 tonų per parą + papildomas pajėgumas – 15 tonų per parą, bendras pajėgumas po išplėtimo – 25 tonos per parą, todėl šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas (2 išnaša).

2 priedo 14 punkto 3 išnašos taikymo pavyzdžiai (veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – kai pats pakeitimas atitinka šiame sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už jį)

Pavyzdys Nr. 1

Vykdoma ūkinė veikla – popieriaus ar kartono gamyba; veiklos pajėgumas – 10 tonų per parą; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomi 30 tonų per parą. Tokio veiklos išplėtimo dydis yra didesnis, negu sąraše nustatytas žemutinis ribinis dydis – 20 tonų per parą (PAV įstatymo 2 priedo 8 punkto 2 papunktis – ,,popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20 tonų per parą)“, todėl šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas (3 išnaša).

Pavyzdys Nr. 2

Vykdoma ūkinė veikla – žuvų perdirbimas; veiklos pajėgumas – 10 tonų per parą; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – papildomos 5 tonos per parą. Tokio veiklos išplėtimo dydis atitinka sąraše nustatytą žemutinį ribinį dydį – 5 tonas per parą (PAV įstatymo 2 priedo 7 punkto 9 papunktis – ,,žuvų perdirbimas, įskaitant žuvų taukų gamybą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą)“, todėl šiuo atveju taikytinas PAV įstatymo 2 priedo 14 punktas (3 išnaša).

2 priedo 14 punkto ir jo išnašų netaikymo pavyzdys

Vykdoma ūkinė veikla – nepavojingų atliekų laikymas; veiklos pajėgumas – vienu metu laikoma 200 tonų; planuojamas šios veiklos pajėgumo didinimas – vienu metu būtų laikoma 250 tonų (t. y. pajėgumas didinamas 50-čia tonų).

Pirmoji 14 punkto išnaša šiuo atveju netaikoma, nes veiklai yra nustatyti ribiniai dydžiai – PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 5 papunktis – ,,nepavojingų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų“.

Antroji 14 punkto išnaša šiuo atveju netaikoma, – nors veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai (pajėgumas didinamas mažiau nei 100 tonų), tačiau pradinis veiklos pajėgumas atitiko žemutinį ribinį dydį dar prieš išplėtimą (veiklos pajėgumas prieš pakeitimą buvo didesnis nei PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 5 papunktyje nurodytas ribinis dydis – 100 tonų).

Trečioji 14 punkto išnaša šiuo atveju netaikoma, nes veiklos pakeitimas ar išplėtimas neatitinka ir neviršija PAV įstatymo 2 priedo 11 punkto 5 papunktyje nurodyto ribinio dydžio – 100 tonų.

Atnaujinta: 2022 12 14

Mokesčio tikslas – paskatinti žmones per artimiausius metus atsisakyti taršiausių automobilių (teršiančių daugiau nei vidutiniškai). Vidutinis lengvasis automobilis Lietuvoje, nuvažiavęs vieną kilometrą, išmeta 160 g CO2, – pusė automobilių šį rodiklį viršija. Vis dėlto nuo 2023 m. tik patys taršiausi automobiliai, išmetantys daugiau nei 200 g CO2 kilometrui, mokės didesnį nei 100 EUR metinį mokestį, nuo 2025 m. jis dvigubės. Tikimės, kad patvirtinus įstatymą pačių taršiausių automobilių iki 2025 m. pabaigos Lietuvoje sumažės bent perpus, o kiti vairuotojai taip pat rinksis visuomenės sveikatai ir aplinkai draugiškesnius, efektyviau kurą naudojančius automobilius.

Atnaujinta: 2022 10 31

Kokį reikės mokėti registracijos ar valdytojo (naudotojo) mokestį pagal šiuo metu pateiktą įstatymo projektą, galite pasitikrinti interneto svetainėje www.130CO2.lt.

Planuojama, kad registracijos mokestis įsigalios ir bus renkamas nuo 2022 m. liepos 1 d., naudotojo mokestis įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 d. ir bus renkamas nuo 2024 sausio 1 d. 

Atnaujintas registracijos mokestis bus taikomas tik pirmai automobilių registracijai Lietuvoje, vadinasi, keičiantis Kelių transporto priemonių registre registruotų automobilių savininkui mokesčio mokėti nereikės.

Nuo 2023 m. įsigaliojus metiniam naudotojo mokesčiui, dėl lengvatų komplekto 8 iš 10 vairuotojų mokės ne didesnį nei 100 EUR metinį mokestį. Naudojimo mokesčiui numatomas pereinamasis laikotarpis, t. y. automobiliams, kurie buvo įregistruoti Kelių transporto priemonių registre iki 2020 m. liepos 1 d., bus taikoma 50 procentų lengvata nuo apskaičiuoto naudotojo mokesčio dydžio. Lengvata bus taikoma iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Atnaujinta: 2022 10 31

Metinį mokestį mokės trys ketvirtadaliai automobilių savininkų, bet bent pusė jų skirs iki 100 EUR per metus. Ketvirtadalis dabartinio automobilio parko savininkų, kurių automobilis išmeta mažiau nei 130 g CO2, metinio taršos mokesčio nemokės. Aplinkos ministerija tikisi, kad iki metinio mokesčio įsigaliojimo 2023 m. nemokančiųjų ir mokančiųjų simbolinį mokestį dalis dar didės vairuotojams renkantis tvaresnius būdus keliauti ir tobulėjant automobilių technologijoms.

Be to, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą.

Retai naudojančius automobilius gyventojus taip pat kviečiame jų apskritai atsisakyti ir rinktis ekonomiškesnes alternatyvas – trumpalaikę automobilių nuomą, kurios pasiūla bent didžiuosiuose miestuose sparčiai plečiasi, taip kartu sutaupant civilinio draudimo, padangų keitimo, techninės priežiūros paslaugų sąnaudas.

Atnaujinta: 2022 10 31

Automobilių taršos mokesčio įstatymo projektas numato visapusišką lengvatų paketą socialiai pažeidžiamiausiems gyventojams:

• Senjorams (asmenims, vyresniems kaip 65 - erių metų) iki 2027 m. bus taikoma 50 proc. lengvata kasmetiniam automobilio taršos mokesčiui.
• 50 proc. lengvata taip pat bus taikoma asmenims, turintiems Šeimos kortelę.
• Iki 2025 m. bus taikoma 50 proc. lengvata visiems, kurie automobilį įsigijo iki 2020 m. liepos 1 d. t. y., kai įsigaliojo pirmasis registracijos mokestis Lietuvoje.
• Nuo mokesčio atleidžiami automobiliai, kurie specialiai pritaikyti žmonėms, turintiems negalią.

Atkreipiame dėmesį, kad lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui.

Taršaus automobilio pakeitimas į efektyvesnį savininkui sutaupys ne tik išlaidas mokesčiui, bet ir kasmetines kuro sąnaudas. Aplinkos ministerijos vertinimu, keičiant 2,5 l variklio tūrio automobilį į ekonomiškesnį 1,6 l analogiškos klasės automobilį galima sutaupyti 800-1000 EUR per metus (jeigu per metus nuvažiuojamas atstumas sudaro 20 000 km). Brangstant degalams, nuvažiuojant dar didesnį atstumą, atitinkamai būtų sutaupyta dar daugiau išlaidų.

Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės efektyvių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems nei registracijos, nei metinis mokestis nebūtų taikomas. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, didžioji dalis esamų automobilių valdytojų (8 iš 10) 2023 m. mokėtų mažiau nei 100 EUR metinį mokestį. Didesnį naudotojo mokestį mokės tik pačių taršiausių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia. Tai ne tik sumažintų aplinkos taršą, bet ir leistų gyventojams už kurą sutaupytas lėšas panaudoti kitoms reikmėms.

Atnaujinta: 2022 10 31

Automobilių taršos mokesčio dydis kemperių savininkams apskaičiuojamas naudojant tą patį principą kaip ir kitoms transporto priemonėms. Įvertinus, kad kemperiai dažniausiai eksploatuojami tam tikru metu, paliekama galimybė visoms transporto priemonėms mokėti už tam tikrą laikotarpį, kuris nustatomas pagal transporto priemonės dalyvavimą eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, jeigu per metus privalomasis automobilio draudimas galioja tik kelis mėnesius, transporto priemonės dalyvavimas eisme ir apibrėžiamas pagal tą laikotarpį atitinkamai apskaičiuojant mokesčio dydį. Šis principas galios visoms transporto priemonėms (ne tik kemperiams).

Atnaujinta: 2022 10 31

Automobilių taršos mokesčių formulės pagrindą sudaro vien taršos kriterijai:

• Poveikis klimato kaitai, įvertinamas pagal CO2 emisijas, tenkančias vienam kilometrui. Šį rodiklį automobilio gamintojas įvertina akredituotose laboratorijose pagal vidutinį automobilio kuro sunaudojimą. CO2 išmetimai sukelia klimato kaitą, transporto sektorius yra vienas pagrindinių teršėjų ir Lietuvoje sudaro 31 proc. visos sukeliamo poveikio klimato kaitai. Nuo 2005 m. iki 2019 m. transporto tarša išaugo 50 proc.
• Poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai, įvertinamas EURO standartu pagal kuro tipą. Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto suboksidų šaltinis. Gerinama oro kokybė prailgintų gyvenimo trukmę, taupytų gydymui skiriamas mokesčių lėšas, sumažintų priešlaikinių mirčių skaičių.

Siūlomas automobilių taršos mokestis nėra turto mokestis, nes jis priklausys ne nuo automobilio piniginės vertės, o nuo techninių charakteristikų, apibūdinančių automobilio išmetamą taršą.

Atnaujinta: 2022 10 31

Mokesčio tikslas yra paskatinti Lietuvos gyventojus rinktis mažiau taršią transporto priemonę, naudotis viešuoju transportu ar kitomis judumo priemonėmis. Tai nereiškia, kad norint išvengti automobilio taršos mokesčio teks rinktis tik elektra varomą automobilį, nes mokesčio nemoka visi automobiliai, kurių CO2 pėdsakas neviršija 130 g CO2 (šiandien tokių automobilių Lietuvoje rieda 177 000, o elektromobilių tarp jų sudaro tik 3 000).

Aplinkos ministerija tikisi, kad siūlomas automobilių taršos mokestis kartu su subsidijomis iš Klimato kaitos programos padidins mažataršių automobilių dalį Lietuvos automobilių parke. Aktualias Klimato kaitos programos priemones galima rasti čia:

1. Kvietimas kompensacijoms sunaikinus taršų automobilį ir įsigijus mažiau taršų automobilį ar registruojamą elektrinę L klasės transporto priemonę:

 https://www.apva.lt/kvietimas-maziau-tarsiam-automobiliui-isigyti/

2. Kvietimas kompensacijoms sunaikinus taršų automobilį ir įsigijus dviratį, paspirtuką, viešojo transporto ar dalijimosi paslaugas:

https://www.apva.lt/kvietimas-paspirtukams-dviraciams-viesojo-transporto-ir-dalijimosi-paslaugu-kompensacijoms-pridavus-tarsu-automobili/

3. Kvietimas įsigytiems naujiems ir naudotiems elektromobiliams kompensuoti:
https://www.apva.lt/kvietimas-pagal-priemone-elektromobiliu-isigijimo-fiziniams-asmenims-skatinimas-2/

Atnaujinta: 2022 10 31

Beveik visose ES šalyse taikomas tiek akcizas degalams, tiek metinis automobilio mokestis. Praktika rodo, kad vien akcizo neužtenka kaip signalo visuomenei paskatinti racionaliausius pasirinkimus. Į kuro kainą įtrauktas akcizas nenurodo efektyvaus automobilio kuro ekonomijos naudos, daromos žalos  visuomenės sveikatai. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje taikomas akcizas nemažina taršos problemų, nes transporto kuro vartojimas išaugo 1,5 karto per pastaruosius 15 metų ir kasmet tebeauga, o automobilių parkas išlieka taršus ir senas.

Taršos apmokestinimas akcizais nesiunčia signalo rinktis mažiau orą teršiančią, aukštesnio EURO standarto transporto priemonę, o automobilio mokesčio formulė paremta šiais kriterijais. Aplinkos ministerija mano, kad automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo galima efektyviau spręsti oro taršos problemą sukuriant stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, įvertinti susidarančias sąnaudas dėl neefektyvaus kuro naudojimo, taršos mokesčio ir kitų eksploatacinių išlaidų. Įvertinus bendras automobilio išlaikymo išlaidas, savininkams bus aiškesni motyvai elgsenai keisti.

Atnaujinta: 2022 10 31

Anglies dioksidas (CO2) dažnai yra painiojamas su angies monoksidu (CO). Techninės apžiūros metu nematuojamas CO2 kiekis, o tik CO dujos ir tik benzinu varomų automobilių. Dyzelinių automobilių matuojamas kitas parametras – dūmingumas.

CO2 yra degalų degimo junginys, kuris priklauso nuo vidutinio suvartojamo degalų kiekio. Būtent todėl mažiau CO2 išmetantys automobiliai yra efektyvesni, o kiekvienas nuvažiuotas kilometras kainuoja mažiau. Tuo metu padidėjęs CO išmetimas rodo, kad kuro degimo sąlygos yra pablogėjusios (jų priežastimi gali būti susidėvėjusios variklio dalys, netinkamai sureguliuotas kuro ir oro mišinys ar pan.).

Išmetamą CO2 kiekį laboratorinėmis sąlygomis įvertina automobilio gamintojas.
Techninės apžiūros centruose nėra įrangos, kuria būtų galima realiomis sąlygomis išmatuoti automobilių CO2 emisijas, todėl valstybė remiasi gamintojo transporto priemonės tipo patvirtinimo sertifikate pateikiamais duomenimis. Techniškai tvarkingas automobilis, tinkamai jį prižiūrint ir eksploatuojant, neturėtų viršyti gamintojo nurodytų verčių.

Atnaujinta: 2022 10 31

Galimybės automobilio taršos mokestį taikyti ne pagal naudojimo laiką, o pagal nuvažiuotus kilometrus buvo išsamiai apsvarstytos. Dabartinėmis technologijomis mokesčio administravimas pagal nuvažiuotą atstumą nepatikimas:

• Taršos apmokestinimas pagal faktinės ridos nuskaitymą iš odometro yra neefektyvus dėl didelės sukčiavimo rizikos.
• Faktinių kelionių stebėjimas nuotolinėmis priemonėmis sudaro asmens duomenų apsaugos pažeidimo riziką.
• Mokesčio surinkimas per degalų akcizą, kaip rodo praktika, neskatina elgsenos pokyčių ir nemažina taršos problemų.

Planuojamu metiniu mokesčiu numatyta galimybė stabdyti automobilio dalyvavimą eisme ir mokėti tik už tą laikotarpį, kuriuo transporto priemonė naudojama.

Atnaujinta: 2022 10 31

Mokesčio lėšos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą. Fondo lėšos būtų tiesiogiai investuojamos į praktiško ir mažiau taršaus viešojo transporto plėtrą, dviračių trasų ir takų infrastruktūrą ir į kitas darnaus įvairiarūšio judumo priemones. Darnaus judumo fondo lėšomis naudotųsi visos šalies savivaldybės, lėšas paskirstant proporcingai pagal savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, pačios savivaldybėms paliekant apsispręsti, kokią infrastruktūrą vystyti.

Atnaujinta: 2022 10 31

Siūlomas automobilių taršos mokesčio įstatymas nekeičia dabar galiojančių taisyklių dėl svetur registruotų automobilių naudojimo Lietuvoje, neperregistravus transporto priemonės neribotą laiką galima važiuoti tik ES šalyse narėse, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje registruotomis transporto priemonėmis. Kitose valstybėse registruotomis transporto priemonėmis dalyvavimas eisme leidžiamas iki 90 dienų.

Atnaujinta: 2022 10 31

Sprendimas priklauso nuo to, kokį automobilį turite ir kaip dažnai jį naudojate. Pavyzdžiui, jeigu jūsų automobilis yra dyzelinis, jo CO2 emisijų dydis yra palyginti didelis ir jį naudojate kasdien, jums bus paskaičiuotas didesnis naudotojo mokestis.

Kiekvienam individualiai rinktis, ar mokėti tokį mokestį, ar vis dėlto verta pakeisti automobilį į mažiau taršų arba nulinės taršos elektromobilį. Labai tikėtina, kad tiek naujų, tiek naudotų elektromobilių rinkos kaina, augant jų pasiūlai, mažės. Be to, šiuo metu valstybė skatina elektromobilių įsigijimą kompensuojant iki 5 000 EUR už įsigytą naują elektromobilį.

Atnaujinta: 2022 11 16

Aplinkos ministerija tvirtina teisės aktus, nustatančius šios veiklos reikalavimus, prižiūri, kaip šie reikalavimai įgyvendinami, koordinuoja savivaldybių, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų veiklą. Taip pat Aplinkos ministerija koordinuoja finansinės paramos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir kitų finansavimo šaltinių skyrimą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai. Tačiau teisės aktais planuoti, organizuoti ir teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas yra pavesta pačioms savivaldybėms, todėl, kokie planai yra jūsų gyvenamojoje teritorijoje, informaciją gali pateikti tik savivaldybė. 

Atnaujinta: 2022 11 04

Aplinkos ministerija neturi teisės nurodyti savivaldybėms, kaip turi būti įgyvendintos savarankiškos savivaldybių funkcijos ir kuriose savivaldybės teritorijose turi būti atliekama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros renovacija. Prioritetus, kur bus vykdoma minėta infrastruktūros renovacija, nustato už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimą atsakingos institucijos, t. y. savivaldybės.

Atnaujinta: 2022 11 04

Jei šalia jūsų sklypo yra nutiesta centralizuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, turite kreiptis į tinklus prižiūrinčią geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonę su prašymu išduoti prisijungimo sąlygas. Teisės aktais nustatyta, kad savivaldybės nustato viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijas ir paveda viešajam vandens tiekėjui jose vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą.

Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pareiga užtikrinti naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, prijungti jo prižiūrimoje viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje esančius abonentų ir vartotojų įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų.  Teisės aktai numato, kad geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą privaloma nutiesti iki gyventojo nuosavybės ribos.

