Trijų Baltijos šalių aplinkos ministrai Siguldoje – apie klimato kaitos politiką

Data

2019 10 31

Įvertinimas
1
min1.jpg

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, dalyvaujantis kasmetiniame Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) susitikime, kuris šįsyk vyksta Siguldoje, kartu su Latvijos bei Estijos aplinkos ministrais sutarė koordinuoti veiksmus įgyvendinant ES klimato kaitos politiką ir jos siekius.

Prieš 25 metus įsteigtos BMT, trijų Baltijos šalių vyriausybių bendradarbiavimo institucijos, aplinkos ministrų susitikimų tikslas – aptarti ir koordinuoti veiksmus bei priemones, padedančias spręsti svarbiausius aplinkosaugos ir klimato valdymo iššūkius. Šiemet susitikimui pirmininkauja Latvija.

Siguldoje ministrai aptarė visų trijų šalių pažangą rengiant ilgalaikes klimato kaitos strategijas ir integruotus nacionalinius energetikos ir klimato planus, diskutavo apie gresiančius iššūkius ir atsiveriančias galimybes siekiant pereiti prie ilgalaikio klimato neutralumo iki 2050 metų.

Kęstutis Mažeika pažymėjo, kad dėl klimato kaitos keliamos realios grėsmės ES ir pasaulio valstybės turėtų didinti savo įsipareigojimus ir imtis aktyvesnių veiksmų šiai kaitai mažinti. Tačiau, pasak ministro, būtina atsakingai įvertinti socialinį ir ekonominį poveikį atskiroms šalims ir koordinuoti bendrus visų trijų Baltijos valstybių veiksmus ES lygiu derantis dėl konkrečių sąlygų ir paskatų, padėsiančių užtikrinti, kad ambicingi klimato kaitos tikslai būtų įgyvendinti.

Per susitikimą ministrai pasidalijo patirtimi rengiant ES 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos priemones, pristatė nacionalinius investavimo prioritetus. Jie pažymėjo, kad mažiausiai ketvirtadalį ES biudžeto reikėtų skirti klimato politikos tikslams įgyvendinti. Buvo aptartos galimybės stiprinti bendradarbiavimą naujų atliekų srautų – biologinių ir tekstilės – tvarkymo klausimais, išsakė nuomones apie bendras kontrolės priemones atliekų srautams valdyti.

Aplinkos ministrai pasirašė Bendrą deklaraciją, kurioje pabrėžiama, kad ambicingos ES politikos įgyvendinimas yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė skatinti ekonominį augimą, didinti užimtumą, gerinti gyvenimo kokybę, užtikrinti gyventojų sveikatą ir išsaugoti bioįvairovę.

Susitikimo dalyviai pažymėjo šalių bendradarbiavimo svarbą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, taip pat būtinumą ES 2021-2027 m. daugiametėje finansinėje programoje užtikrinti darnų finansavimą plėtojant atskirų ūkio sektorių perėjimą prie mažo šių dujų  kiekio.

Ryšių su visuomene skyrius