Šioje skiltyje pateikiami pagal temas surūšiuoti teisės aktai iš klimato kaitos srities, siekiant palengvinti teisės aktų paiešką. Teisės aktų pakeitimų reikėtų ieškoti Lietuvos Respublikos teisės aktų registre.
JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS
Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis Privatumo politika
Šioje skiltyje pateikiami pagal temas surūšiuoti teisės aktai iš klimato kaitos srities, siekiant palengvinti teisės aktų paiešką. Teisės aktų pakeitimų reikėtų ieškoti Lietuvos Respublikos teisės aktų registre.
Data |
Rūšis |
Numeris |
Pavadinimas |
2018-03-29 |
Aplinkos ministro įsakymas |
D1-245 |
|
2004-04-16 |
Aplinkos ministro įsakymas |
D1-191 |
|
2003-10-03 |
Aplinkos ministro įsakymas |
493 |
Data |
Rūšis |
Numeris |
Pavadinimas |
2017-03-06 |
Aplinkos ministro įsakymas |
D1-203 |
|
2011-03-30 |
Aplinkos ministro įsakymas |
D1-262 |
|
2011-11-03 | Aplinkos ministro įsakymas | D1-2 |
Dėl Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo >>pakeitimas (2017-03-31) |
2010-12-22 | Aplinkos ministro įsakymas | 1-348/D1-1014/3-742 |
Dėl Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių patvirtinimo >suvestinė redakcija (2020-01-18) |
Šioje skiltyje pateikiami bendrieji teisės aktai, susiję su Klimato kaitos programa.
Į Klimato kaitos programos sąskaitą patenka lėšos, gautos už perleistus NNV ir aukcione parduotus ATL, taip pat fizinių ir juridinių asmenų savanoriškos lėšos ir surinktos ekonominės baudos. Programos lėšos kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje ir planuojamos valstybės biudžete.
Programos lėšos naudojamos šioms sritims:
1. energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams: gyvenamiesiems namams ir visuomeninės paskirties pastatams modernizuoti; kitiems projektams, kurie leidžia efektyviausiai sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energetikos, pramonės, statybos, transporto, žemės ūkio, atliekų tvarkymo ir kitose srityse, įgyvendinti;
2. atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms, tarp jų efektyvios energijos gamybos kogeneracijos būdu, diegti;
3. Nacionaliniame pažangos plane ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatytus nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos uždavinius įgyvendinančių NEKS veiksmų plano ir nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams vykdyti;
4. žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbcinėms galimybėms didinti;
5. visuomenei informuoti ir šviesti, mokslo tiriamiesiems darbams ir jų sklaidai, veiklos vykdytojams ir kitiems asmenims konsultuoti ir mokyti aktualiausiais klimato kaitos politikos valdymo ir įgyvendinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo ir aplinkai palankių technologijų diegimo klausimais;
6. pagal Europos Sąjungos teisės aktus, Klimato kaitos konvenciją, Kioto protokolą, Paryžiaus susitarimą ir kitus tarptautinius susitarimus nustatytoms prisitaikymo prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos padarinių švelninimo priemonėms įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir trečiosiose valstybėse;
7. kitoms klimato kaitos politikos veiksmingo valdymo finansinėms priemonėms, kurios, naudojantis valstybės pagalba, leistų veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems sektorių ar jų pošakių įrenginius, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurios faktiškai patiriamos su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas, ir kitiems ūkio subjektams, kurių vykdoma veikla nepatenka į šio įstatymo 1 priede nurodytą veiklos rūšių sąrašą, sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimų finansinę ir ekonominę naštą, įgyvendinti – ne daugiau kaip 25 procentų pajamų, gautų pardavus aukcione apyvartinius taršos leidimus;
8. Programos lėšoms ir Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų registrui administruoti, nacionalinėms išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ir prognozių rengimo sistemoms parengti, politikos ir priemonių poveikio klimato kaitos švelninimui vertinti.
Administruoti Klimato kaitos programos lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliojo Aplinkos ministeriją.
Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:
1) ketverių metų Programos investicijų planus, metines Programos lėšų panaudojimo ataskaitas rengia ir Programos lėšas administruoja Aplinkos ministerija;
2) ketverių metų Programos investicijų planus ir jų pakeitimus, apsvarstytus su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu, tvirtina Vyriausybė;
3) metines Programos lėšų panaudojimo praėjusių kalendorinių metų ataskaitas Aplinkos ministerija teikia Vyriausybei ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetui;
4) kartu su ketverių metų Programos investicijų planais ir metinėmis Programos lėšų panaudojimo praėjusių kalendorinių metų ataskaitomis pateikiama informacija apie planuojamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimus kiekvienai finansavimo krypčiai.
Šioje skiltyje pateikiami teisės aktai, susiję su Klimato kaitos programos lėšų naudojimu: