Konferencijoje – apie Lietuvos kovos su klimato kaita ambicijas

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Klimato savaitės konferencijos dalyvius, pabrėžė, kad klimato kaita, kaip ir oro bei vandens tarša, jau dabar neigiamai veikia šalies ekonomiką, visuomenės sveikatą ir biologinę įvairovę. Šalies vadovas kvietė vykdyti gerai apgalvotą, socialiai teisingą ir efektyvią ūkio pertvarką, orientuotą į tvarų augimą.

„Pirmiausia pavyzdį turi rodyti valdžios institucijos. Prieš priimdamos sprendimus, jos turi įvertinti galimą poveikį aplinkai. Tam šiuo metu, mano požiūriu, skiriama akivaizdžiai per mažai dėmesio”, - sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šalies vadovas pakvietė valdžios institucijas, verslo ir nevyriausybines organizacijas bei ekspertus jungtis prie Žalios Lietuvos iniciatyvos, dalyvauti Prezidentūroje vyksiančiose diskusijose ir ieškoti sutarimo dėl tolesnių žingsnių kovojant su klimato kaita ir tarša.

Naujasis Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius džiaugėsi, kad pagaliau klimato kaita yra tema numeris vienas ir mūsų valstybėje. Pasak eurokomisaro, klimato kaita  - ne tik gamtos mokslo objektas, bet ir mąstysena, tiksliau, klaidingos mąstysenos pasekmė.

Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje įvykusi Klimato savaitės konferencija apibendrino visos šios savaitės diskusijas apie miškininkystės, energetikos, transporto, pramonės, žemės ūkio ir kitų sektorių bei visuomenės galimybes prisitaikyti prie klimato kaitos ir prisidėti prie šio reiškinio švelninimo. Apie visuomenės mąstymo pasikeitimą ir ypač klimato kaitos klausimų įtraukimą į švietimą buvo diskutuota viso renginio metu.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. dr. Egidijus Rimkus pristatė pasaulyje ir Lietuvoje stebimus klimato pokyčius ir jų keliamas grėsmes. Profesorius pabrėžė, kad įvertinus Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pateiktus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo scenarijus, būtina jau dabar imtis veiksmų, kurie padėtų sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos sukeliamų pokyčių.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, pristatydamas pagrindinius Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslus, pabrėžė Lietuvos ambiciją pereiti prie darnios, socialiai teisingos, inovatyviomis technologijomis paremtos, klimatui neutralios ekonomikos. Pasak ministro, ši transformacija turėtų vykti nedarant neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir kitiems aplinkos elementams ir užtikrinant šalies ūkio konkurencingumą ES mastu. Konsultuojantis su socialiniais ir ekonominiais partneriais, asociacijomis ir visuomene, akivaizdu, jog turi kisti mąstymas apie klimato kaitą – tai yra ne tik apribojimai, tačiau ir galimybės ateičiai.

„Fridays for Future“ judėjimo, vienijančio klimato kaitos problemai neabejingą jaunimą 180 pasaulio šalių, atstovės Justina Anglickytė ir Julija Baksevičiūtė pabrėžė, kad klimato kaitos procesą galima būtų vadinti klimato krize. Jos atkreipė dėmesį, kad reikalingi skubūs veiksmai siekiant išvengti neigiamų ir negrįžtamų klimato kaitos veiksnių. Su gamta buvo elgiamasi netinkamai ir iki šiol trūksta realių pokyčių. Merginos pabrėžė pagrindinius jaunimo reikalavimus politikos formuotojams – tai mokslininkų vaidmens stiprinimas sprendimų priėmimo procese, atsakomybės pasidalijimas klimato kaitos valdymo srityje.

Lietuvos įsipareigojimai apima tris užduotis, kurias privaloma atlikti iki 2030 m.: 40 proc. sumažinti ŠESD emisijas (palyginti su 2005 m.); bent 32,5 proc. pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir iki 32 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje. Lietuvai, kaip ir kiekvienai ES narei, yra nustatyti konkretūs rodikliai, kuriuos lemia mūsų energetikos, ekonomikos ir gamtos sąlygų situacija. Iki 2030 m. turime pasiekti, kad ŠESD emisijos sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 m.), bent 1,5 karto (palyginti su 2017 m.) sumažinti energijos vartojimo intensyvumą, iki 45 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį visoje energetikoje.

Renginio įrašą galite rasti paspaudę šią nuorodą www.delfi.lt/a/82897113.

Iki gruodžio 4 d. vis dar galite išsakyti savo nuomonę dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų (NEKS) plano sprendimų. Galutinį NEKS planą, kuris bus pateiktas Europos Komisijai, planuojama patvirtinti gruodžio 18 d. Vyriausybės posėdyje. Savo pastabas dėl plano prašom siųsti: [email protected]. Viešoji konsultacija dėl plano čia.

Ryšių su visuomene skyrius