Statybinės atliekos

Pastebima, kad dalis remonto ir statybų metu susidarančių atliekų yra pavojingos žmonių sveikatai, be to, teršia aplinką, pavyzdžiui, klijų, lakų likučiai ar dažai. Kiekviena pakuotė žymima simboliais, nurodančiais pavojingumą, aplinkai keliamą grėsmę, toksiškumą, degumą ir kitus elementus. 

Pavojingos statybinės atliekos, kuriose gali būti asbesto, pvz., stogo danga, atliekų tvarkytojams perduodamos tik supakuotos sandarioje pakuotėje, kad nedulkėtų ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai. 

Svarbiausia taisyklė – jei samdoma įmonė, svarbu žinoti, kad visas atliekas ir pavojingas ir nepavojingas, galima perduoti tik turintiems teisę atliekų tvarkytojams tokias atliekas tvarkyti. Visi, turintys teisę tvarkyti tam tikras atliekas, privalo registruotis viešame Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR). Jame galima rasti reikiamą informaciją apie atliekų tvarkytojus: kokiais būdais ir kokios atliekas jie gali  tvarkyti.

Svarbiausi žingsniai tvarkant statybos, remonto ir griovimo atliekas

Atliekų savininkų atsakomybė 

• Betonas, plytos, mineralinė, akmens ir stiklo vata, gipso, izoliacinės, statybinės medžiagos, ruberoidas, plastikas, stiklas, popierius iš statybų, sukietėję dažai, lakai, dažyti, lakuoti paviršiai, čerpių ir keramikos gaminiai, šiferis, putų polistirolas, dujų silikato, betoniniai, keramzitbetonio, silikatiniai blokeliai, linoleumas, grindų dangos, mediena iš statybų, namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kt.) turi būti priduoti tokias atliekas tvarkančioms įmonėms arba į atliekų surinkimo aikšteles. 
• Gyventojai buityje, soduose, ūkiuose ir kitur susidarančias atliekas privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taip pat naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. 
• Gyventojai turi galimybę surinkimo aikštelėse atiduoti tam tikrą savivaldybės nustatytą kiekį atliekų be papildomo mokesčio. Jeigu aikštelėje norima palikti didesnį nei savivaldybės nustatytą nemokamai priimamą atliekų kiekį, tuomet reikia už paslaugą sumokėti. 
• Gyventojai taip pat gali kreiptis į atliekas surenkančias ir tvarkančias įmones, tik už paslaugas gali reikėti sumokėti įmonių nustatytą mokestį. 
• Prieš perduodant atliekas būtina įsitikinti, ar jas priima teisėtas atliekų tvarkytojas, kuris privalo būti įsiregistravęs ATVR ir verstis tokių atliekų, kurias ketinama priduoti, tvarkymo veikla.

Savivaldybių atsakomybė 

• Savivaldybės, neimdamos papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, turi užtikrinti galimybę atiduoti buityje susidarančias pavojingąsias, statybos ir griovimo atliekas, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų ir kitas komunalines atliekas, apvažiuodamos nustatytas savivaldybės vietoves ne rečiau kaip 2 kartus per metus.
• Atliekų tvarkytojai ir savivaldybės, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai turi reguliariai informuoti atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios stambiosios komunalinės atliekos, įskaitant pavojingąsias atliekas. 
• Į savivaldybę gyventojai gali kreiptis žodžiu ir raštu dėl susidariusių stambiųjų komunalinių atliekų surinkimo papildomos paslaugos. Tokia paslauga už papildomą mokestį turi būti suteikta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavus besikreipiantį atliekų turėtoją. 

Įmonių, tvarkančių atliekas, atsakomybė 

• Visos atliekas vežančios įmonės turi būti įregistruotos Atliekų tvarkytojų valstybės registre (ATVR) ir tvarkyti tokios rūšies atliekas, kurias turi teisę tvarkyti ir tik joms leistinais būdais.  
• Atliekų tvarkytojas, atliekas pridavusiam asmeniui ar įmonei, privalo pateikti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (priėmimo aktą ar PVM sąskaitą faktūrą). 
• Laikytis Statybinių atliekų taisyklėse nustatytų statybinių atliekų tvarkymo reikalavimų.

