Klimato kaitos programa

Nuo 2022 m. sausio 1 d. Klimato kaitos programos lėšos naudojamos, patvirtinus 4 m. Klimato kaitos programos investicijų planą, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Veiklos/ priemonės ir joms skiriama lėšų suma, tvirtinamos Aplinkos apsaugos ir Klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės "Didinti Klimato kaitos politikos veiksmingumą" apraše.

Po programos pažangos priemonės patvirtinimo ir finansavimo sąlygų aprašų patvirtinimo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) (pagal viešai skelbiamą kvietimų kalendorių) skelbia kvietimus teikti paraiškas.

Programos lėšos gali būti naudojamos:

• energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams: gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti; kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti;
• atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegti;
• Nacionaliniame pažangos plane ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytus nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos uždavinius įgyvendinančių NEKS veiksmų plano ir nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams vykdyti;
• žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcinėms galimybėms didinti;
• visuomenei informuoti ir šviesti, mokslo tiriamiesiems darbams ir jų sklaidai, veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims konsultuoti ir mokyti aktualiausiais klimato kaitos politikos valdymo ir įgyvendinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo klausimais;
• pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą, Paryžiaus susitarimą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir trečiosiose valstybėse;
• kitoms klimato kaitos politikos veiksmingo valdymo finansinėms priemonėms, kurios, naudojantis valstybės pagalba, leistų veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems sektorių ar jų pošakių įrenginius, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurios faktiškai patiriamos su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas, ir kitiems ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimų finansinę ir ekonominę naštą, įgyvendinti – ne daugiau kaip 25 procentų pajamų, gautų pardavus aukcione apyvartinius taršos leidimus;
• Programos lėšoms ir Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registrui administruoti, nacionalinėms išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir prognozių rengimo sistemoms parengti, politikos ir priemonių poveikio klimato kaitos švelninimui vertinti.

Klimato kaitos programos lėšomis finansuojami projektai, susiję su klimato kaitos padarinių švelninimu (išmetamo ŠESD kiekio kiekybiniu mažinimu) ir prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių. Lietuvoje įgyvendinamų projektų finansavimas vykdomas vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintais finansavimo tvarkos aprašais: juridiniams ir fiziniams asmenims.

Įstaiga, atsakinga už kvietimų teikti projektų paraiškas (registracijos formas) skelbimą, projektų paraiškų (registracijos formų) priėmimą ir vertinimą, projektų įgyvendinimo priežiūrą ir mokėjimų paramos gavėjams vykdymą yra Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). APVA interneto svetainėje skelbiama informacija apie paramos galimybes fiziniams ir juridiniams asmenims.

2014 metais Lietuvos keleivinio transporto įmonėms už Lietuvos Ispanijai parduotus vadinamuosius taršos leidimus nupirkti 93 nauji ispaniški autobusai. Ispaniškus autobusus gavo  bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ – 20 SGD autobusų, „Kauno autobusai“ – 14, Klaipėdos autobusų parkas – 11, Šiaulių „Busturas“ ir  Panevėžio autobusų parkas – po 8, Marijampolės ir Telšių autobusų parkai – po 7, Ukmergės autobusų parkas – 5 bei Elektrėnų komunalinis ūkis – 3 autobusus. Be to, visoms bendrovėms paskirstyta po vieną hibridinį – suspaustomis gamtinėmis dujomis ir elektra – varomą autobusą, išskyrus Telšių autobusų parką, kur gautos dvi originalios transporto priemonės.

Žemiau lentelėje pateikiama 2011-2018 m. pagal Klimato kaitos programos finansavimo priemones ir APVA (buvęs (iki 2018 m. balandžio 3 d. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas – LAAIF) kvietimus pateiktų projektų, kuriems skirtas finansavimas, suvestinė (projektų skaičius 2019-10-04 duomenimis, išmokėjimai einamaisiais metais, pagal lėšų panaudojimo ataskaitas).

Iš Klimato kaitos programos lėšų finansuojama dalis daugiabučių namų atnaujinimo projektų išlaidų (20-25 proc., jei pasiekiamas reikalaujamas energijos vartojimo sumažinimas). Šių projektų įgyvendinimą administruoja VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus pakeistam Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymui, Aplinkos projektų valdymo agentūra perėmė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra funkcijas: administruoja LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą bei vykdo Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatytas funkcijas.

