Darnus vystymasis ir Lietuva

2021 m. liepos mėnesį vykęs nuotolinis JT Darnaus vystymosi forumas (HLPF) buvo skirtas aptarti darnų atsigavimą po COVID-19 pandemijos sukuriant prielaidas efektyviam JT Darbotvarkės 2030 įgyvendinimui.  Forumo metu buvo apžvelgtas net septynių iš septyniolikos Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas. Į forumo dalyvius ir visą tarptautinę bendruomenę Aplinkos ministras kreipėsi nuotoliniu būdu. Savo pasisakyme, kurį galite parsisiųsti čia, Aplinkos ministras pristatė Lietuvos patirtį ir telkė burtis siekiant darnesnės ir žalesnės ateities.

Darnus vystymasis – modernios ir atsakingos valstybės bei jos visuomenės raidos kelias, kuris remiasi trimis lygiavertėmis politikos sritimis – aplinkos apsauga, ekonominiu vystymusi ir socialine gerove. Daugiau kaip prieš 25 metus žengti pirmieji žingsniai siekiant pasaulyje įtvirtinti darnų vystymąsi. Tada Rio de Žaneire buvo priimta Rio deklaracija, kurioje išvardinti darnaus vystymosi principai. Vėliau priimtais tarptautiniais dokumentais – Johanesburgo įgyvendinimo planu, Rio+20 konferencijos išvadomis ir kitais, buvo įtvirtinti valstybių susitarimai siekti darnesnio pasaulio. Tačiau didėjantis žmonių skaičius, senkantys gamtos ištekliai, didėjanti aplinkos  tarša,  kitos aplinkosauginės,  ekonominės  ir  socialinės  problemos, kurios neapsiriboja nacionalinėmis valstybių sienomis, skatina nuolat prisiminti ir siekti atsakingesnio darnaus vystymosi principų įgyvendinimo.

Pagrindiniai faktai apie darnaus vystymosi politiką:

• 1992 m. Rio deklaracija ir Darbotvarkė 21 – suformuluoti darnaus vystymosi principai ir priimtas pasaulinis veiksmų planas.
• 2001 m . ES darnaus vystymosi strategija – nustatyti ES veiksmai siekiant darnaus vystymosi politikos įgyvendinimo bendrijoje.
• 2002 m. Johanesburgo deklaracija ir Darnaus vystymosi įgyvendinimo planas – patvirtinti tarptautiniai įsipareigojimai darnaus vystymosi srityje ir atnaujintas pasaulinis įgyvendinimo veiksmų planas.
• 2003 m. Lietuvos Nacionalinė darnaus vystymosi strategija – suformuluoti nacionaliniai darnaus vystymosi prioritetai, tikslai ir uždaviniai.
• 2012 m. Rio+20 konferencijos išvados „Ateitis, kurios norime“ – patvirtinti darnaus vystymosi įsipareigojimai, sustiprinta tarptautinė darnaus vystymosi politikos formavimo sistema ir pradėtas naujos darnaus vystymosi darbotvarkės rengimas.
• 2015 m. – JT Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030 – nustatyta 17 universalių, pasaulinių ir tarpusavyje susijusių darnaus vystymosi tikslų (DVT), kurie apima daugelį politikos sričių ir skirti įgyvendinti iki 2030 m.
• 2018 m. – Lietuva pristatė savanorišką nacionalinę ataskaitą JT Aukšto lygio politiniame forume.

Svarbiausi Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 elementai:

• Darnaus vystymosi tikslai numato konkrečius veiksmus besivystančioms ir išsivysčiusioms šalims, o veiksmų spektras apima visas tris darnaus vystymosi dimensijas – ekonominę, socialinę, aplinkosauginę.
• Esminis Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 principas yra „nepalikti nei vieno nuošalyje“ – tikslai bus laikomi pasiektais tik tada, kai jie bus pasiekti visose šalyse ir visoms visuomenės grupėms.
• Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030 sudaro 17 darnaus vystymosi tikslų (angl. sustainable development goals), juos konkretizuojantys 169 uždaviniai (angl. targets), ir pažangai matuoti skirti 232 rodikliai.
• Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 preambulė pabrėžia penkis esminius naujosios vystymosi darbotvarkės elementus, į kuriuos bus nukreipti veiksmai (angl. vadinami 5Ps – people, planet, prosperity, peace, partnership).
• Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimo stebėsena vykdoma trimis lygiais – nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu. Pasauliniu lygiu pagrindinė priežiūros institucija – JT Aukšto lygio politinis forumas (HLPF), kuriam JT valstybės teikia savanoriškas ataskaitas apie Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimą.

