Dažniausiai užduodami klausimai

Kas atsakingas už komunalinių atliekų tvarkymo organizavimą?

Vadovaujantis Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymu, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, savivaldybės administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga

Kas yra komunalinių atliekų tvarkymo paslauga?

Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.

Vadovaudamosi Atliekų tvarkymo įstatymu, savivaldybės privalo užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Kas užtikrina informacijos apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą?

Informacija apie savivaldybės teritorijoje veikiančius atliekų surinkimo ir vežimo veiklą vykdančius ir paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus (toliau - atliekų tvarkytojas), jiems priskirtas teritorijas, teikiamas komunalinių atliekų paslaugas ( toliau – paslauga) ir paslaugų kainas teikiama savivaldybės arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus (toliau- administratorius) interneto tinklalapyje kartu su mokėjimo pranešimais ir kitomis atliekų turėtojams priimtinomis priemonėmis. Informacija apie paslaugą ir buityje susidarančių atliekų surinkimo ir vežimo būdus skelbiama savivaldybės ir administratoriaus interneto tinklalapyje ir pateikiama atliekų turėtojui kartu su Sutartimi, jei ji sudaroma.

Atliekų tvarkytojas privalo sudaryti galimybę atliekų turėtojui gauti informaciją apie atliekų tvarkytojo teikiamą paslaugą interneto tinklalapyje, o darbo dienomis ir darbo valandomis – telefonu ar elektroniniu paštu.

Atliekų tvarkytojo ir atliekų turėtojo ginčus dėl paslaugos netinkamo teikimo ar neteikimo, taip pat skundus dėl atliekų tvarkytojo ar atliekų turėtojo veiksmų nagrinėja savivaldybė. Nesutinkant su savivaldybės priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Kaip ir kokiomis priemonėmis užtikrinama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga?

Atliekų surinkimo priemonių talpa ir atliekų surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių dažnumas nustatomi taip, kad atitiktų pas atliekų turėtoją susidarančių komunalinių atliekų surinkimo poreikį,  gali būti nustatomi ir individualiai, atsižvelgiant į tai, ar atliekos rūšiuojamos ir kompostuojamos jų susidarymo vietoje. Atliekų surinkimo konteinerių talpa ir atliekų paėmimo (arba jų tuštinimo) minimalus dažnumas aptariami sutartyje tarp atliekų tvarkytojo ir savivaldybės ar administratoriaus (toliau – sutartis). Jei nėra sutarties, surinkimo priemonių talpą ir atliekų surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių dažnumą nustato savivaldybė atliekų tvarkymo taisyklėse.

Mišrios komunalinės atliekos surenkamos mišrioms atliekoms skirtuose atliekų surinkimo konteineriuose ar kitomis priemonėmis atskirai nuo kitų atliekų.

Minimalus mišrių komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų surinkimo priemonių turi būti vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Kokie reikalavimai konteinerių pastatymo vietoms?

Kolektyvinio naudojimo konteinerių aikštelių vietas nustato savivaldybė arba administratorius. Individualaus naudojimo konteinerių pastatymo vietas, iš kurių surenkamos atliekos, savivaldybė, administratorius arba atliekų tvarkytojas suderina su atliekų turėtoju.

Atliekų turėtojai privalo būti informuoti apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą. Tais atvejais, kai atliekų surinkimui naudojami individualūs konteineriai, konteinerių priėmimo-perdavimo faktas turi būti fiksuojamas pasirašytinai. Atliekų turėtojui atsisakius priimti konteinerius ir (ar) pasirašyti priėmimo-perdavimo dokumentus, savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali sudaryti komisiją, kuri patvirtintų konteinerio perdavimo arba atsisakymo priimti faktą.

