ES ATL prekybos sistema ir JTBKKK lankstieji mechanizmai

Bendra informacija: ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema

Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) (angl. k. EU emissions trading system) yra Europos Sąjungos politikos, kuria siekiama kovoti su klimato kaita, pagrindinė priemonė, mažinanti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. ES apyvartinių taršos leidimų sistema šiuo metu veikia visose 28 ES valstybėse narėse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje ir Lichtenšteine. Pradėjusi veikti 2005 metais ir šiuo metu apimanti daugiau nei 11 000 ŠESD išmetančių įrenginių, ji yra pirmoji ir vis dar didžiausia tokia sistema pasaulyje. (Be ES ATLPS pasaulyje veikia ir Šveicarijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kinijos, Kazachstano, regioninės Kanados, regioninės JAV, formuojasi kitos ŠESD emisijų prekybos sistemos).

ES ATLPS taikoma ne visoms ūkio veiklos sritims, dėl kurių į atmosferą išmetamos ŠESD. Ši sistema taikoma kurą deginantiems įrenginiams, kurių įrengtasis galingumas viršija 20 MW (katilinės ir elektrinės, cemento ir kalkių, naftos perdirbimo, keramikos, stiklo, medienos ir popieriaus, plytų ir čerpių, akmens vatos gamybos sektorių įrenginiai). Nuo 2012 m. į ES ATLPS įtraukta aviacija, chemijos pramonės gamybos įrenginiai. Nuo 2013 m. įtrauktos dėl pramoninių procesų išmetamos N2O dujos. (Smulkesnė informacija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje I priede)

ES ATLPS netaikoma Visiems kitiems aukščiau nepaminėtiems sektoriams, dėl kurių į atmosferą išmetamos ŠESD. Tai yra transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, pramonės įmonių, kurios vykdo kitas veiklos rūšis, arba kurą deginantys įrenginiai, kurių katilinių įrengtoji galia mažesnė nei 20 MW (mažos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės), viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žemės ūkis, transportas, žvejyba, statyba, paslaugos ir kt.). Sektorių, dėl kurių į atmosferą išmetamos ŠESD ir kuriems ES ATLPS netaikoma, emisijų mažinamo įsipareigojimai įgyvendinami valstybės pastangomis pagal Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą.

Veiklos vykdytojams, valdantiems įrenginius, kuriems taikoma ES ATLPS, kiekvienais metais nemokamai išduodamas apskaičiuotas tam tikras jiems skirtinas apyvartinių taršos leidimų (ATL) kiekis. Yra nustatyta, kad praėjus kiekvieniems kalendoriniams metams, šie veiklos vykdytojai turi atsiskaityti (grąžinti) už praėjusius kalendorinius metus tokį kiekį ATL, kokie buvo jų faktiniai tų metų ŠESD išmetimai – 1 ATL už 1 toną CO2 ekvivalento. (Apie CO2 ekvivalentą žr. pagrindinė informacija apie klimato kaitą)

Remiantis ES direktyvų, reglamentų ir sprendimų nustatyta tvarka, kiekvienam įrenginiui išduodamų ATL skaičius kasmet tolygiai mažėja. 2013 metais veiklos vykdytojams bendrai nemokamai buvo skirta apytiksliai 80% istorinio jų metinio ATL poreikio. ES teisės aktų nustatyta tvarka šis skaičius kasmet tolygiai mažėja taip, kad 2020 metais nemokamai būtų skiriama tik bendrai apie 30% ATL, o nuo 2027 metų nemokamai skiriamų ATL apskritai nebeliktų. Dėl palaipsniui mažėjančio nemokamai gaunamų ATL kiekio, veiklos vykdytojai yra įpareigojami mažinti į atmosferą išmetamųjų ŠESD kiekį (žr. Nacionalinė ATL paskirstymo lentelė).

Jei veiklos vykdytojui nepakanka nemokamų ATL, jis gali įsigyti papildomų ATL pirminėje arba antrinėje rinkoje (pirminė rinka – Europos Komisijos aukcionai; antrinė – kitų veiklos vykdytojų parduodami nepanaudoti ATL). Jei veiklos vykdytojas įgyvendina aplinkosaugines ŠESD mažinimo priemones, jam įsigyti papildomų ATL nereikia. Veiklos vykdytojui imantis efektyvesnių ŠESD mažinimo priemonių, ateityje jis sutaupo jam skiriamus ATL, kuriuos gali kaupti arba parduoti antrinėje rinkoje veiklos vykdytojams, kuriems jų trūksta. ATL rinkoje kainą natūraliai lemia rinkos veiksniai – svyruojanti paklausa ir pasiūla (2015 m. pradžioje 1 ATL kaina rinkoje buvo apie 7 €). Laiku neatsiskaitant ATL už išmestą ŠESD kiekį, veiklos vykdytojams skiriama 100 eurų bauda už kiekvieną CO2 ekvivalentą.

