Darnus vystymasis – šiuolaikinės valstybės ir visuomenės raidos kelias. Jis remiasi trimis pagrindiniais elementais – aplinkos apsauga, ekonomine ir socialine gerove. Darnaus vystymosi principai suformuluoti 1992 m. Rio de Žaneire vykusioje pasaulinėje aukščiausio lygio konferencijoje. Šioje konferencijoje paskelbtą Rio deklaraciją ir „Programą 21“ pasirašė daugiau kaip 170 valstybių vadovai. Remdamosi šiais ir vėliau Johanesburge vykusiame pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime priimtais dokumentais, valstybės parengė Nacionalines darnaus vystymosi strategijas.
Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi strategija parengta ir patvirtinta 2003 metais. Joje, atsižvelgus į mūsų šalies interesus ir savitumą, suformuluoti Lietuvos darnaus vystymosi tikslai ir principai. Tuomet, lygiuodamiesi į Vakarų Europos valstybes, išsikėlėme ilgalaikį tikslą: iki 2020 m. pagal ekonominius, socialinius, gyventojų sveikatos ir taupaus gamtos išteklių naudojimo rodiklius pasiekti Europos Sąjungos šalių vidurkį, užtikrinti švarią ir sveiką aplinką.
Europos Sąjungos Taryba 2006 m. birželio 9 d. priėmė atnaujintą ES darnaus vystymosi strategiją ir įpareigojo ES valstybes peržiūrėti savo nacionalines darnaus vystymosi strategijas, kad būtų užtikrintas tarpusavio suderinamumas ir nuoseklumas, atsižvelgiant į konkrečios šalies aplinkybes. Išanalizavus mūsų nacionalinę strategiją, abi jos įgyvendinimo ataskaitas ir atnaujintą ES darnaus vystymosi strategiją, buvo nuspręsta atnaujinti ir Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos.
Nacionalinė darnaus vystymosi strategija išlaikė tą patį pagrindinį tikslą, tačiau joje daugiau dėmesio skiriama mokslo pažangai, žinioms, privačių įmonių socialinei atsakomybei ir platesniam visuomenės įtraukimui į darnaus vystymosi procesą. Strategijos prioritetai ir tikslai suformuluoti vadovaujantis nacionaliniais interesais, jau parengtais strateginiais dokumentais, Jungtinių Tautų ir minėtos 2006 metais atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos nuostatomis.