Siekiant užtikrinti paslaugos kokybę ir nepertraukiamą jos teikimą, savivaldybėms rekomenduojama:

- miestų dalyse, kuriose vyrauja gyvenamieji daugiabučiai namai, komunalinių atliekų konteinerių aikšteles statyti ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo gyvenamojo daugiabučio namo;

- garažų bendrijose, sodininkų bendrijose ar kituose bendrojo naudojimo objektuose – komunalinių atliekų konteinerių aikšteles statyti ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo bent vieno įvažiavimo (arba kelių įvažiavimų, jeigu reikia) į bendrojo naudojimo teritorijas bendrojo naudojimo teritorijų ribose ar už jų arba pagal susitarimą su atitinkamos bendrijos atstovais, kur yra tam palankiausios sąlygos;

- kai mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar konteinerių aikštelių neįmanoma pastatyti individualiose valdose ar greta jų, šiuos įrenginius statyti ne didesniu kaip 300 metrų atstumu nuo žemės valdos su gyvenamuoju vienbučiu namu. 

Nesant galimybių laikytis šių rekomendacijų, atliekų turėtojams turi būti pateikta motyvuota informacija, kodėl neįgyvendinamos šios rekomendacijos.

Esant galimybėms, mišrių komunalinių atliekų konteinerių statymo vietos parenkamos greta antrinių žaliavų konteinerių statymo vietų.

Komunalinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos vadovaujantis šiomis nuostatomis:

- atliekos laikinai laikomos uždaruose konteineriuose su uždaromais liukais ir (ar) kitokia būtina apsauga nuo lietaus ir kito neigiamo aplinkos poveikio;

- kolektyviniams (bendriems) konteineriams įrengiama aikštelė su kieta danga (pvz., asfaltu, grindiniu ar panašiai);

- priėjimas prie aikštelės turi būti pritaikytas žmonėms su negalia ir atliekų automobiliams privažiuoti, esant reikalui, – apsisukti;

- aikštelės dydis ir laikomas konteinerių skaičius nustatomas atsižvelgiant į Kokybės reikalavimų 10 punkte nustatytus reikalavimus;

- aikštelės dangos nuolydis formuojamas taip, kad nuo jų kuo greičiau pasišalintų vanduo, pagal galimybes įrengiami latakai vandeniui nutekėti, o vanduo kuo trumpiausiu keliu nukreipiamas į trapus;

- aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų. Šios aikštelės įrengimo atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ir (ar) durų tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų,  kuriems, įrengus komunalinių atliekų konteinerių aikštelę, atstumas bus mažesnis kaip 10 m nuo pastato langų ir durų, sutikimą.

Kas atsakingas už konteinerių priežiūrą?

Komunalinių atliekų surinkimo konteinerių ar kitų specialiųjų surinkimo priemonių priežiūra ir remontu turi rūpintis atliekų tvarkytojas, netinkamos naudoti ir (ar ) sugadintos priemones atliekų tvarkytojas turi pakeisti ar suremontuoti.

Atliekų tvarkytojas turi reguliariai plauti ir (ar) dezinfekuoti kolektyvinius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius vadovaudamasis higienos reikalavimais ir savivaldybės nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku arba sutartyje su savivaldybe ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi nustatytu dažnumu.

Kur ir kaip turi būti tvarkomos didelio gabarito atliekos arba atliekos, kurių negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius ir pakuočių surinkimo konteinerius?

Didelio gabarito atliekas arba atliekas, kurių negalima mesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius ir pakuočių surinkimo konteinerius, savivaldybės privalo surinkti apvažiavimo būdu bei įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Savivaldybės turi užtikrinti didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiuojant ne mažiau, kaip 2 kartus per metus neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą (toliau – įmoka). Atliekų tvarkytojas ir (ar) savivaldybė, ir (ar) administratorius reguliariai turi informuoti gyventojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų komunalinės atliekos. Taip pat gyventojai gali kreiptis (žodžiu, raštu) dėl šių atliekų surinkimo papildomos paslaugos ir tokia paslauga turėtų būti suteikta už papildomą mokestį.