Lentelėje žemiau informacija apie daugiabučių namų butų savininkams skirtas ir išmokėtas lėšas iš Klimato kaitos programos lėšos.

Kokius projektus remia Klimato kaitos programa?

2016 m. spalio 3d. Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose (Kairėnų g. 43) oficialiai pristatytas modernus, ergonomiškas, unikalus žaliojo dizaino statinys. Jis išsiskiria ne tik išorinėmis sienomis, kurias puošia žaliosios kolonos, bet ir daugiafunkciškumu, kontrukcinių bei techninių sprendinių įvairove. Pastatas išsiskiria ne tik išorės dizainu, savitais apželdinimo sprendiniais, bet ir unikaliomis techninėmis bei energetinėmis savybėmis, kurios leidžia statinį naudoti ne tik akademinėmis, bet ir kitoms sodo veikloms.

Pastato stogą puošia apžvalgos aikštelė su žaliuojančių mežių ir krūmų oaze. Žemesniuose aukštuose esančios erdvės skirtos švietėjiškai veiklai; įkurti darbuotojų kabinetai; laboratorija; šiltnamis.

Pastato rekonstrukcijai (modernizavimui) skirta 611,5 tūkst. Klimato kaitos programos lėšų, įgyvendinant projektą "VU Botanikos sodo administracinio-laboratorinio pastato su priestatais modernizacvimas, pagerinant energetinių sąnaudų balansą".

2017 metais ant Vilniaus miesto klinikinės ligoninės (Antaklanio g. 57) pradėjo veikti saulės jėgainė. 279 kW galios jėgainės įrengimas finansuotas Klimato kaitos programos lėšomis (skirta 479 tūkst. subsidija). Saulės jėgainė kasmet pagamins apie 14 proc. visos ligoninei reikalingos elektros energijai - apie 240 MWh ir sumažins į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį 170 t.

Klimato kaitos programos lėšomis finansuojami projektai, susiję su klimato kaitos padarinių švelninimu (išmetamo ŠESD kiekio mažinimu) ir prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) yra atsakingoji institucija, administruojanti Klimato kaitos programos projektus.

Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – Konvencija) 4 straipsnyje nustatyta, kad visos Konvencijos šalys turi vykdyti savo įsipareigojimus mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą, atsižvelgdamos į bendrą, bet diferencijuotą atsakomybę. Lietuva kartu su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, įrašytomis į Konvencijos II priedą, yra įsipareigojusios padėti besivystančioms šalims padengti jų išlaidas, susijusias su klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių vykdymu.

Konvencijos šalių susitikime 2009 m. gruodžio mėn. Kopenhagoje (COP15) susitarta besivystančioms šalims teikti didesnio masto, naują ir papildomą, nuspėjamą ir pakankamą finansavimą, kad jos galėtų imtis aktyvesnių veiksmų prieš klimato kaitą. Susitikimo metu iškeltas tikslas iki 2020 m. kasmet bendromis jėgomis skirti 100 mlrd. JAVdolerių iš įvairių finansavimo šaltinių: valstybinių, privataus kapitalo ir alternatyvių, mažiausiai išsivysčiusių šalių kovai su klimato kaita finansuoti. 2015 m. priimtu Paryžiaus susitarimus Europos Sąjungos valstybės narės (tarp jų ir Lietuva) dar kartą įsipareigojo remti finansiškai ir teikti technologinę pagalbą besivystančioms šalims.

Tarptautinį finansavimą reglamentuojantys nacionaliniai teisės aktai

Uždavinys užtikrinti finansinę ir technologinę paramą, skirtą klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms įgyvendinti kitose šalyse, ir bendradarbiauti su kitomis šalimis plėtojant klimato kaitos srities projektus yra numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 366 patvirtintame Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstituciniame veiksmų plane.

Lietuvos Respublikos Klimato kaitos valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad Klimato kaitos programos lėšos gali būti naudojamos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių priemonėms įgyvendinti trečiosiose šalyse pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą, Paryžiaus susitarimą ir kitus tarptautinius susitarimus. Todėl nuo 2011 m. dalis šios programos pajamų kasmet skiriama klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiklos įgyvendinimo besivystančiose šalyse projektams finansuoti.