ES ATLPS skatina joje dalyvaujančius veiklos vykdytojus mažinti į atmosferą išmetamųjų ŠESD kiekį. Mažinimo priemonės ar jų kombinacija yra pasirenkamos laisvai: iškastinio kuro naudojimo pakeitimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais (taip pat ir biokuru), išmetamų į atmosferą teršalų surinkimas ir geologinis saugojimas, produkcijos mažinimas, veiklos proceso ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas produkcijos vienetui ir bet kokie kiti veiklos vykdytojui prieinami veiksmai. Kiekvienas veiklos vykdytojas savarankiškai sprendžia, kokiu mastu įgyvendinti aplinkosaugines priemones, ir kiek pirkti trūkstamų ATL, tokiu būdu netiesiogiai remiant tokių priemonių įgyvendinimą kitose ES ATLPS dalyvaujančiose įmonėse. Sprendimą diegti ŠESD mažinimo priemones dažniausiai sąlygoja ATL rinkoje kaina, o sistemos lankstumas užtikrina, kad emisijos būtų mažinamos būtent ten ir tokiais metodais, kur šis mažinimas reikalauja mažiausiai sąnaudų. Tokiu būdu norimas globalus aplinkosauginis rezultatas yra užtikrinamas su kiek įmanoma mažesniais ekonominiais kaštais.

Naudingos nuorodos:

Europos Komisijos tinklapio ES ATLPS paskyra (anglų k.)

Trumpas ES ATLPS principo išaiškinimas (video anglų k.)
ES ATLPS sąskaitų registras
Nepriklausomas ES ATLPS naujienų portalas (anglų k.)
Informacija apie pasaulyje veikiančias emisijų prekybos sistemas (anglų k.)
Pasaulyje veikiančių emisijų prekybos sistemų duomenų bazės (anglų k.)
 

 

Vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 2013/448/ES "Dėl nacionalinių įgyvendinimo priemonių, susijusių su nemokamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimu pereinamuoju laikotarpiu laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 3 dalies", parengtas Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašas ir jiems skirtų ATL kiekis 2013-2020 m. laikotarpiui (žr. apačioje pridedamą Excel lentelę).

Nacionalinė ATL paskirstymo lentelė 2013-2020 m.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose įtvirtinta galimybė kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms narėms gauti nemokamus apyvartinius taršos leidimus (ATL) elektros energijos gamybai modernizuoti 2013–2020 m. laikotarpiu.

Pasinaudodama pereinamojo laikotarpio išlyga Lietuvos Respublika tokią paraišką pateikė (paraiškos organizatoriai: Aplinkos ministerija ir Energetikos ministerija) – tai užtikrins elektros energijos gamybos sektoriaus modernizavimą ir leis Lietuvos elektros energijos vartotojams sumažinti elektros energijos kainą apie 10–15 proc. per 2013–2020 m. laikotarpį.

Paraiškos dėl nemokamų ATL suteikimo energijos gamybos įrenginiams pereinamuoju 2013-2020 m. laikotarpiu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį projektas (2012-03-30)
Paraiškos projektas I dalis
Paraiškos projektas II dalis

ATL paskirstymas pagal Europos Komisijos priimtas paraiškas nemokamiems ATL elektros energijos gamybai modernizuoti, už šiuos ataskaitinius metus:

