BDAR

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Patvarieji organiniai teršalai (POT)

Patvarieji organiniai teršalai (POT) ir jų valdymas

Kas yra patvarieji organiniai teršalai?

Patvarieji organiniai teršalai yra chlorinti angliavandeniliai, turi daug agresyvaus chloro.

POT yra pavojingi dėl tam tikrų jiems būdingų savybių:

  • toksiškumas;
  • patvarumas;
  • kaupimasis gyvuosiuose organizmuose (bioakumuliacija);
  • ilgalaikis neigiamas poveikis organizmams;
  • mobilumas, tai yra pernešimų dideliais atstumais galimybės.

POT yra ypatingai pavojingi žmonių sveikatai, sutrikdo žmonių bei gyvūnų vystymąsi, sukelia vėžinius susirgimus, pažeidžia imuninę, hormoninę, lytinę, nervų sistemas. POT į žmogaus organizmą patenka per odą, burnos ertmę su maistu bei kvėpavimo takus. Susikaupę didesni jų kiekiai gali sukelti įvairias ligas ir sutrikimus, vėžinius susirgimus, nervinės sistemos sutrikimus, kepenų ligas, ūmines alergines reakcijas, vaisingumo sutrikimus bei kūdikių išsigimimus. POT pasižymi labai lėtu skilimu aplinkoje normaliomis sąlygomis. Jie ypatingai patvarūs, patekę į aplinką ilgai išlieka nesuirę, net dešimtimis metų. Be to, kai kurie POT skilimo produktai gali būti dar toksiškesni negu patys teršalai.

Gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose ir riebaluose, todėl, patekę į žmogaus ar gyvūno organizmą, kaupiasi jų organuose, ypač – riebaliniame audinyje, todėl mitybos grandinėje jų kiekis didėja. Pvz., žuvyse cheminių medžiagų koncentracija gali būti net tūkstančius kartų didesnė negu vėžiagyviuose, kuriais jos minta, ir net šimtus tūkstančių kartų didesnė nei koncentracija vandenyje.

Būdami lakūs POT gali būti nunešti dideliais atstumais. Šių cheminių medžiagų lakumas didesnis tropinio klimato negu vidutinio ar šalto klimato regionuose, todėl ilgainiui jie kaupiasi šalto klimato regionuose. Per orą, vandenį ir migruojančius gyvūnus (paukščius, žuvis) gali būti pernešami toli nuo jų patekimo į aplinką vietos. POT su oro masėmis gali nukeliauti didelius atstumus, todėl jie yra aptinkami regionuose, kur jie niekada nebuvo gaminami ar naudojami, pvz., Arkties zonoje.

POT medžiagų grupę sudaro:

  • pesticidai (pvz., DDT),
  • pramoninės cheminės medžiagos (pvz., polichlorinti bifenilai (PCB)),
  • netikslinio susidarymo šalutiniai produktai iš gamybos procesų (pvz., dioksinai ir furanai).

POT medžiagų reglamentavimas

Patvarieji organiniai teršalai labai neigiamai veikia žmonių sveikatą ir aplinką, jie toksiški, ilgai nesuyra, kaupiasi aplinkoje ir mitybos grandinėje, sklinda toli nuo pirminio šaltinio. Todėl labai svarbu POT tvarkymą reglamentuoti ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir tarptautiniu lygiu.

Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų (POT) (toliau – Stokholmo konvencija, Konvencija) pagal Jungtinių Tautų aplinkos programą (JTAP) priimta 2001 m. gegužės mėn. Šios konvencijos pagrindinis tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo patvariųjų organinių teršalų poveikio. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra konvencijos šalys.

Bendradarbiaujant tarptautiniu mastu išaiškinamos naujos cheminės medžiagos, turinčios patvariųjų organinių medžiagų savybes, jos palaipsniui įtraukiamos į kontroliuojamų POT sąrašus (Stokholmo konvencijos priedus).

Stokholmo Konvencijos nuostatos į ES teisę perkeltos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų[1] (toliau – Reglamentas (ES) 2019/1021, POT reglamentas).

[1]Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų nauja redakcija.

 

Europos Sąjunga nuolat pabrėžia poreikį į Stokholmo konvencijos reglamentavimo sritį palaipsniui įtraukti vis naujas chemines medžiagas, atitinkančias priskyrimo prie POT kriterijus, atsižvelgiant į atsargumo principą, kad būtų įgyvendintas konvencijos tikslas ir 2002 m. Johanesburgo aukščiausiojo lygio susitikime visų vyriausybių prisiimtas įsipareigojimas iki 2020 m. kuo labiau sumažinti neigiamą cheminių medžiagų poveikį. Tuo tikslu nuolat papildomi Stokholmo konvencijos A, B ir (arba) C priedai[2]. Šiuo metu konvencijos prieduose iš viso yra 28 patvariosios organinės cheminės medžiagos ir jų grupės. Tai reiškia, kad konvencijoje nustatyta atsargumo principu grindžiama 28 prioritetinių patvariųjų organinių teršalų gamybos, naudojimo, importo ir eksporto nutraukimo, tų teršalų saugaus tvarkymo ir šalinimo ir tam tikrų patvariųjų organinių teršalų netyčinio išmetimo į aplinką sustabdymo arba sumažinimo sistema.

Pagal konvencijos 22 straipsnį konvencijos A, B ir C priedų pakeitimai priimami konvencijos šalių konferencijos (toliau – COP) sprendimu.

[2]A priedas (Panaikinimas), kuriame išvardytos cheminės medžiagos, kurias reikia uždrausti; B priedas (Apribojimai), kuriame išvardytos cheminės medžiagos, kurias reikia riboti; C priedas (netikslinis susidarymas) išvardytos cheminės medžiagos, kurioms būtų numatomos priemonės, užkertančios kelią joms susidaryti ir išleisti į aplinką (orą, vandenį, dirvožemį) (netikslinio susidarymo POT).