Lietuvos parama besivystančioms šalims

Nuo 2011 m. Lietuva finansinę paramą besivystančioms šalims klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityje teikia iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų, per Užsienio reikalų ministerijos administruojamus vystomojo bendradarbiavimo projektus ir Finansų ministerijos įnašus.

Dvišaliai vystomojo bendradarbiavimo projektai

Nuo 2014 m. Aplinkos ministerija teikia paramą dvišaliams vystomojo bendradarbiavimo projektams, susijusiems su klimato kaita. Sprendimą susitelkti į dvišalę paramą lėmė Lietuvos Vyriausybės politika. Dvišalė parama yra efektyvesnė ir naudingesnė abiem šalims, ne tik padeda keistis Lietuvos patirtimi ir užmegzti vertingus ryšius bendradarbiaujant, bet ir sukuria aplinką, leidžiančią naudoti viešuosius finansus pritraukiant privataus sektoriaus investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas pagal dvišalio bendradarbiavimo projektus, kuriais technologijos perduodamos besivystančioms šalims. Gauti šią dvišalę paramą turi teisę įvairūs Lietuvos (privatūs ir viešieji) subjektai, kurie ketina įgyvendinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių projektus besivystančiose šalyse. Kasmet Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtina projektų koncepciją, atsižvelgiant į patvirtintą koncepciją Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbia projektų konkursą ir atrenka geriausius projektus. Reikalavimai projektams nustatyti Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vystomojo bendradarbiavimo veiklos įgyvendinimo ir humanitarinės pagalbos teikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 278.

Kvietimai teikti paraiškas iš Klimato kaitos programos

Klimato kaitos srities kvietimus teikti paraiškas iš Klimato kaitos programos skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra. Finansavimas teikiamas pagal 2015 m. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-749 "Dėl Vystomojo bendradarbiavimo veiklos finansuojamos iš Klimato kaitos programos lėšų įgyvendinimo" patvirtintas sąlygas.

Artmiausias kvietimas planuojamas 2023 m. I ketvr.

Lietuvos teikiamo tarptautinio klimato kaitos finansavimo suvestinė:

* planuojama bendra projektų vertė, įskaitant projektų vykdytojų nuosavą įnašą

** preliminari paramos suma

Ataskaitos apie besivystančioms šalims skirtą finansavimą

Įgyvendindama 2020 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos reglamentą Nr. 2020/1208 (ES) dėl informacijos, valstybių narių teikiamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999, struktūros, formato, teikimo tvarkos ir peržiūros, kuriuo panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 749/2014, kasmet Aplinkos ministerija Europos Komisijai (žr. EIONET) teikia ataskaitas apie Lietuvos suteiktą finansinę ir technologinę paramą besivystančioms šalims, susijusią su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos.

2013 m. ataskaita už 2011-2012 m.

2014 m. ataskaita už 2013 m.

2015 m. ataskaita už 2014 m.

2016 m. ataskaita už 2015 m.

2017 m. ataskaita už 2016 m.

2018 m. ataskaita už 2017 m.

2019 m. ataskaita už 2018 m.

Informacija apie paramą besivystančioms šalims taip pat teikiama Konvencijos sekretoriatui nacionalinėse ataskaitose ir nacionaliniuose Konvencijos įgyvendinimo pranešimuose, kurie teikiami atitinkamai kas dvejus ir ketverius metus.

Informacija apie įgyvendintus, Klimato kaitos programos lėšomis finansuotus dvišalius vystomojo bendradarbiavimo projektus

2014-2021 m. Aplinkos ministerija iš Klimato kaitos programos skyrė 5,32 mln. eurų, dar 2,4 mln. eurų skyrė Lietuvos įmonės. Per šį laikotarpį įdiegta beveik 5 MW bendros galios saulės elektrinių. Žemiau lentelėje pateikiama suvestinė informacija apie dvišalių Vystomojo bendradarbiavimo projektų finansavimą Klimato kaitos programos lėšomis (2014-2021 m.):

2019 m. spalio 21 d. trijose karo pabėgėlių stovyklose Sakartvele pradeda veikti lietuviškos saulės elektrinės, įrengtos pagal vieną iš vystomojo bendradarbiavimo projektų, skirtų teikti mūsų šalies paramą ir patirtį besivystančioms šalims vykdant ES klimato kaitos politiką.