  • Metinė ataskaita apie energetikos įmonių 2018 m. atliktas investicijas į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą, aplinkai palankių technologijų, kuriomis sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įgyvendinimą (anglų kalba)
  • Metinė ataskaita apie energetikos įmonių 2017 m. atliktas investicijas į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą, aplinkai palankių technologijų, kuriomis sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įgyvendinimą (anglų kalba)
  • Metinė ataskaita apie energetikos įmonių 2016 m. atliktas investicijas į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą, aplinkai palankių technologijų, kuriomis sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įgyvendinimą (anglų kalba)
  • Metinė ataskaita apie energetikos įmonių 2015 m. atliktas investicijas į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą, aplinkai palankių technologijų, kuriomis sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įgyvendinimą (anglų kalba)
  • Metinė ataskaita apie energetikos įmonių 2014 m. atliktas investicijas į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą, aplinkai palankių technologijų, kuriomis sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įgyvendinimą (anglų kalba)
  • Metinė ataskaita apie energetikos įmonių 2013 m. atliktas investicijas į energetikos sektoriaus infrastruktūros tobulinimą, aplinkai palankių technologijų, kuriomis sumažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įgyvendinimą (anglų kalba)

Informacija dėl nemokamų ATL paskirstymo elektros energijos gamybai modernizuoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį pateikiama LR energetikos ministerijos tinklapyje.

Europos komisijos puslapis dėl aviacijos veiklos įtraukimo į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą >>>.

Direktyva 2008/101/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys >>>.

Europos Parlamento ir Taryboa reglamentas, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tarptautinį susitarimą, kuriuo tarptautinės aviacijos išmetamiesiems teršalams nustatoma viena pasaulinė rinkos priemonė >>>.
 

 

Lėšų, gautų už perleistus apyvartinius taršos leidimus ir Kioto vienetus, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitų suvestinės:

2013 m.
2012 m.
2011 m.
2010 m.
2009 m. (patikslinta)

Bendrai įgyvendinamų (BĮ) projektų mechanizmas – vienas iš trijų Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau- JTBKKK) Kioto protokolo numatomų mechanizmų. Vykdant šį  mechanizmą, bet kurioje į JTBKK Konvencijos 1 priedą įrašytoje šalyje, tarp kurių yra ir Lietuva, gali būti vykdomi projektai, kurie yra finansuojami kitos į tą patį Konvencijos priedą įrašytos šalies. Tokiu atveju šalyje, kurioje vykdomi projektai, sumažinamas iš atropogeninių taršos šaltinių išmetamas šiltnamio dujų kiekis arba padidinamas jų pašalinimas iš atmosferos. Investuojančioji šalis gali tiek finansuoti šių projektų vykdymą, tiek tiekti įrengimus ar perduoti technologijas. Už šias investicijas per prekybos Šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą investuojančioji šalis įsigyja taršos mažinimo vienetų (toliau-TMV) ir palengvina Kioto protokolu jai nustatytų dujų sumažinimo įsipareigojimų įvykdymą. JTBKKK Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strateginės kryptys patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ir ūkio ministrų 2004m. gegužės 19d. Įsakymu Nr. D1-279/4 – 193 „Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strateginių krypčių patvirtinimo bei tarpinstitucinių funkcijų paskirstymo įgyvendinant šį mechanizmą“ ( 92.5 kb ). 2010 m. birželio 3 d.  LR aplinkos ministras patvirtino Kioto Protokolo Bendrai Įgyvendinamų ir Švarios Plėtros projektų vykdymo tvarkos aprašą.Bendro įgyvendinimo projektų vadovas: Basrec

Projekto idėjos dokumentas: PI.

2008 m. lapkričio 4 d. Nr. D1-587 Aplinkos ministro įsakymas „Dėl šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo, išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (TMV) apskaitos ir naudojimo procedūra:

59. Registre BĮ projektai registruojami gavus iš JTBKKK įgyvendinimo nacionalinio koordinatoriaus duomenis apie BĮ projektą (Projekto identifikavimo kodą (ID) ir duomenis apie BĮ projekto dokumento tinkamumą ( anglų k. – determination arba validation)).

60. Registre privalo būti įrašyti šie BĮ projekto duomenys:

77.1. BĮ projekto pavadinimas ir identifikavimo kodas (ID);

77.2. BĮ projekte generuojamų Kioto vienetų tipas, šių vienetų konvertavimo limitas ir išankstiniai Kioto vienetai, jeigu jie buvo pervesti BĮ projekto vykdytojui;

77.3. BĮ projekto kryptis ir BĮ projekto įgyvendinimo pabaigos data.

61. Registro tvarkymo įstaiga, gavusi 77 punkte nurodytus duomenis, įregistruoja projektą Registre ir atidaro BĮ projekto vykdytojui (arba jo prašymu kitam asmeniui) sąskaitą pagal reikalavimus, nustatytus juridinio asmens sąskaitos atidarymui (Nuostatų 30 p.).