Asbesto turinčių statybinių atliekų tvarkymas

Lietuvoje asbesto ir jo turinčių gaminių naudojimas uždraustas nuo 2005 metų, todėl manytina, kad Lietuvoje asbesto turinčios atliekos daugiausiai gali susidaryti keičiant ar kitaip tvarkant iki 2005 m. įrengtą stogų dangą.

Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7 skyriuje nustatomi reikalavimai asbesto turinčių statybinių atliekų tvarkymui. Pagal šiuos reikalavimus asbesto turinčios statybinės atliekos tvarkomos laikantis pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų ir turi būti šalinamos pagal Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse nustatytus reikalavimus, t. y. šios atliekos turi būti šalinamos sąvartyne, tokių atliekų perdirbimas nėra leidžiamas. 

Nepavojingųjų (neturinčių asbesto) statybinių atliekų tvarkymas

Taisyklių 12 punktas nurodo, kad statybvietėje susidarančios nepavojingos inertinės (nereaguojančios su aplinka) statybinės atliekos gali būti smulkinamos mobilia įranga, kai jų smulkinimas numatytas statinio statybos ar griovimo projekte. Pagal Taisyklių 15 ir 16 punktus, statybinės atliekos gali būti sunaudojamos žemiau nurodytais būdais:

1. statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas;

2. energijos gavybai − medienos atliekos, kurios neapdorotos medienos konservantais, nepadengtos gruntu ar dažais, kaip nustatyta dokumente „Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“;

3. kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga inertinių atliekų (betono, plytų, čerpių, keramikos ir kt.) frakciją, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams atliekų sąvartynuose tiesti;

4. atliekų sluoksnių perdengimui sąvartynuose – pavojingomis medžiagomis neužterštas gruntas arba kitos savo fizine struktūra panašios inertines atliekos (pvz., atsijos, akmens vatos atliekos ir pan.).

5. Smulkintos nepavojingos inertinės statybinės atliekos gali būti naudojamos kaip statybos produktai pagal Taisyklėse jiems reikalavimus.

Atliekų priskyrimas pavojingosioms atliekoms

Atliekos priskiriamos pavojingosioms vadovaujantis Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodika. Jei negalima nustatyti ar atliekos pavojingos ar ne, turėtų būti atliekamas atliekų vertinimas pagal minėtos metodikos 12 ir 13 priedus.

Kadangi šiferio ardymo, stogų keitimo metu šių atliekų sudėtis nėra pakeičiama, pagal metodiką reikia įvertinti ar yra dokumentų, pagal kuriuos galima tiksliai nustatyti atliekų sudėtį ir (ar) pavojingąsias savybes. Šie dokumentai gali būti duomenų saugos lapai, produkto techninės specifikacijos ir k.t.

• atliekos priskiriamos nepavojingosioms, jei šiuose dokumentuose nurodoma, kad gaminys nepasižymi pavojingomis savybės ir jo sudėtyje nėra pavojingųjų medžiagų;
• kitu atveju turi būti atliekami atliekų pavojingųjų savybių nustatymo laboratoriniai tyrimai.

SVARBU 

Gyventojams ir ūkio subjektams Aplinkos ministerija sukūrė elektroninį įrankį, padėsiantį užtikrinti tinkamą pavojingųjų atliekų klasifikavimą, saugų pavojingųjų atliekų  surinkimą ir tvarkymą. 

Kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie aplinkos švarinimo, naudodamas departamento sukurtą interaktyvų įrankį – www.tvarkaulietuva.lt. Šioje platformoje galima greičiau ir tiksliau pranešti apie pastebėtas šiukšles gamtoje.

Primename, kad pastebėjus aplinkosauginį pažeidimą reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą, t. y. – asmenis darančius pažeidimą, bei šią informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašą siųsti el. paštu [email protected].