Šias 127,8 kW bendros galios saulės elektrines Sakartvele, Prezeti, Tsilkani ir Tresovani gyvenvietėse esančiose karo pabėgėlių stovyklose, įrengė Lietuvos bendrovė UAB „Solet Technics“. Jos padės aprūpinti reikiamu energijos kiekiu administracinius ir viešojo naudojimo pastatus, švietimo įstaigas, vandens tiekimo sistemas, padės sumažinti vietos gyventojų išlaidas elektrai, o išmetamą anglies dioksido kiekį – net 97,5 t per metus, taip pat padės spręsti geriamojo vandens tiekimo problemas, nes šiose kalnuose esančiose karo pabėgėlių gyvenvietėse, įsteigtose po 2008 m. karo su Rusija, dažni ir elektros, ir vandens tiekimo sutrikimai. Šioms elektrinėms įrengti Aplinkos ministerija skyrė 137,6 tūkst. eurų subsidiją iš Klimato kaitos programos.

____________________________________________________________________________________________________________________________________________________

Aplinkos ministerija skyrė arti 600 tūkst. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų, kad padėtų besivystančioms šalims – Sakartvelui, Indijai ir Nepalui – spręsti su klimato kaita susijusias problemas panaudojant saulės energiją. Vykdydama ES klimato kaitos politiką, Lietuva savo paramą ir patirtį besivystančioms šalims teikia vystomojo bendradarbiavimo projektais.

Minėtoji parama saulės elektrinėms Sakartvele, Indijoje ir Nepale įrengti sudarys daugiau kaip pusę reikalingų investicijų, kurių suma siekia apie 1 mln. eurų. Likusius 400 tūkst. eurų pritrauks šiuos projektus įgyvendinančios Lietuvos įmonės – uždarosios akcinės bendrovės „Solet Technics“, „Saulės grąža“ ir „Saulės aukštis“.

Sakartvele UAB„Solet Technics“ įdiegs 127,8 kW bendros galios saulės elektrines karo pabėgėlius administruojančiose gyvenvietėse Tserovani, Tsilkani ir Prezeti. Jos padės aprūpinti reikiamu energijos kiekiu administracinius ir viešojo naudojimo pastatus, švietimo įstaigas, vandens tiekimo sistemas.

Indijos Pantnagaro mieste, G. B. Panto žemės ūkio ir technologijų universiteto teritorijoje UAB „Saulės grąža“ įrengs 250 kW bendros galios saulės elektrines, o UAB „Saulės aukštis“ Nepalo sostinėje Katmandu ant „Chelsea“ tarptautinės kolegijos stogo sumontuos 140 kW galios saulės elektrines.

Malis, Armėnija ir Gruzija – būtent šiose šalyse į atsinaujinančios energetikos projektus bus investuota apie 1 mln. eurų. (pasinaudojus 2017 m. kvietimu). Daugiau kaip pusę šios sumos (608 tūkst. eurų) sudarys Klimato kaitos programos lėšos, kitas pritrauks Lietuvos įmonės įgyvendinančios projektus.

Dvi saulės jėgainės bus sumontuotos Malio sostinėje Bamake – ant ligoninės ir universiteto stogų (200 kW galios), o kita ant Tbilisio universiteto stogo.

Straipsniai spaudoje:

Saulės jėgaines besivystančiose šalyse montuos 3 Lietuvos įmonės, vz.lt 2018-02-01

2020 m. vasario mėn. Malyje (Bamako mieste) UAB „Saulės grąža“ įrengė dvi 200 kW bendros galios jėgaines ant universiteto ir ligoninės stogų. Nuotraukos (UAB "Saulės grąža")

Bamako universiteto stogas                           Bamako ligoninė                                         Bamako ligoninės stogas

Projekto pagrindinis tikslas – skatinti saulės energetikos vystymąsi Malyje, perduodant Lietuvos patirtį ir žinias. Šiam tikslui Malio sostinėje Bamako universitete ir ligoninėje bus įrengiamos saulės elektrinės ir karšto vandens ruošimo sistemos naudojant aukštos kokybės Lietuvoje pagamintus produktus.  Ant pastatų stogų bus įrengiami fotomoduliai, tiekiantys elektros energiją tiesioginiam vartojimui ir karštam vandeniui ruošti. Bendra planuojamų įrengti saulės elektrinių galia – 200 kW. Saulės elektrinių gaminama elektros energija ir karštas vanduo bus naudojami šių įstaigų reikmėms, bus patenkinama didžioji dalis pastatų metinio energijos poreikio.

