Liuksemburge – aplinkos ir klimato kaitos politikos aktualijos

Data

2020 10 23

Įvertinimas
0
1487_efc67f82f7d12d6f93c7ff58c037af51.jpg

Šiandien į Aplinkos tarybos posėdį Liuksemburge susirinkę ES šalių narių aplinkos ir klimato kaitos ministrai sieks patvirtinti Tarybos dalinį bendrą požiūrį dėl Europos klimato reglamento ir ES Tarybos išvadas dėl Biologinės įvairovės strategijos, aptars kitus aktualius aplinkos politikos klausimus.

„Lietuva iš esmės pritaria pateiktoms ES Tarybos išvadoms dėl Biologinės įvairovės strategijos, bet pripažįsta, kad dar lieka atvirų klausimų“, – sako posėdyje dalyvaujanti aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.

Visų pirma neaišku, viceministrės žodžiais, koks bus kiekvienos ES šalies indėlis didinant saugomų teritorijų plotą ir gerinant buveinių bei rūšių būklę, kaip bus vertinama pasiekta pažanga. Be to, reikia susitarti dėl sąvokų, kad sengires, pirminius miškus ar griežtą apsaugą saugomose teritorijose visos šalys traktuotų vienodai. Taip pat svarbu sutarti, kad Biologinės įvairovės strategijos tikslams pasiekti būtinas svarus kitų sektorių indėlis. Todėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės, energetikos, susisiekimo, klimato kaitos politikos kryptis reikia suderinti ir ES, ir nacionaliniu lygiu.

Kitas svarbus, Lietuvos požiūriu, aspektas – finansavimas, ypač iš ES struktūrinių fondų. Mūsų šalis tikisi, kad jis bus pakankamas ir leis išvengti biologinės įvairovės ir kitų sektorių konkurencijos dėl paramos.

Per posėdį Lietuva iš esmės pritars, kad būtų patvirtintas Tarybos dalinis bendras požiūris dėl Europos klimato reglamento. Mūsų šalis yra pasiryžusi iki 2030 m. siekti padidinto ES tikslo mažinant šiltnamio dujų išmetimus. Vis dėlto rinkoje nesant kaštų efektyvumu pagrįstų technologijų, tai turės didelį poveikį visiems ūkio sektoriams. Todėl Lietuva sieks, kad ES šalių narių vadovai, tvirtindami šį padidintą tikslą, patvirtintų ir gaires jam įgyvendinti. Pirmiausia, mūsų šalies požiūriu, reikia atlikti išsamų poveikio vertinimą visų ES valstybių narių lygiu ir nustatyti naštos pasidalijimo mechanizmą, numatyti pakankamą papildomą finansavimą, paskatas, investicijas ir išplėtotas lankstumo priemones.

Be to, Liuksemburge bus aptarti planuojami svarbūs susitikimai, tarp jų ir gruodžio 8-11 d. Vilniuje vyksiantys Espo konvencijos ir jos protokolo šalių susitikimai. Jų metu numatoma priimti sprendimus dėl šios konvencijos taikymo branduolinių jėgainių veikimo laikui pratęsti gairių, patvirtinti konvencijos ir jos protokolo įgyvendinimo strategiją iki 2030 m. ir priemonių planą, aptarti, kaip šalys vykdo sprendimus dėl įsipareigojimų vykdymo, tarp jų ir sprendimas dėl Baltarusijos įsipareigojimų, susijusių su atomine elektrine Astrave.

Pasak viceministrės Justinos Grigaravičienės, pastarojo laikotarpio įvykiai ir politiniai sprendimai Baltarusijoje dar kartą patvirtina, kaip yra svarbu, kad Baltarusijos AE atitiktų tarptautinius branduolinės saugos ir visų priemonių, taikytinų siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai, reikalavimus.