Darnaus vystymosi tikslai iki 2030 m.:

1. Panaikinti visų formų skurdą;
2. Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį;
3. Užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę;
4. Užtikrinti visaapimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi;
5. Pasiekti lyčių lygybę ir įgalinti moteris ir mergaites;
6. Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją;
7. Užtikrinti visiems prieigą prie prieinamos, patikimos, darnios ir modernios energijos;
8. Skatinti tvarų, visaapimantį ir darnų ekonominį augimą, produktyvų įdarbinimą ir tinkamą darbą;
9. Plėtoti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią ir darnią industrializaciją ir skatinti inovacijas;
10. Sumažinti nelygybę valstybėse ir tarp valstybių;
11. Padaryti miestus ir žmonių apgyventas vietoves saugias, atsparias ir darnias;
12. Užtikrinti darnaus vartojimo ir gamybos modelius;
13. Imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos padariniais veiksmų;
14. Išsaugoti ir darniam vystymui naudoti vandenynų ir jūrų išteklius;
15. Saugoti, atkurti, skatinti darnų žemės ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės degradaciją, sustabdyti bioįvairovės praradimą;
16. Skatinti taikias visuomenes darniam vystymuisi, užtikrinti prieigą prie teisingumo visiems ir sukurti efektyvias, atskaitingas visų lygių institucijas;
17. Stiprinti vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo priemones ir pagyvinti globalią partnerystę darniam vystymuisi.

JT Aukšto lygio politinis forumas (HLPF) vyksta kiekvienais metas liepos ir/arba rugpjūčio mėnesį Niujorke (JAV) JT Ekonominės ir Socialinės tarybos ECOSOC metu. Jame dalyvaujantys ministrai aptaria darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą, pristato nacionalines savanoriškas ataskaitas (Voluntary National Review – VNR), formuoja tarptautinę darnaus vystymosi politiką ir paskelbia ministrų deklaracijas. Kas ketveri metai HLPF vyksta JT Generalinės Asamblėjos metu, šalims atstovauja valstybių arba vyriausybių vadovai, kurie priima esminius ir ilgalaikius politinius sprendimus darnaus vystymosi srityje.

• 2013 m. HLPF (JT Generalinės Asamblėjos metu) – inauguracinis HLPF  susitikimas, patvirtinti sprendimai rengti darnaus vystymosi darbotvarkę po 2015 m.
• 2014 m. HLPF (ECOSOC metu) – aptartas Tūkstančio vystymosi tikslų įgyvendinimas ir derėtasi dėl naujų darnaus vystymosi tikslų.
• 2015 m. HLPF (ECOSOC metu) – suformuluota 17 naujų darnaus vystymosi tikslų.
• 2015 m. HLPF (JT Generalinės Asamblėjos metu) – patvirtinta JT Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030 su 17 darnaus vystymosi tikslų.
• 2016 m. HLPF (ECOSOC metu) – aptarti pirmieji žingsniai įgyvendinant JT darbotvarkę 2030; pirmą kartą po jos priėmimo 22 valstybės pristatė nacionalines savanoriškas ataskaitas.
• 2017 m. HLPF tema „Skurdo panaikinimas ir klestėjimo skatinimas besikeičiančiame pasaulyje“ (Eradicating poverty and promoting prosperity in a changing world. ECOSOC metu) – aptarta ir įvertinta pažanga įgyvendinant 1, 2, 3, 5, 9 ir 14 darnaus vystymosi tikslą, 43 valstybės pristatė nacionalines savanoriškas ataskaitas.
• 2018 m. HLPF tema „Transformacija link darnios ir atsparios visuomenės“ (Transformation towards sustainable and resilient societies,  ECOSOC metu) – aptarta ir įvertinta pažanga įgyvendinant 6, 7, 11, 12, 15 ir 17 darnaus vystymosi tikslus, 46 valstybės, tarp jų ir Lietuva, pristatė nacionalines savanoriškas ataskaitas.
• 2019 m. HLPF tema „Žmonių įgalinimas bei lygybės ir įraukties užtikrinimas“ (Empowering people and ensuring inclusiveness and equality, ECOSOC metu) – numatoma aptarti pažangą įgyvendinant 4, 8, 10, 13, 16 ir 17 darnaus vystymosi tikslą. 51 valstybė, iš kurių 10 nacionalines savanoriškas ataskaitas pristatys antrą kartą.
• 2019 m. HLPF (JT Generalinės Asamblėjos rėmuose) – ketinama priimti sprendimus, sustiprinančius JT Darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimą.