Spaudos pranešimas čia

Iki 2019 m. pab. UAB „Nogridas“ planuoja įrengti 120 kW galios saulės jėgainę ant Tbilisio universiteto stogo.  Projekto pagrindinis tikslas – skatinti saulės energetikos vystymąsi Gruzijoje (saulės energija Gruzijoje turi potencialą dėl saulėtų dienų), perduodant Lietuvos patirtį ir žinias.

UAB „Soli Tek Cells“ atsisakė įgyvendinti projektą dėl atsiradusių techninių aplinkybių (silpnų stogo konstrukcijų). 2019 m. birželio 11 d. įsakymu D1-359 finansavimas atšauktas.

Lietuvos patirties ir žinių perdavimas Gruzijai (Sakartvelui) diegiant saulės energetikos technologijas

2018 m. balandžio 4 d. Sakartvele oficialiai baigtas įgyvendinti projektas, kurio pagrindinis tikslas – perduodant Lietuvos patirtį ir žinias, skatinti saulės energetikos vystymąsi Sakartvele. Projektas finansuotas Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos bei saulės energetikos įmonės „Saulės grąža“ lėšomis. Šiam tikslui pasiekti pasirinkti šeši objektai, ant kurių sumontuotos 131 kW saulės elektrinės, skirtos elektros gamybai, o viename įrengtas ir Lietuvoje sukurtas unikalus valdiklis, kurio sistema šildo vandenį. Siekiant kuo geriau perteikti patirtį, pasirinkti visuomenei svarbių pastatų: dviejų mokyklų, vaikų darželio, ligoninės ir savivaldybių stogai. Taip pat įrengtos ir energijos gamybos monitoringo sistemos, leidžiančios stebėti įrenginių efektyvumą bei vertinti projekto rezultatus. Atsinaujinančių išteklių energetika – viena iš efektyviausių priemonių kovojant su sparčia klimato kaita. Šis projektas padės Gruzijai aktyviai įgyvendinti įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir didinti energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių apimtį. Elektrinėse gaminamos elektros energijos kiekį galima stebėti: Tianeti, Akhalsopheli, Rustavi, Asureti, Tetriskaro, Tbilisi.

Straipsniai spaudoje:

Gruzijoje energiją gamins Aplinkos ministerijos lėšomis įkurta jėgainė statybų naujienos 2018 04 04

2018 m. kovo 5 d. Moldovos sostinėje Kišiniove oficialiai atidaryta 55 kW galios saulės jėgainė. Ant Moldovos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos stogo pastatyta saulės jėgainė gamins dalį ministerijos pastatui reikalingos elektros energijos. Tai vienas iš Lietuvos aplinkos ministerijos administruojamų Klimato kaitos  programos projektų.

Jėgainės įrengimo projektą įgyvendino Lietuvos įmonė UAB „Energetikos projektai“ kartu su Moldovos Energetinio efektyvumo agentūra ir LR Aplinkos ministerija. Bendra projekto vertė siekia apie 228 tūkst. Eur, prie šio projekto įgyvendinimo Aplinkos ministerija prisidėjo 140 tūkst. eurų subsidija. Planuojama, kad per metus saulės jėgainėje bus pagaminama apie 55 MWh elektros energijos, o tai leis sutaupyti apie 39 tonas šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Projektas finansuotas iš Klimato kaitos programos lėšų siekiant vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus remti besivystančias šalis klimato kaitos srityje. Tokiu būdu mažinamas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, atkreipiamas Moldovos visuomenės dėmesys į galimybes kovai su klimato kaita panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius. Elektrinė išimtinai lietuviška – projekto partneris, aukštųjų technologijų įmonė „Viasolis“, besispecializuojanti išmaniųjų fasadų ir aukštos kokybės saulės modulių gamybos srityje,  pagamino saulės modulius ir suprojektavo bei sumontavo elektrinę. Monitoringo sistema taip pat sukurta lietuvių, elektrinės gaminamos elektros energijos kiekį stebėti galima čia. Projekto pristatymo skaidrės. Projekto pristatymo filmukas.