Kilus klausimų ar problemų dėl prisijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros turite kreiptis į savivaldybę, kurioje yra jūsų būstas. Kaip minėta, geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybių teritorijose organizuoja ir koordinuoja savivaldybių institucijos, tai yra savarankiškos savivaldybių funkcijos, kurias įgyvendindamos savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už jų atlikimą.

Atnaujinta: 2022 11 04

Šiuo atveju reikalinga geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra. Dėl jos turite kreiptis į savivaldybę, kuri organizuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą visoje savivaldybės teritorijoje, rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus. Savivaldybė informuos, ar jūsų gyvenamasis namas yra viešojoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje. Jeigu atsakymas bus teigiamas, suteiks informaciją, kada ir kokiu būdu planuojama jūsų būstui teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

Atnaujinta: 2022 11 04

Tai numatoma Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose. Atlikus infrastruktūros objektų išsidėstymo ir jų plėtros galimybių vertinimą, parengiama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būklės analizė, nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys ir prioritetai, prognozės ir problemos, atliekamas teritorinis planavimas.

Taip pat juose numatoma, kuriose teritorijose bus plėtojama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, o kuriose viešasis vandens tiekimas bus vykdomas kitomis priemonėmis, nustatomos teritorijos, kuriose taikomas individualus vandens išgavimas ir individualus nuotekų šalinimas. Nustatomos teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo vandens tiekimo teritorijas siekiant gyventojus aprūpinti teisės aktuose nustatytus visuomenės sveikatos saugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus atitinkančiomis nepertraukiamomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir individualiai tvarkyti nuotekas.

Savivaldybės buvo įpareigotos iki 2021 m. kovo 1 d. pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatyti aglomeracijų ribas, iš naujo įvertinti viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, numatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, įgyvendinimo etapus ir finansavimą, o savivaldybių administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys turės prižiūrėti ir užtikrinti planų sprendinių įgyvendinimą. Atkreipiame dėmesį, kad plano rengimo, keitimo ir koregavimo procesai yra vieši ir visuomenė turi teisę juose dalyvauti bei teikti siūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų.

Atnaujinta: 2022 11 04

Teisės aktais nustatyta, kad centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemos turi būti planuojamos aglomeracijose, išskyrus atvejus, kai  šių sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba jų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė kaina. Tai turi būti ekonomiškai pagrįsta savivaldybės tvirtinamame geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane. Šiose teritorijose turi būti numatytas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas bei nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų reikalavimų. Norint sužinoti, kur  numatyta vystyti centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistemų infrastruktūrą, reikia kreiptis į savivaldybę.

Aglomeracija vadinama urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose esanti viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija ar jos dalis, kurioje susidaro ar gali susidaryti 2 tūkst. ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti tarša. Be to, joje  geriamasis vanduo tiekiamas ar numatomas tiekti centralizuota geriamojo vandens tiekimo sistema arba išgaunamas individualiai, o susidarančios ar galinčios susidaryti nuotekos surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis arba sutvarkomos nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais. Aglomeracijos ribos nebūtinai turi sutapti su miesto ar miestelio administracinėmis ribomis. Aglomeracijos ribas apsprendžia gyventojų tankis ploto vienete ir jau išvystyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Aglomeracijų ribas tvirtina savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros planuose.

Atnaujinta: 2022 11 04

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų, būtinų viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, perdavimą ar naudojimą pavesta savivaldybių taryboms. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba jos kontroliuojamai įmonei (viešiesiems vandens tiekėjams), kurie privalo ją naudoti ir prižiūrėti, jie privalo prižiūrėti ir bešeimininkę infrastruktūrą. Bešeimininkės infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai.

Atnaujinta: 2022 11 04

Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymą ir nuotekų transportavimą, yra licencijuojamas, tai reiškia, kad, norint  teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą, reikia turėti licenciją. Licencijas geriamojo vandens tiekimo veiklai ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklai išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba juridiniams asmenims, atitinkantiems nustatytus reikalavimus. Jeigu jie teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas neturėdami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijos, skiriamos baudos.

Atnaujinta: 2022 11 04

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir  naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją). Nuo jos prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra, kurioje jis perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir vartotojui.

Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas privalo užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, t. y. iki  infrastruktūros vietos, kurioje pasibaigia geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir prasideda abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir naudojamo turto riba.

Atnaujinta: 2022 11 04

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis.

Atnaujinta: 2022 11 04

Vietos savivaldos, Geriamojo vandens Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymai numato, kad planuoti, organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje priskirta savivaldybių institucijoms.

Savivaldybė kartu su savo kontroliuojama įmone – viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, atsakinga už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų užtikrinimą ir plėtrą pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytus terminus ir kryptis. Šiame plane turi būti numatyta kada ir kokiu būdu konkrečioje gyvenvietėje bus užtikrintos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos.

Geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas turi įrengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, vandentiekio įvadus ir nuotekų išvadus viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje) iki abonentui ir vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir naudojamo turto ribos. Tai gali būti vandentiekio šulinys, nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio arba daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją.

Abonentas ar vartotojas, sklypo ribose infrastruktūrą turi įsirengti pats, už savo lėšas. Asmenims, turintiems teisę į piniginę paramą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir naudojamo turto ribose. Dėl šios paramos galima kreiptis į konkrečią savivaldybę.

Atnaujinta: 2022 11 04

Teisės aktais nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra turi priklausyti savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei ir tik išimtiniais atvejais gali būti savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės valdoma nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ar nuosavybės teise.

Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas tik tuo atveju, jeigu tiekė geriamąjį vandenį ir teikė nuotekų tvarkymo paslaugas iki viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo. Kita būtina sąlyga – jo tiekiamas geriamasis vanduo ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Be to, jis turi turėti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licenciją.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perimama ir perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui.

Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos nuomos, panaudos arba jungtinės veiklos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

Tokiu atveju už šios infrastruktūros, naudojamos viešosioms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, eksploatavimo ir remonto sąnaudas apmoka savivaldybės ir geriamojo vandens tiekėjai bei nuotekų tvarkytojai.

Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją, jei susiduriate su problema dėl priverstinio prisijungimo prie privačių tinklų, prašome kreiptis į jūsų teritorijoje veikiančią savivaldybę.

Atnaujinta: 2022 11 04

Pagrindinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo finansavimo šaltinis yra abonentų ir vartotojų lėšos, sumokėtos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Papildomi finansavimo šaltiniai yra kreditai, Europos sąjungos fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos. 

Atnaujinta: 2022 11 04

Aplinkos ministerija iš savo administruojamų programų neskiria lėšų gyventojams ir nekompensuoja gyventojų patirtų išlaidų prisijungiant prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų. Norėdami  prisijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros turite kreiptis į geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją.

Dalis savivaldybių savo iniciatyva finansuoja individualių nuotekų tvarkymo sistemų įrengimą gyvenamuosiuose namuose. Aplinkos ministerija neturi informacijos, kurios savivaldybės ir kokia tvarka teikia finansavimą fiziniams asmenims individualių nuotekų tvarkymo sistemų įrengimui, todėl reikėtų kreiptis į jūsų gyvenamojoje vietovėje veikiančią savivaldybę.

Atnaujinta: 2022 11 04

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą asmenims, turintiems teisę į piniginę paramą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens tiekimo ir  nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir  naudojamo turto ribose.

Atnaujinta: 2022 11 04

Aplinkos ministerija, siekdama padėti savivaldybėms vykdyti geriamojo vandens išgavimo, tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose funkcijas, nuo 2017 m. skiria dotacijas savivaldybėms ir vandens tiekimo įmonėms iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) programos gyventojų būstų prijungimui prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Pažymime, kad projektai gali būti įgyvendinami tik aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalento, kadangi ši priemonė skirta Miestų nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo trūkumams pašalinti.

Finansuojami projektai, susiję su nuotekų surinkimo tinklų per vartotojui nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą sklypą nuo centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos arba nuotekų išvados, esančių viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje), iki vartotojui priklausančio būsto tiesimu ir prijungimu prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų.

Artimiausiu metu planuojama skelbti naują kvietimą. Informacija apie jį bus skelbiama Aplinkos projektų valdymo agentūros tinklalapyje www.apva.lt Atkreipiame dėmesį, kad paraiškas gali teikti ir finansavimą gauti ne gyventojai, o viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai,  teikiantys jiems šias paslaugas.

Atnaujinta: 2022 11 04

Teisės aktai  nenustato atskiro geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo reglamentavimo gyvenvietėms ir sodininkų bendrijoms. Savivaldybės priimdamos sprendimus sodų bendrijų teritorijose leisti statyti gyvenamuosius namus, iš esmės pripažįsta, kad sodų teritorijos yra gyvenamosios teritorijos, kuriose infrastruktūros plėtra – savivaldybių pareiga. Jos privalo organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir inžinerinių tinklų statybos procesą pagal savivaldybės tarybos patvirtintą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą. Aplinkos ministerija neišskiria ir nenurodo, kuriose teritorijose savivaldybė privalo organizuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir organizuoti paslaugas.

Atnaujinta: 2022 11 04

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja  geriamojo vandens saugą ir kokybę, nagrinėja su ja susijusius abonentų ir vartotojų skundus. Teisės aktai numato, kad geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo tiekiamo geriamojo vandens kokybė ir sauga privalo atitikti Lietuvos higienos normos „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ ir kitus geriamojo vandens kokybės reikalavimus. Numatytos išimtys, kai leidžiama tiekti geriamąjį vandenį, kurio vienas ar keli toksiniai (cheminiai) rodikliai viršija teisės aktuose nustatytus rodiklius. Jeigu esate nepatenkinti geriamojo vandens kokybe, turite kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą arba į geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją.

Atnaujinta: 2022 11 04

Taip. Nei lauko tualetai, nei kiti nuotekų tvarkymo įrenginiai nėra draudžiami eksploatuoti, jei yra tinkamai prižiūrimi, neteršiama aplinka ir nepažeidžiami nustatyti reikalavimai. Gali būti naudojami tik tie individualūs nuotekų valymo įrenginiai, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki Nuotekų tvarkymo reglamente arba taršos leidimuose arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nustatytų keliamų reikalavimų. Nuotekų sukaupimo rezervuarams taikomi reikalavimai nustatyti Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše.

Atnaujinta: 2022 11 04

Ne, tokia pareiga nėra nustatyta. Savivaldybių institucijos turi siekti, kad visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Planuodamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtrą ir, siekdamos investicijų ekonominio efektyvumo, kartu su viešaisiais geriamojo vandens tiekėjais ir nuotekų tvarkytojais savivaldybės gali pasirinkti, kokie techniniai sprendiniai (centralizuotosios, grupinės ar individualios sistemos) bus naudojami, tačiau geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai neprivalo savo lėšomis įrengti individualių nuotekų tvarkymo įrenginių.

Atnaujinta: 2022 11 04

Nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų, ir asmenų, individualiai tvarkančių nuotekas, teisės ir pareigos yra įtvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme. Jis numato, kad asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas privalo užtikrinti naudojamų individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūrą Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta tvarka.

Jie privalo sudaryti viešąją sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu dėl nuotekų ir nuotekų valymo metu susidarančių atliekų (dumblo) transportavimo į geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo valdomus nuotekų valymo įrenginius. Taip pat turi sudaryti sutartį dėl individualių nuotekų valymo ar kaupimo įrenginių priežiūros su nuotekų valymo ir kaupimo įrenginius prižiūrinčiu asmeniu, sudariusiu ir turinčiu galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.

Individualiai tvarkantys nuotekas gyventojai gali atiduoti nuotekas ir nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) tik geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui arba individualiųjų nuotekų valymo ir kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiam asmeniui, sudariusiam ir turinčiam galiojančią sutartį su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju dėl nuotekų perteklinio dumblo perdavimo geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.

Atnaujinta: 2022 11 04

Asmenų, individualiai tvarkančių nuotekas ir prižiūrinčių individualiųjų nuotekų valymo įrenginius, nuotekų surinkimo sistema turi atitikti bendruosius reikalavimus. Pirmiausia ji  turi atitikti planuojamų tvarkyti nuotekų kiekybines ir kokybines charakteristikas. Taip pat turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose.

Individualiųjų nuotekų turėtojas privalo sekti nuotekų kaupimo rezervuaro prisipildymą ir laiku atiduoti nuotekas ir nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (dumblą) geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nurodytam nuotekas transportuojančiam asmeniui.

Jeigu nuotekų valymo įrenginių savininkas yra fizinis asmuo (pavyzdžiui, vienbučio gyvenamojo), jis turi turėti įrenginių tiekėjo arba projektuotojo pažymą apie jam suteiktas žinias (kvalifikaciją), reikalingas įrenginio eksploatacijai, ir eksploatacijos tvarkos aprašą (taisykles ar pan.) arba sutartį su nuotekų valymo įrenginius eksploatuoti reikalingą kvalifikaciją turinčiu asmeniu.

Primename, kad bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis, draudžiama.

Atnaujinta: 2022 11 04

Nuotekų tvarkymo reglamente nustatyta, kad į aplinką gali būti išleidžiamos tik tinkamai sutvarkytos ir išvalytos nuotekos, atitinkančios  jame nurodytus  normatyvus. Už aplinkos teršimą nuotekomis taikomos nuobaudos. Administracinių nusižengimų kodekso 246 str. nustato, kad fiziniams asmenims už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant, leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas, pirmą kartą taikoma bauda nuo 60  iki 300  eurų, padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 300 iki 1150 eurų.

Atnaujinta: 2022 11 04

Jeigu individualiai apsirūpindamas geriamuoju vandeniu gyventojas nepažeidžia teisės aktų, tai nedraudžiama. Geriamojo vandens ėmimą savo poreikiams asmeniniame namų ūkyje iš šachtinių šulinių ar vandens gręžinių organizuoja patys vandens vartotojai. Jie savo iniciatyva ir lėšomis įsirengia vandens tiekimo įrenginius ir patys atsako už jo kokybę. Asmenys, laisvai ar su leidimais naudojantys vandens išteklius, apsirūpindami geriamuoju vandeniu, privalo saugoti vandens šaltinius nuo teršimo.

Žemės gelmių įstatyme numatyta, kad leidimo naudoti požeminio vandens išteklius nereikia, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Taip pat numatyta išimtis žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, išskyrus vykdantiems žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, jiems leidimo nereikia, jei išgauna mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

Visais kitais atvejais leidimas naudoti požeminio vandens išteklius reikalingas. Jį išduoda Lietuvos geologijos tarnyba, pagal šiuos teisės aktų nuostatus. Jei reikalingas leidimas, privalu mokėti mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius, tarifus rasite čia (žr. 2 priedą).

Įrengiant ir eksploatuojant geriamojo vandens individualaus tiekimo sistemas, turi būti laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos apraše nurodyta, kad aplink individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu skirtą gręžinį nustatoma 3 metrų vandenvietės apsaugos zona (VAZ), kurioje draudžiama bet kokia su vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu nesusijusi veikla. Kai požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas, VAZ nustatoma priklausomai nuo vandenvietės grupės ir nuo planuojamo išgauti išteklių kiekio.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nuo gegužės 1 d. visi gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais, neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, gali pradėti gręžinių įteisinimo procedūras. Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas patvirtina laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, kuri suteikia galimybę įteisinti gręžinį, susitvarkyti nuosavybės ir kitus dokumentus, atleidžiant savininką nuo sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo, kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros. Daugiau informacijos rasite čia: https://am.lrv.lt/lt/greziniu-iteisinimas

Atnaujinta: 2022 11 04

Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) tikslas – optimizuoti visų individualaus nuotekų tvarkymo būdų procesų stebėseną ir kontrolę nuo individualaus įrenginio pastatymo iki jo galimo demontavimo. Pradėjus veikti sistemai, duomenys apie individualias nuotekų tvarkymo sistemas bus nuolat atnaujinami ir tikslinami. NTIS bus skirta savivaldybėms, valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams, visiems vandentvarkos sektoriaus dalyviams. Ji palengvins vandens telkinių būklės stebėjimą, padės automatizuoti informacijos teikimo, kontrolės procesus, padidins procesų skaidrumą. Šiuo metu NTIS kuriama ir diegiama. Numatoma, kad sistema pradės veikti 2023 m. viduryje, o bandomoji jos versija turėtų būti parengta iki 2022 m. pabaigos. Projektas finansuojamas ES lėšomis.

Atnaujinta: 2022 12 14

Cheminių medžiagų tiekimą rinkai (tarp jų – importas) ir naudojimą reglamentuoja LR Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas, jo poįstatyminiai teisės aktai ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktai. Cheminių medžiagų tvarkymo srities teisės aktai nustato reikalavimus saugiam cheminių medžiagų tiekimui rinkai ir naudojimui, bet nereglamentuoja išmetimų į aplinkos orą, nuotekas, atliekų tvarkymo ir kt. Skiriami bendrieji cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimai ir specialieji, kurie skirti konkrečioms cheminių medžiagų grupėms, pvz., biocidai, plovikliai, trąšos, ozono sluoksnį ardančios medžiagos ir kt.

Bendrieji cheminių medžiagų tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimai, kaip jau minėta aukščiau, nustatyti LR Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme  ir poįstatyminiuose teisės aktuose ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, kurių pagrindiniai yra:

1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) ir

2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo  (toliau – CLP reglamentas).

Tiekiamos rinkai ir naudojamos cheminės medžiagos turi būti tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) suklasifikuotos, supakuotos, jų pakuotės paženklintos, turėti saugos duomenų lapus, atitikti nustatytas tiekimo rinkai ir naudojimo draudimų / ribojimų sąlygas, taip pat REACH reglamente nustatyta tvarka užregistruotos ir autorizuotos. Be to, įmonės turi vesti cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitą ir teikti informaciją pagal Informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius pateikimo tvarką Aplinkos apsaugos agentūrai į Aplinkos informacijos valdymo kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS).

