Helsinkyje vykstančiame HELCOM šalių susitikime kalbama apie regioninio bendradarbiavimo stiprinimą
Kovo 12-13 d. Helsinkyje vyksta HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos, dar vadinamos Helsinkio komisija) šalių susitikimas. Jame dalyvauja visos Baltijos jūros regiono valstybės (išskyrus Rusiją), Europos Sąjungos, tarptautinių nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Nuo 2024 m. liepos Lietuva dvejus metus pirmininkauja HELCOM ir siekia stiprinti regioninį bendradarbiavimą, aktyviau įtraukti visuomenę į svarbių sprendimų priėmimą bei įgyvendinti strateginius Baltijos jūros aplinkosaugos tikslus. Be to, pirmininkavimo metu Lietuva siekia sustiprinti komisijos vaidmenį atsižvelgiant į geopolitinius iššūkius, užtikrinti pusiausvyrą tarp mėlynosios ekonomikos ir aplinkos apsaugos. Tvari mėlynoji ekonomika, paremta švariomis technologijomis, atsinaujinančiais energijos ištekliais ir žiedine ekonomika, kuria naudą dabartinei ir būsimoms kartoms, prisideda prie švarios aplinkos išsaugojimo.
„Jau 50 metų veikianti Helsinkio komisija yra patikimas ir itin efektyvus tarpvalstybinio bendradarbiavimo instrumentas, padedantis saugoti Baltijos jūrą ir jos ekosistemą. Komisija atlieka esminį vaidmenį laiku teikiant informaciją apie jūros būklę bei koordinuojant bendrus valstybių veiksmus ją saugant“, – teigia susitikimui pirmininkaujantis Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys.
Susitikimo Helsinkyje metu tvirtinamas 2025–2026 m. biudžetas, pristatyta 2024 m. HELCOM ataskaita, aptariami vykstantys ir planuojami projektai.
HELCOM buvo įsteigta 1974 m. Baltijos jūros aplinkos apsaugos konvencijai, kurią yra pasirašiusios 10 šalių, įgyvendinti. Vadovauti komisijai pavedama paeiliui kiekvienai konvencijos šaliai pagal pavadinimą anglų kalba abėcėlės tvarka dvejus metus. Šios organizacijos tikslas – tobulinti Baltijos jūros regiono aplinkos apsaugos tarptautinę politiką ir Baltijos jūros aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Prisijungę šalys yra įsipareigojusios stabdyti ir panaikinti Baltijos jūros baseino taršą iš visų taršos šaltinių, sumažinti ir, kur įmanoma, panaikinti neigiamą žmogaus veiklų poveikį jūrinei aplinkai.
Lietuva yra pasirašiusi ir ratifikavusi įvairius susitarimus, susijusius su Baltijos jūros apsauga kaip, pavyzdžiui, Baltijos jūros apsaugos konvencija ir HELCOM veiksmų planas, kurie nustato tikslus ir priemones kovoti su tarša, apsaugoti biologinę įvairovę ir pasiekti gerą ekologinę būklę Baltijos jūroje.
Atnaujinimo data: 2025-03-13
Taip pat skaitykite:
Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas – ką pataria EK ekspertai?
Nacionalinis miškasodis! Švęskime atkurtos laisvės 35-metį sodindami miškus ateities
Miško gėrybių rinkimas Lietuvoje: tradicija, ekonominė nauda ir tvarumas
Kuršių nerijos pažeidžiamumo klimato kaitai indekso ataskaita