Aplinkos apsaugai stiprinti – keturių įstatymų pakeitimai

Data

2019 07 10

Įvertinimas
1
lrv1.jpg

Šiandien Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms keturių įstatymų – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, Aplinkos apsaugos, Mokesčio už aplinkos teršimą ir Aplinkos monitoringopataisoms ir teiks jas Seimui.

Šios pataisos padėtų sustiprinti aplinkos apsaugą šalyje. Visų pirma aplinkos apsaugos pareigūnai įgytų teisę kontroliuoti taršos šaltinius visą parą, kaip numato siūloma Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisa. Pagal dabartinius reikalavimus apie planuojamą patikrinimą aplinkosaugininkai ūkio subjektą turi informuoti prieš 10 dienų. Pakeitus šią nuostatą ir suteikus teisę paimti ėminius ir atlikti matavimus iš anksto nepranešus ūkio subjektui, bus galima efektyviau nustatyti teršėjus.

Kitas svarbus siūlymas – įteisinti galimybę už sistemingus aplinkosauginius pažeidimus panaikinti ūkio subjektams išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ir taršos leidimus. Be to, numatoma sugriežtinti nuostatas, reglamentuojančias aplinkos apsaugos pareigūnų pažeidėjams skiriamų privalomųjų nurodymų vykdymą. Tai leistų gerokai sutrumpinti pažeidimo nutraukimo laiką. Dabartinis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas numato, kad, neįvykdžius privalomojo nurodymo, skiriamas pakartotinis privalomasis nurodymas, ir todėl pažeidimo nutraukimo laikas nepagrįstai pailgėja. Įstatymo pataisa siūloma atsisakyti pakartotinio privalomojo nurodymo. Be to, numatoma suteikti teisę kreiptis į antstolį, jeigu pažeidėjas nevykdo privalomojo nurodymo.

Aplinkos apsaugos įstatymo pataisų projektas parengtas siekiant sugriežtinti aplinkosaugines sąlygas ūkinei veiklai – įtvirtinti draudimą teršti aplinką už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribų atliekomis, žaliavomis bei produktais ir nustatyti juridinių asmenų atsakomybę.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisomis numatoma didinti mokesčio už aplinkos taršą tarifus, siekiant skatinti ūkinės veiklos vykdytojus mažinti šią taršą. Kol kas nėra įgyvendintas „teršėjas moka“ ir sąnaudų susigrąžinimo principas, nes teršėjas tinkamai neprisideda prie išlaidų kompensavimo, kurias valstybė ir visuomenė patiria dėl neigiamo taršos poveikio. Dabartiniai tarifai yra per maži, jie nebuvo keisti nuo 2005 m. ir neskatina teršėjų investuoti į mažiau taršias technologijas.

Siūlomos Aplinkos monitoringo įstatymo pataisos leistų sudaryti prielaidas gauti patikimesnius ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenis. Šiuo metu vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatomi ūkio subjektų išmetamų teršalų viršijimai, bet jų nerodo aplinkos monitoringo duomenys. Todėl numatoma griežtinti reikalavimus ėminius imančioms laboratorijoms.

Ryšių su visuomene skyrius