Pakuočių apskaitos reikalavimai

DAUGKARTINIŲ PAKUOČIŲ APSKAITA IR DEKLARAVIMAS

1. Įmonė importavo 100 tonų gaminių pripildytos daugkartinės pakuotės (pvz., produkcija / prekėmis užkrautų „euro padėklų“), ją išpakavo (nukrovė šiuos padėklus) ir visą (tuščią) „grąžino“ į užsienį (produkcijos / prekių tiekėjui ar kitam asmeniui užsienyje):

Apskaitoma ir deklaruojama, kad importuotas ir patiektas Lietuvos rinkai pripildytos daugkartinės pakuotės kiekis – 100 tonų, susigrąžintas daugkartinės pakuotės kiekis – 100 tonų, iš Lietuvos išvežtas tuščios pakuotės kiekis – 100 tonų. Susigrąžinimo ir pakartotinio naudojimo efektyvumas – 100 proc. Kadangi efektyvumas didesnis kaip 80 proc., mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis neskaičiuojamas. Už tuščią pakuotę mokestis taip pat neskaičiuojamas.

2. Įmonė importavo 100 tonų gaminių pripildytos daugkartinės pakuotės (pvz., produkcija / prekėmis užkrautų „euro padėklų“), ją išpakavo (nukrauna šiuos padėklus). Išpakavus paaiškėjo, kad 10 tonų šių padėklų – netinkami toliau naudoti. Šį kiekį įmonė pagal rašytinę sutartį perleido tokių pakuočių atliekų tvarkytojui ir turi tai patvirtinančius dokumentus. Likusius tinkamus naudoti tuščius padėklus (iš viso 90 tonų) perleido kitai įmonei Lietuvoje:

Apskaitoma ir deklaruojama, kad importuotas ir patiektas Lietuvos rinkai pripildytos daugkartinės pakuotės kiekis – 100 tonų, susigrąžintas daugkartinės pakuotės kiekis^* – 90 tonų, pagamintas ir patiektas Lietuvos rinkai tuščios pakuotės kiekis – 90 tonų. Susigrąžinimo ir pakartotinio naudojimo efektyvumas – 90 proc. (susigrąžintas kiekis / patiektas kiekis = 90 t/100 t). Kadangi efektyvumas didesnis kaip 80 proc., mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis neskaičiuojamas. Už tuščią pakuotę mokestis taip pat neskaičiuojamas.

3. Įmonė importavo 100 tonų produkcija / prekėmis užkrautų „euro padėklų“, visus juos išpakavo (nukrovė). Išpakavus paaiškėjo, kad 10 tonų šių padėklų – netinkami toliau naudoti. Šį kiekį įmonė pagal rašytinę sutartį perleido tokių pakuočių atliekų tvarkytojui ir turi tai patvirtinančius dokumentus. Likusius tinkamus naudoti padėklus (iš viso 90 tonų) užkrovė naujomis įmonės produkcijos siuntomis ir perleido juos kitam asmeniui Lietuvoje:

Apskaitoma ir deklaruojama, kad importuotas ir patiektas Lietuvos rinkai pripildytos daugkartinės pakuotės kiekis – 100 tonų, susigrąžintas daugkartinės pakuotės kiekis^* – 90 tonų, pagamintas ir patiektas Lietuvos rinkai pripildytos daugkartinės pakuotės kiekis – 90 tonų.

4. Įmonė importavo 100 tonų produkcija / prekėmis užkrautų „euro padėklų“, visus juos išpakavo (nukrovė). Išpakavus paaiškėjo, kad 10 tonų šių padėklų - netinkami toliau naudoti. Šį kiekį įmonė pagal rašytinę sutartį perleido tokių pakuočių atliekų tvarkytojui ir turi tai patvirtinančius dokumentus. Likusius tinkamus naudoti padėklus (iš viso 90 tonų) įmonė pakartotinai naudoja gatavos produkcijos sandėlyje užkraudama ir nukraudama paruoštą realizavimui produkciją:

Apskaitoma ir deklaruojama, kad importuotas ir patiektas Lietuvos rinkai pripildytos daugkartinės pakuotės kiekis – 100 tonų, po kiekvieno produkcijos nukrovimo susidaręs tuščių padėklų kiekis – kaip susigrąžintas daugkartinės pakuotės kiekis^*, o visas realizavimui paruoštos produkcijos užkrovimui panaudotas padėklų kiekis – kaip pagamintas ir patiektas Lietuvos rinkai pripildytos daugkartinės pakuotės kiekis.