Kokius konkrečius cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimus turi vykdyti įmonė priklauso nuo to, ar įmonė chemines medžiagas importuoja (t. y. įsigyja / perka ne iš Europos Sąjungos valstybių, pvz., Rusijos, Ukrainos, Kinijos, Japonijos), ar perka iš ES / Lietuvos tiekėjo, ar pati įmonė importuoja (yra importuotojas), ar tik naudoja chemines medžiagas (pirko iš tiekėjų).

Jeigu Jūsų įmonė naudoja šaldymo ir kondicionavimo įrangą, kurioje yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, tuomet privaloma laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų reikalavimų ir Lietuvos / nacionalinių įgyvendintųjų teisės aktų, pvz., LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“.

Tarp kitų tiesioginio taikymo ES teisės aktų paminėtini: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo ir 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų.

Atkreiptinas dėmesys, kad specialusis ploviklių, cheminių medžiagų naudojimo maisto pramonėje (pvz., maisto priedai), pašarų, taip pat biocidų, augalų apsaugos produktų, trąšų, kosmetikos reglamentavimas nepriklauso Aplinkos ministerijos kompetencijos sričiai.

Už biocidų tiekimo į rinką reglamentavimą yra atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Už ploviklių ir trąšų reglamentavimą atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Atnaujinta: 2022 11 07

Visų pirma, reikia išskirti cheminių medžiagų importą iš ne ES valstybių ir cheminių medžiagų įvežimą iš ES valstybių. Dažnai įmonės painioja importą į Lietuvą su įvežimu į Lietuvą.

Atkreiptinas dėmesys, kad: cheminių medžiagų ir cheminių mišinių importas – tai cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įvežimas (Lietuvos Respublikoje įforminant cheminių medžiagų ar cheminių mišinių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą) iš Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskiriamų valstybių ar jų teritorijų. T. y. įvežimas iš ne Europos Sąjungos valstybių (pvz., Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kinijos, Japonijos). Įvežimu į Lietuvą laikomas cheminių medžiagų ir mišinių įvežimas iš Europos Sąjungos valstybių narių.

Antra, dažniausiai įmonės, pateikdamos šį klausimą, nurodo tik cheminės medžiagos ar mišinio prekinį pavadinimą ar KPN (Kombinuotosios prekių nomenklatūros) kodą. Tokiu atveju, neturint tikslios informacijos apie cheminę medžiagą, sunku išsamiai ir konkrečiai atsakyti, kokie reikalavimai taikomi tos cheminės medžiagos / mišinio importui. Norint aiškiai žinoti, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai taikomi, reikia žinoti cheminės medžiagos CAS numerį (Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numeris) ar cheminį pavadinimą pagal IUPAC nomenklatūrą (Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos cheminių medžiagų nomenklatūra), mišinio cheminę sudėtį – komponentų cheminius pavadinimus pagal IUPAC nomenklatūrą ir CAS numerius.

Cheminė medžiaga ar mišinys įvežamas iš ES valstybių – tuo atveju, jeigu tai bus pavojingas krovinys, vežėjas turės laikytis pavojingų krovinių vežimo taisyklių. Specialių reikalavimų pagal cheminių medžiagų tvarkymo teisyną nėra. Tačiau krovinio gavėjas – cheminės medžiagos ar mišinio naudotojas jau turės laikytis atitinkamų cheminių medžiagų tvarkymo teisės aktų.

Tuo atveju, kai cheminė medžiaga importuojama ne iš Europos Sąjungos valstybių, cheminę medžiagą – atskirą, esančią mišinio ar tam tikrais atvejais gaminio sudėtyje – reikės užregistruoti Europos cheminių medžiagų agentūroje REACH reglamente nustatyta tvarka. Neregistruotų cheminių medžiagų negalima tiekti rinkai, nebent nustatytos išimtys arba tos cheminės medžiagos vienas importuotojas importuoja mažiau kaip 1 toną per metus.

Be to, tiekiamos rinkai (t. y. ir importuojamos) cheminės medžiagos (mišiniai) turi būti tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) suklasifikuotos, supakuotos, jų pakuotės paženklintos, turėti saugos duomenų lapus, atitikti nustatytas tiekimo rinkai ir naudojimo draudimų / ribojimų sąlygas (nustatytas REACH reglamento XVII priede). Turite pasitikrinti, ar konkreti cheminė medžiaga yra draudžiamų / ribojamų cheminių medžiagų sąrašuose (REACH Reglamento XVII priede ir tolesniuose jo pakeitimuose) ir jeigu yra – privaloma laikytis draudimo arba ribojimo sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad šis sąrašas dažnai atnaujinamas / papildomas. Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar Jums rūpimai cheminei medžiagai netaikoma tiekimo rinkai ir naudojimo autorizacija pagal REACH reglamentą (XIV priedas); atkreiptinas dėmesys, kad šis sąrašas bus dažnai atnaujinamas /  papildomas.

Jeigu Jūsų įmonė importuoja ozono sluoksnį ardančias medžiagas ar įrangą, turinčią ozono sluoksnį ardančių medžiagų, tuomet privaloma laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų reikalavimų ir Lietuvos / nacionalinių įgyvendintųjų teisės aktų, pvz., LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“.

Atnaujinta: 2022 11 07

Visų pirma, reikia išskirti cheminių medžiagų importą iš ne ES valstybių ir cheminių medžiagų įvežimą iš ES valstybių. Apie cheminių medžiagų įvežimą iš ne ES valstybių žr. 2 klausimą.

Jokių leidimų tiekti rinkai (t. y. ir importuoti) ir naudoti chemines medžiagas Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos neišduoda. Tokios prievolės nenustato nacionaliniai teisės aktai, priskirti Aplinkos ministerijos kompetencijos sričiai (žr. LR Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas).

Tačiau, jeigu cheminės medžiagos priklauso nuodingųjų medžiagų grupei (žr. LR Nuodingųjų medžiagų kontrolės įstatymą), gali reikėti gauti leidimą vadovaujantis Leidimų įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas išdavimo taisyklėmis (patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 302).

Be to, jeigu cheminė medžiaga importuojama į Lietuvą

• ją reikės užregistruoti Europos cheminių medžiagų agentūroje REACH reglamente nustatyta tvarka,
• įtraukta į REACH reglamento XIV priedą – reikės Europos Komisijos suteiktos autorizacijos (leidimo), išduoto REACH reglamente nustatyta tvarka,
• priskiriama ozono sluoksnį ardančioms medžiagoms – reikalinga Europos Komisijos išduota licencija Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų nustatyta tvarka,
• priskiriama biocidams – biocidų autorizacija ir registracija vykdoma atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų teikimo rinkai ir jų naudojimo įgyvendinimo nustatytus reikalavimus. Šio reglamento įgyvendinimo tvarką Lietuvoje nustato 2013 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 686 „Dėl 2012 m. gegužės 22 dienos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų teikimo rinkai ir jų naudojimo įgyvendinimo“, kuriuo Sveikatos apsaugos ministerija paskiriama Reglamento (ES) Nr. 528/2012 įgyvendinimą koordinuojančia kompetentinga institucija. Dėl išsamesnės informacijos apie biocidinių produktų autorizacija rekomenduojame kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, dėl veterinarinių biocidinių produktų, skirtų naudoti tik gyvūnų auginimo ir laikymo vietose, – į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą,
• yra augalų apsaugos produktas – reikalinga autorizacija Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB nustatyta tvarka.

Atnaujinta: 2022 12 14

REACH reglamentas – tai 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1, su pataisymais OL L 136, 2007, p. 281).

REACH reglamentą galite rasti čia. REACH reglamento reikalavimai įsigaliojo nuo 2007 m. birželio 1 d. palaipsniui.

Šis teisės aktas (Reglamentas) Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybės narėse, taikomas tiesiogiai ir jo reikalavimų privalo laikytis atitinkamai pramonės įmonės ir valstybės institucijos. Už REACH reglamento reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą taikomos sankcijos, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (308 str.).

Atnaujinta: 2022 11 07

Vadovaujantis REACH reglamentu, Europos cheminių medžiagų agentūroje nustatyta tvarka užregistravus cheminę medžiagą, jai suteikiamas registracijos numeris. Baigus cheminės medžiagos registraciją, Europos cheminių medžiagų agentūros REACH IT sistema registruotojui automatiškai suteikia atitinkamos cheminės medžiagos registracijos numerį ir registracijos datą. Europos cheminių medžiagų agentūra nedelsdama registracijos numerį ir datą praneša atitinkamam registruotojui. Registracijos numerį reikia nurodyti saugos duomenų lape, kuris pateikiamas cheminės medžiagos (mišinio) gavėjui po šio registracijos numerio suteikimo. Kai kurioms ypač pavojingoms cheminėms medžiagoms, kurių tiekimui rinkai ir naudojimui Europos Komisija REACH reglamente nustatyta tvarka išduoda autorizaciją, suteikiamas autorizacijos numeris. Autorizacijos numerį reikia nurodyti tos cheminės medžiagos ženklinimo etiketėje.

Toks dokumentas, kaip REACH sertifikatas ar kitas dokumentas, rodantis, kad cheminė medžiaga atitinka REACH reglamento reikalavimus neišduodamas. T. y. REACH reglamente toks reikalavimas nenustatytas. Tačiau praktikoje tenka girdėti atvejų, pvz., žaliųjų pirkimų atveju, kai iš pareiškėjų pageidaujama, kad cheminė medžiaga atitiktų REACH reglamentą. Atitikimas REACH reglamento reikalavimams rodo, kad žinomos cheminės medžiagos savybės ir galimas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai, saugos priemonės.

Atnaujinta: 2022 11 07

Privaloma registruoti visas chemines medžiagas, nepriklausomai nuo to, ar jos pavojingos ar ne; t. y., jeigu gamintojas pagamina arba importuotojas importuoja cheminės medžiagos daugiau negu 1 toną per metus jis turi užregistruoti cheminę medžiagą.

Registruoti reikia: atskiras chemines medžiagas, chemines medžiagas esančias preparatų sudėtyje ir gaminių sudėtyje esančias naudojimo metu išsiskiriančias chemines medžiagas.

Registracijos procedūrai palengvinti ir vengti kitų sričių teisės aktų dubliavimo yra nustatytos išimtys, t. y. tam tikrų cheminių medžiagų nereikia registruoti:

• Reglamento IV ir V prieduose išvardintos cheminės medžiagos (daugiausia gamtinės kilmės);
• polimerai;
• jeigu regeneracijos metu gaunama cheminė medžiaga jau buvo užregistruota anksčiau;
• kitais teisės aktais reglamentuojamos cheminės medžiagos;
• tarpiniams produktams sumažinti registracijos reikalavimai;
• cheminių medžiagų, naudojamų produktų ir technologiniams tyrimams ir plėtrai, registracijos terminas yra nukeliamas 5 metams (galima dar pratęsti);
• augalų apsaugos priemonių ir biocidinių produktų veikliosios medžiagos laikomos užregistruotomis;
• naujos cheminės medžiagos, apie kurias pranešta Direktyvoje 92/32/EB nustatyta tvarka, laikomos užregistruotomis.

Atnaujinta: 2022 11 07

Taip. Reikia registruoti cheminę medžiagą, nepriklausomai nuo to, ar ją jau užregistravo kitas gamintojas ar importuotojas. Jeigu gamintojas pagamina arba importuotojas importuoja cheminės medžiagos daugiau kaip 1 toną per metus, jis turi užregistruoti cheminę medžiagą.

Atnaujinta: 2022 11 07

Taip. Mazutas, kiti iš žalios naftos cheminiu būdu gauti produktai (pvz., reaktyviniai degalai ir kitos kuro rūšys) turi būti užregistruoti REACH reglamente nustatyta tvarka.

Atnaujinta: 2022 11 07

Taip. Cheminės medžiagos neatleidžiamos nuo registracijos dėl to, kad jos patenka į Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų taikymo sritį. Žr. 6 klausimą, kuriame aprašyta, kokios cheminės medžiagos turi būti registruojamos.

Atnaujinta: 2022 11 07

Nuo 2008 m. birželio 1 d. neregistruotų cheminių medžiagų negalima tiekti rinkai (importuoti, parduoti, perduoti kitam asmeniui už mokestį arba nemokamai), nebent jos buvo preliminariai užregistruotos ar arba joms nustatytos išimtys REACH reglamente. Cheminių medžiagų registracijos pereinamieji laikotarpiai ir preliminari registracija buvo taikoma nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. Iki šio termino buvo užregistruotos visos esamos cheminės medžiagos, kurių pagaminama ar importuojama 1 t ar daugiau per metus.

Šiuo metu norint gaminti ar importuoti 1 t ar daugiau cheminės medžiagos per metus, prieš gaminant ar importuojant reikia užregistruoti cheminę medžiagą.  Pirmiausiai reikia pateikti užklausą Europos cheminių medžiagų agentūrai, ypatingą dėmesį skiriant medžiagos tapatybės informacijai. Ši informacija turi aiškiai apibūdinti gaminamą ar importuojamą medžiagą. Teikti registracijos dokumentaciją ar pradėti bandymus su stuburiniais gyvūnais galima tik sulaukus atsakymo į užklausą, nes Europos cheminių medžiagų agentūra, gavusi užklausą, patikrina cheminės medžiagos tapatybę, kad nustatytų įmones, kurios jau užregistravo tokią pačią medžiagą ar pateikė užklausą dėl jos, ir sudaro toms įmonėms galimybes dalintis informacija ir pateikti bendrą registracijos dokumentaciją. Europos cheminių medžiagų agentūra užklausą pateikusiai įmonei taip pat pateikia turimų išsamių tyrimų santraukų sąrašą.

Atnaujinta: 2022 11 07

Visa REACH reglamente reikalaujama surinkta ir sukomplektuota registracijai teiktina informacija apie cheminę medžiagą pristatoma elektroniniu būdu Europos cheminių medžiagų agentūrai.

Registruotojai įpareigojami nedelsiant atnaujinti registracijai pateiktąją informaciją ir pateikti ją Europos cheminių medžiagų agentūrai, atsiradus bet kokiai naujai informacijai apie užregistruotą cheminę medžiagą.

Atnaujinta: 2022 11 07

Taip, nes REACH reglamentas nustato keletą įpareigojimų / prievolių ūkio subjektams. Registracijos reikalavimai taikomi tik cheminėms medžiagoms, kurių pagaminama arba importuojama 1 tona ar daugiau per metus (1-as gamintojas / importuotojas (arba registrantas). Tačiau, jeigu cheminė medžiaga gaminama / importuojama mažesniais kiekiais kaip 1 tona per metus (1–am registrantui), kiti REACH reglamento reikalavimai vis tiek gali būti taikomi, jei cheminė medžiaga patenka į REACH reglamento taikymo sritį. Reikalavimai, taikytini nepriklausomai nuo kieko, apima įpareigojimus susijusius su cheminių medžiagų naudojimu, apribojimais, autorizacija ir saugos informacijos perdavimu tiekimo grandinėje, pvz., nuostatos dėl saugos duomenų lapų.

Atnaujinta: 2022 11 07

Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas turi pateikti cheminės medžiagos ar preparato (mišinio) gavėjui saugos duomenų lapą, jei:

a) cheminė medžiaga arba mišinys atitinka cheminių medžiagų klasifikavimo pavojingomis kriterijus, arba

b) cheminė medžiaga yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška (PBT) arba labai patvari ir didelės bioakumuliacijos (vPvB), arba

c) cheminė medžiaga įtraukta į Kandidatinį autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą.

Tiekėjas turi pateikti gavėjui pastarojo prašymu saugos duomenų lapą, jei mišinys neatitinka klasifikavimo pavojingais kriterijų, tačiau savo sudėtyje turi:

a) bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 1 % masės, o dujiniame preparate – lygi arba didesnė nei 0,2 % tūrio, arba

b) bent vieną cheminę medžiagą, kuri yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška arba labai patvari ir didelės bioakumuliacijos arba buvo įtraukta į Kandidatinį autorizuotinų medžiagų sąrašą, ir kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 0,1 % masės, arba

c) cheminę medžiagą, kuriai Europos Sąjungoje yra nustatyta ribinė vertė darbo aplinkoje.

Saugos duomenų lapo pateikti nebūtina, jei pavojingos medžiagos ar mišiniai siūlomi ar parduodami plačiajai visuomenei kartu pateikiant pakankamai informacijos, leidžiančios naudotojams imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti, nebent tokio saugos duomenų lapo prašo tolesnis naudotojas ar platintojas.

Atnaujinta: 2022 11 07

Saugos duomenų lapai pateikiami oficialia valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) cheminė medžiaga ar mišinys (preparatas) tiekiami rinkai, kalba, nebent atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) nusprendžia kitaip. Tiekiant chemines medžiagas ar mišinius Lietuvos rinkai, saugos duomenų lapai gavėjams privalo būti teikiami lietuvių kalba.

Atnaujinta: 2022 11 07

Jeigu įmonė savo ūkinėje komercinėje (arba savo pramoninėje ar profesionalioje) veikloje tik naudoja chemines medžiagas (t. y. jų negamina, pati ne importuoja arba netiekia rinkai) – tuomet privaloma laikytis tiekėjo nurodytų cheminės medžiagos naudojimo saugos sąlygų, taikyti tiekėjo rekomenduotas saugos priemones. Šios saugos priemonės (arba rizikos valdymo rekomendacijos) nurodomos iš tiekėjų gautuose saugos duomenų lapuose bei jų prieduose pateiktuose poveikio scenarijuose. Jeigu jūsų cheminės medžiagos naudojimo būdas neaprašytas poveikio scenarijuje, laiku praneškite apie tai savo tiekėjui, kad jis poveikio scenarijuje numatytų jūsų naudojimo būdui taikytinas rizikos mažinimo / saugos priemones, arba jums teks patiems parengti cheminės saugos ataskaitą (atlikus cheminės saugos vertinimą). Tai reiškia, kad jūsų cheminės medžiagos naudojimo būdas turi būti užregistruotas (tai daro tiekėjas).

Tam tikrais atvejais gali tekti kreiptis autorizacijos į Europos cheminių medžiagų agentūrą. T. y. jeigu naudojama ypač pavojinga cheminė medžiaga, įrašyta į Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą (REACH reglamento XIV priedas), nustatyta tvarka ir atvejais reikės gauti autorizaciją, kurią suteikia Europos Komisija (paraiškos pristatomos Europos cheminių medžiagų agentūrai). Jei cheminei medžiagai reikalinga autorizacija, toliau ją galėsite naudoti tik jeigu suteikta autorizacija apims jūsų naudojimo būdą.

