BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


header image

ES Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m.

2020 m. gegužės mėn. Europos Komisijos pristatyta ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. skirta kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais ją saugant ir atkuriant, skatinant įvairių aplinkos, ekonomikos ir socialinių sričių pokyčius.

Naująja ES biologinės įvairovės strategija siekiama, kad Europos biologinė įvairovė iki 2030 m. pradėtų atsigauti, taip pat kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, pvz., netausiu sausumos ir jūros naudojimu, gamtos išteklių pereikvojimu, tarša ir invazinėmis svetimomis rūšimis, taip pat klimato kaita. 

Dar vienas strategijos tikslas – biologinės įvairovės aspektus įtraukti į bendrąją ES ekonomikos augimo strategiją. Strategijoje, be kita ko, siūloma nustatyti privalomus tikslus, padėsiančius atkurti pažeistas ekosistemas ir upes, gerinti saugomų ES buveinių ir rūšių būklę, grąžinti apdulkintojus į žemės ūkio paskirties žemę, mažinti taršą, žalinti miestus, stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei kitą biologinei įvairovei palankią ūkininkavimo praktiką ir gerinti Europos miškų būklę. 

Europos Komisija ragina piliečius ir suinteresuotus subjektus įsitraukti į plataus masto diskusijas apie naująją Strategiją, todėl labai kviečiame susipažinti su Strategija išsamiau. 

ES Biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. (lietuvių k.)
ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. priedas (lietuvių k.)

Daugiau informacijos (anglų k.): EU Biodiversity Strategy for 2030 ir EU Green Deal: EU Biodiversity Strategy for 2030.

Faktai

  • ES sausumoje saugomos teritorijos sudaro - 26 proc., iš jų 18 proc. - Natura 2000; saugomos teritorijos jūrinės dalyje – 11 proc., iš jų 3 proc. – Natura 2000; 
  • Lietuvoje saugomos teritorijos sudaro 17,64 proc., 13 proc. sudaro Natura 2000, apie 1 proc. teritorijos sudaro rezervatai; 
  • Per 40 metų laukinių rūšių populiacijos sumažėjo 60 proc. pasauliniu lygiu. 1 milijonui rūšių gresia išnykimas. ES tik 16 proc. natūralių buveinių ir 23 proc. saugomų rūšių yra geros būklės;
  • 40 trln. Eur pasaulinio BVP priklauso nuo gamtos. Skaičiuojama, kad nuo 1997 iki 2011 m. per metus prarasta 3,5-18,5 trln.  Eur vertės ekosisteminių paslaugų; 5,5–10,5 trln. Eur - dėl žemės blogėjimo;
  • Žemės ūkio srityje 1,3 mln. iš 9,6 mln. darbo vietų yra susijusios su Natura 2000. Turizmo sektoriuje Europoje dirba 12 milijonų žmonių. Iš jų 3,1 mln. susiję su saugomomis teritorijomis, pvz., Natura 2000.

Svarbiausi ES Biologinės įvairovės strategijos tikslai iki 2030 m.

  • Išplėsti ES saugomų teritorijų tinklą iki 30 proc. sausumos ir 30 proc. jūrinėse teritorijose; tai atitinka ir planuojamus pasaulinės biologinės įvairovės darbotvarkės po 2020 m. tikslus. Bus taikomas naštos pasidalinimo principas tarp šalių narių, pagal ekologines, biogeografines sąlygas;
  • 10 proc. visų šių saugomų teritorijų, įskaitant pirminius miškus (angl. primary forests), nustatyti kaip griežtai saugomas (angl. strinctly protected);
  • pagerinti 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių būklę. Užtikrinti, kad nei vienos pagal ES gamtos direktyvas saugomos rūšies ir buveinės būklė nesuprastėtų (no deterioration principas);
  • atkurti pažeistas ekosistemas, ypač ŠESD efektyviai sugeriančias ekosistemas (pavyzdžiui, miškus, šlapynes), iki geros ekologinės būklės ir padidinti jų teikiamas ekosistemines paslaugas;
  • didelis dėmesys skiriamas apdulkintojų apsaugai - perėjimui prie ekologinės žemdirbystės:  25 proc. ES žemės ūkio turės sudaryti ekologinė žemdirbystė. Iki 2030 m. 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų naudojimą, užtikrinti, kad 10 proc. žemės ūkio naudmenų pasižymi turtingo kraštovaizdžio ypatumais.

Priemonės

  • 2020 m. kriterijai ir rekomendacijos, kaip nustatyti ir paskirti papildomas saugomas teritorijas ir ekologinius koridorius, išsaugojimo priemones ir miesto žalinimas gali prisidėti įgyvendinant ES 2030 m. gamtos apsaugos tikslus;
    • Už papildomų saugomų ir griežtai saugomų teritorijų paskyrimą bus atsakingos valstybės narės (Natura 2000 plėtra bus įgyvendinama taip pat naudojant ES fondų paramą bei atitinkamai užtikrinant vykdymą)
    • Plėtra turėtų padėti užbaigti Natura 2000 tinklą arba būti įtraukti į nacionalines sistemas. Europos Komisija sieks susitarti su valstybėmis narėmis dėl papildomų saugomų teritorijų steigimo kriterijų ir gairių iki 2021 m. pabaigos.
    • Tada valstybės narės turės iki 2023 m. pabaigos parodyti didelę pažangą steigiant naujas saugomas teritorijas ir integruojant ekologinius koridorius. Remdamasi tuo, Europos Komisija iki 2024 m. įvertins, ar tendencija siekiant 2030 m. tikslus yra teigiama, ar reikia imtis stipresnių veiksmų, įskaitant naujus ES teisės aktus.
  • 2021 m. teisėkūros pasiūlymas dėl įpareigojančių ES Gamtos atkūrimo tikslų, kuriuo Europos Komisija planuoja pristatyti konkrečius ES ekosistemų atkūrimo įsipareigojimus; rūšių ir buveinių būklės gerinimą;
  • 2020 m. rūšių ir buveinių parinkimo gairės siekiant užtikrinti, kad bent 30 proc. saugomų rūšių ir buveinių, kurioms šiuo metu nėra palanki būklė, ją pasiektų iki 2030 m.
Paskutinė atnaujinimo data: 2021-02-03