BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Medienos apdirbimo pramonės įmonėse susidaro plokščių, pagamintų iš medienos drožlių ar skiedrų, atraižų, kurių dalis dažnai naudojamos šios gamybos patalpose įrengtose katilinėse arba perduodamos kitiems asmenims, įskaitant ir biokuro granulių ar briketų gamintojams. Tokių liekanų, kurios gali būti užterštos chloro junginiais, sunkiaisiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, naudojimo šilumos energijos gamybai leistina tarša yra nepakankamai reglamentuota ir dėl to yra grėsmė, kad degdamos neefektyviai veikiančiuose katiluose (krosnyse), kokiais dažnai galima laikyti šildymui skirtus įrenginius namų ūkiuose (būstuose) ar kitus mažo pajėgumo įrenginius, tokios liekanos gali išskirti labai pavojingus teršalus (pvz. policiklinius aromatinius angliavandenilius, dioksinus ir furanus) ir šiais teršalais teršti ne tik greta esančių teritorijų aplinkos orą, bet ir patalpų orą.

Siekiant sudaryti sąlygas tokias energetinę vertę turinčias pramonės liekanas naudoti šilumos energijos gamybai, tačiau užtikrintu aplinkai ir sveikatai saugiu būdu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo programos įgyvendinimo plane numatė atlikti mokslinį medienos kompozitų (plokščių) gamybos ir naudojimo atliekų (liekanų) panaudojimo įvairaus pajėgumo kurą deginančiuose įrenginiuose, įskaitant ir naudojamus namų ūkių būstams šildyti, galimybių įvertinimą, siekiant nustatyti tokio kietojo kuro kokybės reikalavimus. Aplinkos ministerijos užsakymu, tokį mokslinį įvertinimą jau atliko UAB „Ekokonsultacijos“ ekspertai, bendradarbiaudami su Kauno technologijos universiteto mokslininkais.

Eksperimento metu buvo tiriami natūralios medienos degimo produktai ir įvairių medienos apdirbimo pramonėje susidariusių liekanų, deginamų buitinio ir pramoninio katilo stenduose, degimo produktai.

Tyrimais patvirtinta, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis išmetamą teršalų kiekį – degimo technologija, kuri galėtų užtikrinti kuo geresnes deginimo sąlygas – pakankamą deguonies kiekį ir temperatūrą degimo zonoje. Vis dėlto, dėl klijuotoje medienoje esančio didelio kiekio azoto junginių (dervos komponentų), deginant tokias medžiagas neišvengiamai į aplinkos orą išmetamas didesnis kiekis azoto oksidų.

Buitinio katilo stende atlikti tyrimai patvirtino, kad juose deginti klijuotą medieną labai pavojinga. Neužtikrinus gerų degimo sąlygų, išmetamosiose dujose anglies monoksido (smalkių) koncentracija net 15 kartų  buvo didesnė, nei išmetimuose iš pramoninio katilo. Mokslininkai patvirtino, kad anglies monoksido koncentraciją išmetamosiose dujose galima laikyti kitų labai pavojingų išmetamųjų teršalų – policiklinių aromatinių angliavandenilių – indikatoriumi. Didėjant anglies monoksido koncentracijai, proporcingai didėja ir išmetamas policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis.

Pagal tyrėjų išvadas siūloma neleisti tokių liekanų ir (ar) iš jų pagaminto kuro deginti buitiniuose ir mažos šiluminės galios pramoniniuose katiluose (iki 500 kW šiluminės galios), kuriuose įprastai sudėtinga palaikyti tinkamas degimo sąlygas (t. y. pakankamą deguonies kiekį ir temperatūrą degimo zonoje); siekiant užtikrinti, kad į vidaus rinką (prekybą) nepatektų iš klijuotos medienos (ar su klijuota mediena) pagamintas biokuras – sugriežtinti buitiniams energijos vartotojams skirtame kietajame biokure leistinų indikacinių elementų (pvz., azoto) koncentracijos maksimalias leistinas vertes.

Pramoniniuose didesnės šiluminės galios katiluose užtikrinus geras degimo sąlygas (tinkamą temperatūrą ir deguonies kiekį degimo kameroje) klijuotos medienos (pavojingomis medžiagomis neužterštos) deginimo metu išmetamo anglies monoksido ir kitų tarpinių degimo produktų koncentracija išmetamosiose dujose yra daug mažesnė ir beveik prilygsta natūralios medienos degimui. Siekiant sudaryti galimybes medienos apdirbimo pramonėje susidariusias liekanas deginti nedarant papildomo neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai, mokslininkai siūlo tokias liekanas deginančiuose įrenginiuose įrengti papildomas degimo parametrų stebėsenos ir registravimo priemones, kurios leistų nuolatos kontroliuoti degimo sąlygas ir užtikrinti, kad jos būtų geros.

Mokslininkai taip pat pateikė kitų įžvalgų ir pasiūlymų, pvz. pradėti riboti iš naujų kietojo kuro įrenginių išmetamo anglies monoksido koncentraciją (deginant klijuotą medieną), griežtinti visas šiuo metu iki 1 MW kietąjį kurą deginantiems įrenginiams taikomas kitų teršalų ribines vertes, taikyti automatinį kuro padavimą deginant klijuotą medieną.

Vadovaudamasi atlikto mokslinio įvertinimo rezultatais ir siūlymais, Aplinkos ministerija numato peržiūrėti ir atnaujinti kurą deginantiems įrenginiams taikomus reikalavimus ir teikti siūlymus Energetikos ministerijai papildyti naujomis nuostatomis Lietuvoje kietajam biokurui taikomus reikalavimus.