Pažymėtina, kad pagal REACH reglamento sąvokas chemines medžiagas – atskiras ar esančias mišinio sudėtyje – savo pramoninėje ar profesionalioje veikloje naudojanti įmonė yra tolesnis naudotojas ir privalo vykdyti tolesnio naudotojo prievoles.

Atnaujinta: 2022 11 07

Ūkio subjektai, gaminantys, naudojantys ar kitaip tvarkantys chemines medžiagas ir cheminius mišinius turi vesti jų apskaitą vadovaudamiesi Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitos tvarkos aprašu (aplinkos ministro 2020-06-23 įsakymo Nr. D1-372 redakcija).

Tvarkos apraše nustatyti reikalavimai privalomi fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie gamina, tiekia rinkai (įskaitant importą), eksportuoja chemines medžiagas ir cheminius mišinius ir (ar) naudoja (įskaitant cheminių mišinių ruošimą) chemines medžiagas ar cheminius mišinius pramoninėje, profesinėje, žemės ūkio, paslaugų teikimo ar kitoje ūkinėje veikloje.

Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitos tvarkos aprašas netaikomas šiais atvejais:

1) atliekų tvarkymui;

2) radioaktyviųjų medžiagų ir jų turinčių cheminių mišinių tvarkymui;

3) galutiniam vartotojui skirtų gaminių tvarkymui: kosmetikos gaminių, maisto produktų, pašarų, vaistinių preparatų ir veterinarinių vaistų, invazinių medicinos priemonių ar priemonių, naudojamų tiesioginiam fiziniam sąlyčiui su žmogaus kūnu;

4) cheminėms medžiagoms ir cheminiams mišiniams, kuriems taikoma tranzito muitinės procedūra;

5) pavojingųjų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių gabenimui geležinkelių, kelių, vidaus vandenų, jūrų ar oro transportu.

Atnaujinta: 2022 11 07

Pagal Tvarkos aprašą reikalaujama parengti metinę ūkio subjekto cheminių medžiagų ir cheminių mišinių duomenų ir informacijos apskaitos suvestinę nepriklausomai nuo jų kiekio, savybių ir nuo to, kokią apskaitos politiką atsižvelgdamas į savo poreikius per metus įgyvendina ūkio subjektas. Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių duomenų ir informacijos suvestinė sudaroma laisva forma (t. y. nėra nustatyta privaloma standartinė forma) rašytiniu ar elektroniniu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad cheminių medžiagų ir cheminių mišinių suvestinę galima sudaryti naudojantis informacine sistema AIVIKS. IS AIVIKS techninės galimybės leidžia duomenis pildyti nuolat, t. y. naudotis AIVIKS forma kaip ruošiniu ir tik duomenų teikimo metu suformuoti atskaitą ir ją pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai vadovaujantis Duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarkos aprašu.

• Į šią metinę apskaitos suvestinę įtraukiamos visos ūkio subjekto cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai, išskyrus polimerus ir chemines medžiagas įtrauktas į REACH reglamento IV ir V priedus, kuriuose išvardintos cheminės medžiagos (gamtinės kilmės, chemiškai nemodifikuotos), kurių nereikia registruoti, nes turima pakankamai informacijos, kad jos dėl savo savybių kelia minimalią riziką.

Kyla klausimas, ar reikia vesti apskaitą gaminių, savo sudėtyje turinčių chemines medžiagas. Pagal Tvarkos aprašą nereikalaujama vesti apskaitą gaminių, tačiau gaminio gamintojai ir importuotojai, t. y. asmenys, kurie pagal REACH reglamentą priskiriami registruotojams, šio Reglamento 7 straipsnyje numatytais atvejais privalo vesti gaminiuose esančių cheminių medžiagų apskaitą.

Atnaujinta: 2022 11 07

Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių duomenų ir informacijos apskaitos suvestinės nereikia rengti:

1) augalų apsaugos produktų apskaitai;

2) tręšiamųjų produktų apskaitai;

3) biocidinių produktų apskaitai;

4) neišsiskiriančių tarpinių cheminių medžiagų apskaitai;

5) apskaitai cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, kuriems privaloma muitinės kontrolė, jei jie nebuvo apdoroti ar perdirbti, ir kurie laikinai sandėliuojami ar saugomi laisvojoje zonoje arba laisvuosiuose sandėliuose, ketinant juos reeksportuoti, arba vežami tranzitu;

6) tiekiamų vamzdynais naftos produktų ir gamtinių dujų ar jų mišinių apskaitai;

7) apskaitai tiekiamų rinkai cheminių medžiagų ar cheminių mišinių, kurių cheminė sudėtis, ženklinimo etiketė ir pakuotė nekeičiama, išskyrus chemines medžiagas ar cheminius mišinius, kurie įsigyti iš kitos (-ų) valstybės (-ių);

8) pagalbiniuose gamybos procesuose ar asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti naudojamų galutiniam vartotojui skirtų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių apskaitai;

9) fiziniams ar juridiniams asmenims:

- užsiimantiems vartotojams skirtų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių mažmenine prekyba, kai jie patys nėra importuotojai;

- užsiimantiems žemės ūkio veikla, išskyrus atvejus, kai jie patys yra cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tiekėjai rinkai;

- vykdantiems mokslinius ar technologinius tyrimus, laboratorinius tyrimus, išskyrus atvejus, kai laboratoriniai tyrimai tiesiogiai susiję su gamyba ar kita ūkine veikla;

- užsiimantiems naftos produktų, riebiųjų rūgščių metilo esterio (biodyzelino), etanolio ir kitų produktų, kurie naudojami kaip energijos ištekliai, prekyba ir laikymu degalinėse, skirtose šiuos produktus priimti, laikyti ir parduoti galutiniam naudojimui, įskaitant degalines, kurios skirtos tik savo poreikiams;

- gaminantiems, importuojantiems, naudojantiems, platinantiems polimerus ir chemines medžiagas, įrašytas į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 IV ir V priedus, kuriuose numatytos prievolės registruoti chemines medžiagas išimtys.

Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant nustatytų išimčių suvestinei sudaryti, ūkio subjektas turi turėti apskaitos dokumentus, patvirtinančius įsigytų, pagamintų, importuotų, patiektų rinkai, sunaudotų, eksportuotų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių kiekį, saugos duomenų lapus ar kitą informaciją Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) nustatytais atvejais, taip pat informaciją apie cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tapatybę, klasifikaciją, ženklinimą, fizikines chemines, toksikologines, ekotoksikologines savybes ir sudėtį.

Atnaujinta: 2022 11 07

Ūkio subjektai, kurie gamina, importuoja ar teikia rinkai ir tam tikrais nustatytais atvejais eksportuoja chemines medžiagas ir cheminius mišinius, privalo teikti duomenis ir informaciją į Aplinkos apsaugos agentūros administruojamą informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo kompiuterinę sistema“ – IS AIVIKS (toliau – IS AIVIKS) vadovauidamiesi Duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarkos aprašu.

Duomenis ir informaciją apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas ir pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje naudojamas chemines medžiagas ir cheminius mišinius, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikia:

• gamintojai,
• importuotojai,
• tolesni naudotojai, įskaitant mišinių ruošėjus,
• platintojai,
• eksportuotojai – tik apie ozono sluoksnį ardančias medžiagas ir fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Duomenys ir informacija teikiama pagal Duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos ir sistemų apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. D1-12 „Dėl Duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos ir sistemų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL 2009 L 286, p.1) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006, reikalavimus (OL 2014 L 150, p.195).

Atnaujinta: 2022 11 07

Ūkio subjektai Tvarkos apraše nurodytus duomenis teikia internetu, tiesiogiai į IS AIVIKS nemokamai. Aplinkos apsaugos agentūra suteikia prieigą prie IS „AIVIKS“ cheminių medžiagų ir cheminių mišinių gamintojams, importuotojams, tolesniems naudotojams, platintojams, teikiantiems duomenis ir informaciją tiesiogiai į IS „AIVIKS“.

Prieiga prie IS „AIVIKS“ suteikiama nemokamai, užpildžius internetinėje svetainėje http://aplinka.lt nurodytą paraišką ir ją pateikus Aplinkos apsaugos agentūrai. Ūkio subjektai, kurie dar nėra užsiregistravę IS AIVIKS sistemoje, dėl duomenų teikėjų registracijos į IS AIVIKS turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą užpildydami paraišką internetu arba atsiųsti paraiškas šiais adresais: [email protected] arba [email protected]. 

Ne Lietuvos Respublikoje registruoti ūkio subjektai, jei nėra techninių galimybių duomenis ir informaciją pateikti tiesiogiai į IS AIVIKS, duomenis ir informaciją teikia kita elektronine forma Aplinkos apsaugos agentūrai.

Siekiant tobulinti sistemą ir skubiai išspręsti problemas, prašome apie problemas, iškilusias duomenų teikėjų administratoriaus paraiškų pildymo metu, rašyti [email protected].

Kilus neaiškumams dėl duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo į IS AIVIKS, prašome kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus specialistus.

Atnaujinta: 2022 11 07

Ūkio subjektai, kuriems privaloma teikti duomenis ir informaciją į IS AIVIKS, privalo teikti kiekvienais metais iki kovo 1 d. už praėjusius kalendorinius metus. Kadangi į IS AIVIKS duomenys ir informacija teikiami internetu tiesiogiai, pakanka atnaujinti pasikeitusią informaciją ir nurodyti kiekius.

Tie ūkio subjektai, kurie importuoja, naudoja (tolesni naudotojai, įskaitant cheminių preparatų (mišinių) ruošėjus) ir tiekia rinkai laikomus pavojingais dėl jų poveikio žmonių sveikatai ar dėl jų fizinio poveikio cheminius mišinius, duomenis ir informaciją į IS AIVIKS pateikia ne vėliau kaip cheminio mišinio tiekimo rinkai dieną.

Atnaujinta: 2022 11 07

Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, priskiriamų pavojingumo klasėms ir kategorijoms kiekis (kg), kurį pagaminus, importavus, eksportavus, pateikus rinkai ir sunaudojus, privaloma teikti duomenis ir informaciją Aplinkos apsaugos agentūrai:

*- 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 .

Lentelėje nurodytoms pavojingumo klasėms ir kategorijoms priskiriamos cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai pasižymi tam tikru poveikiu žmogaus sveikatai ir aplinkai, todėl riba, kurią viršijus teikiami duomenys ir informacija, yra žymiai mažesnė nei 1000 kg.

Lentelėje nenurodytoms pavojingumo klasėms ir kategorijoms priskiriamoms cheminėms medžiagoms ir cheminiams mišiniams taikoma 1000 kg riba, t. y., jei ūkio subjektas per paskutinius kalendorinius metus pagamino, importavo, patiekė rinkai ir sunaudojo pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje kiekvienos cheminės medžiagos ar preparato 1000 kg ir daugiau, privalo pateikti duomenis ir informaciją į IS AIVIKS.

Prieš teikdami duomenis ir informaciją į IS AIVIKS pasitikslinkite, ar jūsų veiklai taikomas Tvarkos aprašas, t. y., ar jūsų vykdomai veiklos rūšiai nėra numatytos duomenų ir informacijos teikimo išimtys, atsisakant nereikalingų duomenų kaupimo ir mažinant administracinę naštą ūkio subjektams.

Atnaujinta: 2022 11 07

Ozono sluoksnį ardančios medžiagos – tai chloro fluoro angliavandeniliai ir kai kurie kiti organiniai halogenų junginiai bei jų mišiniai, kurie skatina ozono skilimą stratosferoje ir ardo ozono sluoksnį. Praeityje ozono sluoksnį ardančios medžiagos plačiai naudotos šaldymo ir oro kondicionavimo sektoriuje, gaisrams gesinti, putplasčių, aerozolių gamyboje, kaip fumigantai kenkėjams naikinti ir kitoms reikmėms.

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009) taip apibrėžia ozono sluoksnį ardančias medžiagas: tai pavienės arba mišiniuose esančios grynos, surinktos: recirkuliuotos arba regeneruotos reglamento I priede išvardytos medžiagos, įskaitant jų izomerus.

Atnaujinta: 2022 11 07

Ozono sluoksnį ardančias medžiagas gaminti draudžiama, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1005/2009 nustatytas išimtis.

Ozono sluoksnį ardančias medžiagas galima gaminti kaip žaliavą, technologijos agentus, svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms.

Atnaujinta: 2022 11 07

Ozono sluoksnį ardančias medžiagas tiekti rinkai ir naudoti draudžiama, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1005/2009 nustatytas išimtis.

Ozono sluoksnį ardančias medžiagas galima tiekti rinkai ir naudoti kaip žaliavą, technologijos agentus, svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms.

Halonus galima tiekti rinkai ir naudoti Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 VI priede nurodytais būtiniausiais atvejais. Halonus tiekti rinkai gali tik įmonės, kurioms suteikta teisė saugoti halonus būtiniausiems naudojimo atvejams.

Galima tiekti rinkai ozono sluoksnį ardančias medžiagas ir produktus bei įrangą, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ar kurių veikimas nuo jų priklauso, skirtas sunaikinti pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 22 straipsnio 1 dalyje nustatytus naikinimo reikalavimus.

Atnaujinta: 2022 11 07

Išimties tvarka leidžiama įsigyti ir naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas laboratorijų ir analizės reikmėms. Šių medžiagų naudojimo laboratorijos ir analizės reikmėms sąlygos apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 10 ir 11(2) straipsniuose.

Svarbiausios laboratorijų ir analizės reikmės, kurioms gali būti naudojamos ozono sluoksnį ardančios medžiagos, nustatytos 2011 m. kovo 24 d. Europos Komisijos reglamente (ES) Nr. 291/2011 dėl kontroliuojamų medžiagų, išskyrus hidrochlorfluorangliavandenilius, kurias pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų Sąjungoje leidžiama naudoti laboratorijų ir analizės reikmėms, svarbiausių reikmių.

Įmonės, kurios nori naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas laboratorijų ir analizės reikmėms ir kurios šias medžiagas perka iš Europos Sąjungoje įsikūrusio tiekėjo, privalo užsiregistruoti Europos Komisijos administruojamoje elektroninėje sistemoje LabODS. Užsiregistravus išduodamas identifikavimo numeris, parodantis, kad turėtojas užregistruotas ir jam leidžiama įsigyti ozono sluoksnį ardančių medžiagų arba jomis prekiauti svarbiausioms laboratorijų ir analizės reikmėms. Ozono sluoksnį ardančių medžiagų laboratorijos ir analizės reikmėms tiekėjas gali parduoti šias medžiagas tik naudotojui, kuris turi identifikavimo numerį.

Įmonės, kurios nori naudoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas laboratorijų ir analizės reikmėms ir kurios tam tikslui nori jas importuoti, turi iš anksto, prieš metus, iki birželio mėnesio pabaigos registruotis Europos Komisijos administruojamoje importuotojų duomenų bazėje ir pareikšti pageidavimą importo kvotai gauti. Jeigu kvota suteikta, įmonė gali importuoti ozono sluoksnį ardančias medžiagas laboratorijų ir analizės reikmėms turėdama Europos Komisijos išduotą licenciją.

Atnaujinta: 2022 11 07

Išimties tvarka leidžiama halonus tiekti rinkai ir naudoti juos 2010 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 744/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų VI priedas, nustatytais būtiniausiais naudojimo atvejais.

Būtiniausias atvejais leidžiama naudoti haloną 1301, haloną 1211 ir haloną 2402.

Kiekvienas būtiniausias halonų naudojimo atvejis Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 VI priede apibrėžiamas išsamiai, nurodant susijusios įrangos ar įrenginių kategoriją, naudojimo tikslą, halonų turinčios gesinimo priemonės tipą ir halono tipą, taip pat halono naudojimo nutraukimo datą (t. y. datą, po kurios neleidžiama tam tikru būdu halonų naudoti naujoje įrangoje ir naujuose įrenginiuose esančiuose ugnies gesinimo priemonėse arba priešgaisrinėse apsaugos sistemose) ir naudojimo pabaigos datą (t. y. datą, po kurios halonai tam tikru būdu nenaudojami ir iki kurios halonų turinčios ugnies gesinimo priemonių arba priešgaisrinės apsaugos sistemų eksploatacija nutraukiama).

Lietuvoje halonai būtiniausioms reikmėms yra dažniausiai naudojami orlaivių gaisro gesinimo priemonėse. Ypatingai svarbu atkreipti dėmesį, kad priešgaisrinių sistemų ir gesintuvų, kuriuose yra halono ir kurie naudojami būtiniausiais atvejais, eksploatavimas turi būti nutraukiamas iki Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 VI priede nurodytų terminų.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti halonus 1301, 1211 ir 2402 priešgaisrinėse sistemose, skirtose tualetų nuotekų talpykloms apsaugoti Europos Sąjungoje registruotuose orlaiviuose. Jie turi būti pakeisti alternatyviomis medžiagomis.

Europos Komisija kartu su Europos Sąjungos aviacijos saugumo agentūra parengė rekomendacijas dėl halonų pakeitimo aviacijoje.

Atnaujinta: 2022 11 07

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 18 straipsniu, įmonės paraišką importo / eksporto licencijai gauti turi teikti per Europos Komisijos administruojamą elektroninę ozono sluoksnį ardančių medžiagų licencijavimo sistemą.

Prieš teikiant paraišką licencijai gauti, įmonė turi būti užregistruota licencijavimo sistemoje. Būtini abu šie veiksmai, t. y. registravimasis sistemoje ir paraiškos licencijai gauti teikimas. Įmonės registracija nereiškia, kad įmonei suteikta teisė importuoti / eksportuoti produktus ir įrangą, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų – būtina gauti Europos Komisijos patvirtinimą, kad licencija išduota.

Europos Komisija parengė išaiškinimus apie naudojimąsi elektronine licencijavimo sistema.

Išsamią registravimosi sistemoje informaciją rasite čia.

Informaciją apie paraiškų teikimą importo /eksporto licencijai galima čia.

