Vilkų populiacija

 

Apibendrinti vilkų stebėsenos 2019 m. duomenys ir

parengtas pasiūlymas dėl vilkų sumedžiojimo limito

2019-10-03

 

Apibendrinus vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, mokslinius tyrimus, ūkiniams gyvūnams daromos žalos duomenis ir siekiant užtikrinti palankią vilko rūšies apsaugos būklę 2019-2020 m. medžioklės sezonui siūloma leisti sumedžioti 120 vilkų.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atlikti 2018-2019 m. sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai parodė, kad praeityje vilkai Lietuvoje buvo medžiojami per daug intensyviai. Tokios medžioklės pasekmės buvo žymus vilkų populiacijos genetinės įvairovės susiaurėjimas. Pastaraisiais metais vilkų genetinė įvairovė didėja, tačiau dar nėra pasiekusi optimumo, todėl mokslininkai, atsižvelgdami į išaugusią vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, rekomenduoja šiemet skirti ne mažesnį nei praėjusį sezoną vilkų sumedžiojimo limtą, tačiau jį didinti atsakingai.

Remiantis daugelio Europos šalių patirtimi nustatyta, kad patikimai apskaičiuoti visą populiaciją atskirais individais neįmanoma, todėl labiau užtikrintas vertinimo būdas yra besiveisiančių šeimų, ginančių savo teritoriją, skaičiaus nustatymas. 

Vilkų populiacijos stebėsenos duomenys, iš kurių sprendžiama apie šeimų skaičių šalyje yra šie:

1) medžioklės plotų naudotojų ir saugomų teritorijų direkcijų atliekamos žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenys,

2) pranešimų apie didžiuosius plėšrūnus registracijos visus metus duomenys, įskaitant vilkų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams atvejų duomenys,

3) praėjusiame medžioklės sezone sumedžiotų arba rastų kritusių vilkų individų genetiniai tyrimai.

2018 metais buvo nustatyta nauja žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka, pagal kurią medžioklės plotų naudotojai atlieka medžiojamųjų gyvūnų, įskaitant didžiuosius plėšrūnus, apskaitas nuolatiniuose apskaitos maršrutuose sausio – kovo mėn. pasirinktą dieną kai yra tinkama sniego danga. Apskaitos maršrutai nustatomi kiekviename medžioklės plotų vienete ir gamtiniuose rezervatuose. Šiais metais apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenys gauti tik iš maždaug pusės - 504 apskaitos vienetų (praėjusiais metais duomenys buvo gauti net iš 881 apskaitos vienetų). 

Analizei panaudota ir 490 pranešimų apie vilkus iš sistemos, kurioje visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus, įskaitant jų žalą. Šioje pranešimų registracijos sistemoje gauti 255 (iš jų 161 su įvykio nuotraukomis) pranešimai apie vilkų padarytą žalą su tikslia geografine nuoroda ir kai kada pateikta vertintojų nuomone, koks skaičius individų galėjo padaryti žalą.

Praėjusiame medžioklės sezone nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. kovo mėn. buvo sumedžioti 103 vilkų individai iš skirto 110 individų limito. Genetiškai buvo ištirti 99 individai. Tyrimas parodė, kad iš jų 53 individai buvo jauni iki 1 metų vilkai iš skirtingų šeimų. Ši informacija sustiprina ankstesnių metų spėjimus, kad dalis šeimų ir jų reprodukcijos atvejai lieka nepastebėti stebėsenos darbų metu ir kad valstybės sienos atkarpos su kaimyninėmis valstybėmis nėra rimta kliūtis judėti vilkų šeimoms, t.y. kad Lietuvoje gali būti sumedžiojami kaimyninių valstybių teritorijose atvesti vilkų individai ir kad Lietuvos vilkų individai nuklysta ir yra sumedžiojami kaimyninėse valstybėse. Genetinių tyrimų ataskaita skelbiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje.

Atlikus erdvinę apskaitos pagal pėdsakus sniege ir pranešimų apie didžiuosius plėšrūnus registracijos visus metus duomenų analizę įvertinta, kad Lietuvoje 2019 m. reprodukcijos sezonu gyveno ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos. Pagal Europinę vilkų valdymo praktiką individų grupės, susidedančios iš 4 ir daugiau individų, laikomos teritoriją ginančiomis šeimomis, vedančiomis jauniklius. Iš turimų duomenų matyti, kad papildomai yra dar 28 teritorijos, kuriose pastebėta  po 3 vilkus, 23 teritorijose stebėta po 2 vilkus, taip pat pastebėti 26 pavieniai vilkai, taigi pastarieji duomenys nėra pakankami patvirtinti, kad tai būtų atskiros vilkų šeimos.

Įvertinus, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos, siūloma patvirtinti 120 vilkų sumedžiojimo limitą.

Atsižvelgiant į genetinius tyrimus atlikusių mokslininkų rekomendaciją atsisakyta pernai taikyto vilkų sumedžiojimo limito rajonavimo. Taip siekiama išvengti, kad situacijų, kurios gali lemti vilkų genetinės įvairovės susiaurėjimą, jeigu vienoje nedidelėje teritorijoje būtų sumedžioti visi kurios nors vilkų šeimos individai.

Praėjusiame medžioklės sezone leista sumedžioti 110 vilkų, iš kurių 66 buvo skirti sumedžioti savivaldybėse, kuriuose registruota daugiausiai vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atvejų.

Primename, kad vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki balandžio 1 d. (išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau).

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu, atsižvelgdamas į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 42 punktu, taip pat į Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, 36 punktą:

          T v i r t i n u 120 vilkų sumedžiojimo per 2019-2020 m. medžioklės sezoną limitą.

 

 

 

Aplinkos ministras