BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Automobilių taršos mokestis: dažniausiai užduodami klausimai

Data

2021 12 13

Įvertinimas
3
Add a heading (21).png

Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius. Vis dėlto kiek už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tenka teršalų mūsų plaučiams ir atmosferai, lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Limuzino klasės masyvus automobilis, naujas ar senas, degina daugiau degalų nei tiek pat keleivių talpinantis ekonomiškas automobilis.

Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė gydydami oro teršalų sukeltas plaučių, kraujotakos, onkologines ligas, o netekę darbingumo prarandame pajamas ir šalies ekonominę vertę. Automobilių teršalai trumpina mūsų gyvenimo trukmę.

Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu. Todėl mums būtinas didžiulis elgsenos pokytis: viena vertus, pakeičiant didelę autoparko dalį taupesniais automobiliais, kita vertus, daliai gyventojų persėdant į išvystytą viešąjį transportą.

Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto. Arba, užuot mokėjus sankcijas, galime paskatinti vieni kitus rinktis mažiau teršiančius automobilius.

Vyriausybei pateikus Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio projektą, pateikiame atsakymus į dažniausiai viešumoje iškylančius klausimus, kodėl toks mokestis reikalingas ir koks laukiamas jo poveikis.

Kodėl apskritai reikia tokio mokesčio?

Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Siūlydama šia priemonę Aplinkos ministerija siekia trijų pagrindinių tikslų:

1. Pakviesti vairuotojus rinktis bent trečdaliu taupesnius automobilius. Toks individualus pasirinkimas ne tik sumažintų taršą – jis sumažintų ir namų ūkių išlaidas transportui. Gyventojų sutaupytos lėšos liktų vidaus vartojimui, užuot išleidus jas trečioms šalims už importuojamus degalus.

2. Užtikrinti pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose. Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį. Šiuo metu Lietuvoje naudojama 1,69 mln. automobilių – tai yra ketvirtadaliu daugiau negu registruota namų ūkių (1,27 mln).

3. Užtikrinti geresnę oro kokybę bei mažinti visuomenės sveikatos sąnaudas dėl oro taršos. Dyzeliniai automobiliai – nesvarbu, seni ar naujausio Euro 6 standarto – išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų, kitų teršalų. Todėl ypač svarbu automobilių parke sumažinti dyzelinių automobilių dalį.

Ar taršos mokestis sumažins taršą?

Ekspertų išsamiai įvertintas ir suderintas mokesčio projektas iki 2027 m. padės pasiekti tokių pamatuojamų rodiklių:

1. pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc. (2020 m.) iki 30 proc.;

2. nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc. (dabar 0,7 proc.);

3. vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 80 proc. šalyje registruojamų lengvųjų (M1 kategorijos) automobilių atitiktų ne mažesnį kaip Euro 6 išmetamųjų teršalų standartą;

4. 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. – kietųjų dalelių kiekį (lyginant su 2019 m.);

5. vidutinį registruojamo automobilio išmetamą CO2 kiekį sumažinti iki mažiau nei 110 CO2 g/km (dabar 150 CO2 g/km), bendrą automobilių parko išmetamą vidutinį CO2 kiekį sumažinant bent iki 150 CO2 g/km (dabar 167 CO2 g/km).

Kokio dydžio bus mokestis?

Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Daugiau nei pusė vairuotojų (54 proc.) mokesčio nemokės arba mokės iki 100 EUR per metus.

Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia, kaip tai padarė didesnė pusė Lietuvos vairuotojų. Didžiausius metinius mokesčius – daugiau nei 200 EUR – mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3 proc. – daugiau nei 300 EUR per metus.

Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems mokestis nebūtų taikomas. Už vidutinę Lietuvoje įsigyjamo automobilio kainą (5700 EUR) galima įsigyti arba galingą taršų dyzelinį, arba ekonomišką, užtat nebūtinai mažą automobilį. Už pastarąjį mokesčio nereikės mokėti arba mokėti simboliškai.

Mokesčio lėšomis plečiamos viešojo transporto paslaugos sudarys galimybę vis didesnei daliai gyventojų apskritai atsisakyti automobilio ir patogiai naudotis viešuoju susisiekimu, dalijimosi paslaugomis.

Kaip sužinoti, kiek reikės mokėti už konkretų automobilį?

Kokį reikės mokėti mokestį už konkrečią transporto priemonę, kiekvienas gali pasitikrinti interneto svetainėje www.130CO2.lt.