Straipsniai spaudoje:

---

Lietuvos patirties perdavimas besivystančioms šalims atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo srityje - Malaizijoje

Nuo 2016 m. Malaizijoje, Perako valstijoje, veikia dvi Lietuvos finansuotos ir mūsų šalyje pagamintos saulės jėgainės. Viena įrengta ant Sultono Idris universiteto stogo, kita – Lumuto krovinių uoste ant birių krovinių konvejerio stoginės.

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (angl. UNFCCC) Kioto protokole numatyti trys taip vadinamieji „lankstieji mechanizmai“, kurie leidžia konvencijos B priedo šalims – t. y. toms šalims, kurios yra įsipareigojusios pasiekti tam tikrus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sumažinimus – jais pasinaudoti, norint pasiekti numatytus ŠESD sumažinimus. Vienas iš lanksčiųjų mechanizmų – prekyba nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetais (NNV), kurių 1 vnt. lygus 1 t CO₂ ekvivalento. B priede esančios šalys, tarp jų ir Lietuva, gali perleisti perteklinius NNV kitoms B priede esančioms šalims, kurioms trūksta šių vienetų.

Žalioji investavimo sistema

Siekiant užtikrinti, kad perleidžiami pertekliniai NNV iš tiesų prisidėtų prie „žalinimo“, t. y. ŠESD sumažinimo, NNV perteklių turinčios šalys sukūrė taip vadinamąsias Žaliąsias investavimo sistemas (ŽIS) – teisines sistemas, reglamentuojančias iš NNV sandorių gaunamų lėšų panaudojimą aplinkosauginiams projektams. Lietuva 2008-2012 m. laikotarpiu turėjo apie 80 mln. NNV perteklių. 2009 m., patvirtinus Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą ir kitus teisės aktus, reglamentuotas NNV pardavimas ir iš šių sandorių gaunamų lėšų panaudojimas, t. y. sukurta Žalioji investavimo sistema.

Vadovaujantis minėtu įstatymu, sprendimą dėl NNV sandorių sudarymo priima Vyriausybė, o Aplinkos ministerija teikia siūlymus dėl NNV sandorių sudarymo. NNV įsigijimo ir perleidimo sandorių rengimo ir sudarymo eigą, taip pat valstybės institucijas ir kitų asmenų teises ir pareigas nustato Šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandorių rengimo ir sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro įsakymu.

NNV sandorių sudarymo eiga

Aplinkos ministerija vykdo ir inicijuoja susitikimus su potencialiais NNV pirkėjais – užsienio šalimis (išimtis yra Japonija, kuri leidžia savo įmonėms įsigyti NNV), su kuriomis deramasi dėl NNV sandorių sudarymo sąlygų ir numatomų Žaliosios investavimo sistemos projektų įgyvendinimo krypčių.

Pirmasis sandorio etapas yra derybos su visomis suinteresuotomis šalimis, potencialiais pirkėjais, ir ketinimų protokolo (angl. Letter of Intent) pasirašymas. Tai yra neįpareigojantis šalių susitarimas, reglamentuojantis NNV pardavimus ir iš šių sandorių gaunamų lėšų panaudojimą, išskyrus nuostatas, kuriose aprašomos pirkėjo ir pardavėjo teisės ir įgaliojimai. Pasirašius ketinimų protokolą, Aplinkos ministerija toliau vykdo derybas su pirkėjais dėl planuojamo NNV sandorio esminių sąlygų: perleidžiamo NNV kiekio, perleidimo tvarkos, NNV kainos, mokėjimo būdo, (jei reikia) tarpininkaujančios šalies reikalavimų, už gautas lėšas planuojamų įgyvendinti projektų (priemonių) pobūdžio, ataskaitų apie įgyvendinamus projektus (priemones) pateikimo ir kitų esminių sutarties projekto nuostatų. Suderinusi su Finansų ministerija, Aplinkos ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia pasiūlymus ir Vyriausybės nutarimų projektus dėl NNV sandorių sudarymo. Aplinkos ministras taip pat yra sudaręs darbo grupę, kuri nagrinėja NNV sandorių sudarymo klausimus, juos aptaria su Finansų ministerija ir, esant reikalui, su kitomis ministerijomis. Ši darbo grupė sudaryta iš Finansų, Užsienio reikalų, Susisiekimo, Energetikos ir Ūkio ministerijų atstovų*.

