Bendra informacija

Kas yra genetiniai ištekliai ir kodėl juos svarbu saugoti?

Genai yra gyvybės pagrindas. Jie koduoja augalų, gyvūnų, žmogaus baltymus, o baltymai nulemia viską – koks bus organizmas, kokios bus jo savybės ir požymiai. Genetiniai ištekliai yra svarbi biologinės įvairovės dalis. Kiekviena šalis augalų, gyvūnų ar bet kokių kitų naudingų gyvų organizmų genofondą laiko svarbiu nacionaliniu turtu, kurį svarbu išsaugoti būsimoms kartoms.

Kas yra augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai (ANGI)? Tai atrinkti ir į augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinę duomenų bazę įtraukti augalų genetiniai ištekliai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą Lietuvos Respublikai. Tai gali būti augalų populiacijos ar jų dalys, pavieniai augalai ar jų grupės, augalų reprodukcinės dalys (sėklos, žiedadulkės, gemalai, meristeminiai audiniai, pumpurai, ūgliai).

Lietuva turtinga natūralių augalų rūšių ir sukurtų augalų veislių – šalyje šiuo metu yra nustatyta daugiau kaip 4 000 objektų, įtrauktų į augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašus. Remiantis Nacionaline aplinkos apsaugos strategija, genetinių išteklių (laukinių augalų, laukinių gyvūnų ir mikroorganizmų) naudojimas mokslo ir komerciniams tikslams daro reikšmingą poveikį biologinės įvairovės išsaugojimui, todėl būtina skatinti genetinių išteklių (laukinių augalų, laukinių gyvūnų ir mikroorganizmų) išsaugojimą, aplinką tausojantį genetinių išteklių naudojimą ir naudos, gaunamos juos naudojant, sąžiningą ir teisingą pasidalijimą.

2010 m. priimtas JT Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo, kurį Lietuva 2011 m. pasirašė taip išreikšdama ketinimą ateityje jį ratifikuoti.  

Kaip augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi Lietuvoje?

Atrinkti augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi laikant juos natūralios kilmės ar sukūrimo vietose (in situ), už kilmės sukūrimo vietų (ex situ), tai yra lauko kolekcijose, bei augalų genų banke, vietose, kur yra atsiradusios jų naujos savybės (inter situ).

Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams saugoti in situ steigiami genetiniai draustiniai, išskiriami genetinių išteklių plotai ar sėkliniai medynai, atrenkamos populiacijos, pavieniai medžiai ar jų grupės. Augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams saugoti ex situ įveisiamos lauko kolekcijos bei įrengiamos augalų genetinės medžiagos saugyklos.

Organizuota augalų genetinių išteklių išsaugojimo veikla šalyje pradėta nuo 1994 m., Lietuvos mokslo ir studijų fondui parėmus mokslo programą „Kultūrinių augalų resursai“. 2001 m. LR Seimas priėmė Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymą (galiojanti suvestinė redakcija 2019-05-01), reglamentuojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, saugojimą ir naudojimą. Įstatymo tikslas – užtikrinti tausojantį augalų nacionalinių genetinių išteklių naudojimą, apsaugoti juos nuo niokojimo, nykimo ar visiško sunaikinimo, išsaugoti biologinę įvairovę.

Augalų nacionalinių genetinių išteklių atrinkimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo klausimams spręsti, iš valstybės valdymo institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei valstybinių organizacijų atstovų prie Aplinkos ministerijos yra sudaryta nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija.

2020 m. liepos 1 d. reorganizavus Augalų genų banką, jo funkcijas perėmė Valstybinė miškų tarnyba - ši įstaiga įgyvendina gamtos išteklių naudojimo politiką, koordinuoja augalų nacionalinių genetinių išteklių išsaugojimo ir tyrimo darbus ir saugo augalų genetinę medžiagą. Taip pat vykdyti augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinacinių centrų funkcijas, t.y. koordinuoti augalų nacionalinių genetinių išteklių kaupimą, tyrimą ir išsaugojimą pagal augalų grupes, aplinkos ministro ir švietimo, mokslo ir sporto ministro bendru įsakymu įpareigotos šios mokslo ir studijų institucijos: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras – žemės ūkio (lauko) augalų, sodo ir daržo augalų bei miško augalų; VDU Žemės ūkio akademija (buvęs Aleksandro Stulginskio universitetas) – žemės ūkio (lauko) augalų; VU Botanikos sodas – dekoratyvinių augalų; VDU Botanikos sodas – vaistinių ir aromatinių augalų ir dekoratyvinių augalų; Gamtos tyrimų centras – vaistinių ir aromatinių augalų; VDU Švietimo akademija (buvęs Lietuvos edukologijos universitetas) – miško augalų.

Naudingos nuorodos

• Valstybinė miškų tarnyba (Augalų genetinių išteklių klausimais kreiptis į VMT Miško genetinių išteklių skyrių)
• JT Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolas (anglų k.)
• Galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningas bei teisingas naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimas (Access and Benefit Sharing) – Europos Komisijos puslapis (anglų k.)

Susiję JT Darnaus vystymosi tikslai

DVT 15 - Gyvybė žemėje

Saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakreipti šį procesą priešinga kryptimi bei sustabdyti biologinės įvairovės praradimą

15.5.  Imtis skubių ir reikšmingų veiksmų, siekiant sumažinti gamtos buveinių būklės blogėjimą, sustabdyti biologinės įvairovės praradimą ir iki 2020 metų apsaugoti nykstančias rūšis ir užkirsti kelią jų išnykimui.

15.6. Skatinti sąžiningą ir lygiateisį dalijimąsi genetinių išteklių teikiama nauda ir suteikti galimybes naudotis tokiais ištekliais, kaip susitarta tarptautiniu lygiu.

Daugiau informacijos apie DVT