Planuojama, kad mokestis įsigalios 2023 m. sausio 1 d., už pirmus metus jį sumokėti reikės iki 2024 m. liepos 1 d.

Mokestis bus skaičiuojamas proporcingai dienų skaičiui, kiek per kalendorinius metus automobilis dalyvavo eisme.

Kodėl gyventojams siūlomas taršos mokestis, kol nesukurtas praktiškas viešasis transportas?

Taršos mokestis yra dvigubo veiksmingo priemonė transporto taršai mažinti: pirma, jis ekonomiškai skatina vairuotojus pasirinkti taupesnį ir aplinkai draugiškesnį automobilį; antra, paspartina viešojo transporto ir kitų darnaus judumo alternatyvų plėtrą finansuojant ją iš mokesčiu surinktų lėšų.

Kol į kelius ir gatves išvažiuoja 1,6 mln. automobilių, viešasis transportas tarp miestų lieka pustuštis, todėl šias paslaugas savivaldybėms sunku išlaikyti patogias ir efektyvias. Automobilizacijos lygiui išliekant tokiam aukštam, valstybė iš taršos mokesčio kasmet surinks daugiau kaip 100 mln. EUR, kurie bus skiriami sparčiai alternatyvaus judumo plėtrai užtikrinti, atitinkamai sudarant galimybes vis didesnei gyventojų daliai savo kelionėms rinktis viešąjį transportą.

Iš mokesčio įplaukų kaupiamo Darnaus judumo fondo investicijas savivaldybės galės nukreipti ir į priemiestinį susisiekimą.

Kam bus skiriamos iš mokesčio surinktos įplaukos?

Mokesčio lėšos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą, kurio lėšos bus  investuojamos tik į darnų judumą įgalinančias sritis:

1. miestų darnaus judumo planų priemones;

2. alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimo skatinimo priemones;

3. alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros kūrimo ir plėtros priemones;

4. vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių ribojimų miestuose įrengimą;

5. vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių perdarymą į alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones;

6. aplinkos oro taršos mažinimo priemones;

7. visuomenės informavimo ir švietimo priemones, susijusias su darnaus judumo plėtra.

Darnaus judumo fondo lėšomis naudosis visos šalies savivaldybės, lėšas paskirstant proporcingai pagal savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, pačioms savivaldybėms paliekant apsispręsti, kokią infrastruktūrą vystyti.

Kodėl apmokestinami ne nuvažiuojami kilometrai, o automobilio naudojimo laikas?

Aplinkos ministerija su kitomis institucijomis išsamiai apsvarstė galimybes taikyti mokestį pagal nuvažiuotus kilometrus. Dabartinėmis technologijomis mokesčio administravimas pagal nuvažiuotą atstumą būtų nepatikimas ir neteisingas, nes:

1. taršos apmokestinimas pagal faktinės ridos nuskaitymą iš odometro yra neefektyvus dėl didelės sukčiavimo rizikos, techniškai sudėtingo įgyvendinimo ir administravimo;

2. faktinių kelionių stebėjimas nuotolinėmis priemonėmis sudaro asmens duomenų apsaugos pažeidimo riziką ir pareikalautų neproporcingai didelių investicijų;

3. tai būtų neteisingas regionų gyventojų atžvilgiu, kurie lyginant su miestiečiais yra priversti įveikti gerokai didesnius atstumus vykdami į darbą, švietimo įstaigas, kitas nutolusias viešąsias paslaugas.

Vis dėlto automobilį naudojant sezoniškai arba tam tikromis progomis, paliekama galimybė jų savininkams taršos mokesčio mokėti tik už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio. Tai galioja ir kemperių, sportinių, istorinių transporto priemonių savininkams.

Ypač retai automobilius naudojančius gyventojus kviečiame jų apskritai atsisakyti ir rinktis ekonomiškesnes alternatyvas – trumpalaikę automobilių nuomą, kurios pasiūla didžiuosiuose miestuose sparčiai plečiasi, taip kartu sutaupant civilinio draudimo, padangų keitimo, techninės priežiūros paslaugų sąnaudas.

Kodėl neužtenka apmokestinimo akcizu pagal suvartotą kuro kiekį?

Praktika rodo, kad vien akcizas, kaip signalas visuomenei paskatinti tvaresnį pasirinkimą, neveikia. Nors 2005-2020 m. dyzelino akcizas išaugo 28 proc. (nuo 290 iki 372 EUR), benzino – 22 proc. (nuo 382 iki 466 EUR), per šiuos 15 metų transporto kuro vartojimas, kaip ir CO2 emisijos, išaugo 1,5 karto ir tebeauga po 5 proc. kasmet.