Sandorių sudarymo eigoje, Aplinkos ministerijos administracijos padalinys supažindina aplinkos ministrą su darbo grupės pateiktais pasiūlymais dėl sandorio sudarymo dokumentų projektų turinio ir formos, tarp jų ir susitarimo memorandumo (angl. Memorandum of Understanding), kuris sudaromas raštu tarp pirkėjo ir pardavėjo įgaliotų institucijų ir kuriame nurodomos esminės NNV sandorio sąlygos, gautų lėšų panaudojimas, projektų, kuriuos planuojama įgyvendinti ir finansuoti iš gautų lėšų, kryptys. Aplinkos ministrui pasirašius memorandumą, pabaigiamas antrasis sandorio sudarymo etapas.

Tada rengiamas Vyriausybės nutarimo dėl nustatytosios normos vienetų įsigijimo ir perleidimo sandorio sudarymo projektas. Šis projektas kartu su sutarties projektu yra derinami su Finansų ministerija ir kitoms ministerijoms ir teikiami Vyriausybei, kuri priima sprendimą dėl NNV sandorio sudarymo. Sutartį pasirašo aplinkos ministras, taip įvykdydamas paskutinįjį, trečiąjį, sandorio sudarymo etapą.

Aktuali situacija

2011-2012 m. sudaryti šeši NNV sandoriai už bendrą 72,6 mln. Eur sumą. Pirmojo Kioto protokolo įsipareigojimų periodo (2008-2012 m.) NNV buvo galima perleisti iki 2014 m. pabaigos, o antrojo Kioto protokolo įsipareigojimų periodo (2013-2020 m.) NNV perleidimas apribotas.

* Esant situacijai, kai daugiau nei viena šalis yra susidomėjusi pirkti NNV ir siekiama gauti didžiausią ekonominę, finansinę ir aplinkosauginę naudą iš Lietuvai priklausančių NNV pardavimo, darbo grupė įvertina NNV sandorių sudarymo klausimus bei Finansų ministerijos pateiktas pastabas. Tada aplinkos ministras, atsižvelgdamas į šias pastabas, sprendžia, kurios suinteresuotos šalys (pirkėjai) siūlo sandorio sąlygas, labiausiai atitinkančias ŽIS įgyvendinimo kryptis Lietuvoje. Taip pat, jei atsiranda daugiau nei penki pirkėjai ir yra pasirašoma daugiau nei penki ketinimų protokolai, organizuojama pirkėjų atranka. Jie yra kviečiami teikti pasiūlymus dėl norimo įsigyti NNV kiekio ir kainos. Remiantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų pirkėjų atrankos kriterijų ir vertinimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašu, pirkėjai kviečiami dalyvauti derybose dėl susitarimo memorandumo pasirašymo.

Nuo 2013 m. sausio 1 d., prasidėjus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos trečiajam etapui, kuris tęsis iki 2020 m., prekyba aukcionuose taps pagrindiniu apyvartinių taršos leidimų (ATL) paskirstymo įmonėms būdu. Europos Sąjungos ATL prekybos sistema šiuo metu veikia 28 ES valstybėse narėse ir 3 Europos ekonominės erdvės šalyse (Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje). Sistema taikoma virš 11 tūkst. energetikos ir gamybos pramonės įrenginių bei orlaivių naudotojams. Ji padengia apie 45 proc. ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Pirmajame (2005-2007 m.) ir antrajame (2008-2012 m.) ATL prekybos sistemos etapuose beveik visi ATL veiklos vykdytojams buvo suteikiami nemokamai. Įmonės galėjo aukciono būdu įsigyti joms trūkstamus ATL, jeigu jos viršijo joms teisės aktais nustatytą kvotą.

