Kur kreiptis radus sužeistą ar pasiklydusį gyvūną?

Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą, laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Laisvėje esantys laukiniai gyvūnai, kurie, vadovaujantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, buvo paimti iš buveinių, tampa juos iš buveinių paėmusio asmens nuosavybe, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Laukiniai gyvūnai, gyvenantys laisvėje ar nelaisvėje, gali būti naudojami įvairiais tikslais, tai – laukinių gyvūnų paėmimas iš jų buveinių (medžiojimas, žvejojimas, gaudymas, rinkimas), gausos reguliavimas, naudojimas mokslo, mokymo, švietimo, estetikos tikslais, paėmimas iš buveinių zoologinių kolekcijų sudarymo, globos ir gydymo tikslais, stebėjimas, žymėjimas, veisimas, kryžminimas, išleidimas į laisvę, introdukcija, reintrodukcija, perkėlimas, filmavimas, fotografavimas, balsų įrašinėjimas, laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje, zoologijos soduose ir prekyba laukiniais gyvūnais.

Laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinį reglamentavimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir savivaldybių administracijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, padeda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, o Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, paveda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje.

Apie sužalotus, į gyvenvietes ar miestus užklydusius laukinius gyvūnus galima pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai, medžioklės plotų naudotojams, skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui telefonu (8 5) 273 2995.

Transporto priemone partrenkus bet kokį laukinį gyvūną (nepriklausomai nuo jo dydžio ir nuo to, ar jis vis dar gyvas, ar ne), reikia informuoti Aplinkos apsaugos departamentą telefonu (8 5) 273 2995 arba skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Paskambinus svarbu kuo tiksliau nurodyti įvykio vietą ir apibūdinti gyvūno būklę. Įvertinęs gautą informaciją, Aplinkos apsaugos departamento specialistas sprendžia, kam perduoti pranešimą. Svarbu žinoti, kad vairuotojas negali pasiimti partrenkto laukinio gyvūno, kitaip gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba 30–90 eurų bauda. Vis dėlto, jei partrenktas laukinis gyvūnas trukdo eismui, jį galima patraukti į šalikelę, kol atvyks specialistai.

Pastebėjus, kad laukinis gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų, yra sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, kenčia nuo sužalojimų, ligų ir pan., reikia kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą ir (arba) į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (jei susiję su gyvūno sveikatingumu). Į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą taip pat reikėtų kreiptis turint įtarimų, kad gyvūnas gali sirgti pasiutlige ar kitomis užkrečiamosiomis ligomis (nekoordinuoti gyvūno judesiai, seilėtekis, agresyvumas).

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais (kankinamų, sužalotų ar nužudytų gyvūnų) reikia kreiptis į policijos pareigūnus, Aplinkos apsaugos departamentą arba Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Laukinių gyvūnų laikymo reikalavimai nustatyti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse (išskyrus medžioklę ir žvejybą), kurios tvirtinamos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu.

Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės nustato laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje (aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose) sąlygas ir priežiūros reikalavimus, zoologinių kolekcijų sudarymo, papildymo reikalavimus; laukinių gyvūnų paėmimo iš buveinių (išskyrus medžioklę ir žvejybą) ir laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, mokymo, švietimo, estetikos tikslams reikalavimus; reikalavimus laukinių gyvūnų paėmimui iš buveinių globos ir gydymo tikslais; reikalavimus laukinių gyvūnų kryžminimui ir veisimui, ir išleidimui į laisvę.

Saugomų rūšių laukinius gyvūnus naudoti (paimti iš gamtos, laikyti nelaisvėje, naudoti mokslo tiriamiesiems darbams, viešai eksponuoti, perdirbti negyvus saugomus gyvūnus ir jų dalis, stebėti, žymėti, veisti, filmuoti, fotografuoti) ir išleisti į aplinką leidžiama laikantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 „Dėl Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimų.

Pastebėjus, kad laukinis gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis, neturi galimybės pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų, yra sulysęs, kenčia alkį ar troškulį, kenčia nuo sužalojimų, ligų ir pan., reikia kreiptis Aplinkos apsaugos departamentą ir (arba) į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (jei susiję su gyvūno sveikatingumu).

Savivaldybių administracijos tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Apie gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus reikia pranešti savivaldybei telefonu ar elektroniniu paštu. Savivaldybių kontaktus galima rasti Lietuvos savivaldybių asociacijos interneto svetainėje

Apie gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus galima pranešti čia

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-11-12