Taip pat savivaldybės įpareigotos įrengti didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų ir kt.) surinkimo aikšteles. Tikslius didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių adresus galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje (http://atliekos.gamta.lt/cms/index?rubricId=53f7a6c9-c7ee-488b-8bc4-596bae493788) arba Regioninių atliekų tvarkymo centrų internetiniuose puslapiuose (http://www.ratca.lt/). Prie įvažiavimo į aikštelę įrengiamas informacinis stendas su šia informacija: atliekų tvarkytojo, kuris eksploatuoja aikštelę, pavadinimas; į aikštelę priimamų buityje susidarančių atliekų sąrašas; buityje susidarančių atliekų priėmimo į aikštelę sąlygos; aikštelės darbo laikas; kontaktiniai duomenys (telefono numeris, fakso numeris).

Komunalinių atliekų rūšiavimas

Kur mesti rūšiuojamas atliekas?

Komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas naudoti ir perdirbti. Savivaldybės, taikydamos įvairius atliekų surinkimo būdus ir priemones, privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, asmenims rūšiuojant atliekas jų susidarymo vietoje, atskirai būtų surenkamos šios komunalinės atliekos: pavojingosios atliekos; biologiškai skaidžios atliekos (žaliosios atliekos ir maisto / virtuvės atliekos); antrinės žaliavos – popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių atliekas; elektros ir elektroninės įrangos atliekos; naudotos padangos; didelių gabaritų komunalinės atliekos (pavyzdžiui, baldai ir kitos); statybos ir griovimo atliekos; tekstilės atliekos; mišrios komunalinės atliekos (po rūšiavimo likusios atliekos).  

Antrinių žaliavų surinkimui naudojami tokių spalvų konteineriai: popieriaus – mėlyni, plastiko ir kitų pakuočių – geltoni, stiklo – žali.

Kas turi aprūpinti rūšiavimo konteineriais?

Savivaldybės privalo įgyvendinti užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę ir priemones visiems komunalinių atliekų turėtojams; atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius ir (ar) naudojant kitas surinkimo priemones.

Savivaldybės privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti specialūs konteineriai, skirti antrinėms žaliavoms surinkti, pagal šiuos minimalius reikalavimus:

- įrengti didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 600 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

- kitais atvejais nenurodytų savivaldybių gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę 800 gyventojų šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

- savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų kvartaluose, kai individualių namų savininkai neaprūpinti individualiais pakuočių ir stiklo atliekų surinkimo konteineriais, ir miesteliuose, sodų ir garažų savininkų bendrijų teritorijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio kvartalo ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose.

Ar kainuoja rūšiavimo konteinerių pastatymas ir aptarnavimas?

Visiems komunalinių atliekų turėtojams, neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą (toliau – įmoka) , turi būti:

- užtikrintas aprūpinimas mišrių komunalinių atliekų surinkimo, biologiškai skaidžių atliekų sutvarkymo ir antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalo, įskaitant pakuočių atliekas) rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis;

- užtikrinta galimybė atiduoti buityje susidarančias statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas bei buityje susidarančias pavojingas atliekas (išskyrus baterijų ir akumuliatorių atliekas). Savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos neatsisakytų priimti baterijų ir akumuliatorių atliekų iš gyventojų.

Kaip renkamos biologiškai skaidžios atliekos?

Biologiškai skaidžios atliekos surenkamos į specialiai tam skirtus atliekų surinkimo konteinerius ar kitas specialias tam skirtas priemones. Surenkamos ir vežamos atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos biologiškai skaidžios atliekos negali būti sumaišomos su mišriomis komunalinėmis atliekomis ir (ar) antrinėmis žaliavomis. Biologiškai skaidžios atliekos gali būti kompostuojamos susidarymo vietoje tam skirtose priemonėse.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara

Kas moka už komunalinių atliekų tvarkymą?

Mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą ar įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo. Aplinkos ministerija nustato nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkai arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą įmoką, rūšių sąrašą (toliau – Sąrašas). Pvz., Sąraše yra nurodyti gyvenamosios paskirties pastatai – pastatai, naudojami gyventi vienam ar daugiau asmenų, vienai ar daugiau šeimų, įvairių socialinių grupių asmenims (individualūs namai, butai, bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai, nakvynės namai, socialinis būstas, kiti panašios paskirties objektai), viešbučių paskirties pastatai (patalpos), administracinės paskirties pastatai ir kt.

