Bendra informacija: ES apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema
Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) (angl. k. EU emissions trading system) yra Europos Sąjungos politikos, kuria siekiama kovoti su klimato kaita, pagrindinė priemonė, mažinanti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. ES apyvartinių taršos leidimų sistema šiuo metu veikia visose 28 ES valstybėse narėse, taip pat Islandijoje, Norvegijoje ir Lichtenšteine. Pradėjusi veikti 2005 metais ir šiuo metu apimanti daugiau nei 11 000 ŠESD išmetančių įrenginių, ji yra pirmoji ir vis dar didžiausia tokia sistema pasaulyje. (Be ES ATLPS pasaulyje veikia ir Šveicarijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kinijos, Kazachstano, regioninės Kanados, regioninės JAV, formuojasi kitos ŠESD emisijų prekybos sistemos).
ES ATLPS taikoma ne visoms ūkio veiklos sritims, dėl kurių į atmosferą išmetamos ŠESD. Ši sistema taikoma kurą deginantiems įrenginiams, kurių įrengtasis galingumas viršija 20 MW (katilinės ir elektrinės, cemento ir kalkių, naftos perdirbimo, keramikos, stiklo, medienos ir popieriaus, plytų ir čerpių, akmens vatos gamybos sektorių įrenginiai). Nuo 2012 m. į ES ATLPS įtraukta aviacija, chemijos pramonės gamybos įrenginiai. Nuo 2013 m. įtrauktos dėl pramoninių procesų išmetamos N2O dujos. (Smulkesnė informacija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje I priede)
ES ATLPS netaikoma Visiems kitiems aukščiau nepaminėtiems sektoriams, dėl kurių į atmosferą išmetamos ŠESD. Tai yra transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo, pramonės įmonių, kurios vykdo kitas veiklos rūšis, arba kurą deginantys įrenginiai, kurių katilinių įrengtoji galia mažesnė nei 20 MW (mažos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės), viešojo sektoriaus pastatai, namų ūkiai, žemės ūkis, transportas, žvejyba, statyba, paslaugos ir kt.). Sektorių, dėl kurių į atmosferą išmetamos ŠESD ir kuriems ES ATLPS netaikoma, emisijų mažinamo įsipareigojimai įgyvendinami valstybės pastangomis pagal Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą.
Veiklos vykdytojams, valdantiems įrenginius, kuriems taikoma ES ATLPS, kiekvienais metais nemokamai išduodamas apskaičiuotas tam tikras jiems skirtinas apyvartinių taršos leidimų (ATL) kiekis. Yra nustatyta, kad praėjus kiekvieniems kalendoriniams metams, šie veiklos vykdytojai turi atsiskaityti (grąžinti) už praėjusius kalendorinius metus tokį kiekį ATL, kokie buvo jų faktiniai tų metų ŠESD išmetimai – 1 ATL už 1 toną CO2 ekvivalento. (Apie CO2 ekvivalentą žr. pagrindinė informacija apie klimato kaitą)
Remiantis ES direktyvų, reglamentų ir sprendimų nustatyta tvarka, kiekvienam įrenginiui išduodamų ATL skaičius kasmet tolygiai mažėja. 2013 metais veiklos vykdytojams bendrai nemokamai buvo skirta apytiksliai 80% istorinio jų metinio ATL poreikio. ES teisės aktų nustatyta tvarka šis skaičius kasmet tolygiai mažėja taip, kad 2020 metais nemokamai būtų skiriama tik bendrai apie 30% ATL, o nuo 2027 metų nemokamai skiriamų ATL apskritai nebeliktų. Dėl palaipsniui mažėjančio nemokamai gaunamų ATL kiekio, veiklos vykdytojai yra įpareigojami mažinti į atmosferą išmetamųjų ŠESD kiekį (žr. Nacionalinė ATL paskirstymo lentelė).
Jei veiklos vykdytojui nepakanka nemokamų ATL, jis gali įsigyti papildomų ATL pirminėje arba antrinėje rinkoje (pirminė rinka – Europos Komisijos aukcionai; antrinė – kitų veiklos vykdytojų parduodami nepanaudoti ATL). Jei veiklos vykdytojas įgyvendina aplinkosaugines ŠESD mažinimo priemones, jam įsigyti papildomų ATL nereikia. Veiklos vykdytojui imantis efektyvesnių ŠESD mažinimo priemonių, ateityje jis sutaupo jam skiriamus ATL, kuriuos gali kaupti arba parduoti antrinėje rinkoje veiklos vykdytojams, kuriems jų trūksta. ATL rinkoje kainą natūraliai lemia rinkos veiksniai – svyruojanti paklausa ir pasiūla (2015 m. pradžioje 1 ATL kaina rinkoje buvo apie 7 €). Laiku neatsiskaitant ATL už išmestą ŠESD kiekį, veiklos vykdytojams skiriama 100 eurų bauda už kiekvieną CO2 ekvivalentą.
ES ATLPS skatina joje dalyvaujančius veiklos vykdytojus mažinti į atmosferą išmetamųjų ŠESD kiekį. Mažinimo priemonės ar jų kombinacija yra pasirenkamos laisvai: iškastinio kuro naudojimo pakeitimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais (taip pat ir biokuru), išmetamų į atmosferą teršalų surinkimas ir geologinis saugojimas, produkcijos mažinimas, veiklos proceso ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas produkcijos vienetui ir bet kokie kiti veiklos vykdytojui prieinami veiksmai. Kiekvienas veiklos vykdytojas savarankiškai sprendžia, kokiu mastu įgyvendinti aplinkosaugines priemones, ir kiek pirkti trūkstamų ATL, tokiu būdu netiesiogiai remiant tokių priemonių įgyvendinimą kitose ES ATLPS dalyvaujančiose įmonėse. Sprendimą diegti ŠESD mažinimo priemones dažniausiai sąlygoja ATL rinkoje kaina, o sistemos lankstumas užtikrina, kad emisijos būtų mažinamos būtent ten ir tokiais metodais, kur šis mažinimas reikalauja mažiausiai sąnaudų. Tokiu būdu norimas globalus aplinkosauginis rezultatas yra užtikrinamas su kiek įmanoma mažesniais ekonominiais kaštais.
Naudingos nuorodos:
Europos Komisijos tinklapio ES ATLPS paskyra (anglų k.)
Europos komisijos puslapis dėl aviacijos veiklos įtraukimo į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą 
