Ženevoje aptariami gyvsidabrio naudojimo klausimai aktualūs ir Lietuvai

Šiuo metu Ženevoje vykstančiame Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio šalių trečiajame susitikime nagrinėjami ir Lietuvai svarbūs klausimai.

Vienas iš jų, kaip sakė šiame susitikime mūsų šaliai atstovaujanti Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausioji specialistė Aurelija Bajoraitienė, – Konvencijos priedų peržiūra siekiant, kad į jos reguliavimo sritį patektų vis daugiau draudžiamų gaminti, importuoti, eksportuoti gyvsidabrio turinčių produktų. Lietuvai aktualūs ir numatyti aptarti gyvsidabrio atliekų tvarkymo būdai, siūlymai toliau riboti ir palaipsniui atsisakyti amalgamos, kuri tebenaudojama dantims plombuoti, ir kt.

Susitikime dalyvaujančioms Konvencijoms šalims nebus paprasta susitarti dėl griežtesnių ribojimų ar draudimų naudoti gyvsidabrį ir jo turinčius produktus, dėl užterštų vietovių tvarkymo veiksmingesniais metodais ir pan., nes labai skiriasi įvairių šalių padėtis, nacionalinis reglamentavimas, turimi ištekliai. Tačiau šio 5 dienų susitikimo Ženevoje, kuris baigsis lapkričio 29-ąją, priimti sprendimai svarbūs įgyvendinant Konvencijos tikslus.

Minamatos konvencija yra viena naujausių aplinkosauginių tarptautinių susitarimų – ji priimta 2013 m., įsigaliojo 2017 m. Ją yra pasirašiusios 128 valstybės, ratifikavo 115 valstybių, tarp jų ir Lietuva.

Konvenciją ratifikavusios šalys yra įsipareigojusios siekti bendro tikslo – pasauliniu mastu apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo į orą išmetamo, į vandenį ir žemę išleidžiamo gyvsidabrio ir jo junginių poveikio, kartu imantis priemonių mažinti, o kai įmanoma, visiškai nutraukti jo išmetimą, reglamentuojant visas gyvsidabrio gyvavimo ciklo stadijas – gavybą, perdirbimą, naudojimą produktuose ir gamybos procesuose, išmetimo į orą, išleidimo į vandenį ir žemę kontrolę, jo atliekų ir juo užterštų teritorijų tvarkymą.

Ryšių su visuomene skyrius