Be to, dyzelinių automobilių dalis Lietuvos automobilių parke šiuo metu siekia net 69 proc. ir yra didžiausia lyginant su kitomis ES šalimis. Vadinasi, akcizo didinimas nėra pakankama priemonė skatinant efektyvesnį ir mažiau taršų pasirinkimą.

Visoje Europos Sąjungoje tik viena valstybė netaiko jokio automobilių mokesčio, – tai Estija. Transporto tarša Estijoje kasmet tik auga. Nėra valstybės, kurioje transporto tarša mažėtų tik didinant kuro akcizą.

Transporto taršą anglies dioksidu galima mažinti tik dviem būdais – mažinant judėjimą automobiliais arba renkantis efektyvesnius automobilius. Įkainoti kiekvieną nuvažiuotą kilometro būtų nesąžininga dalies visuomenės atžvilgiu, pavyzdžiui, regionų gyventojų arba vaikus auginančių šeimų, kuriems judėjimas automobiliu yra būtinas kasdieniams reikalams ir sunkiai pakeičiamas.

Užtat automobilio pasirinkimas: jo efektyvumas, jo galia, jo kuro rūšis, lemia sukuriamos perteklinės taršos kiekį. Automobilių taršos mokestis skirtas keisti transporto priemonių pasirinkimą, didinant efektyvių benzininių automobilių dalį visame parke.

Degalų akcizas taip pat neįvertina automobilyje įdiegtos taršos prevencijos ir kontrolės technologijos: Euro 1 standarto automobilis, sudegindamas tą patį kiekį kuro, gali išmesti dešimtis kartų daugiau teršalų nei Euro 6 standarto.

Aplinkos ministerijos vertinimu, automobilių taršos mokestis yra tas instrumentas, kuriuo sukūrus stipresnes paskatas rinktis mažiau taršias ir geresnės kuro ekonomijos transporto priemones ar kitas judumo alternatyvas, galima efektyviau spręsti oro taršos problemą. Be to, jis padeda įvertinti susidarančias sąnaudas naudojant neefektyvų kurą, kitas eksploatacines išlaidas.

Ką daryti senjorams ir kitiems Lietuvos gyventojams, kurie neturi pakankamai lėšų naujam automobiliui įsigyti?

Socialinę paramą gaunantiems gyventojams, sunaikinusiems savo seną ir įsigijusiems mažataršį automobilį, Aplinkos ministerija siūlo pasinaudoti nauja paramos priemone – 2 tūkst. eurų kompensacijomis. Visi kiti gyventojai gali gauti 1 tūkst. EUR kompensaciją pakeisdami taršų automobilį netaršiu.

Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas numato visapusišką lengvatų paketą socialiai pažeidžiamiausiems gyventojams:

1. sulaukusiems 64 m. amžiaus – 50 proc.;

2. šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį, kurios turi galiojančią šeimos kortelę – 50 proc.;

3. piniginės socialinės paramos gavėjams – 50 proc. (lengvata taikoma vienam bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens valdomam automobiliui);

4. iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems automobilių valdytojams 50 proc.

5. nuo mokesčio atleidžiami specialiai negalią turintiems žmonėmis pritaikytų automobilių savininkai.

Lengvatos tarpusavyje nesisumuoja ir yra taikomos tik vienam gyventojo valdomam automobiliui (išskyrus iki 2024 m. gruodžio 31 d. visiems valdytojams taikomą lengvatą). Be to, savo transporto priemonei pakeisti iki 2025 m. galios pereinamasis laikotarpis.

Tuo metu Lietuvos senjorai mokės mažesnį vidutinį taršos mokestį nei kiti gyventojai: 2023 m. jis sudarys 115 EUR per metus (su lengvata senjorams) – tai yra 20 proc. mažiau nei kitiems vairuotojams (vidutiniškai 140 EUR).

Lietuvos automobilių parko struktūros duomenys rodo, kad senjorai vairuoja šiek tiek senesnius, tačiau taupesnius automobilius, jie taip pat dažniau renkasi benzininį, o ne dyzelinį automobilį. Būtent šios techninės automobilio savybės ir lemia mažesnį mokesčio tarifą.

Kartu atkreipiame dėmesį, kad labiausiai socialiai pažeidžiami žmonės yra tie, kurie apskritai negali įsigyti automobilio. Visos taršos mokesčio įplaukos nukreipiamos viešojo transporto kokybei ir prieinamumui pagerinti, kad juo patogiai galėtų naudotis gyventojai, neturintys galimybių vairuoti automobilio.