Atnaujinta: 2022 11 07

Ozono sluoksnį ardančias medžiagas draudžiama naudoti šaldymo ir oro kondicionavimo įrangai užpildyti, tačiau techniškai tvarkingą įrangą galima ir toliau naudoti, jei ji funkcionuoja nepapildyta arba papildyta alternatyviu šaltnešiu, neardančiu ozono sluoksnio. Tiek buitinė, tiek komercinė-pramoninė šaldymo, kondicionavimo technika turi būti periodiškai tikrinama, ar nėra šaltnešio nutekėjimo. Jei atliekamas įrangos remontas ar ji nebetinkama naudoti, šaltnešis neturi būti išleistas į orą, bet saugiai surinktas ir sunaikintas. Nebenaudojamą įrangą privaloma atiduoti atliekų tvarkytojams, kurie pasirūpins saugiu šalnešio ir įrangos sutvarkymu.

Atnaujinta: 2022 11 07

Įmonės, eksploatuojančios šaldymo, oro kondicionavimo arba šilumos siurblių įrangą ar priešgaisrinės apsaugos sistemas, kuriose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų, turi užtikrinti, kad stacionariosios įrangos arba sistemų:

• kuriose yra 3 kg ar daugiau ozono sluoksnį ardančių medžiagų, sandarumas būtų tikrinamas bent kas 12 mėnesių. Nuostata netaikoma įrangai su hermetiškai užsandarintomis sistemomis, kurios yra tinkamai pažymėtos ir kuriose yra mažiau kaip 6 kg ozono sluoksnį ardančių medžiagų;
• kuriose yra 30 kg ar daugiau ozono sluoksnį ardančių medžiagų, sandarumas turi būti tikrinamas bent kas 6 mėnesius;
• kuriose yra 300 kg ar daugiau ozono sluoksnį ardančių medžiagų, sandarumas būtų tikrinamas bent kas 3 mėnesius.

Nustatytas nuotėkis turi būti pašalintas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 14 dienų.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 23 straipsnio 2 dalies reikalavimus šaldymo, oro kondicionavimo šilumos siurblių įrangos kasmetinė patikra dėl nuotėkio vykdoma laikantis standartinių tikrinimo reikalavimų, nustatytų LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“, patvirtinto 2011 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-542, 3 priede.

Siekiant užtikrinti remonto efektyvumą, įranga pakartotinai tikrinama dėl galimo nuotėkio praėjus mėnesiui po nutekėjimo pašalinimo.

Atnaujinta: 2022 11 07

Šaldymo, oro kondicionavimo, šilumos siurblių įrangos, gaisro gesinimo ar priešgaisrinių sistemų, kuriose yra 3 kg ir daugiau šaldymo ar gaisro gesinimo skysčio (dujų), operatoriai (įmonė, užtikrinanti įrangos ir sistemų tinkamą techninį veikimą) privalo užtikrinti, kad:

•  įranga būtų įskaitomai lietuvių kalba paženklinta pagal LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“ reikalavimus;
• prie stacionarios įrangos, užpildytos kontroliuojamomis medžiagomis, būtų išsamios, suprantamos eksploatavimo ir priežiūros instrukcijos lietuvių kalba su nurodymais, kaip elgtis siekiant išvengti kontroliuojamų medžiagų išmetimų į aplinką;
• įranga būtų naudojama pagal eksploatacijos ir priežiūros instrukcijas, remontuojama ir tvarkoma taip, kad būtų garantuojama pakankama aplinkos apsauga, kiek įmanoma mažinant šaldymo ar gaisro gesinimo skysčio (dujų) išmetimą į aplinką;
• kiekviena įranga, užpildyta ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis, turėtų žurnalą (pasą), kuriame būtų rašomas įrangos pavadinimas, modelis, šaldymo ar gaisro gesinimo skysčio (dujų) pavadinimas ir kiekis, jos remontą ir patikrinimą, kita informacija. Jeigu gamintojo techninėje specifikacijoje arba įrangos etiketėje nenurodytas įrangoje esančių kontroliuojamų medžiagų pavadinimas ir kiekis, operatorius užtikrina, kad kvalifikuoti darbuotojai nustatytų, kokių ir kiek medžiagų yra įrangoje;
• įranga būtų kasmet tikrinama dėl nuotėkio, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 23 straipsnio 2 dalyje, ir tokį patikrinimą atliktų kvalifikuoti darbuotojai.

Šie reikalavimai netaikomi įrangos su hermetiškai užsandarintomis sistemomis, kurios atitinkamai pažymėtos ir kuriose yra mažiau nei 6 kg kontroliuojamų medžiagų, operatoriams.

Atnaujinta: 2022 11 07

Ozono sluoksnį ardančios medžiagos, kurių yra šaldymo ir oro kondicionavimo, šilumos siurblių įrangoje, taip pat įrangoje, kurioje yra tirpiklių, arba priešgaisrinėse sistemose ir gesintuvuose, atliekant jų techninę priežiūrą, juos remontuojant arba prieš juos išmontuojant ir pašalinant, surenkamos sunaikinti, recirkuliuoti ar regeneruoti. Medžiagas surinkti gali įmonė, turinti teisę užtikrinti įrangos ir sistemų tinkamą techninį veikimą, turinti kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius darbuotojus. Ši įmonė privalo saugoti dokumentus, patvirtinančius surinktų iš įrangos ozono sluoksnį ardančių medžiagų perdavimą kitai įmonei saugoti, panaudoti ar sunaikinti. Šiuose dokumentuose privaloma informacija: perduotų medžiagų pavadinimas, kiekis, medžiagas priėmusios įmonės pavadinimas, adresas, ryšio duomenys, perdavimo data.

Draudžiama išmontuoti įrangą, prieš tai nesurinkus joje esančių ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Išleisti į aplinką šias medžiagas draudžiama.

Atliekant įrangos techninę priežiūrą, remontą ar įrangos išmontavimo darbus, ozono sluoksnį ardančios medžiagos turi būti surenkamos taip, kad būtų iki minimumo sumažinti netyčiniai išmetimai į aplinką. Už saugų medžiagų surinkimą iš įrangos atsako įmonė, atliekanti tokį surinkimą.

Atliekamos, nereikalingos, netinkamos naudoti, uždraustos tiekti rinkai ir (ar) naudoti surinktos iš įrangos ar produktų, recirkuliuotos ar regeneruotos kontroliuojamos medžiagos, netinkami ar uždrausti tiekti rinkai ar naudoti produktai, įranga ir gaminiai, turintys kontroliuojamų medžiagų, turi būti tvarkomi nepažeidžiant Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Atnaujinta: 2022 11 07

Įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje ir gaminančios ozono sluoksnį ardančias medžiagas, importuojančios šias medžiagas į Europos Sąjungą, eksportuojančios jas iš Europos Sąjungos, naudojančios ozono sluoksnį ardančias medžiagas kaip žaliavą ar technologijos agentus, naikinančios ozono sluoksnį ardančias medžiagas privalo kasmet iki kovo 31 d. Europos Komisijai teikti ataskaitą, jos kopiją – Aplinkos ministerijai Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 27 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atnaujinta: 2022 11 07

Įmonės, kurios įveža į Lietuvos Respubliką, išveža iš Lietuvos Respublikos, naudoja, surenka iš produktų ir įrangos ozono sluoksnį ardančias medžiagas, teikia ataskaitas Aplinkos apsaugos agentūrai per IS „AIVIKS“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 7 d. įsakyme Nr. D1-12 „Dėl duomenų apie fluorintas šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas teikimo, surinkimo ir tvarkymo, šių dujų ar medžiagų turinčios įrangos ir sistemų apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

Įmonės, turinčios stacionarios šaldymo, oro kondicionavimo įrangos ir šilumos siurblių, kuriuose (kiekviename išvardintos įrangos vienete) yra 3 kg ar daugiau ozono sluoksnį ardančių medžiagų teikia įrangos inventorizacijos ataskaitas.

Atnaujinta: 2022 11 07

Pagal Reglamento (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų 14 straipsnį, visa hidrofluorangliavandeniliais (sutr. HFC) iš anksto užpildyta įranga nėra pateikiama rinkai, nebent HFC, kurių yra pripildyta įranga, yra įskaičiuoti pagal kvotų sistemą, arba importuojamas kiekis yra mažesnis nei 100 t CO₂ ekvivalento per metus. 

Tokios įrangos gamintojai ir importuotojai, pateikdami rinkai iš anksto užpildytą įrangą, turi užtikrinti, kad dokumentuose būtų visapusiškai užfiksuota, kaip laikomasi šio reikalavimo, ir parengti atitikties deklaraciją. Jei įrangoje esantys HFC nebuvo pateikti ES rinkai prieš užpildant įrangą, tos įrangos importuotojai nuo 2018 m. sausio 1 d. turės užtikrinti, kad kiekvienais metais iki kovo 31 d. praėjusių metų dokumentai ir atitikties deklaracija būtų patikrinti nepriklausomo auditoriaus. 

Iš anksto užpildytos įrangos HFC kiekiui padengti reikalingą kvotą įmonė gali gauti iš kitos kvotą turinčios įmonės, kuri fiziškai tiekia atitinkamus HFC kiekius. Kvotos perdavimas ir autorizavimas patvirtinamas Europos Komisijos sukurtame F-dujų portale. 

Atkreipiame dėmesį, kad šis reikalavimas galioja visai šaldymo, oro kondicionavimo ir šilumos siurblių įrangai, iš anksto užpildytai HFC. Primename, kad kartu su įranga planuojamų importuoti HFC kiekiui viršijus 100 t CO₂ ekvivalento per metus, įmonėms būtina gauti HFC kvotos autorizaciją ir pateikti muitinei atitikties deklaraciją. 

Daugiau informacijos apie registraciją F-dujų portale ir kvotos autorizavimą rasite paspaudę čia. 

Daugiau informacijos galite rasti Aplinkos ministerijos svetainėje rubrikoje Klimato kaita. 

Atnaujinta: 2022 10 27

Pagal fluorintų dujų reglamento Nr. 517/2014 15 straipsnį, importuotojai ir gamintojai turi užtikrinti, kad rinkai pateikiamas hidrofluorangliavandenilių kiekis neviršytų atitinkamos jiems pagal 16 straipsnį paskirtos kvotos, nebent pagaminamas ar importuojamas kiekis yra mažesnis nei 100 t CO₂ ekvivalento per metus. Tad norint įsivežti didesnį kiekį, būtina gauti HFC kvotą. Norint gauti HFC kvotą, būtina užsiregistruoti Europos Komisijos administruojamame F-dujų portale. F-dujų registras. 

Visos kvotą gauti siekiančios F-dujų portale užsiregistravusios įmonės turi pateikti Portale specialią deklaraciją, kurioje pagrindžiamas F-dujų kvotos poreikis. Kvotos poreikio deklaraciją teikti galima tik Europos Komisijos numatytu ir skelbiamu laikotarpiu. Paprastai kvietimas deklaracijų teikimui kvotai sekantiems metams gauti skelbiamas kovo - gegužės mėn. Komisija, išnagrinėjusi deklaracijas, einamųjų metų rudenį paskelbia apie kitiems metams išdalinamas kvotas. 

F-dujų importo kontrolė vykdoma Lietuvos Respublikos muitinėje. 

Atkreipiame dėmesį, kad žaliavų įvežimas vienkartinėse tarose yra draudžiamas! 

Detali informacija dėl HFC naudojimo ir kvotų skirstymo pateikiama Europos Komisijos šiame portale. 

Naudotojo gairės prisijungti Registre ir pateikti F-dujų poreikio deklaraciją. 

Dėl techninės informacijos apie F-dujų registrą prašome kreiptis el. paštu [email protected]. 

Atnaujinta: 2022 10 27

Visuotinio atšilimo potencialas (VAP) (angl. k. GWP - global warming potential) yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų klimato atšilimo potencialas, palyginti su anglies dioksido (CO₂) potencialu, apskaičiuojamas kaip vieno kilogramo šiltnamio efektą sukeliančių dujų 100 metų atšilimo potencialas, palyginti su vienu CO₂ kilogramu. Kiekviena medžiaga ar mišinys turi savo unikalų VAP. VAP apskaičiavimas padeda įgyvendinti reglamento Nr. 517/2014 reikalavimus. Pavyzdžiui, jei ketinate įsivežti mišinį R-134a, kurio visuotinio atšilimo potencialas (VAP) yra 1 430, perskaičiuojant kilogramais, šio mišinio 100 t CO₂ ekvivalento būtų ~70 kg. 

Atnaujinta: 2022 10 27

Reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją, kadangi savivaldybėms nustatyta funkcija pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkto, aplinkos ministro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. D1-612 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir savivaldybės vykdomosios institucijos paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdinių taisyklių nuostatas vykdyti valdytojo veiklos priežiūrą ir kontrolę, bausti už Administracinių nusižengimų kodekso 349 str. nurodytus pažeidimus nevykdant ar netinkamai vykdant valdymo funkcijas. Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybės administracijos pareigūnai.

Atnaujinta: 2022 12 09

Savivaldybių veiklos priežiūros mechanizmas įtvirtintas Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnyje. Savivaldybės tarnautojams netinkamai atliekant įstatymų nustatytas funkcijas, gyventojai turi teisę kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą (Gedimino pr. 56, Vilniuje). Seimo kontrolieriai, vadovaudamiesi Seimo kontrolierių įstatymo nuostatomis, gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tarnauti žmonėms. Savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų neveikimas ar veiksmai, pažeidžiantys gyventojų, institucijų, organizacijų teises, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Atnaujinta: 2022 12 09

Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnio 3 dalį sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų valdytojo sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams.

Todėl pvz., namo atskirų laiptinių butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma gali priimti sprendimus (valdytojo organizuojamame susirinkime ar balsavime raštu) tik dėl jų laiptinės bendrojo naudojimo objektų (pvz. laiptinės patalpų, laiptinėje esančių šios laiptinės bendrųjų konstrukcijų, bendrosios inžinerinės įrangos (elektros, vandentiekio, lifto, kt.)) remonto, atnaujinimo organizavimo ir apmoka susijusias išlaidas.

Aukščiausiasis teismas pažymi (LAT 2016-01-08 nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016), kad „bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pvz., iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisinio aiškumo principas, nes išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrojo naudojimo objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidas turi dengti visi bendrojo naudojimo objekto savininkai, būtų padaroma kilus atitinkamoms išlaidoms, bet nesprendžiant iš esmės, kad konkretus bendrojo naudojimo objektas yra apskritai atskiras ir skirtas tik tam tikros dalies gyventojų poreikiams tenkinti“.

Namo valdytojas atsako už namo bendrojo naudojimo objektų aprašo rengimą pagal pavyzdinę formą, derinimą su savininkais, tikslinimą, jo skelbimą ir pateikimą savininkams.  

Šios funkcijos (ne)vykdymą kontroliuoja savivaldybės administracijos specialistai.

Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinė (pavyzdinė) forma patvirtinta aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija).

Atnaujinta: 2022 12 09

Reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintas aplinkos ministro  2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971.

Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas  teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (STR 95 p.)

Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 p.). (Savininkų pritarimo nereikia).

Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane, planus derina su namo savininkais ir organizuoja savininkų patvirtintų ilgalaikių planų įgyvendinimą; namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka savininkai (97-99p.). (Savininkų pritarimas būtinas).

Atnaujinta: 2022 12 09

Reikalavimai projektuojamų statinių pritaikymui žmonių su negalia poreikiams nustatyti  STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ (toliau – reglamentas). Vadovaujantis reglamento 2 punkto nuostata, „projektuojant statinius turi būti vadovaujamasi bendraisiais projektavimo aspektais, nustatytais ISO 21542:2011 [5.10]“. Vadovaujantis reglamento 4 punkto nuostata, „jeigu Reglamentas ar kiti teisės aktai nenustato atskirų reikalavimų statinių (jų dalių), nurodytų Reglamento 1 priede, prieinamumui, turi būti vadovaujamasi ISO 21542:2011 [5.10] ir ISO 23599:2012 [5.11]. Jeigu Reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimai ir tarptautinių ar Lietuvos standartų reikalavimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos, skiriasi, taikomi Reglamento ar kitų teisės aktų reikalavimai“.

Atnaujinta: 2022 12 09

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Atnaujinta: 2022 12 09

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo nuostatomis, iki 2017-01-01 išduoti kvalifikacijos atestatai turi tokią pačią teisinę galią kaip nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodyti kvalifikacijos atestatai.

Dėl kvalifikacijos atestatų, išduotų iki 2017-01-01:

Iki 2017-01-01 ypatingo statinio statybos rangovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustatė STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams taikomus kvalifikacinius reikalavimus ir kt. nustatė STR 1.02.06:2012 „Statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, o statybos darbai kvalifikacijos atestate nurodyti pagal STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ ¹ priedą¹.

„Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų“ įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai „statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas“ ir „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“.

„Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų“ įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai: „statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas“ – kai gesinimo medžiaga yra vanduo; „statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas“ – kai gesinimo medžiaga yra dujos; elektrotechnikos darbai: „statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas“ – kai numatomos deguonies kontrolės sistemos“ ir „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“.

„Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų“ įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai: „vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas“.

„Dūmų ir šilumos valdymo sistemų“ įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai: „statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas“ ir „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“.

„Gaisrinės saugos inžinerinės sistemos (nenurodytos šio priedo 1.2.1 papunktyje)“ (t. y. gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema) įrengimo darbus turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos rangovas, vadovauti ypatingo statinio specialiesiems statybos darbams turi teisę asmuo, kurių kvalifikacijos atestate (Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto iki 2017-01-01) nurodyti specialieji statybos darbai „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“ arba „gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas“.

Dėl kvalifikacijos atestatų išduotų po 2017-01-01:

Nuo 2017-01-01 ypatingojo statinio statybos rangovams ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovams kvalifikacijos atestatai išduodami vadovaujantis STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“. Kvalifikacijos atestatas suteikia teisę jo turėtojui vadovauti ar vykdyti kvalifikacijos atestate nurodytus statybos darbus, kurie nurodomi vadovaujantis STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ ¹ priedu². Šio reglamento 1 priedo 1.2.1 papunktyje nurodyti specialieji statybos darbai „<...> statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas, stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimas,  lauko gaisrinio vandentiekio tinklų įrengimas, dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrengimas <...>“. Šio reglamento 1 priedo 1.2.2 papunktyje nurodyti specialieji statybos darbai „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (nenurodytų šio priedo 1.2.1 papunktyje) įrengimas“ apima gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų įrengimą.