Kokios sąnaudos įtraukiamos į komunalinių atliekų tvarkymo kainą?

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu susijusiomis sąnaudomis, užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti aplinkos taršą.

Įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos, kurias sudaro ne tik gyventojų ir kitų atliekų turėtojų komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos, bet ir, pvz., mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo, įskaitant perkrovimo įrenginių eksploatavimą, sąnaudos; mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos, įskaitant mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis komunalinėmis atliekomis, sąvartynų eksploatavimo sąnaudos, įskaitant atidėjinius sąvartynui uždaryti, rekultivuoti ir prižiūrėti po uždarymo; į mišrias komunalines atliekas patekusių antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų ir kitos tvarkymo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka apmoka gamintojai ir importuotojai; didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai; į komunalines atliekas patekusių pavojingų buitinių (buityje susidarančių) atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu ir tvarkymo sąnaudos, išskyrus tas atliekų tvarkymo sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai; biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) tvarkymo sąnaudos; kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos; kitų komunalinių atliekų (maisto atliekų, tekstilės atliekų ir kitų) rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) tvarkymo sąnaudos; netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo sąnaudos; komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimo sąnaudos; visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais sąnaudos, išskyrus tas visuomenės švietimo ir informavimo sąnaudas, kurias apmoka gamintojai ir importuotojai Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka; komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos (pavyzdžiui, administratoriaus darbuotojų atlyginimų, biuro eksploatavimo, kuro, įmokos apskaičiavimo, sąskaitų išrašymo, įmokų surinkimo sąnaudos); į būtinąsias sąnaudas įtraukiamos administratoriaus apskaičiuotos sąnaudos, turėtos organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą regioniniu principu, kai komunalinių atliekų tvarkymas savivaldybėje organizuojamas šiuo būdu.

Iš ko susideda įmoka už komunalinių atliekų tvarkymą?

Įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų.

Pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys. Pastoviąją įmokos dedamąją savivaldybė gali nustatyti pasirinktinai pagal:

- nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą;

- nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių;

- gyventojų / darbuotojų skaičių.

Savivaldybės kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams gali pasirinkti tik vieną nurodytą pastoviąją įmokos dedamąją. Be to, pastovioji įmokos dalis turi būti nustatoma vienodo dydžio visiems tos pačios kategorijos nekilnojamojo turto objektams.

Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko. Kintamąją įmokos dedamąją savivaldybė gali nustatyti pasirinktinai pagal:

- naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių ir tūrį (dydį);

- naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnį;

- atiduodamų komunalinių atliekų svorį;

- atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) norma (nuostata galioja iki 2018-12-31).

Nustatant kintamąją įmokos dedamąją visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai naudojasi kolektyviniais konteineriais (tai yra neturi konkrečios kategorijos nekilnojamojo turto objektams priskirtos įrengtos ir (arba) tik tos kategorijos nekilnojamojo turto objektams naudotis skirtos konteinerių aikštelės), gali būti taikoma viena iš šių kintamųjų pasirinktinai:

- nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas;

- nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius;

- gyventojų / darbuotojų skaičius;

- atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) norma (nuostata galioja iki 2018-12-31).

Kas gali būti atleistas nuo mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą?

Vadovaujantis Konstitucija, savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita gali numatyti savivaldybės teritorijoje galiojančias rinkliavų (privalomų įmokų) lengvatas, todėl turi teisę kiekvieno gyventojo faktinę situaciją įvertinti individualiai ir priimti socialiai teisingus bei protingumo principą atitinkančius sprendimus ir sumažinti rinkliavos dydį arba iš viso nuo jos mokėjimo atleisti.

Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Savivaldybių nustatyta tvarka deklaruoti galima ir ilgesnį kaip metai laikotarpį, kurį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, jeigu asmuo pateikia savivaldybei arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus ar jų kopijas.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. pastoviosios vietinės rinkliavos ar įmokos dalies nemokės negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.

Savivaldybės gali individualizuoti vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydį. Pvz., rinkliavos ar įmokos kintamosios dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.