5. Įmonė importavo 100 tonų tuščių daugkartinių „euro padėklų“, visus juos užkrovė įmonės produkcija ir eksportavo į užsienį:

Apskaitoma ir deklaruojama, kad importuotas tuščios pakuotės kiekis – 100 tonų, iš Lietuvos išvežtas gaminių pripildytos daugkartinės pakuotės kiekis – 100 tonų.

6. Įmonė importavo 100 tonų produkcija / prekėmis užkrautų „euro padėklų“, visus juos išpakavo (nukrovė), tuomet užkrovė naujomis įmonės produkcijos siuntomis ir eksportavo į užsienį:

Apskaitoma ir deklaruojama, kad importuotas ir patiektas Lietuvos rinkai pripildytos daugkartinės pakuotės kiekis – 100 tonų, susigrąžintas daugkartinės pakuotės kiekis – 100 tonų, iš Lietuvos išvežtas pripildytos daugkartinės pakuotės kiekis – 100 tonų.

7. Įmonė  pagamino 100 tonų produkcijos / prekių ir užkrovusi ant Lietuvoje įsigytų „euro padėklų“ šią supakuotą produkciją / prekes perleido klientui Lietuvoje:

Apskaitoma ir deklaruojama, kad pagamintas ir patiektas Lietuvos rinkai pripildytos daugkartinės pakuotės kiekis – 100 tonų.

^*Pastaba: kaip susigrąžintas daugkartinės pakuotės kiekis apskaitytinas ir deklaruotinas toks kiekis importavus išpakuotų daugkartinių pakuočių, kuris vėl panaudojamas pakavimui, t. y. kurį įmonė vėliau realizuoja dar kartą panaudodama šias išpakuotas tuščias daugkartines pakuotes produkcijos / prekių pakavimui arba šias išpakuotas tuščias daugkartines pakuotes parduodama kitai įmonei. Kaip susigrąžintas daugkartinės pakuotės kiekis negali būti apskaitytas ir deklaruotas atliekų tvarkytojui perduotas nebetinkamų naudoti daugkartinių pakuočių kiekis.

SUNAUDOTŲ SAVO (GAMINTOJO, IMPORTUOTOJO) REIKMĖMS VIENKARTINIŲ PAKUOČIŲ APSKAITA IR DEKLARAVIMAS

1. Įmonė importavo 100 tonų gaminių pripildytos popierinės pakuotės – popierinių dėžių, kuriose supakuotą produkciją įmonė panaudos kaip žaliavą gamindama gaminius. Išpakavus dalis šių dėžių (10 tonų) atrodo tinkamos panaudoti pakavimui dar kartą. Įmonė šių dėžių pakavimui nepanaudoja, tačiau turi sutartį su užsienio įmone, kuri pageidauja įsigyti po išpakavimo tinkamas panaudoti pakavimui dar kartą dėžes. Todėl įmonė šį tinkamų panaudoti dar kartą popierinių tuščių dėžių kiekį eksportuoja minėtai užsienio įmonei. Likęs po išpakavimo popierinių dėžių, netinkamų toliau naudoti, kiekis (90 tonų) pagal rašytinę sutartį perduotas kaip susidarę savo reikmėms sunaudotų popierinių pakuočių atliekos tokių atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę išrašyti popierinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, ir įmonė turi tokio atliekų tvarkytojo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą, patvirtinantį 90 tonų popierinių savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų sutvarkymą (kad perdirbta 90 tonų arba kad perdirbta 68,4 tonos ir 21,6 tonos panaudota energijai gauti):

Apskaitoma, kad importuotos ir patiektos Lietuvos rinkai pripildytos popierinės sunaudotos savo reikmėms pakuotės kiekis – 100 tonų, iš kurių eksportuotos tuščios popierinės pakuotės kiekis – 10 tonų.

Deklaruojama, kad importuotos ir patiektos Lietuvos rinkai pripildytos popierinės sunaudotos savo reikmėms pakuotės kiekis – 90 tonų, iš Lietuvos išvežtas tuščios popierinės pakuotės kiekis – 10 tonų, sutvarkytas popierinių pakuočių atliekų kiekis – 90 tonų. Faktiškas tokios pakuotės tvarkymo užduoties įvykdymas – 100 proc. Todėl mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis neskaičiuojamas. Už tuščią pakuotę mokestis taip pat neskaičiuojamas.

