Bendra informacija apie ekosistemines paslaugas

Kodėl mums turėtų rūpėti ekosisteminės paslaugos? Kodėl reikia jas vertinti ir integruoti į sprendimų priėmimo procesus?

Ekosisteminės paslaugos - tai gamtos teikiama tiesioginė ir netiesioginė nauda žmogaus ir visuomenės gerovei, sveikatai, ekonomikai. 

Ekosistemos funkcijos „tampa“ paslaugomis, kai atsiranda socioekonominis interesas, t.y. kai funkcija yra įvardijama kaip žmonių gerovei teikianti „naudą“ (psichinei ir fizinei sveikatai, socialiniam gyvenimui, bendrųjų poreikių patenkinimui, ir t.t.) ir turinti „vertę“ (ekonominę, socialinę, sveikatos, ir t.t.).

Ekosistemos ir jų teikiamos paslaugos yra mūsų ekonominės ir socialinės gerovės pagrindas, todėl labai svarbu, jog į jas ir jų būklę būtų atsižvelgiama priimant sprendimus įvairiuose viešojo administravimo sektoriuose.

Viena ekosistema gali teikti visą eilę paslaugų. Pavyzdžiui, pelkėje renkame uogas, grybus, vaistažoles, statybines ar energijos gamybai tinkamas medžiagas (nendrės). Pelkė taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį reguliuojant vandens nuotėkį, mažinant potvynių grėsmę, valant vandenį ir sugeriant šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Be to, pelkė yra istoriškai, kultūriškai lietuviams svarbi vieta, o šiandien taip pat teikia įvairias rekreacijos galimybes – čia galima stebėti paukščius, uogauti, eiti į pelkių žygius ir panašiai. 

Ekosisteminės paslaugos gali būti teikiamos globaliu, regioniniu ir/ar vietiniu lygiu. Pavyzdžiui, atogrąžų miškai sugeria didžiulius kiekius CO2 ir taip mažina su klimato kaita susijusias grėsmes visame pasaulyje; Nemuno upės baseine esančių pelkių (pvz. Čepkelių pelkės) vandens sulaikymo ir potvynių reguliavimo paslaugos vartotojai yra Nemuno vidurupio ir žemupio (pvz. Kauno, Jurbarko, Rusnės apylinkių) gyventojai; tuo tarpu miesto medžiai orą nuo kietųjų dalelių valo iki 300 m atstumu, o Anykščių šilelio ir „Lajų tako“ kultūrinės paslaugos taip pat teikiamos gana lokaliai.

Atstumas, esantis tarp ekosistemos, teikiančios paslaugą, ir tos paslaugos vartotojo, gali turėti įtakos ir paslaugos pažinimui ir įvertinimui. Pavyzdžiui, iš vietinių miesto medžių gaunama nauda dažno gyventojo atpažįstama gerokai lengviau nei tos paslaugos, kurias globaliai teikia tolimi atogrąžų miškai ar koraliniai rifai.

