BDAR
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m.

Pagrindinė klimato kaitos priežastis – nepaliaujamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracijos Žemės atmosferoje didėjimas, didžiąja dalimi susidarantis dėl žmogaus veiklos. Todėl tam, kad sušvelnintume klimato kaitos mastą, privalu mažinti išmetamų ŠESD kiekį arba užkirsti kelią jų išmetimui. Tam yra reikalinga visuose sektoriuose ieškoti efektyviausių priemonių, kurios prisidėtų prie ŠESD mažinimo ir žaliosios transformacijos.

Norint užtikrinti, kad ES pasiektų savo tikslus švarios energijos ir klimato srityse, valstybės narės rengia nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus (NEKSVP). NEKSVP integruoti energetikos ir klimato kaitos valdymo politikos elementai per 5 tarpusavyje susijusias politikos dimensijas: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimoenergijos vartojimo efektyvumoenergetinio saugumoenergijos vidaus rinkos bei mokslinių tyrimų, inovacijos ir konkurencingumo. NEKSVP Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltiems tikslams ir uždaviniams pasiekti patvirtintas esamas politikos priemones bei siūlomų papildomų planuojamos politikos priemonių paketus.

NEKSVP atnaujinimas

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Energetikos ir Aplinkos ministerijos vykdo NEKSVP 2021–2030 m. atnaujinimą. Pagal ES Reglamentą Nr. 2018/1999, ES valstybės narės įsipareigoja atnaujinti turimus NEKSVP kartą per dešimtmetį. Atnaujinimas atliekamas atsižvelgiant į besikeičiančias klimato ir energetikos srities aplinkybes, ES politikos pažangą.

Nacionaliniai ir ES tikslai 2030 m.
Tikslas

ES

Lietuva

Įgyvendinimas

                             2020                         2030                                 2020                          2030                             2021
ŠESD sumažinimo tikslai pagal Kioto protokolo Dohos pakeitimą ir Paryžiaus susitarimą, palyginti su 1990 m. lygiu -20 % >55 % ≥-70 % -58 %
ŠESD sumažinimo tikslai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos sektoriuose, palyginti su 2005 m. lygiu -21 % -62 % ES lygmens tikslas ≥-50 % -39 %
ŠESD sumažinimo tikslai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. lygiu -10 % -40 % +15 % -21 % +11 %
Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 20 % 42,5 % 30 % 55 % 28,1 %
Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas transporte 10 % 14 % 10 % 15 % 6,69 %
Elektros tinklų sujungiamumo lygis 10 % 15 % ES lygmens tikslas 23,0 % (LT)

Energijos vartojimo efektyvumo tikslai
- Pirminės energijos suvartojimas 2030 m.
- Galutinės energijos suvartojimas 2030 m.
- Galutinės energijos sutaupymai (EED 7 str., naujos EED 8 str.)

1124 Mtne
864 Mtne

-11,7 %
992,5 Mtne
763 Mtne

PEC - 6,6 Mtne
FEC - 5,7Mtne
0 TWh

PEC - 5,2 Mtne
FEC - 4,2 Mtne
39,3 TWh

PEC - 6,6 Mtne
FEC - 5,7 Mtne

Susipažinti su atnaujinamo NEKSVP projektu galite čia.

Su kitų ES šalių pateiktais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais gali susipažinti čia.

ŠESD švieslentė

Norint detaliau supažindinti kokį indėlį turi esamos (EPP) ir planuojamos (PPP) priemonės nacionaliniams ir sektorių tikslams pasiekti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, galite naudotis analitine vizualizacija. Jos pagalba galite detaliau susipažinti su sektorių pokyčių projekcijomis 2021–2030 m. laikotarpyje, taikant EPP ir PPP. Su švieslente galite susipažinti čia.

Dekarbonizacijos darbo grupės – „Misija0“

Siekiant atviro ir efektyvaus NEKSVP atnaujinimo proceso, vyko konsultacijos su verslo, mokslo, kitų organizacijų bei institucijų, socialinių-ekonominių partnerių, visuomenės grupių atstovais. Sukurtos penkios dekarbonizacijos darbo grupės šiems ekonominiams sektoriams: žemės ūkis ir miškininkystė, transportas, atliekos ir žiedinė ekonomika, pramonė, energetika (įskaitant pastatus).  Darbo grupių nariai buvo supažindinti su esamomis NEKSVP politikos priemonėmis, EBPO ekspertų rekomendacijomis, dalyvavo sektorinėse diskusijose ir naujų priemonių generavimo procese. Viso pasiūlyta apie 600 priemonių. Daugiau informacijos apie procesą „Misija 0“ galite rasti čia.

Pasitelkiant ekspertinių institucijų (Lietuvos energetikos agentūros, Aplinkos apsaugos agentūros) pagalbą atliktas atrinktų politikos priemonių efektų modeliavimas ir viso priemonių paketo, kuris užtikrintų nacionalinių tikslų pasiekimą, atnaujinimas.

Chronologija

iki 2018 12 31 – valstybės narės parengia NEKSVP 2021–2030 m. projektus;
iki 2019 12 31 – valstybės narės pateikia galutinius NEKSVP 2021–2030 m.: Lietuvos Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m. lietuvių kalba ir anglų kalba;
iki 2023 06 30 – valstybės narės parengia atnaujintų NEKSVP 2021–2030 m. projektus;
iki 2024 06 30 – valstybės narės pateikia galutinius atnaujintus NEKSVP 2021–2030 m.;
iki 2029 01 01 – valstybės narės pateikia kito laikotarpio NEKSVP 2021–2030 m.

Be to, valstybės narės, siekdamos pagerinti NEKSVP, nuolat bendrauja tarpusavyje, tad vykdomos regioninės konsultacijos.

Viešosios konsultacijos

Šiuo metu atnaujinto NEKSVP projektas yra teikiamas viešajai konsultacijai per e. pilietis platformą. Pastabų iš visuomenės užpildant anketą laukiama iki rugpjūčio 23 d. 

Jei turite daugiau klausimų, galite susisiekti el. p. [email protected] ir [email protected]

Paskutinė atnaujinimo data: 2023-08-09