62. Įsigaliojus Kioto protokolo bendro įgyvendinimo projektų vykdymo taisyklių 44–49 punktuose nurodytai BĮ projekto įgyvendinimo tikrinimo ataskaitai ir ją paskelbus JTBKKK tinklalapyje, išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (TMV) skaičius, atitinkantis ataskaitoje patvirtintą BĮ projektu generuotą teršalų sumažinimo kiekį, gali būti pervestas į BĮ projekto vykdytojo (arba jo prašymu, kito asmens vardu atidarytą) sąskaitą. BĮ projekto vykdytojas privalo informuoti Registro tvarkymo įstaigą apie kiekvieną išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (TMV), esančių jo sąskaitoje, perleidimą.

63. Įgyvendinant BĮ projektus, tiesiogiai mažinančius išmetamų teršalų kiekį į prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą patenkančiuose įrenginiuose, veiklos vykdytojas gali gauti išmetamųjų teršalų mažinimo vienetų (TMV) su sąlyga, jog įrenginio veiklos vykdytojas savo įrenginio sąskaitoje Registre panaikina tokį pat ATL skaičių, pagal 2006 m. lapkričio 13 d. Komisijos sprendimą (EB) Nr.2006/780 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo dvigubo skaičiavimo pagal Bendrijos emisijų leidimų sistemą vengimo, skirtas projekto veiklai pagal Kioto protokolą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (OL 2006 L 316, p. 12).

64. Įgyvendinant BĮ projektus, netiesiogiai mažinančius išmetamų teršalų kiekį į prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą patenkančiuose įrenginiuose, naudojami Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2008–2012 metams plane nurodyti Bendro įgyvendinimo projektų rezervo ATL. Šiuo atveju išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus (TMV) į BĮ projekto vykdytojo (arba jo prašymu kito asmens vardu atidarytą) sąskaitą Registre Registro tvarkymo įstaiga gali pervesti tik po to, kai tokį pat ATL skaičių iš Bendro įgyvendinimo projektų rezervo paverčia nustatytosios normos vienetais (NNV) ir apie tai praneša Europos Komisijai.

65. Įgyvendinant BĮ projektus, mažinančius išmetamų teršalų kiekį ir nesusijusius su ATL prekyba, naudojami Registre užregistruoti nustatytosios normos vienetai (NNV), kurių skaičius atitinka pagal Komisijos sprendimą Nr. 2006/944/EB Europos bendrijai ir kiekvienai valstybei narei, vadovaujantis Tarybos sprendimu 2002/358/EB, nustatantį atitinkamus išmetamų teršalų kiekius pagal Kioto protokolą (OL 2006 L 358, p. 87) Lietuvai nustatytą išmetamų teršalų kiekį. Šiuo atveju išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus (TMV) į BĮ projekto vykdytojo (arba jo prašymu kito asmens vardu atidarytą) sąskaitą Registro tvarkymo įstaiga gali pervesti tik po to, kai tokį pat nustatytosios normos vienetų (NNV) skaičių paverčia išmetamųjų teršalų mažinimo vienetais (TMV) ir apie tai praneša Europos Komisijai.

Naudingos nuorodos:

• Bendrai įgyvendinamų ir švarios plėtros projektų vykdymo taisyklės

• Lietuvos vykdytų bendrai įgyvendinamų projektų sąrašas

• 2008 - 2012 m. vykdytų bendrai įgyvendinamų projektų iš ES ATL prekybos sistemos BĮ projektų rezervo sąrašas
 