Trečiajame etape (2013-2020 m.) pagal ES nustatytus reikalavimus sektoriuose, kuriuose taikoma ATL prekybos sistema, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti sumažintas 21%, palyginti su 2005 m. lygiu. ATL prekybos sistemoje dalyvaujančios įmonės 2013 m. gavo 80 proc. nemokamų ATL, šis skaičius kiekvienas metais mažėja ir 2020 m. tik 30 proc. ATL bus suteikiami nemokamai. Trūkstamus leidimus įmonės turi įsigyti aukcionuose. Aukciono būdu įsigyjamų ATL dalis kasmet didėja ir pagal ES teisės aktus 2027 m. veiklos vykdytojai jau nebegaus nemokamų leidimų.

Trečiojo etapo ATL aukcionai prasidėjo nuo 2012 m. pabaigos, kai viešųjų pirkimų būdu atrinkta bendroji pereinamojo laikotarpio Europos Sąjungos ATL birža - European Energy Exchange (EEX). Apyvartinius taršos leidimus pradėta pardavinėti išankstiniuose aukcionuose, norint patikrinti taršos leidimų rinką ir suinteresuotų dalyvių lūkesčius. Pereinamojo laikotarpio bendrojoje Europos Sąjungos ATL biržoje dalyvauja 25 valstybės narės, tarp jų ir Lietuva. Vokietija, Didžioji Britanija ir Lenkija joms priklausančius apyvartinius taršos leidimus pasirinko pardavinėti per pačių atsirinktas biržas.

Apyvartinių taršos leidimų pardavimą ir parduodančių biržų parinkimą reglamentuoja Europos Komisijos Reglamentas Nr. 1031/2010. Šiame Reglamente nurodytos aukcionų rengimo taisyklės, aukciono rengėjo atrinkimo kriterijai ir kt.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 409 Lietuvos Respublikai priklausančių apyvartinių taršos leidimų aukciono rengėjo funkcijos pavestos Finansų ministerijai ir nustatyta, kad lėšos, gautos už parduotus ATL, pervedamos į Klimato kaitos programą.

Pajamos, gautos į Klimato kaitos programą už ATL pardavimą (mln. Eur):

Aplinkos ministerija Europos Komisijai (žr. EIONET) teikia metines ataskaitas apie pajamų, gautų už ATL pardavimą aukciono būdu, panaudojimą:

2013 m. ataskaita

2014 m. ataskaita

2015 m. ataskaita

2016 m. ataskaita

2017 m. ataskaita

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungos trečiojo laikotarpio aukcionus rasite:

Lietuvos įmonės, įstaigos, organizacijos ir gyventojai gali prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo ne tik įgyvendindamos vidines CO₂ mažinimo priemones, bet ir savanoriška įmoka paremdamos projektus, kurie įgyvendinami iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų.

Kviečiame gyventojus, įmones, įstaigas, norinčius prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo, paremti Klimato kaitos programą: įmokėti savanoriškas lėšas kaip paramą Programos projektams ar kompensaciją už CO₂ pėdsaką – bendrą namų ūkio/organizacijos, kelionių lėktuvu/automobiliu ar kitą (CO₂ pėdsako skaičiuoklę ir CO₂ tonos rinkos kainą).

Programos lėšos naudojamos klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo projektams šiose srityse:

• energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimas, pvz. individualaus ar daugiabučio namo atnaujinimas;
• atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinimas, aplinkai palankių technologijų diegimas, pvz. saulės kolektorių įrengimas individualiame name ar visuomeninės paskirties pastate;
• vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimas besivystančiose šalyse, perduodant Lietuvos technologijas ir patirtį, pvz. saulės jėgainė Malaizijoje.
• visuomenės informavimas ir švietimas, mokslo tiriamieji darbai, veiklos vykdytojų ir kitų asmenų konsultavimas ir mokymas ir kt.

Savanoriškas lėšas galima pervesti į šią Programos sąskaitą:

Gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija

Gavėjo kodas:  188659752

Gavėjo sąskaita: LT247300010112394300 („Swedbank“)

Įmokos kodas: 5450

Mokėjimo paskirtis: Savanoriška įmoka į Klimato kaitos programą

Esant didesnei savanoriškai įmokai, fizinio ar juridinio asmens prašymu Aplinkos ministerija gali jį informuoti apie įmokos gavimą ir pateikti metinę ataskaitą apie savanoriškų lėšų panaudojimą iš Programos lėšų finansuojamiems projektams.

Dėl papildomos informacijos galite kreiptis į Klimato kaitos valdymo grupę el. paštu: [email protected]