Jeigu kvalifikacijos atestate, išduotame po 2017-01-01, viena iš nurodytų statybos darbo sričių yra „gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas“ arba „gaisrinės saugos (signalizacijos) inžinerinių sistemų įrengimas“, toks įrašas yra tapatus ir suteikia teisę vadovauti ar įrengti gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemas.

________________________________________  
¹ Pagal statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedą

„<...> 1.2. specialieji statybos darbai:

1.2.1. mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas; šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai);

1.2.2. elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai).<...>“

² Pagal statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedą:

„<...> 1.2. specialieji statybos darbai:

1.2.1. mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas; šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimas; statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas, stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimas,  lauko gaisrinio vandentiekio tinklų įrengimas, dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai);

1.2.2. elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (nenurodytų šio priedo 1.2.1 papunktyje) įrengimas; kiti panašūs darbai) <...>“

³ Pagal Statybos įstatymo 22 str. 3 d.

„<...>. Atestavimą atliekanti organizacija Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu atlieka išduotų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų peržiūrą. Kvalifikacijos atestato ar teisės pripažinimo dokumento turėtojas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu turi pateikti atestavimą atliekančiai organizacijai jos prašomus peržiūrai reikalingus dokumentus.“

Atnaujinta: 2022 12 09

Dėl rangovų atestatų.

Statybos įstatymo 18 str. 6 d. nurodyta, kad „ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovų kvalifikacijos atestatų išdavimo ir kilmės valstybėje turimos teisės pripažinimo tvarką, išduoto kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atestavimą ir teisės pripažinimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.“

Pažymėtina, kad rangovas, turintis Statybos įstatymo ir STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisė pripažinimo tvarkos aprašas“ nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris suteikia teisę būti statybos rangovu statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 23¹ str. 19 d. reikalavimus ir turi teisę vykdyti statybos darbus ypatingajame statinyje, kuris yra kultūros paveldo objektas (statinys).

Iki 2017-01-01 ypatingo statinio statybos rangovų atestavimo tvarką ir kvalifikacijos atestatų turinį nustatė STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ (toliau – STR 1.02.07:2012), kurio 19 punkte nurodyta, kad teisė būti statinio statybos rangovu kultūros paveldo statiniuose ir atlikti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus suteikiama, kai kvalifikacijos atestate nurodoma „kultūros paveldo statiniai“.

Manome, kad ypatingojo statinio statybos rangovas, turintis kvalifikacijos atestatą, išduotą iki 2017-01-01, kuriuo suteikiama teisė būti statybos rangovu kultūros paveldo statiniuose ir atlikti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo nuostatomis², neprivalo papildyti atestato įrašu „statinių esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“.
___________________________________________________
¹ Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 231 str. 19 d. reikalavimus „būti kultūros paveldo statinių statybos, statinių projektų ekspertizės, statinio ekspertizės rangovu turi teisę Statybos įstatymo nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti asmenys“

2.Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo nuostatomis „teisę eiti šiame įstatyme išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 20 ir 21 dalyse, 17 straipsnio 12 dalyje, 18 straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas ypatinguosiuose statiniuose turi ir asmenys iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“

Atnaujinta: 2022 12 09

Nuo 2018-01-01 neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovai pareigas gali eiti tik turėdami atitinkamą kvalifikacijos atestatą. Asmenys, turintys ypatingojo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovo atestatą, turi teisę eiti neypatingųjų statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas pagal atitinkamą statinio statybos techninės veiklos sritį.

Nuo 2017-01-01 statinio, kuris yra kultūros paveldo objektas, tvarkomųjų statybos darbų projektavimui ir projekto vykdymo priežiūrai gali vadovauti asmuo, kuris turi:

- Statybos įstatymo² nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti ypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai;

- NKPAĮ nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris suteikia teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūrai;

Asmuo, turintis Statybos įstatymo² nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai, negali projektuoti tvarkomųjų statybos darbų ypatingajame statinyje, kuris yra kultūros paveldo objektas, nes neatitinka NKPAĮ 23¹ str. 11 d¹. nustatytų reikalavimų.

Asmuo, turintis iki 2017-01-01 Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą neterminuoto galiojimo ypatingo statinio projekto vadovo kvalifikacijos atestatą, negali vadovauti statinio, kuris yra kultūros paveldo objektas, tvarkomųjų statybos darbų projektavimui ir projekto vykdymo priežiūrai, nes toks asmuo neatitinka NKPAĮ 23¹ str. 10 ir 11 d.¹nustatytų reikalavimų.

Nuo 2017-01-01 atitinkami reikalavimai taikomi ir projektų dalių vadovams, t. y. jie privalo turėti:

- Statybos įstatymo² nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projekto dalies projektavimui, projekto dalies vykdymo priežiūrai;

- NKPAĮ nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris suteikia teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projektų vykdymo priežiūrai;

_______________________________________________________________

^1. Pagal NKPAĮ 231 straipsnio 11 dalį:

„10. Vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka atestuoti ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys architektai ir statybos inžinieriai.

TAR pastaba. Teisę užsiimti 231 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.

11. Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektavimui, atlikti tokio statinio projekto vykdymo priežiūrą turi teisę šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo statinių tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai.

TAR pastaba. Teisę užsiimti 231 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.

12. Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

TAR pastaba. Teisę užsiimti 231 straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“

² Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnio:

„20.Eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai.

21. Eiti statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas kultūros paveldo objekte ir kultūros paveldo statinyje turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, Lietuvos Respublikos nekilnoja mojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti atitinkamai kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai. Eiti kitas kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai“.

Atnaujinta: 2022 12 09

Statybos įstatymo 12 straipsnio 20 dalyje nurodyta „Eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai“. 

Atnaujinta: 2022 12 09

Statybos įstatymo 12 straipsnio 21 dalyje nurodyta „Eiti statinio projekto vadovo, statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas kultūros paveldo objekte ir kultūros paveldo statinyje turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatyta tvarka įgiję teisę vadovauti atitinkamai kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio tvarkybos darbų projektavimui ar tvarkybos darbų projekto vykdymo priežiūrai. Eiti kitas kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, turi teisę šio straipsnio 20 dalyje nustatyta tvarka atestuoti architektai ir statybos inžinieriai“.

Manome, kad asmuo, turintis po 2017-01-01 Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris suteikia teisę būti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių (statybos darbų, statinio statybos techninės priežiūros, statinio ekspertizės) vadovais statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę eiti kvalifikacijos atestate nurodytas pareigas atliekant tvarkomuosius statybos darbus kultūros paveldo objekte ir kultūros paveldo statinyje, nes atitinka Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo¹ (toliau – NKPAĮ) 23¹ str. 12 d. ir Statybos įstatymo 12 str. 21 d. reikalavimus.

_________________________________________________________________
¹ Pagal NKPAĮ 23¹ straipsnio 12 dalį:

„Vadovauti kultūros paveldo objekto ir kultūros paveldo statinio, kito ypatingojo ar neypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tvarkomiesiems statybos darbams, tokio statinio ekspertizei, tokio statinio statybos techninei priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys atestuoti architektai ir statybos inžinieriai.

TAR pastaba. Teisę užsiimti 23¹ straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“

Atnaujinta: 2022 12 09

Nuo 2017-01-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str. 20 d.:

„Eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, turi teisę atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Šias pareigas einančių asmenų kvalifikacijos atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, egzaminų programas, suderinęs su kultūros ministru, nustato aplinkos ministras, laikydamasis šio straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalyse nustatytų reikalavimų. Atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus architektų atestavimą, kurį atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai.“

Nuo 2017-01-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 23¹ str. 10 d.:

„Vadovauti ypatingojo ar neypatingojo statinio (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, projektavimui, tokio statinio projekto vykdymo priežiūrai turi teisę Statybos įstatyme nustatyta tvarka atestuoti ir jame nustatytus reikalavimus atitinkantys architektai ir statybos inžinieriai“.

Nuo 2017-01-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 23¹ str. nuostatomis, asmenys, norintys eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas  ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, privalo turėti STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašo“ nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos atestatą, kuriame įrašoma „statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“.

Pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo nuostatomis „teisę eiti šiame įstatyme išdėstyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 20 ir 21 dalyse, 17 straipsnio 12 dalyje, 18 straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas ypatinguosiuose statiniuose turi ir asmenys iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“ Iš esmės analogiškas aiškinimas pateiktas ir NKPAĮ „teisę užsiimti 23¹ straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse nurodyta veikla ypatinguose statiniuose turi ir asmenys, iki įstatymo Nr. XII-2574 įsigaliojimo (2017-01-01) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą. Ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos.“

Sistemiškai vertindami nurodytas teisės aktų nuostatas, manome:

- asmuo, turintis iki 2017-01-01 Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ypatinguosiuose statiniuose be įrašo „statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“ ir turintis iki 2017-01-012 išduotą Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos departamento galiojantį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą, suteikiantį teisę vykdyti atitinkamą veiklą kultūros paveldo objektuose ir kultūros paveldo statiniuose, turi teisę eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas ypatinguosiuose ar neypatinguosiuose statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje.

Atnaujinta: 2022 12 09

Statybos įstatyme nustatyta, kad rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo aktu statytojui (užsakovui) turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį. Garantinis dokumentas rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui (užsakovui)¹. Statinio projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis atsako už statinio sugriuvimą ar atlygina žalą dėl nustatytų defektų per garantinį terminą ^{2, 3}.
Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, garantinis dokumentas turi būti pateikiamas visais atvejais, kai atliekami statybos darbai pagal pasirašytą rangos sutartį. Kai garantinio dokumento reikalavimo nėra rangos sutartyje, manome, kad rangovas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis, turi pateikti garantinį dokumentą kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo aktu užsakovui.

_________________________________________________
¹ Statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis.

² Statybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalis.

³ Civilinio kodekso 6.698 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų.

Atnaujinta: 2022 12 09

Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o Inspekcijos darbuotojų veiksmai yra skundžiami vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklėmis¹.

Aplinkos ministerija neturi įgaliojimų vertinti kitų valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmų ar duoti joms privalomų nurodymų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo nutarimuose įtvirtintas tiesioginis įgaliojimų nustatymas, tai yra kiekviena institucija gali atlikti tik įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas atitinkamos srities valstybės valdymo ar kitas funkcijas, įgyvendinti valstybės politiką konkrečioje srityje. Valstybės valdžios institucijos negali savarankiškai viena iš kitos perimti įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti, todėl Aplinkos ministerija negali vykdyti funkcijų srityse, kurios priskirtos kitų institucijų kompetencijai, ar duoti privalomų nurodymų kitoms valstybės institucijoms.

____________________________________________________________
¹ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymas Nr. 1V-5.

Atnaujinta: 2022 12 14

Kūdrai, dirbtiniam nepratekamam paviršiniam vandens telkiniui, įrengti nereikia jokių leidimų, o derinimo procedūros priklauso nuo kūdros dydžio – ar ji didesnė negu 10 arų, taip pat nuo vietos – ar ji yra saugomoje teritorijoje, karstiniame regione ir pan.

Vietas, kur draudžiama įrengti kūdrą, nustato Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas. Tai pelkių ir šaltinynų teritorijos, nenaudojami naudingųjų iškasenų telkiniai, natūralios pievos ir akmenynai, miško žemė ir kt.

Vienas svarbesnių reikalavimų įrengiant kūdrą – užtikrinti, kad nebūtų iškirsti saugotini medžiai. Šiuo tikslu nustatyti atstumai iki jų. Kūdros kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Privalu laikytis ir kitų reikalavimų – užtikrinti, kad nebūtų sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės, pažeistos melioracijos sistemos ir statiniai.

Kūdroms nuo taršos apsaugoti yra nustatyti privalomi mažiausi atstumai iki netoliese esančių potencialiai taršių objektų – tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kt. Nuo tokio objekto iki kūdros kranto linijos turi būti ne mažiau kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamos kūdros iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar panašių objektų gali būti ir mažesnis – privalomas mažiausias atstumas yra 5 metrai.

Prieš įrengiant kūdrą reikia numatyti, kaip bus panaudotas iškastas gruntas, nes įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti ar kitaip perleisti. Jie turi būti panaudoti reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms atkurti tame žemės sklype, kuriame įrengta kūdra.

Planuojant įrengti kūdrą karstiniame regione, privalu apie tai raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybą. Jeigu įrengti kūdrą ketinama valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, jos vietą reikia suderinti su tokios saugomos teritorijos direkcija. Norint įrengti kūdrą melioruotoje žemėje, jos vietą reikia suderinti su savivaldybe, kuri valdo ir naudoja valstybei priklausančius melioracijos statinius.

Atnaujinta: 2022 12 01

Teikiama paraiška savivaldybės institucijai. Teigiama savivaldybės išvada yra pagrindas rengti gręžinio projektą. Gręžinio projektą rengti gali tik asmenys, turintys Lietuvos geologijos tarnybos prie AM (toliau – Tarnyba) išduotą leidimą tirti žemės gelmes. Patikrinti, ar asmuo turi tokį leidimą, galima čia.

Vadovaujantis parengtu gręžinio projektu (kurio pasirašyta kopija pateikiama gręžinio užsakovui) įrengiamas gręžinys. SVARBU tam tikrai atvejais, kurie nurodyti Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos apraše, prieš gręžinio įrengimą gręžinio projektas teikiamas derinti Tarnybai.

Gręžinį galima naudoti, tik turint Tarnybos išduotą gręžinio pasą, kuris reiškia, kad gręžinys yra užregistruotas Žemės gelmių registre.

Atnaujinta: 2022 12 01

Nereikalingas – a) jei požeminio vandens ištekliai nenaudojami ūkinėje komercinėje veikloje ir b) jei išgaunama (planuojama išgauti) iki 10 m3 vandens per parą. Taip pat, c) jei žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna (planuoja išgauti) iki 99 m3/p vandens.

Reikalingas – a) jei požeminio vandens ištekliai naudojami vykdant ūkinę komercinę veiklą (leidimas reikalingas nuo 0 m3/p) arba b) jei išgaunama (planuojama išgauti) 10 ir daugiau m3 vandens per parą arba c) jei žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna (planuoja išgauti) 100 ir daugiau m3 vandens per parą.

Atnaujinta: 2022 12 01

Leidimus, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, išduoda Tarnyba. Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, pateikus Tarnybai reikiamus dokumentus. Čia galite rasti sąrašą įmonių, turinčių leidimą naudoti požeminio vandens išteklius.

SVARBU: požeminio vandens išteklius galima naudoti turint iki 2014 m. išduotą Taršos integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimą, jei TIPK LEIDIMŲ SĄLYGŲ dalyje (o ne bendrojoje TIPK leidimo dalyje, kurioje aprašyta veikla) įrašyta požeminio vandens paėmimo veikla ir, pagal vėlesnius teisės aktų reikalavimus keičiant TIPK leidimą, požeminio vandens naudojimo sąlygos nesikeitė. Keičiant TIPK leidimą į Taršos leidimą (TL) norint toliau naudoti požeminio vandens išteklius būtina gauti Tarnybos išduodama leidimą.

Atnaujinta: 2022 12 01

Požeminio vandens ištekliai turi būti aprobuoti, jeigu tenkinama bent viena iš sąlygų (iš esmės tuomet, kai požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas): a) iš vandenvietės išgaunama vidutiniškai daugiau kaip 10 m3 vandens per parą, b) vanduo tiekiamas 50 ir daugiau asmenų, c) kai vanduo naudojamas ūkinei komercinei veiklai. Išteklių aprobavimas yra viena iš sąlygų leidimo naudoti požeminio vandens išteklius išdavimui. Reikalavimas aprobuoti išteklius taikomas tiek veikiančioms, tiek ir naujai projektuojamoms vandenvietėms.
SVARBU: išteklių įvertinimo tikslas yra nustatyti konkrečios vandenvietės (gręžinio) racionalų eksploatacijos režimą, užtikrinantį jų apsaugą nuo išsekimo bei užteršimo (tai ypač aktualu klimato kaitos fone). Išteklių aprobavimas parodo, ar išgaunamo vandens kiekis neviršija natūraliai atsinaujinančios išteklių dalies, neblogina požeminio vandens kokybės, netrikdo paviršiaus ir vandens ekosistemų funkcionavimo, nesukelia nepatogumų kitiems požeminio vandens vartotojams.

Atnaujinta: 2022 12 01

Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nurodyta, kad mokesčio mokėtojas yra asmuo, išgaunantis požeminio vandens išteklius, kuriems išgauti reikalingas leidimas. Mokesčių už vandenį tarifai nustatyti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede, mokestis mokamas už išgautą išteklių kiekį.
SVARBU: mokesčiu siekiama skatinti išteklius naudoti racionaliai.

Atnaujinta: 2022 12 01

Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos apraše nurodyta, kad aplink kiekvieną gręžinį nustatoma vandenvietės apsaugos zona (toliau – VAZ). VAZ aplink gręžinį, kuris skirtas apsirūpinti požeminio vandens ištekliais namų ūkio reikmėms, visada nustatomas 5 m aplink gręžinį, tačiau, atvejais, kai požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas, VAZ yra modeliuojama (projektas derinamas su Tarnyba!) ir nustatoma leidimo, naudoti požeminio vandens išteklius, išdavimo metu.

Atnaujinta: 2022 12 01

Atvejais, kai požeminio vandens išteklių išgavimui reikalingas leidimas arba, kai išgaunama (planuojama išgauti) 10 ir daugiau m3 požeminio vandens per parą, privalu vykdyti požeminio vandens išteklių apskaitą ir vadovaujantis Požeminio vandens gavybos metinės ataskaitos 1-PV forma ir Informacijos dėl požeminio vandens gavybos duomenų teikimo ir požeminio vandens gavybos metinės ataskaitos 1-PV pildymo instrukcijomis, teikti Tarnybai metines ataskaitas apie požeminio vandens išteklių išgavimą.