  • Paskaičiuota, jog Natura 2000 tinklo išlaikymas ES kasmet kainuoja apie 6 mlrd. Eur, tačiau, palyginimui, šiose saugomose teritorijose per metus sukuriama ekosisteminių paslaugų (pvz. CO2 sugėrimas, apsauga nuo potvynių ir kitų stichinių nelaimių, vandens valymas, įvairios kultūrinės paslaugos ir kita) už maždaug 200-300 mlrd. Eur.
  • Miestų gyventojų skaičiui kasmet vis augant, svarbu nepamiršti ir žaliųjų miesto zonų, parkų ir miesto želdinių sukuriamų ekosisteminių paslaugų. Tarp svarbiausiųjų – temperatūros reguliavimas, itin svarbus dėl vis dažnėjančių vasarinių karščio bangų, taip pat oro kokybės gerinimas, lietaus vandenų tolygesnis paskirstymas bei įvairios kultūrinės paslaugos. Pavyzdžiui, skaičiuojama, jog geriamo vandens valymo paslauga, kurią atlieka Miuncheną, Vokietijoje supančios natūralios ekosistemos, yra verta beveik 9 mln. Eur per metus. Saugomų teritorijų steigimas ir organinės žemdirbystės skatinimas leido sumažinti į vandenį patenkančių chemikalų kiekį ir sustiprinti šios paslaugos teikimą, bei išvengti didėjančių sąskaitų už geriamą vandenį gyventojams. 
  • 2018 m. atlikta studija įvertino Mančesterio miesto medžius - paskaičiuota, jog virš 11 mln. medžių visame urbanizuotame regione sukuria paslaugų (vandens reguliavimas, CO2 sugėrimas ir oro taršos mažinimas) už 33 mln. svarų (apie 37 mln. eurų).
  • IPBES 2016 m. įvertino, jog bičių ir kitų gyvūnų atliekamo apdulkinimo pasaulinė vertė ‒ nuo 210 iki 515 mlrd. Eur per metus (žemės ūkio produkcijos vertė). 

Dėl tiesiogiai ir netiesiogiai žmonių veiklos ekosistemoms daromos žalos, jų būklė blogėja, kartu prastėja ir ekosistemų teikiamų paslaugų kokybė. Pavyzdžiui, nuo 2000 iki 2010 m. dėl mažėjančių pievų ir kitų buveinių plotų (be kitų priežasčių), vabzdžių atliekamo augalų kultūrų apdulkinimo potencialas visoje ES sumažėjo 5 proc. Taip pat skaičiuojama, jog ekosistemų praradimo žala pasaulio ekonomikai iki 2050 m. per metus sieks apie 14 trilijonų Eur, arba apie 7 proc. viso pasaulio BVP.

Kompleksinis požiūris, atsižvelgiantis ir į ekosistemų gebėjimą teikti paslaugas, pirmiausia išryškintų mūsų priklausomybę nuo gamtos teikiamos naudos ir kokią įtaką sprendimai veikiantys ekosistemas ir jų funkcijas gali turėti ilgalaikei žmonių socioekonominei gerovei.

Tai leistų visapusiškai saugoti gamtą, skatintų atkurti pažeistas ir sunaikintas ekosistemas bei tausoti išteklius, mažintų riziką susijusią su klimato kaita ir kitomis gamtinėmis grėsmėmis bei sukurtų naujas verslo ir mokslo inovacijų galimybes.

Ekosisteminių paslaugų principo kritika

Ar įkainojus ekosistemines paslaugas, tai netaps pretekstu jas naikinti? Ar apskritai yra moralu įkainoti ekosistemas ir jų teikiamas paslaugas?

Ekosisteminių paslaugų vertinimų yra įvairių ir ne visi jie skaičiuoja piniginę vienos ar kitos paslaugos vertę – be ekonominio, pavyzdžiui, galimi biofizinis ar socialinis vertinimas. Tačiau nereikėtų nuvertinti ir gamtos teikiamos naudos išreiškimo piniginiais vienetais – pavyzdžiui, skaičiuojama, jog ES vabzdžių apdulkintų pasėlių vertė kasmet siekia apie 15 milijardų eurų. Ne specialistui šį skaičių yra gerokai lengviau suprasti ir įvertinti, nei, pavyzdžiui, tam tikrai ekosistemai paskaičiuotą apdulkinimo potencialą, išreikštą logaritminėje skalėje.

