Trečiadienį Aplinkos ministerijoje su socialiniais ir ekonominiais partneriais aptarti Europos Komisijos siūlomi baterijų ir jų atliekų reglamentavimo pokyčiai svarbūs ir Lietuvai.

Aplinkos ministerija pradėjo kurti informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir pateikimo visuomenei sistemą – Biologinės įvairovės informacinę platformą.

Visuomenė kviečiama vasario 22 d. 15 val. dalyvauti Aplinkos ministerijos užsakymu parengtos studijos ,,Padangų atliekų panaudojimo statybos ir kitų produktų gamyboje, statyboje ar kitose veiklose“ viešame pristatyme.

Lietuvoje steigiamas Pastatų renovacijos kompetencijų centras padės užtikrinti renovacijos proveržį – efektyviau, „vieno langelio“ principu, koordinuoti ir valdyti šį procesą.

Aplinkos ministro patvirtintomis Genetinių miško medžių išteklių ir selekcijos plėtros priemonėmis 2021-2023 metams numatyta, kaip šiuo laikotarpiu Lietuvoje bus saugomas ir naudojamas miško medžių genetinis fondas, itin vertingas nacionalinis turtas.

Klimato kaitai mažinti skirtoms 2021 m. priemonėms Aplinkos ministerija siūlo skirti 133,3 mln. eurų iš Klimato kaitos programos.

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijų projektu ir teikti pastabas bei pasiūlymus.

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su parengtu Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisų projektu ir teikti p asiūlymus bei pastabas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veikla ir pastangos mažinti jos poveikį aplinkai – tai pagrindinė ministro Simono Gentvilo ir uosto generalinio direktoriaus   Algio Latako susitikimo tema.

Aplinkos ministerijoje su socialinių ir ekonominių partnerių atstovais buvo aptarti su mažinamu vienkartinio plastiko gaminių naudojimu susiję būsimi pokyčiai.

Kaip įveikti vėlavimą įgyvendinant visus Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimus ir iki 2023 m. ištaisyti šį pažeidimą, viceministras Darius Kvedaravičius aptarė su savivaldybių ir jų kontroliuojamų įmonių atstovais.

Aplinkos ministerija siekia, kad Lietuva taptų vieno iš penkių pirmųjų Naujojo europinio bauhauzo , Europos Komisijos iniciatyvos įgyvendinant Žaliąjį kursą, projektų ES šalių miestuose dalyve.