Visoje Lietuvoje įsibėgėjo jaunuolynų ugdymo darbai, kurie padeda suformuoti sveikus, našius ir biologiškai įvairius medynus. Jie baigti jau daugiau nei 6 tūkst. ha miškų, informuoja Valstybinių miškų urėdija (VMU). Kiekvienais metais jaunuolynai ugdomi maždaug 12 tūkst. ha miškų plote.

Trečiadienį Vyriausybei pritarus Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimų projektams, statybos užbaigimo procedūros bus skaidresnės, paprastesnės ir ne taip ilgai truks. Dalis statybos priežiūros funkcijų perduodamos statinio ekspertizės rangovams.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) suteikė 67,5 mln. eurų paskolą daugiabučių gyvenamųjų namų energijos vartojimo efektyvumo gerinimo projektams finansuoti. Ji  leis atnaujinti apie 170 daugiabučių. Tai ne tik paspartins renovacijos procesą, bet ir pagerins atnaujintų namų gyventojų gyvenimo sąlygas.

Šiais metais net 15 Lietuvos saugomų gamtos paveldo objektų yra sutvarkyti ir atnaujinti, dar 50 planuojama atnaujinus geriau pritaikyti lankymui. Jie yra mūsų šalies pasididžiavimas, todėl reikalauja ne tik ypatingos priežiūros, bet ir pagarbaus lankytojų elgesio, akcentuoja aplinkosaugininkai.

Po keletą mėnesių trukusių Nacionalinio susitarimo dėl miškų (NMS) koordinacinės grupės diskusijų, susitarimo procesas pereina į nacionalinės miškų vizijos etapą: diskusijos persikelia į 17 sektorinių grupių, kurios iki rugsėjo 13 dienos turės suformuluoti nacionalines vizijas dėl miškų ir miškų sektoriaus.

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą.

Pievos ir patvoriai jau geltonuoja – pradeda žydėti rykštenės. Jos mėgstamos dėl ryškios spalvos, be to, ilgai laikosi pamerktos. Aplinkosaugininkai ragina šį invazinį augalą skinti kad ir glėbiais – taip sumažinsime jo paplitimą. Tačiau įspėja nuvytusių žiedynų nemesti kur pakliuvo, tik į kompostavimo įrenginius ar žaliųjų atliekų aikšteles, kad nepaplistų sėklos.

Siekiant mažinti neigiamą žemės ūkio sektoriaus poveikį aplinkai, būtina griežčiau reguliuoti mineralinių trąšų naudojimą, tuo tarpu tirštąjį mėšlą bus leidžiama laikyti laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, laikantis nustatytų aplinkosauginių reikalavimų, ir po lapkričio 15 d.

Nuo rugpjūčio 1 d. įmonės ir fiziniai asmenys, gavę taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) arba taršos leidimus galės pradėti ūkinę veiklą tik po patikrinimo, aplinkosaugos pareigūnams įsitikinus, kad atitinka leidimuose nustatytas sąlygas, įdiegtos numatytos taršos mažinimo priemonės.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kartu su parlamentarais Valentinu Bukausku  ir  Rimante Šalaševičiūte, ketvirtadienį lankėsi Telšiuose, kur aptarė miesto komunalines problemas, planus tapti turizmo centru, žaliąją transformaciją ir vėjo energetiką.  

Įmonės ir kiti ūkio subjektai, planuojantys diegti ar atnaujinti technologinius procesus ir įrenginius, mažinančius gamybinės ar kitos ūkinės veiklos metu susidariusių nuotekų užterštumą, dar gali suskubti tam gauti subsidiją. Maksimali subsidijos suma vienam pareiškėjui yra 200 tūkst. eurų.

Europos Komisija pradėjo Jūrų strategijos pagrindų direktyvos peržiūrą, kuri padėtų apsaugoti jūrų aplinką ir jos išteklių naudojimą. Į peržiūrą įtraukiamos ne tik suinteresuotos institucijos, nevyriausybinės organizacijos, bet ir gyventojai, kurie iki spalio 21 d. kviečiami išsakyti nuomonę, kaip veiksmingai užtikrinti gerą jūros būklę.