Reglamento (ES) 2019/1021 reikalavimai

Kaip jau minėta, Reglamentu (ES) 2019/1021 į ES teisę perkeliami įsipareigojimai, nustatyti Stokholmo konvencijoje dėl patvariųjų organinių teršalų, patvirtintoje 2004 m. spalio 14 d. Tarybos sprendimu 2006/507/EB, ir 1979 m. Konvencijos dėl tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų protokole dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – POT Protokolas), patvirtintame 2004 m. vasario 19 d. Tarybos sprendimu 259/2004/EB. Lietuva Stokholmo konvenciją ir POT protokolą ratifikavo 2006 m.

Patvarieji organiniai teršalai labai neigiamai veikia žmonių sveikatą ir aplinką, jie toksiški, ilgai nesuyra, kaupiasi aplinkoje ir mitybos grandinėje, sklinda toli nuo pirminio šaltinio. Dėl gerų techninių charakteristikų šios medžiagos pastarąjį šimtmetį plačiai naudotos įvairiuose ūkio sektoriuose: pesticidai – kaip augalų apsaugos priemonės, polichlorinti bifenilai – kaip transformatorių ir kondensatorių alyvos komponentai, polibromintieji difenileteriai – kaip ugnies slopinimo priemonė gaminiuose, perfluoroktansulfonrūgštis ir jos dariniai – kaip atsparumą riebalams, vandeniui, teršalams suteikiančios medžiagos ir kt. Kai kurios POT medžiagos (pvz., pentachlorbenzenas, dioksinai, furanai ir kt.) gali susidaryti pramonėje kaip šalutinis produktas vykstant įvairiems technologiniams ar degimo procesams ir patekti į aplinką. Reglamente (ES) 2019/1021 pabrėžiama, kad Europos Sąjunga yra labai susirūpinusi nuolatiniu patvariųjų organinių teršalų patekimu į aplinką. Šios cheminės medžiagos gali pasklisti toli nuo savo šaltinio, atsidurti kitoje ar kitose valstybėse, jos ilgai išlieka aplinkoje, biologiškai kaupiasi per maisto grandinę keldamos pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai. Todėl reikia imtis papildomų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti nuo šių teršalų.

Labai svarbu šias chemines medžiagas tinkamai tvarkyti, taikyti jų gamybos, tiekimo rinkai, naudojimo draudimus ir apribojimus, kad kuo mažiau jų patektų į aplinką, stebėti jas, tinkamai tvarkyti šių teršalų turinčias atliekas, kontroliuoti medžiagų ir atliekų tvarkymą.

Reglamento (ES) 2019/1021 tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo POT uždraudžiant, kuo greičiau palaipsniui nutraukiant arba apribojant cheminių medžiagų, kurioms taikoma Stokholmo konvencija arba POT protokolas, gamybą, tiekimą rinkai ir naudojimą, ir iki minimumo sumažinant tų medžiagų išmetimą, kad, kai įmanoma, jis būtų kuo greičiau panaikintas, ir įtvirtinant nuostatas dėl atliekų, kurias sudaro kuri nors iš tų cheminių medžiagų, kuriose yra kurios nors iš tų cheminių medžiagų arba kurios yra užterštos kuria nors iš tų cheminių medžiagų.

Reglamento (ES) 2019/1021 tekstą rasite spustelėję čia.

POT tvarkymo programa. Nacionaliniai įgyvendinimo planai

Stokholmo konvencija ir Reglamentas (ES) 2019/1021 (Reglamento (EB) Nr. 850/2004 nauja redakcija)[3] įpareigoja Šalis/valstybes nares parengti nacionalinius įgyvendinimo planus (NIP), kurie turi apimti priemones, skirtas bendram POT išleidžiamam kiekiui nustatyti, apibūdinti ir kuo labiau sumažinti, siekiant, jei įmanoma, kuo greičiau jį panaikinti (įskaitant priemones POT turinčioms atliekoms tvarkyti). Veiksmų planas taip pat turi aprėpti priemones, skirtas skatinti kurti, o kai manoma, reikalauti naudoti pakaitines medžiagas, produktus ir procesus, kad būtų užkirstas kelias susidaryti ir išleisti į aplinką (orą, vandenį, dirvožemį) konvencijos ir Reglamento  atitinkamuose prieduose išvardytas medžiagas.

[3] Reglamente (ES) 2019/1021 nustatyta, kad nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 850/2004 laikomos nuorodomis į Reglamentą (ES) 2019/1021.

 

Lietuvoje, įgyvendinant Stokholmo konvencijos įsipareigojimus ir POT reglamento nuostatas, priimta Patvariųjų organinių teršalų (POT) tvarkymo 2017–2025 metų programa[4]. Parengtas ir Stokholmo konvencijos sekretoriatui bei Europos Komisijai 2018 m. rugpjūčio 24 d. pristatytas atnaujintas Nacionalinis įgyvendinimo planas (angl. Updated national implementation plan on persistent organic pollutants/Lithuania)[5] (kaip dalis POT tvarkymo programos). POT tvarkymo programa atnaujinama pagal Stokholmo konvencijos šalių konferencijos susitikimų (COP) sprendimus (COP-o sprendimai dėl naujų medžiagų įtraukimo vyksta kas du metus) ir atitinkamus POT reglamento pakeitimus.

[4] Patvirtinta LR aplinkos ministro 2017 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. D1-396.

[5] Nacionalinis įgyvendinimo planas (angl. Updated national implementation plan on persistent organic pollutants/Lithuania) (kaip dalis POT tvarkymo programos).

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-01-07