Darnaus vystymosi veiklų koordinavimas ir tikslų įgyvendinimas Lietuvoje

Nacionalinė darnaus vystymosi komisija (NDVK) suburta 2000 m. rengiant Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją (NDVS). Po NDVS patvirtinimo 2003 m. rugsėjo 11 d. NDVK tapo pagrindine institucija, užtikrinančia darnaus vystymosi veiklų koordinavimą ir teikiančia pasiūlymus dėl darnaus vystymosi politikos Lietuvoje. Komisijai vadovauja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, nariai – ministrai, nevyriausybinių organizacijų,  verslo  įmonių asociacijų,  mokslo  institucijų  atstovai, užtikrinantys ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių aspektų įtraukimą.

Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030 įgyvendinimą dviem lygiagrečiomis kryptimis: DVT įgyvendinimas Lietuvoje ir parama DVT įgyvendinimui besivystančiose šalyse.

DVT įgyvendinimas Lietuvoje

Už Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimą nacionaliniu lygiu atsakingos visos ministerijos pagal kompetenciją, pagrindinės koordinuojančios institucijos yra Aplinkos ministerija, o URM koordinuoja Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030  įgyvendinimą vystomojo bendradarbiavimo aspektu.

2018 m. Aukšto lygio politiniame forume (HLPF) Aplinkos ministras pristatė savanorišką nacionalinę ataskaitą apie JT Darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimą Lietuvoje. Šioje ataskaitoje prioritetas skirtas šiems LRV nutarimu patvirtintiems klausimams: skurdo, socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimui, užimtumo skatinimui; visuomenės sveikatos stiprinimui, sveikatos priežiūros kokybės ir paslaugų prieinamumo didinimui; inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtrai; kokybiškam išsilavinimui; vystomajam bendradarbiavimui. Ataskaitą parengė Aplinkos ministro įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kurios veiklą koordinavo Aplinkos ministerija. Lietuvos nacionalinė ataskaita svarstyta ir jai pritarta 2018 m. gegužės 16 d. LR Vyriausybės pasitarime, kurio sprendimu Aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui pavesta šią ataskaitą pristatyti 2018 m. liepos 16–18 Niujorke vykusiame JT Aukšto lygio politiniame forume. Įvairių šalių atstovai teigiamai įvertino ataskaitą ir galimybes savo šalyse pritaikyti gerąsias praktikas.  Įvertinus kitų šalių patirtį ir naudą rengiant tokio pobūdžio ataskaitas,  Lietuvai būtų tikslinga parengti dar vieną savanorišką Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimo ataskaitą 2020–2022 m.

Vystomasis bendradarbiavimas.

2004 m. Lietuva, tapusi ES nare, įsipareigojo teikti oficialiąją paramą vystymuisi (OPV). Atsižvelgiant į Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo finansinius išteklius ir sukauptą vystomojo bendradarbiavimo patirtį, Lietuva siekia prisidėti prie visų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo paramą gaunančiose šalyse, tačiau prioritetas skiriamas 6-iems iš 17 darnaus vystymosi tikslų: skurdo mažinimui, kokybiškam švietimui, lyčių lygybei, klimato kaitos poveikio švelninimui, taikai ir teisingumui, stiprioms institucijoms, partnerystei įgyvendinant tikslus.

2017 m. Lietuvos OPV sudarė 52,5 mln. eurų, t.y. 0,13 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Lyginat 2017 m. su 2016 m. OPV vertine išraiška padidėjo (2016 m. – 51,6 mln. eurų), bet OPV/BNP rodiklis sumažėjo (2016 m. buvo 0,14%) dėl BNP augimo.

Lietuvos dvišalio vystomojo bendradarbiavimo prioritetas – ES Rytų partnerystės valstybės: Ukraina, Gruzija, Moldova, Baltarusija, Armėnija, Azerbaidžanas. Ypatingas dėmesys skirtas Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai, kur Lietuva teikė paramą projektams, skatinantiems politinę ir ekonominę integraciją su ES, socialines ir ekonomines reformas. Be to, įgyvendinti regioniniai projektai, kurie buvo skirti nepriklausomai žiniasklaidai ES Rytų partnerystės šalyse stiprinti. Siekiant prisidėti prie pasaulinės migracijos krizės sukeltų iššūkių sprendimo, 2017 m. įgyvendinti projektai Afrikoje (Nigerijoje, Malyje, Pietų Afrikos Respublikoje), Artimuosiuose Rytuose (Palestinoje) ir Azijoje (Butane, Mongolijoje, Mianmare, Turkijoje).