  • METINIS IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ APSKAITOS PLANAS
  • METINĖ IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ ATASKAITA
  • TONKILOMETRIŲ APSKAITOS PLANAS
  • TONKILOMETRIŲ ATASKAITA
2012-07-16 Ataskaita apie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2003/87/EB taikymą Lietuvoje 2011 m.
Ataskaita
Patvirtintos ATL emisijos 2011 m.
2012-06-06 Atnaujintas paraiškos dėl nemokamų ATL suteikimo energijos gamybos įrenginiams pereinamuoju 2013-2020 m. laikotarpiu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį projektas (2012-03-30)
Paraiškos projektas I dalis
Paraiškos projektas II dalis
2012-01-09 Papildytas pagal EK pastabas ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių LR veiklos vykdytojų sąrašas ir jiems skiriamo ATL paskaičiavimo 2013-2020 m. laikotarpiui projektas
Projektas
2011-09-21 Pranešimas visuomenei apie parengtą ATL prekybos sistemoje dalyvaujančių LR veiklos vykdytojų sąrašo sudarymo ir jiems skiriamo ATL paskaičiavimo 2013-2020 m. laikotarpiui projektą
Pranešimas visuomenei
ATL įmonėms suteikimo ataskaita
2011-09-20 Pranešimas visuomenei apie parengtą LR paraiškos EK dėl nemokamų ATL suteikimo elektros energijos gamybos įrenginiams pereinamuoju 2013–2020 m. laikotarpiu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį projektą
Pranešimas visuomenei
Paraiškos projektas I dalis
Paraiškos projektas II dalis
2009-11-11 Konferencijos "Klimato kaita ir verslas: potencialas, perspektyvos ir galimybės" medžiaga (2009-11-06)
ERPB pranešimas
Barclays pranešimas
LAAIF pranešimas
IETA pranešimas
AM pranešimas
2009-08-03 Seminaro "Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemos reikalavimai aviacijos sektoriuje" medžiaga
Kvietimas į seminarą 1
Kvietimas į seminarą 2
Pranešimas 1
Pranešimas 2
2009-08-03 Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir tonkilometrių
apskaitos planų ir ataskaitų formų šablonai
http://ec.europa.eu/environment/climat/emission/mrg_templates_en.htm
2009-04-21 2006 m. lapkričio 23 d. Komisijos sprendimas 2006/86/EB
Sprendimas
2006-11-27 Lietuvos nacionalinis apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2008-2012 planas
NPP / Patikslintas pagal EK pastabas (2007-11-19)     
2006-09-20 Lithuanian NAP summary table-target calculation
NAP summary table
2005-06-29 Belgijos Vyriausybės pasiūlymai dėl BĮ projektų vykdymo Lietuvoje galimybių
Pranešimas
2005-04-25 Klausimai ir atsakymai: šiltnamio dujų leidimų sistema ir nacionaliniai paskirstymo planai
Klausimai ir atsakymai

Paraiškos forma ATL gauti (versija, galiojanti nuo 2015-06-17)
Bendra ŠESD stebėsenos planų ir ataskaitų teikimo metodinė medžiaga (anglų kalba)
• Gairės ir duomenų pildymo lentelė naujiems rinkos dalyviams (duomenų pildymo forma ir gairės naujiems rinkos dalyviams ir įrenginių uždarymui)
• Metodinė medžiaga veiklos vykdytojams, pildantiems ŠESD stebėsenos planus

• Komisijos reglamentų (ES) Nr. 600/2012, Nr. 601/2012 dėl ŠESD stebėsenos ir ataskaitų patikros įgyvendinimo

Įgyvendinant 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentus (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų ŠESD kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB bei Nr. 600/2012 dėl išmetamųjų ŠESD kiekio  ataskaitų ir tonkilometrių duomenų ataskaitų patikros ir vertintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, siūlome naudotis Europos Komisijos pateiktomis pildymo lentelėmis bei metodine medžiaga pateikta Europos Komisijos tinklalapyje.
• Bendrosios ŠESD stebėsenos ir ataskaitų rengimo gairės

Bendrosiomis įrenginių gairėmis siekiama padėti įgyvendinti 2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 2012/601 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB.
Duomenų apie naujus keleivinius automobilius rinkimo ir ataskaitos apie naujų keleivinių automobilių išmetamą CO2 kiekį parengimo metodiniai nurodymai
• Komisijos sprendimas 2007/VII/18 nustatantis šiltnamio dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (taikoma nuo 2008-01-01)

Gebėjimų ugdymas įgyvendinant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos direktyvą naujose ES valstybėse narėse
• Komisijos komunikatas „Papildomos rekomendacijos dėl leidimų paskirstymo planų ES išmetamųjų teršalų prekybos schemos 2008-2012 metų prekybos laikotarpiu“
Communication from commision „Further guidance on allocation plans for the 2008 to 2012 trading period of the EU Emission Trading Scheme“
Baltijos jūros regione bendrai įgyvendinamų projektų procedūrų regioninis vadovas
Komisijos sprendimas, nustatantis ŠD išmetimo monitoringo ir ataskaitų teikimo gaires
Guidelines for the monitoring and reporting of greenhouse gas emissions

Paskutinė atnaujinimo data: 2019-09-12