Kodėl mokesčio tarifas didesnis dyzeliniams automobiliams, jeigu jie santykinai išmeta mažiau anglies dioksido?

Mokesčiu siekiama dviejų tikslų – tiek klimato kaitos valdymo efekto mažinant anglies dioksido emisijas, tiek gerinti aplinkos oro kokybę, kurią apibūdina sveikatai kenksmingų teršalų – kietųjų dalelių, azoto oksidų, anglies monoksido – kiekis aplinkoje.

Dyzeliniams automobiliams iš tikrųjų būdingos mažesnės anglies dioksido emisijos nei panašių masės ir galios parametrų benzininiams. Vis dėlto dyzelinu varomi automobiliai laikomi taršesniais, nes išmeta iki dešimt kartų daugiau kietųjų dalelių ir azoto oksidų oro teršalų, kurie daro negrįžtamą žalą sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija dyzelinių automobilių išmetamus teršalus 2020 m. priskyrė kancerogenams.

Kaip parodė realiomis eismo sąlygomis 2021 m. atlikti oro taršos matavimai Vilniuje, orą labiausiai teršia dyzelinu varomos transporto priemonės: populiariausių (Euro 4) šiuo kuru varomų lengvųjų automobilių tarša azoto oksidais viršija normą apie 3 kartus, kietosiomis dalelėmis – apie 1,5 karto.

Netgi naujausių dyzelinių automobilių neigiamas poveikis oro kokybei ir atitinkamai visuomenės sveikatai benzininių poveikį lenkia dešimtis kartų, o dyzelinių automobilių realūs taršos išmetimai prasilenkia su Euro standartų normomis iki 8-9 kartų.

Ar nuo šiol gyventojai, įsigydami naują automobilį, turės rinktis elektra varomą transporto priemonę?

Norint nemokėti mokesčio nebūtina rinktis tik elektromobilį, nes mokesčio nemoka visi automobiliai, kurių ekologinis pėdsakas neviršija 130 g CO2 (šiuo metu tokių automobilių Lietuvoje registruota 177 tūkst., elektromobilių tarp jų yra tik 4 tūkst.).

Minimali alternatyva renkantis automobilį yra bent pakeisti dyzelinį į benzininį, nes 4 iš 5 benzininių automobilių savininkų mokės palyginti mažiau – iki 100 eurų.

Aktualias Klimato kaitos programos priemones keičiant asmeninį automobilį ar jo išvis atsisakant galima rasti čia:

1. Kvietimas kompensacijoms sunaikinus taršų automobilį ir įsigijus mažiau taršų automobilį ar registruojamą elektrinę L klasės transporto priemonę: https://www.apva.lt/kvietimas-maziau-tarsiam-automobiliui-isigyti/

2. Kvietimas kompensacijoms sunaikinus taršų automobilį ir įsigijus dviratį, paspirtuką, viešojo transporto ar dalijimosi paslaugas:https://www.apva.lt/kvietimas-paspirtukams-dviraciams-viesojo-transporto-ir-dalijimosi-paslaugu-kompensacijoms-pridavus-tarsu-automobili/

3. Kvietimas įsigytiems naujiems ir naudotiems elektromobiliams kompensuoti: https://www.apva.lt/kvietimas-pagal-priemone-elektromobiliu-isigijimo-fiziniams-asmenims-skatinimas-2/

Kodėl mokestis nusitaiko į automobilius, o ne pramonę, kuri teršia labiau?

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, didžiausias teršėjas Lietuvoje, kitaip nei daugumoje kitų Europos valstybių, yra būtent transporto sektorius: jis sukuria 31 proc. taršos šiltnamio dujomis – tai yra beveik dvigubai daugiau nei pramonė (16,7 proc.). Daugiau kaip pusę transporto taršos sukuria lengvieji keleiviniai automobiliai – tai yra 54 proc. emisijų.

Be to, tik transporto sektoriuje tarša nuo 2005 m. augo ypač stipriai – 50 proc. Palyginimui, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančios pramonės įmonės per tą patį laikotarpį šiltnamio dujų emisijų sumažino 40 proc.

Kovodama su klimato krize, Lietuva yra nusibrėžusi nacionalinius tikslus ir įsipareigojusi Europos Sąjungai iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti bent 30 proc. Valstybės tikslas iki 2030 m. – neviršyti 120 mln. t CO2 ekvivalento šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotos.