2. Įmonė importavo 100 tonų gaminių pripildytos popierinės pakuotės – popierinių dėžių, kuriose supakuotą produkciją įmonė panaudos kaip žaliavą gamindama gaminius. Išpakavus dalis šių dėžių (10 tonų) atrodo tinkamos panaudoti pakavimui dar kartą. Įmonė šių dėžių pakavimui nepanaudoja, tačiau turi sutartį su įmone Lietuvoje, kuri pageidauja įsigyti po išpakavimo tinkamas panaudoti pakavimui dar kartą dėžes. Todėl įmonė šį tinkamų panaudoti dar kartą popierinių tuščių dėžių kiekį perleidžia minėtai įmonei Lietuvoje. Likęs po išpakavimo popierinių dėžių, netinkamų toliau naudoti, kiekis (90 tonų) pagal rašytinę sutartį perduotas kaip susidarę savo reikmėms sunaudotų popierinių pakuočių atliekos tokių atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę išrašyti popierinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, ir įmonė turi tokio atliekų tvarkytojo išrašytą pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą, patvirtinantį 90 tonų popierinių savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų sutvarkymą (kad perdirbta 90 tonų arba kad perdirbta 68,4 tonos ir 21,6 tonos panaudota energijai gauti):

Apskaitoma, kad importuotos ir patiektos Lietuvos rinkai pripildytos popierinės sunaudotos savo reikmėms pakuotės kiekis – 100 tonų, iš kurių pagamintos ir patiektos Lietuvos rinkai tuščios popierinės pakuotės kiekis – 10 tonų.

Deklaruojama, kad importuotos ir patiektos Lietuvos rinkai pripildytos popierinės sunaudotos savo reikmėms pakuotės kiekis – 90 tonų, pagamintos ir patiektos Lietuvos rinkai tuščios popierinės pakuotės kiekis – 10 tonų, sutvarkytas popierinių pakuočių atliekų kiekis – 90 tonų. Faktiškas tokios pakuotės tvarkymo užduoties įvykdymas – 100 proc. Todėl mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis neskaičiuojamas. Už tuščią pakuotę mokestis taip pat neskaičiuojamas.

Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7¹ straipsnio nuostatomis, gamintojai ir importuotojai, per ataskaitinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių (neįskaitant vienkartinių pakuočių, kurioms pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį taikoma užstato sistema, ir visų daugkartinių pakuočių), atleidžiami nuo šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.

Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 7 dalies nuostatas nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis atleidžiami gamintojai ir importuotojai, per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau kaip 0,5 tonos pakuočių ir tvarkantys pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įmonė, kuri per mokestinį laikotarpį

·         Lietuvos rinkai patiekė ne daugiau 0,5 tonos pripildytų pakuočių, ir

·         neskaitant šio  pripildytų pakuočių kiekio Lietuvos rinkai taip pat patiekė tuščias pakuotes bei

·          iš Lietuvos išvežė pripildytas pakuotes,

privalo pateikti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją FR0524 ir šioje mokesčio deklaracijoje nurodyti Lietuvos rinkai patiektos tuščios pakuotės kiekį ir iš Lietuvos rinkos išvežtos gaminių pripildytos pakuotės kiekį.

Vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7¹ straipsnio 2 dalimi, nuo pareigos registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade ir vykdyti pakuočių apskaitą naudojantis GPAIS atleidžiama:

1) jeigu įmonė pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neprivalo būti registruota pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja (netaikoma gamintojams ir importuotojams, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia gaminius, supakuotus į pakuotę, kuriai pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalį taikoma užstato sistema);

2) toms per ataskaitinį laikotarpį įmonės importuotoms prekėms (supakuotiems gaminiams), kurios pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą neapmokestinamos importo PVM.

Atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM, reglamentuoti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo V skyriuje.

Jei įmonei netaikytini minėti punktai, turi registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade ir vykdyti pakuočių apskaitą naudojantis GPAIS.

Apibendrinant, naudojantis GPAIS registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade ir vykdyti pakuočių apskaitą bei teikti pakuočių apskaitos ataskaitas privalo subjektai, kurie pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 16 dalių nuostatas ir Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 36 ir 38 dalių nuostatas laikytini gamintojais (pakuočių naudotojais) ir (ar) importuotojais arba pakuočių gamintojais  – asmenys, vykdantys ūkinę veiklą Lietuvos teritorijoje, kurie yra PVM mokėtojai ir

a) gamina ir (ar) pakuoja gaminius (net jei pakavimo paslaugas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo) Lietuvos teritorijoje,

b) importuoja (įveža) į Lietuvos teritoriją supakuotus gaminius (gaminių pripildytą pakuotę), kuriems taikomas importo PVM,

c) gamina ir (ar) importuoja (įveža) į Lietuvos teritoriją tuščias pakuotes.