Ekosisteminių paslaugų principas taip pat dažnai susilaukia kritikos ir dėl savo antropocentriškumo, t.y. to, jog pirmiausia kalbame apie gamtos teikiamą naudą žmogui. Tačiau mokslininkų manymu, ekosisteminių paslaugų principas, kaip tik skatina galvoti apie visą sistemą ("whole system aware"), kur žmogus yra dalis tiek visuomenės, tiek gamtos ir nuo pastarosios taip pat yra priklausomas. Gamtos savitoji vertė jokiu būdu neturėtų būti pamiršta – ekosistemos, biologinė įvairovė yra vertingos iš savęs, t.y. ne vien dėl žmonijai teikiamų naudų, ir dėlto jas reikia saugoti. Deja, toks gilią pagarbą gamtai atspindintis požiūris nėra vyraujantis visuomenėje bei tarp sprendimų priėmėjų, o sąsaja tarp mūsų gyvenimo būdo ir gamtai daromos žalos yra dažnai nematoma ar ignoruojama. Tuo tarpu ekosisteminės paslaugos leidžia labai aiškiai ir paveikiai susieti žmonių daromą neigiamą poveikį gamtai su žala mūsų pačių gerovei ir ekonomikai. Tai, tikėtina, galėtų labiau paskatinti imtis aktyvesnių gamtosauginių veiksmų ir užtikrinti geresnę ekosistemų būklę.

Ekosisteminių paslaugų vertinimas ir integravimas į sprendimų priėmimo procesus

Ekosisteminių paslaugų vertinimas – tai būdas parodyti visuomenei ir sprendimų priėmėjams, kokią naudą ekosistemos teikia žmogaus gyvenimui.

Vertinimas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis specialių žinių ir resursų, įvairių suinteresuotų šalių į(si)traukimo bei konkrečių išsikeltų tikslų ir uždavinių.

Ekosisteminių paslaugų vertinimas: teorinių principų ir gerosios užsienio praktikos apžvalga dokumente apžvelgiamos pagrindinės ekosisteminių paslaugų vertinimo tendencijos pasaulyje, pradedant nuo įsigalėjusių koncepcinių schemų iki jau naudojamų vertinimo įrankių bei ekosisteminių paslaugų vertinimo integravimo pasirinktose šalyse. Dokumentu siekiama pademonstruoti ekosisteminių paslaugų vertinimo prasmę ir naudą bei įtvirtinti, jog nors ekosisteminių paslaugų vertinimas pirmiausia yra ekonominis, jis gali pasitelkti ir kitokias formas (pvz. sociokultūrinis vertinimas).

Ekosisteminių paslaugų vertinimo rezultatai pritaikomi įvairiai: didinti visuomenės sąmoningumą apie ekosisteminių paslaugų vertę, teritorijų planavimo prioritetų nusistatymui (išlaidų-naudos santykis), kompensacijų už žalą gamtai nustatymui. Galiausiai, vieni iš populiariausių mechanizmų ekosisteminių paslaugų vertės įtraukimui į sprendimų priėmimo procesus yra finansiniai, pavyzdžiui, paremti paskatomis (angl. incentives) - tokios yra payments for ecosystem services tipo iniciatyvos.

Daugiau informacijos:

Susijusios temos

Susiję JT Darnaus vystymosi tikslai

DVT 15 - Gyvybė žemėje. Saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakreipti šį procesą priešinga kryptimi bei sustabdyti biologinės įvairovės praradimą

15.1. Iki 2020 metų užtikrinti sausumos ir vidaus gėlo vandens ekosistemų ir jų paslaugų, pirmiausia miškų, pelkių, kalnų ir sausumų, išsaugojimą, atkūrimą ir tausų naudojimą laikantis tarptautinėse sutartyse nustatytų įsipareigojimų.

15.9. Iki 2020 metų įtraukti ekosistemų ir biologinės įvairovės vertybes į nacionalinį ir vietinį planavimą, vystymosi procesus, skurdo mažinimo strategijas ir ataskaitas.

Daugiau informacijos apie DVT

In English

Lithuania - MAES developments - Biodiversity Information System for Europe (updated 2019.03)

Ecosystem services in Lithuania (v. 2019.02), older version (v. 2018.01)

Kontaktai

Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyr. specialistė Kristina Simonaitytė kristina.simonaityte@am.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-11-22