Pagal dabartinį ES reguliavimą, nesumažinus dėl iškastinio kuro naudojimo didėjančių šiltnamio dujų emisijų, ateityje mūsų šaliai šių dujų metinių kvotų trūkumą tektų padengti iš valstybės biudžeto rinkoje įsigyjant trūkstamą kvotų kiekį. Šis trūkumas gali sudaryti net 8,9 mln. t CO2 ekvivalento kvotos vienetų. Preliminariai skaičiuojant, šiam kiekiui padengti per ateinančius 8 metus tiesiai iš valstybės biudžeto reikėtų skirti 444,25 mln. eurų – tai yra 2,5 proc. šių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos asignavimų.

Be to, automobilių taršos mokesčiai galioja beveik visose ES šalyse, įskaitant panašaus ar mažesnio pragyvenimo lygio (Latvijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje). Įkainoti automobilių taršą Lietuvoje rekomenduoja Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Europos Komisija.

Ar siūlomas mokestis apmokestina automobilių taršą, ar tai naujas turto mokestis?

Mokesčio apskaičiavimo metodikos pagrindą sudaro vien taršos parametrai pagal poveikį aplinkai už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą:

1) poveikis klimato kaitai, įvertinamas pagal CO2 emisijas, tenkančias vienam kilometrui.  CO2 perteklius atmosferoje sukelia klimato pokyčius, o transporto sektorius yra vienas pagrindinių teršėjų ir Lietuvoje sudaro 31 proc. viso poveikio klimato kaitai. Nuo 2005 m. iki 2019 m. transporto tarša išaugo 50 proc.;

2) poveikis oro taršai ir visuomenės sveikatai, įvertinamas Euro standartu pagal degalų rūšį. Transporto sektorius yra didžiausias kietųjų dalelių ir azoto oksidų šaltinis. Gerinama oro kokybė prailgintų gyvenimo trukmę, taupytų gydymui skiriamas mokesčių lėšas, sumažintų priešlaikinių mirčių skaičių.

Be to, mokesčio dydis nepriklauso nuo automobilio, kaip turto, vertės.

Ar mokestis bus taikomas ir valstybės, savivaldos institucijų valdomiems automobiliams?

Valstybės institucijos, kaip ir gyventojai, organizacijos, įmonės, taip pat mokės mokestį už valdomas transporto priemones.

Be to, 2021 m. priimtas Alternatyvių degalų įstatymas viešojo sektoriaus perkančiąsias organizacijas įpareigoja pirkti netaršias transporto priemones: nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. atliekami netaršaus transporto priemonių pirkimai, palyginti su bendru parko skaičiumi, turi sudaryti ne mažiau kaip 60 proc. Nuo 2026 m. tokie reikalavimai tik didės.

Noriu sužinoti, koks mano automobilio ekologinis pėdsakas – ar galiu pasitikėti CO2 rodikliu viešai prieinamose svetainėse, jeigu nerandu jo techniniame pase?

CO2 vertėmis, kurios nurodomos interneto svetainėse, siūlome nesivadovauti, nes pateikiamos vertės yra apytikrės ir dažnu atveju neįvertina konkretaus automobilio įrangos komplektacijos, turinčios įtakos galutinei CO2 vertei. Pačių gamintojų interneto svetainėse pateikiami automobilių rodikliai nurodo tik apytikrę CO2 vertę ir neatspindi galutinės automobilio CO2 vertės.

Kiekvienas gamintojas vartotojui pateikia įsigyjamo automobilio tipo patvirtinimo sertifikatą, kuriame nurodoma konkreti CO2 vertė, atsižvelgus į konkrečią įrangos komplektaciją. Šis dokumentas yra pateikiamas VĮ „Regitra“ registruojant automobilį – pagal jį į techninio paso V.7 laukelį įrašoma konkretaus automobilio CO2 vertė.

Kai kuriais atvejais (importuotų iš JAV ar importuotų naudotų automobilių iš kitų ES šalių ir pan.) dėl duomenų stokos į minėtą laukelį  CO2 vertė nėra įrašyta. Tokiu atveju Įstatymas numato galimybę apskaičiuoti automobilio CO2 vertę pagal kitus automobilio parametrus (kuro tipą, transporto priemonės masę, galią, pavarų dėžės tipą) naudojant Įstatymo 2 priede nurodytas formules.

Išskirtinais atvejais, kai CO2 vertės negalima nustatyti, įstatymas numato fiksuoto dydžio mokestį.