Atnaujinta: 2022 12 01

Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatose nurodytos veiklos ir kriterijai, kada privaloma vykdyti išteklių stebėseną.

SVARBU: Atsakymus į smulkesnius praktinius klausimus susijusius su požeminio vandens išteklių naudojimu, tyrimu ir kt. galite rasti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos D.U.K. skiltyje.

Atnaujinta: 2022 12 01

Reglamentuoja:

1. Aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis reglamentuotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 15 d. Nr. D1-187 įsakymu „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“.

2. Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“.

Atnaujinta: 2022 12 14

Vadovaujantis ENTP tvarkymo taisyklių 7.1 papunkčiu, ENTP apdorojimas – veikla, vykdoma atidavus (siekiant išvengti aplinkos užteršimo) ENTP į įmonę išmontuoti, sukarpyti (sulaužyti), susmulkinti, naudoti arba paruošti šalinti (smulkinimo atliekas), ir visi kiti veiksmai, susiję su ENTP ir jos dalių naudojimu ir (arba) šalinimu.

Planuojant vykdyti ENTP apdorojimo veiklą, reikia:

• jei planuojama įrengti metalo laužo, įskaitant ENTP, saugyklą (kai bendras saugojimo plotas 0,5 ha ar didesnis arba bendras saugojimo pajėgumas 500 tonų ar daugiau), vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi ir 2 priedo 11.13 papunkčiu, atlikti planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV). Norint atlikti atranką dėl PAV, turite pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – AAA) informaciją atrankai, parengtą pagal Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo reikalavimus. Informaciją atrankai gali rengti planuojamos ūkinės veiklos organizatorius arba jo pasamdytas PAV dokumentų rengėjas;
• gauti leidimą, kuriame turi būti apibrėžtos ENTP surinkimo ir apdorojimo sąlygos. Šie leidimai rengiami ir išduodami vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių ar Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių nustatyta tvarka. Norint gauti leidimą, reikia AAA pateikti užpildytą TIPK ar taršos leidimo paraiškos formą;
• gavus leidimą, registruotis Atliekų tvarkytojų valstybės registre (toliau – ATVR), vadovaujantis Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatuose ir Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Norint registruotis ATVR, turite pateikti paraišką AAA naudodamiesi ATVR interneto svetaine, daugiau informacijos apie registraciją rasite AAA svetainėje;
• vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo  I ir V skyriais, jei planuojama transporto priemonių gamintojams ir importuotojams, ENTP tvarkymo organizavimo licenciją turinčioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms išrašyti ENTP sutvarkymą įrodančius dokumentus, gavus leidimą, registruotis Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkytojų sąraše (toliau – Tvarkytojų sąrašas). Atliekų tvarkytojas, norintis būti įrašytu į Tvarkytojų sąrašą, turi atitikti Atliekų tvarkymo įstatymo 3431 straipsnio 4, 5, 6 ir (ar) 7 dalyse tokiems atliekų tvarkytojams nustatytus reikalavimus ir Tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos apraše nustatyta tvarka AAA pateikti nustatytos formos prašymą;
• vadovaujantis ENTP tvarkymo taisyklių 40 ir 42 punktais, Atliekų tvarkymo įstatymo  7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – GPAIS) vykdyti atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą bei teikti apskaitos ataskaitas Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Kilus papildomiems klausimams, reikėtų kreiptis tiesiogiai į AAA Taršos prevencijos departamento (taršos ir TIPK leidimai, PAV klausimai) ir Atliekų licencijavimo skyriaus specialistus (registravimo ATVR ir Tvarkytojų sąraše klausimai).

ENTP apdorojimo įmonė privalo laikytis ENTP tvarkymo taisyklėse ir kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose atliekų tvarkytojams nustatytų reikalavimų.

Vadovaujantis ENTP tvarkymo taisyklių 9 punktu, ENTP surinkimas ir apdorojimas turi būti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties pastatuose, kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose.

Atnaujinta: 2022 11 23

Pateikiami keli variantai kur galima priduoti nebenaudojamą transporto priemonę atliekų tvarkytojui:

• Atliekų tvarkytojų valstybės registro* https://atvr.am.lt išplėstinėje paieškoje surinkti atliekos kodą 160104, atliekų tvarkymo rūšį apdorojimas ir norimą savivaldybę;

• Naudotis apdorojimo įmonių, turinčių leidimą ardyti transporto priemones, sąrašu;
• Kreiptis į tos pačios markės naujų automobilių gamintojo – importuotojo atstovą Lietuvoje, kuris privalo suteikti informaciją dėl galimybių priduoti sunaikinti seną tos pačios markės automobilį.

*Atliekų tvarkytojų valstybės registre registruotos įmonės, kurios turi teisę vykdyti registre nurodytą veiklą.

Atnaujinta: 2022 11 04

ENTP tvarkymo taisyklių 1 priede nustatyta eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo forma. Užpildytą tokios formos pažymėjimą eksploatuoti netinkamos transporto priemonės apdorojimo įmonė turi išduoti transporto priemonės savininkui.

Atnaujinta: 2022 12 14

Atkreipiame gamintojų ir importuotojų dėmesį į Europos Komisijos išaiškinimą, kuriame išdėstyta, kad buitinė EEĮ – „elektros ir elektroninė įranga, kuri dėl savo pobūdžio yra naudojama privačiuose namų ūkiuose (naudojama buityje), taip pat gali būti naudojama ir profesionaliai. Tokia įranga turėtų būti registruojama ir nurodoma kaip buitinė įranga, o jos atliekos turėtų būti laikomos elektros ir elektroninės įrangos atliekomis iš privačių namų ūkių. Tokios įrangos pavyzdžiai: <...> standartinės fotovoltinės plokštės, veikiančios esant įtampai arba sunaudojančios energiją, arba gaminančios elektros energiją privačių namų ūkių diapazone. Ne buitinės EEĮ (kuri dėl savo pobūdžio neturėtų būti laikoma buitine įranga, naudojama privačiuose namų ūkiuose) pavyzdžiai: <...> EEĮ, kuri veikia esant įtampai, naudoja elektros energiją arba gamina elektros energiją, nepatenkančią į privačiuose namų ūkiuose leistiną galios diapazoną (pvz., profesionaliam naudojimui suprojektuotos didelės fotovoltinės sistemos) ir kuriai reikia profesionalių licencijų arba leidimų pradėti teikti paslaugas“. Taigi, tos fotovoltinės plokštės, kurios naudojamos privačiuose namų ūkiuose ir kurioms nereikia specialių galios leidimų, laikomos buitine EEĮ, o tos fotovoltinės plokštės, kurioms reikia specialių galios leidimų, laikomos ne buitine EEĮ.

Atnaujinta: 2022 11 30

Vadovaujantis Energetikos ministerijos patvirtintos priemonės „Katilų keitimas namų ūkiuose“ projektų finansavimo sąlygų aprašu, Aplinkos projektų valdymo agentūra administruoja paramos teikimą neefektyvių biokuro katilų keitimui į efektyvius kietojo biokuro katilus arba šilumos siurblius.
Atsižvelgiant į tai, kad net aukščiausius aplinkosauginius standartus atitinkantys kietojo kuro katilai į aplinkos orą gali išmesti reikšmingą kiekį kietųjų dalelių ir kitų teršalų, vertinant pateiktas paraiškas (sudarant finansuotinų projektų eilę) šilumos siurblių įsirengimui numatyta skirti aukštesnį balą.
Siekiant urbanizuotose teritorijose mažinti oro užterštumą kietosiomis dalelėmis, finansinės paramos skyrimas priklausys nuo šilumos gamybos įrenginio ir namų ūkio vietovės. Jei paramą gauti siekiančio namų ūkio registracijos vieta patenka į aplinkos ministro įsakymu patvirtintą padidintos aplinkos oro taršos zoną, jam galės būti suteikiama finansinė parama tik neefektyvų kietojo biokuro katilą keičiant į lokalios teršalų emisijos neturinčius įrenginius, t. y. šilumos siurblius. Kitose zonose numatyta teikti finansinę paramą visiems atsinaujinančius energijos išteklius naudojantiems įrenginiams, įskaitant  kietojo biokuro katilus, tačiau šie turės atitikti 5 klasės efektyvumo ir emisijų išmetamų teršalų reikalavimus pagal Lietuvos standartą LST EN 303-5:2012.
Žemėlapius su padidintos aplinkos oro taršos zonomis ir jų naudojimosi aprašą galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje. Daugiau informacijos apie paramai gauti taikomus kriterijus galima rasti čia.

Atnaujinta: 2022 11 28

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, atsakinga už aplinkos oro kokybės vertinimo organizavimą, vertinimo kokybės užtikrinimą, minimalaus matavimų skaičiaus, įgalinančio gauti informaciją, reikalingą oro kokybei įvertinti, nustatymą, matavimų tikslumo užtikrinimą, aplinkos oro kokybės vertinimo metodų parinkimą ir kt., susijusius klausimus aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-279 (nuo 2016‑12‑31 įsigalioja aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596 nauja redakcija) paskirta Aplinkos apsaugos agentūra.

Atnaujinta: 2022 11 28

Informaciją apie aplinkos oro kokybės vertinimo rezultatus, teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ataskaitas ta tema galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Atskirose oro kokybės tyrimo stotyse išmatuoto aplinkos oro užterštumo lygio duomenis galima rasti čia. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, aplinkos ore ribojamų teršalų sąrašą ir šių teršalų normas aplinkos ore tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 patvirtintos Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinos vertės, 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 ( nauja redakcija, 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. D1-329/V-469) – Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus sąrašas ir ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-585/V-611 – Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normos.

Atnaujinta: 2022 11 28

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir 9 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. D1-803/V-1065 patvirtintas Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos aprašas. Nustatyta, kad aplinkos oro užterštumo normų viršijimo atvejais, informacija apie teršalų koncentraciją aplinkos ore tiesiogiai el. paštu teikiama apraše išvardintoms institucijoms, o taip pat suinteresuotoms organizacijoms, kurios susijusios su vartotojų apsauga, organizacijoms, kurios atstovauja pažeidžiamų gyventojų grupių interesams, kitoms panašioms organizacijoms, federacijoms ir kt. Apraše nustatyta, kad organizacijos, suinteresuotos aplinkos oro užterštumo normų viršijimo atvejais gauti informaciją, Aplinkos apsaugos agentūrai turi raštu pranešti el. pašto adresą (-us), kuriuo (-iais) pageidauja tokią informaciją gauti. Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, o taip pat Aplinkos apsaugos agentūros raštu buvo paskelbtas kvietimas tokias institucijas atsiliepti ir pateikti el. pašto adresus. Manytina, kad besidomintiems aplinkos oro kokybe tai padaryti ir dabar nevėlu.

Atnaujinta: 2022 11 28

Aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ (galutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d.) nustatyta, kad planuojamos ir vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui dokumentų rengėjai (toliau – veiklos vykdytojai) taiko pačių pasirinktą teršalų sklaidos skaičiavimo modelį, įsakymu nustatytus reikalavimus atitinkančius vietovės meteorologinius duomenis ir įvertina vietovės, kurioje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė veikla (toliau – vietovė), foninio aplinkos oro užterštumo duomenis. Teršalų sklaidos skaičiavimo modelis pasirenkamas pagal Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas, patvirtintas aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 (galutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d.).

Foninio aplinkos oro užterštumo duomenys naudojami vadovaujantis Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 (galutinė suvestinė redakcija galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d.). Vietovės foninio aplinkos oro užterštumo duomenis pagal veiklos vykdytojų prašymus vadovaujantis minėtomis rekomendacijomis teikia Aplinkos apsaugos agentūra.

Atnaujinta: 2022 11 28

Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 19 straipsnis nustato prievolę taršos šaltinių naudotojams tvarkyti taršos šaltinių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitą ir Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti ataskaitas. Šio straipsnio įgyvendinamasis teisės aktas – Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 (toliau – Inventorizacijos taisyklės; Inventorizacijos ataskaita), kurių 1 punkte nustatyta, kad jos privalomos taršos šaltinių naudotojams, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus, o 2 punkte išvardinti aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizavimo tikslai: nustatyti (patikslinti, tarp jų po įrenginio priėmimo į eksploataciją pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus) ūkinės veiklos objekto aplinkos oro taršos šaltinius bei jų parametrus, į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį ir jų sudėtį. Ūkinę grūdų džiovinimo veiklą vykdantys asmenys turi pagal Inventorizacijos taisykles apskaityti stacionarius aplinkos oro taršos šaltinius ir nustatyti (apskaičiuoti) iš jų į aplinkos orą išmetamą teršalų kiekį.

Atnaujinta: 2022 11 28

0,5 MW kriterijus taikomas vienam kietuoju kuru kūrenamam katilui.

Atnaujinta: 2022 11 28

Taip, turėti Taršos leidimą reikia.

Atnaujinta: 2022 11 28

Siekiant mažinti administracinę naštą verslui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.) patikslinti ŪSAM nuostatų 7.5 ir 15.1 papunkčiai bei papildytas 13 punktas. Įsigaliojus pakeitimams, ūkio subjektai, kurie eksploatuoja kurą deginančius įrenginius, kurių nominali šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 1 MW, bet nesiekia 50 MW ir kurių eksploatavimui taikomos LAND 43-2013 (nepriklausomai, reikia ar nereikia turėti taršos leidimą), taršos šaltinių į aplinkos orą išmetamų teršalų monitoringą vykdys ne pagal ŪSAM nuostatų 13 punkte nurodytą monitoringo programą, bet pagal LAND 43-2013 nustatytus išmetamų teršalų ribinės vertės laikymosi kontrolės reikalavimus ir ŪSAM nuostatų 21, 22, 23 ir 24 punktuose nustatytus bendrus aplinkos monitoringo vykdymo, tyrimų ir matavimų kokybės užtikrinimo reikalavimus. Pažymėtina, kad iš šių įrenginių išmetamų teršalų monitoringą vykdyti ne pagal monitoringo programą bus galima tais atvejais, kai ūkio subjektui pagal ŪSAM nuostatus nereikia rengti monitoringo programos dėl nuotekų išleidimo ir (ar) poveikio paviršiniam ar požeminiam vandeniui.

Veiklos vykdytojams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka privalo turėti leidimą, pareiga tvarkyti į aplinkos orą išmetamo teršalų kiekio apskaitą ir teikti Aplinkos apsaugos agentūrai šios apskaitos ataskaitas nustatyta Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408.

Atnaujinta: 2022 11 28

Vadovaujantis Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D1-244 „Dėl Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013 patvirtinimo“, 34 punktu, veiklos vykdytojai, eksploatuojantys kurą deginančius įrenginius, kuriems eksploatuoti pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, reikia turėti taršos leidimą, LAND 43-2013 31 punkte nurodytas ataskaitas turės rengti ir teikti vadovaudamiesi tik Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 „Dėl Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Atnaujinta: 2022 11 28

Specialieji reikalavimai taikomi kurą deginantiems įrenginiams (toliau – KDĮ), kurių bendra nominali (vardinė) šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 50 MW, nepriklausomai nuo naudojamo kuro rūšies. Jeigu iš dviejų arba daugiau atskirų KDĮ išmetamosios dujos šalinamos per bendrą kaminą, tokių KDĮ junginys laikomas vienu KDĮ, o apskaičiuojant bendrą jo nominalią šiluminę galią atskirų KDĮ pajėgumai sudedami. Į KDĮ junginio bendrą nominalią šiluminę galią neįskaičiuojama atskirų KDĮ, kurių nominali šiluminė galia yra mažesnė nei 15 MW, šiluminė galia. Pateikto pavyzdžio atveju, pagal Specialiuosius reikalavimus KDĮ junginio bendra vardinė (nominali) šiluminė galia yra tik 16 MW (visi po 14 MW neįskaitomi) ir jis nepatenka į Specialiųjų reikalavimų taikymo sritį. (Daugiau KDĮ bendros nominalios šiluminė galios apskaičiavimo pavyzdžių galima rasti Europos Komisijos parengtose skaidrėse „Kurą deginančių įrenginių jungimo taisyklės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (III skyrius ir I priedas)“ adresu http://www.am.lt/VI/index.php#a/16894). Tačiau toks KDĮ junginys patenka į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (toliau – TIPK taisyklės), taikymo sritį, nes pagal TIPK taisykles šio KDĮ junginio bendra vardinė (nominali) šiluminė galia yra 72 MW (14+14+14+14+16=72). Dėl to iš šio 72 MW KDĮ junginio išmetamų teršalų ribinės vertės TIPK leidime turėtų būti nustatytos laikantis TIPK taisyklių nuostatų, ypač jų 17.2 punkto, t. y. išmetamųjų teršalų ribinės vertės turėtų būti nustatytos vadovaujantis Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadomis. Atvejais, kai taikant GPGB būtų pažeidžiamos aplinkos kokybės normos, kompetentinga institucija (Aplinkos apsaugos agentūra), vadovaudamasi TIPK taisyklių nuostatomis, TIPK leidime turėtų nustatyti papildomus reikalavimus (sąlygas), kad įrenginys būtų eksploatuojamas nepažeidžiant aplinkos kokybės normų. GPGB raidą stebi ir informaciją apie naujas arba atnaujintas GPGB išvadas renka ir skelbia suinteresuotajai visuomenei Aplinkos apsaugos agentūra.