Mokslinio tiriamojo darbo rezultatų ataskaitą rasite čia.

Projekto galutinių darbo rezultatų ataskaita.

2021 m. Vilniaus mieste buvo atliekami transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis nuotoliniai matavimai, t. y. fiksuojamas iš gatve važiuojančios transporto priemonės išmetimo vamzdžio išmetamas teršalų – azoto oksidų (NOx), kietųjų dalelių (PM), anglies monoksido (CO), angliavandenilių (HC) išmetamas kiekis ir kiti taršos vertinimui reikalingi parametrai. Naudojant nuotolinę matavimo įrangą buvo matuota daugiau kaip 40 tūkst. skirtingų transporto priemonių. Matavimai atlikti vienuolikoje skirtingų Vilniaus vietų, – Tilto g. (Centre), Savanorių pr. (Naujamiestyje), Geležinio Vilko g. (ties įvažiavimu į Ozo g.), Talino g. (Justiniškėse), Žaliųjų ežerų g. ir kt. Projekto įgyvendintojai, – UAB „Fima“ ir „Opus Europe“.

Vertinant ataskaitoje pateiktus rezultatus matyti, kad Vilniaus mieste važinėja daug didesnis skaičius dyzelinu varomų lengvųjų automobilių; realiomis važiavimo sąlygomis pasitvirtina faktas, kad nemaža dalis transporto priemonių teršia mūsų gatvėse daug daugiau, nei nustatyta jų Euro standartuose (išmetimų atitiktį Euro standartams privalo užtikrinti automobilių gamintojai prieš pateikiant transporto priemonę į rinką). Didžiausi taršos realiomis važiavimo sąlygomis neatitikimai nustatytiems standartams fiksuoti iš dyzelinu varomų transporto priemonių.

Lyginant skirtingomis degalų rūšimis, – dyzelinu ir benzinu – varomų lengvųjų automobilių taršą, NOx daugiau išmeta dyzeliniai automobiliai (Euro 4 – iki 4 kartų viršija Euro normą; Euro 5 – iki 9 kartų; Euro 6 – iki 7 kartų), išskyrus Euro 1 ar senesnius, kur šiek tiek taršesni nustatyti benzininiai modeliai. Dyzelinu varomi automobiliai taip pat išmeta gerokai daugiau kietųjų dalelių (iki 6 kartų Euro 3 ir Euro 4 automobiliai; iki 4 kartų – Euro 5), išskyrus naujausio Euro 6 standarto automobilius, – jų benzininių ir dyzelininių modelių kietųjų dalelių išmetimai panašūs. Euro 4 ir senesnės benzinu varomos transporto priemonės išmeta daugiau CO ir angliavandenilių.

Vidutiniškai išmetamų teršalų kiekio palyginimas pagal tikrintų transporto priemonių teršalų (Euro) standartą ir degalų rūšį (kairėje – NOx, dešinėje – kietosios dalelės; mėlynas stulpelis – vid. „dyzelininio“ automobilio išmetamas kiekis, g/km; raudonas – vid. „benzininio“ automobilio išmetamas kiekis, g/km; geltonas stulpelis – vid. „hibridinio“ automobilio (kai važiuoja benzino režimu) išmetamas kiekis, g/km; taškas stulpelyje – Euro standarto norma).

Vadovaujantis matavimų rezultatais, ataskaitoje padaryta išvada, kad tik 2-4 % lengvųjų automobilių sudaro 16-52 % visos jų taršos (priklausomai nuo teršalo). Taršiausią grupę daugiausiai sudaro senesni automobiliai, tačiau reikšmingai išsiskiria dalis ir naujų modelių , pvz., kas dešimtas dyzelinu varomas Euro 6 automobilis NOx normą važiuodamas mieste viršija daugiau kaip 10 kartų.

 

Taršiausių automobilių dalis pagal išmetamą teršalą.

Vertinant Vilniuje važinėjančius automobilius kitų Europos miestų (kuriuose buvo atlikti tokie projektai) kontekste, Vilniuje Euro 4 ir senesni automobiliai daugiau išmeta  CO ir kietųjų dalelių nei tokie automobiliai Frankfurte, Briuselyje, Berlyne, Varšuvoje ar Madride. Galima priežastis – seni automobiliai nepakankamai techniškai prižiūrimi, dalis jų galimai turi neveiksmingas taršos mažinimo sistemas (kietųjų dalelių filtrą, katalizatorių) ar šios sudedamosios transporto priemonės dalies tiesiog neturi.

Vilniaus keliais važiavusių sunkiųjų transporto priemonių ir autobusų kai kurių teršalų, ypač NOx, išmetamas kiekis kelis ar net keliolika kartų viršijo Euro standartą, pvz., beveik pusė Euro 6 krovininių sunkiųjų transporto priemonių NOx (47,5 %) ir kietųjų dalelių (43,3 %) viršijo taikomo standarto normą daugiau kaip 10 kartų. Palyginimui pateikta, kad Vidutiniškai viena sunkioji krovininė transporto priemonė NOx išmeta tiek, kiek 11 lengvųjų dyzelinu varomų automobilių. Galimos šių transporto priemonių didelės realios taršos priežastys – nepakankama techninė priežiūra, neveiksminga ar net manipuliuojama išmetamų teršalų kontrolės sistema.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-03