„Vilniaus vandenims“ už nedeklaruotą taršą – milijoninė bauda

Data

2020 06 29

Įvertinimas
1
vand.jpg

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), baigęs tikrinti, ar „Vilniaus vandenys“ teisingai deklaravo taršą iš stacionarių taršos šaltinių 2014-2018 m., nustatė, kad ši UAB iš nuotekų valyklų su ūkio buities ir gamybinėmis nuotekomis be leidimo į aplinką leido teršalus – ftalatus. Todėl bendrovei už to laiko mokestinius laikotarpius apskaičiuotas didesnio tarifo mokestis už aplinkos teršimą, iš viso – 7,56 mln. eurų. AAD sprendimą „Vilniaus vandenys“ per mėnesį gali apskųsti teismui.

Pasak AAD direktorės Olgos Vėbrienės, dėl skirtų baudų vandens vartotojai nenukentės – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos negali pakilti, nes baudos pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą nepriskiriamos būtinosioms sąnaudoms ir neįskaičiuojamos į šias kainas.

Ftalatai, kaip nustato 2014 m. pakeistas Nuotekų tvarkymo reglamentas, yra prioritetinės pavojingosios medžiagos. Tad nuo 2014-ųjų išleisti į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingųjų medžiagų, leidžiama tik turint leidimą, kuriame nustatyti reikalavimai tokių medžiagų išleidimui. Paprastai tariant, vandentvarkos įmonės, nustačiusios, kad jų nuotekose yra prioritetinių pavojingųjų medžiagų, turėjo pasikeisti taršos leidimą ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą ir šias medžiagas įsirašyti į leidimus bei neviršyti nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos. Tačiau „Vilniaus vandenys“ daugiau kaip šešerius metus nesiėmė jokių veiksmų, kad ftalatai būtų įtraukti į TIPK leidimą.

Ftalatai, kurių rasta iš nuotekų valyklų išleistuose teršaluose, – tai dirbtinės priemaišos, beveik visada naudojamos PVC plastikuose kaip minkštikliai. Jie patenka į aplinką per visą daikto naudojimo laikotarpį. Moksliniai tyrimai rodo, kad šis silpnas sintetinis estrogenas siejamas su daugybe susirgimų:  nuo įvairių rūšių vėžio iki skydliaukės problemų. Jie paskatina ir uždegiminius procesus, galinčius sukelti sunkių žarnyno ligų, o vaikams gali sukelti astmą. Ftalatai ypač pavojingi nėščioms moterims, net maža jų dozė kenkia vaisiaus vystymuisi.

Nors Lietuvos vandentvarkos įmonės teigia, kad Europoje nėra technologinių galimybių ftalatams pašalinti iš nuotekų, tačiau, kaip sako AAD vadovė Olga Vėbrienė, daugelis Vakarų Europos šalių šiai problemai spręsti jau dabar pasitelkia modernias technologijas ir skiria milijonines investicijas. AAD konsultavosi su aplinkosaugos problemas nagrinėjančiais mūsų šalies mokslininkais – jų nuomone, ftalatams pašalinti iš nuotekų yra sukurta technologinių sprendimų, tik tam reikia investicijų.