Atnaujinta: 2022 11 28

2020 m. pakeitus LR aplinkos apsaugos įstatymą, nuo 2022-01-01 įsigalioja pakeista 19 straipsnio redakcija, kurioje nustatyta: „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų ir tokiems objektams eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose.“

Galiojančio LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad „Fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų“, „Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų.“

2020 m. lapkričio 11 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-682 patvirtinti Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas. Reikalavimai taikomi ūkinės veiklos vykdytojams, kurių veikla susijusi su palaidų kietųjų medžiagų laikymu, krova ar vežimu. Palaidos kietosios medžiagos – tai birios, nesupakuotos kieto pavidalo medžiagos, kurios gali dulkėti jas laikant, vežant ar kraunant. Tokios medžiagos gali būti: kietasis biokuras, kuro durpės, akmens anglys, metalų rūda, koksas, mineralinės trąšos, smulkintas metalo laužas, statybinės medžiagos (keramzitas, skalda, smėlis, žvyras, anhidritas ir kt.), statybinės atliekos, maistinės ir pašarinės medžiagos, pelenai, suodžiai, šlakas ir kt. Medžiagų laikymui, krovai reikalavimai taikomi atsižvelgiant į medžiagos dispersiškumo klasę (medžiagų priskyrimas dispersiškumo klasėms pateiktas  Reikalavimų priede; medžiagos, nenurodytos priede, laikomos mažo dispersiškumo medžiagomis). Veiklai su didelio dispersiškumo medžiagomis taikomi griežtesni reikalavimai. Veiklos vykdytojai turi taikyti priemones dulkėjimui sumažinti – atvirose aikštelėse laikomas medžiagas apdengti, drėkinti, apsaugoti nuo vėjo, riboti kaupų aukštį, naudoti dulkių sugaudymo įrangą, uždaro tipo konvejerius, krauti sandariu griebtuvu, pilti iš griebtuvo ar krautuvo kuo lėčiau, kuo arčiau kaupo, kuo mažiau kartų perkrauti iš vietos į vietą, uždengti laikant transporto priemonėse ir vežant, plauti arba valyti transporto priemonių padangas, gyvenamojoje vietovėje nekeliant papildomo dulkėjimo, valyti medžiagomis užterštus kieta danga padengtus kelius ir kt.

Atnaujinta: 2022 11 28

Minimalūs reikalavimai dulkėtumui mažinti laikant, kraunant, vežant palaidas kietąsias medžiagas įsigalioja 2021 m. kovo 1 d. ir pradedami taikyti veiklos vykdytojams, pradedantiems vykdyti naują veiklą. Vykdantiems veiklą veiklos vykdytojams jie pradedami taikyti 2021 m. gegužės 1 d., išskyrus Reikalavimų 9 punktą, kurio taikymas atidėtas iki 2024 m. sausio 1 d. Reikalavimų taikymas pavaizduotas schemoje.

Nauja veikla su didelio dispersiškumo (labai dulkančiomis) medžiagomis urbanizuotose teritorijose (miestuose, miesteliuose ir kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose) turės būti vykdoma uždaroje patalpoje arba kitu uždaru būdu. Tais atvejais, kai uždaroje patalpoje ar kitu uždaru būdu laikyti medžiagų negalima dėl jų fizikinių ar cheminių savybių, veikla galės būti vykdoma atviroje aikštelėje, tačiau turės būti taikoma daugiau Reikalavimuose nurodytų priemonių dulkėjimui riboti.

Nauja veikla su mažo dispersiškumo (mažiau dulkančiomis) medžiagomis ir nauja veikla neurbanizuotose teritorijose su didelio dispersiškumo medžiagomis galės būti vykdoma atviroje aikštelėje sklype, kurio riba nutolusi didesniu kaip 100 m atstumu iki gyvenamojo pastato, negyvenamojo (viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio, sporto, religinės ar kitos (sodų) paskirties) pastato ar inžinerinio statinio (žaidimams (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui ir panašiai) atvirame ore naudojamo sporto aikštyno, įrengtos vaikų žaidimo, sporto aikštelės) (toliau – statiniai).

Esamai veiklai numatytas pasiruošimo etapas Reikalavimų 9 punkto taikymui. Iki 2024 m. sausio 1 d. atviroje aikštelėje vykdoma esama veikla su didelio dispersiškumo  medžiagomis urbanizuotose teritorijose turės būti perkelta į uždaras patalpas ar vykdoma kitu uždaru būdu, o esama veikla su mažo dispersiškumo medžiagomis ir esama veikla su didelio dispersiškumo medžiagomis neurbanizuotose teritorijose galės būti vykdoma atviroje aikštelėje sklype, kurio riba nutolusi didesniu kaip 100 m atstumu iki nurodytų statinių, arba didžiausiu galimu atstumu nuo statinių (jei sklype užtikrinti 100 m atstumo iki statinių neįmanoma). 

Atnaujinta: 2022 12 14

Nakvynės kemperiuose  ne saugomose teritorijose nėra reglamentuotos  atskiru aplinkos ministro valdymo sričiai  priskirtu teisės aktu.  Lankymosi miške  taisyklių, patvirtintų 2013 m. lapkričio 15 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-849, 6 punktas numato, kad fiziniai asmenys apsistoti poilsiui miškuose gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose).

Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 28 str. kemperius draudžiama statyti, laikyti magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose.

Saugomose teritorijose kemperius  galima statyti/nakvoti juose tik kempinguose.

Manome, kad  iš esmės kemperių sustojimui/stovėjimui taikomos Kelių eismo taisyklės, kemperiui kaip transporto priemonei nedraudžiama važiuoti, pavyzdžiui, miško keliais, prie jų sustoti taip, kad nebūtų trukdomas pravažiavimas miško keliu kitoms transporto priemonėms.

Vengiant konfliktinių situacijų, geriau suderinti kemperio stovėjimą, nakvynę jame  su privačios žemės savininku, jeigu planuojama apsistoti/nakvoti privačioje žemėje.

Apsistojus nakvynei, reiktų laikytis aplinkosaugos reikalavimų: nešiukšlinti, nepilti bet kur kemperio talpyklų  turinio, laikytis transporto priemonių statymo nuo vandens telkinių atstumo, ir kt.

Atskirose savivaldybėse gali būti nustatytos tose savivaldybėse taikomos kemperių statymo/nakvynės juose taisyklės.

Manome, kad visgi geriausias sprendimas nakvoti kemperiuose būtų tam skirtose vietose - būtent kempinguose.

Atnaujinta: 2023 02 02

Biologinę įvairovę sudaro visų gyvų organizmų rūšių, gyvenančių sausumos, paviršinių vandenų bei kitose ekosistemose visuma, jų buveinės, taip pat genetinė įvairovė. Lietuvos biologinę įvairovę rūšių lygmenyje sudaro virš 20 000 gyvūnų, 6 000 grybų, 1 800 augalų rūšių.

Atnaujinta: 2023 02 02

Įgyvendinant Biologinės įvairovės konvenciją, Lietuva jos nuostatas integravo į nacionalinius teisės aktus: Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymą, Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymą, Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ir juos lydinčius teisės aktus ir kitus teisės aktus. Aplinkos ministras 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-12 patvirtino Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015–2020 metų veiksmų planą.

Aplinkos ministerijoje biologinės įvairovės apsaugos klausimus pagal nuostatuose apibrėžtą kompetenciją koordinuoja Gamtos apsaugos politikos grupė.

Atnaujinta: 2023 02 02

Lietuvos Respublika 1992 m. birželio 5 d. Rio de Žaneire pasirašė Biologinės įvairovės konvenciją (angl. Convention on Biological Diversity, CBD), kurią 1995 m. ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas. Kiti svarbūs tarptautiniai susitarimai, kurių narė yra ir Lietuva:

• Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (Berno konvencija)
• Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES)
• Susitarimas dėl mažųjų banginių apsaugos Baltijos ir Šiaurės jūrose, Šiaurės Rytų Atlante bei Airijos jūroje (ASCOBANS)
• Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija (Bonos konvencija)
• Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (AEWA)
• Susitarimas dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje (EUROBATS)
• Tarptautinė konvencija dėl banginių medžioklės reguliavimo
• Tarpvyriausybinė platforma dėl biologinės įvairovės ir ekosisteminių paslaugų (IPBES)  

Atnaujinta: 2023 02 02

Pagal LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų, augalų arba grybų rūšis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir (arba) Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje.

• LR saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas
• Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašas

Atnaujinta: 2022 12 14

Saugomų rūšių informacinės sistemos (toliau – Sistemos) tikslas – duomenų apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes surinkimas, sisteminimas ir pateikimas suinteresuotiesiems asmenims, užtikrinant duomenų ir informacijos apie saugomas rūšis viešumą. Sistemoje kaupiami lietuviškas ir lotyniškas rūšies pavadinimas, sistematinė padėtis, priskyrimas tam tikrai nacionalinei ar tarptautinei saugomų rūšių kategorijai ir kt. Sistemoje sukaupti duomenys naudojami praktinės gamtosaugos veiklose. Prisijungti prie SRIS.

Atnaujinta: 2022 12 14

Svetimžemėmis laikomos tokios rūšys, kurios į tam tikrą teritoriją dėl žmonių veiklos pateko atsitiktinai, išplito iš introdukcijos vietų arba kitų teritorijų, į kurias buvo patekusios dėl žmonių veiklos. Tokios svetimžemės rūšys, kurios tam tikroje teritorijoje be tiesioginės žmonių įtakos (arba nepaisant žmonių pastangų jas išnaikinti) sudaro ilgalaikes, nuolat atsinaujinančias populiacijas ir įsikuria antropogeninėse, pusiau natūraliose arba natūraliose buveinėse, vadinamos natūralizavusiomis rūšimis. Jeigu svetimžemė natūralizavusi rūšis palieka daug palikuonių, sparčiai plinta ir daro žalą ekosistemoms, ekonomikai ir (arba) kenkia žmonių sveikatai, ji laikoma invazine rūšimi.

Lietuvos ir Europos mokslininkų nuomone, invazinės gyvūnų ar augalų rūšys pasaulyje daro didelę žalą ne tik biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai, žmogaus sveikatai, todėl būtina mažinti ir kontroliuoti invazinių rūšių plitimą.

Atnaujinta: 2022 12 14

Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše (patvirtintas 2016 m. lapkričio 28 d.) šiuo metu yra įrašytos 35 rūšys: 17 gyvūnų rūšių (2 moliuskų, 5 vėžiagyvių, 2 žuvų, 2 roplių, 1 paukščių, 5 žinduolių) ir 18 augalų rūšių. Daugiau informacijos apie svarbiausias invazines rūšis (Sasnovskio barštį, Gausialapį lubiną, Rainuotąjį vėžį, rykštenę, Luzitaninį arioną) rasite ČIA.

Atnaujinta: 2022 12 14

Vadovaujantis Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka, invazinių rūšių naikinimas privačiame ar išnuomotame žemės sklype gali būti vykdomas apie tai informavus žemės savininką ar naudotoją, valstybei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, informavus žemės valdytoją. Žemės savininką, naudotoją ar valdytoją apie jų žemėje numatomas Invazinių rūšių naikinimo priemones informuoti raštu ar elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki naikinimo pradžios. Daugiau informacijos rasite ČIA.

Atnaujinta: 2022 12 14

Ekosistemų (arba ekosisteminės) paslaugos – tai įvairi gamtos teikiama nauda žmogui, užtikrinanti jo sveikatą ir socio-ekonominę gerovę.

Ekosistemų paslaugos yra keturių pagrindinių tipų: Aprūpinimo (mediena, kitas kuras ar statybinės medžiagos gaunamos iš gamtos, maisto ir vaistinės medžiagos, kt.), Reguliavimo (CO2 sugėrimas, vandens sugėrimas ir potvynių reguliavimas, mikroklimato (miestuose) reguliavimas, taršos mažinimas, augalų apdulkinimas, kt.), Palaikymo (maistinių medžiagų ciklai, buveinių palaikymas, genetiniai ištekliai) ir Kultūrinės (rekreacija, estetinis pasigerėjimas, įkvėpimas, tradicijos, kt.) Daugiau informacijos ČIA.

Atnaujinta: 2022 12 14

Ekosistemos ir jų teikiamos paslaugos yra mūsų ekonominės ir socialinės gerovės pagrindas, todėl labai svarbu, jog į jas ir jų būklę būtų atsižvelgiama priimant sprendimus įvairiuose viešojo administravimo sektoriuose. Kompleksinis požiūris, atsižvelgiantis ir į ekosistemų gebėjimą teikti paslaugas, pirmiausia išryškintų mūsų priklausomybę nuo gamtos teikiamos naudos ir kokią įtaką sprendimai veikiantys ekosistemas ir jų natūralias funkcijas gali turėti ilgalaikei žmonių socio-ekonominei gerovei.

Atnaujinta: 2022 12 14

Ekosisteminių paslaugų vertinimų yra įvairių ir ne visi jie skaičiuoja piniginę vienos ar kitos paslaugos vertę – be ekonominio, pavyzdžiui, galimi ir dažnai labiau tinkami yra biofizinis ar socialinis vertinimas. Ekosisteminės paslaugos leidžia labai aiškiai ir paveikiai susieti žmonių daromą neigiamą poveikį gamtai su žala mūsų pačių gerovei ir ekonomikai. Tai, tikėtina, galėtų labiau paskatinti imtis aktyvesnių gamtosauginių veiksmų ir užtikrinti geresnę ekosistemų būklę.

Atnaujinta: 2022 12 14

Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – tai atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai. Tai gali būti augalų populiacijos ar jų dalys, pavieniai augalai ar jų grupės, augalų reprodukcinės dalys (sėklos, žiedadulkės, gemalai, meristeminiai audiniai, pumpurai, ūgliai). Lietuva turtinga natūralių augalų rūšių ir sukurtų augalų veislių – šalyje šiuo metu yra nustatyta daugiau kaip 4 000 objektų, įtrauktų į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus.

Atnaujinta: 2022 12 14

2001 m. LR Seimas priėmė Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą (galiojanti suvestinė redakcija 2019-05-01), reglamentuojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, saugojimą ir naudojimą. Įstatymo tikslas – užtikrinti tausojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimą, apsaugoti juos nuo niokojimo, nykimo ar visiško sunaikinimo, išsaugoti biologinę įvairovę.

Atnaujinta: 2022 12 14

Atrinkti ANGI yra saugomi laikant juos natūralios kilmės ar sukūrimo vietose (in situ), už kilmės sukūrimo vietų lauko kolekcijose (ex situ) bei augalų genų banke, vietose, kur yra atsiradusios jų naujos savybės (inter situ). Už ANGI kaupimą, saugojimą ir naudojimą Lietuvoje yra atsakingi Aplinkos ministerija, Augalų genų bankas, Augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija ir Augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinaciniai centrai.

Atnaujinta: 2022 12 14

Lietuvos geologijos tarnyba gręžinį registruoja ir gręžinio pasą išduoda nemokamai.

Atnaujinta: 2023 02 02

Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo 6 str. nurodyta, kad pradėjęs gręžinio įteisinimo procesą asmuo turi sumokėti vienkartinė įmoką.

Išimtys numatančios kada vienkartinės įmokos mokėti nereikia įtvirtintos minėto įstatymo 2 str.:

Vienkartinės gręžinio įteisinimo įmokos MOKĖTI NEREIKIA, tuo atveju, jei asmuo Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nustatyta tvarka sumokėjo mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius už paskutinius trejus metus iki Lietuvos Respublikos gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos ir:

- šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka savivaldybės administracijai pateikė paraišką dėl savivaldybės pritarimo naudoti gręžinį,

arba

- šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka informavo Departamentą apie sprendimą įrašyti gręžinio savininko duomenis į Žemės gelmių registrą.

VIENKARTINĖS ĮMOKOS DYDIS tuo atveju:

- kai pagal Žemės gelmių įstatymo 16 str. 2 d. NEPRIVALOMA GAUTI LEIDIMO NAUDOTI POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIUS (kai gręžinys naudojamas individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu; taip pat vadovaujantis išimtimi taikoma žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims, išgaunantiems iki 100 kubinių metrų vandens per parą), vienkartinės įmokos dydis yra 15 eurų;

- kai LEIDIMAS NAUDOTI IŠTEKLIUS REIKALINGAS (kai išgaunama 10 m³ ir daugiau per parą arba kai vanduo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje (atkreiptinas dėmesys, kad požeminio vandens išteklių naudojimo leidimas, o kartu ir mokesčio už išgautus požeminio vandens išteklius mokėjimas yra privalomas ne tik tais atvejais, kai vykdant ūkinę komercinę veiklą išgautas požeminis vanduo  tiesiogiai naudojamas gamyboje ar pilstomas į tarą pardavimui, tačiau ir tais atvejais, kai naudojamas  komercinę veiklą vykdančios įmonės buitiniams poreikiams tenkinti), arba, kai negalima taikyti išimties žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims) vienkartinės įmokos dydis priklauso nuo planuojamo ateityje išgauti išteklių kiekio „<...> jeigu planuojama išgauti iki 10 kubinių metrų per parą, mokama 50 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 10 ir daugiau kubinių metrų per parą, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų per parą, – 500 eurų vienkartinė įmoka; jeigu 100 ir daugiau kubinių metrų per parą, – 5 000 eurų vienkartinė įmoka.“.

Atkreiptinas dėmesys, kad gręžinių įteisinimui reikalingų papildomų paslaugų kainos neturi galimybės nustatyti nei savivaldybės nei Aplinkos ministerija, nes lygiai taip pat kaip ir legalaus gręžinio įrengimo atveju, gręžinio įteisinimą galės atlikti fizinis ar juridinis asmuo, turintis leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

Atnaujinta: 2023 02 02

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo ir Žemės gelmių registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“, visi gręžiniai (tiek skirti požeminio vandens išteklių naudojimui, tiek tyrimams, tiek angliavandenilių išgavimui ar geoterminės energijos naudojimui) turi būti registruoti Žemės gelmių registre.

Atnaujinta: 2023 02 02

Taip. Tokį gręžinį legalizuoti būtina.

Papildomai rekomenduojame žr. atsakymą į 3 klausimą

Atnaujinta: 2023 02 02

Ne, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo nuostatomis pareiga mokėti mokestį už išgautus požeminio vandens išteklius atsiranda tuo atveju, jei išteklių naudojimui reikalingas leidimas.

Mokesčio tarifai nurodyti Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 2 priede.

Atnaujinta: 2023 02 02

Informuojame, kad detali informacija (banko sąskaitos Nr., juridinio asmens (gavėjo) kodas ir kt.) pateikiama Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje, skiltyje „Sąskaitos ir įmokų kodai“.

Atnaujinta: 2023 02 02

Vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka mokama pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį.

Atnaujinta: 2023 06 06

Gavus savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį:

• tuo atveju, jei vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis požeminio vandens išteklių naudojimui reikalingas leidimas, kreipiamasi į fizinį ar juridinį asmenį ar šių asmenų grupę, turinčius Lietuvos geologijos tarnybos prie AM išduotą leidimą tirti žemės gelmes, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą.

Leidimo turėtojas vadovaudamasis aplinkos ministro nustatyta tvarka atlieka veiksmus reikalingus gręžinio įteisinimui.