Naujienos ir skelbimai

Nuo 2019 m. liepos 15 d. iki rugsėjo 16 d. juridiniai asmenys Aplinkos projektų valdymo agentūrai gali teikti paraiškas pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę (1.2.1. punktas) „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“.

Projektams finansuoti skirta 10 mln. Eur. Subsidijos maksimalus dydis gali siekti 80 procentų.

Paraiškų pateikimo bei atrankos būdas – konkursinis, todėl paraiškos pateikimas paraiškų priėmimo laikotarpiu vertinimui įtakos neturės.

Daugiau informacijos >>>

Klimato kaitos valdymo grupė
2019-07-16

Aplinkos projektų valdymo agentūra informuoja, kad skelbiamas kvietimas teikti paraiškas paramai gauti pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę (1.2.1. punktas)  „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“.

Pagal šią priemonę paraiškas gali teikti Visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ar centrams, valdytojai arba savininkai.

Tačiau pareiškėjai, kurių pastatai yra prijungti prie centrinio šilumos tiekimo sistemų ir kuriuose planuojama keisti šilumos energiją generuojantį įrenginį į atsinaujinančius energijos šaltinius yra netinkami pareiškėjai.

Paraiškos priimamos nuo liepos 15 d. iki rugsėjo 16 d.

2019 m. kvietimui bendra projektų finansavimui skiriama lėšų suma – 10 mln. Eur.

Paraiškų pateikimo bei atrankos būdas – konkursinis, todėl paraiškos pateikimas paraiškų priėmimo laikotarpiu vertinimui įtakos neturės.

Daugiau informacijos >>>

Klimato kaitos valdymo grupė
2019-06-11

Nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki birželio 27 d. individualių gyvenamųjų namų savininkai gali teikti registracijos formas kompensacinėms išmokoms už gyvenamųjų namų (vieno – dviejų butų) modernizavimo darbus gauti.

Projektams finansuoti skirta 3 mln. eurų, o maksimali kompensacinė išmoka vienam projektui – 14 500 eurų.

Parama bus skiriama, jeigu projektas numatys, kad po modernizavimo bus pasiekta ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė, o šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 40 proc. Projektai bus finansuojami iš Klimato kaitos programos lėšų.

Registracijos formą galima užpildyti per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS)

Kitais būdais registracijos formos nėra priimamos.

Dėl kompensacinių išmokų gali kreiptis fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą, kurio statyba yra užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Šiemet tai yra pirmas kartas, kuomet projektai atrenkami konkurso būdu pagal prioritetinius projektų atrankos kriterijus. Kompensacijos gavimas nepriklauso nuo registracijos formos pateikimo pirmumo.

Daugiau informacijos >>>

Klimato kaitos valdymo grupė
2019-06-11

 

Nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki birželio 10 d. fiziniai asmenys turėjo galimybę teikti registracijos formas finansavimui (kompensacijoms) gauti pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose“ (jau įgyvendinusiems projektus iki 2019 m. gegužės 1 d. Per šį laikotarpį APVA gavo 1161 registracijos formą.

Priemonei buvo skirta 2 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

Gyventojai aktyviai domisi skatinimo priemonėmis, kurios prisidės prie klimato kaitos ir aplinkos taršos mažinimo.

Pasibaigus kvietimui, APVA per mėnesį įvertins visas gautas paraiškas ir iki liepos vidurio gyventojai jau žinos, ar jiems bus rezervuota parama saulės elektrinėms įsirengti arba seniems šildymo katilams pakeisti.

Klimato kaitos valdymo grupė
2019-06-11

 

Klimato kaita šiandien yra viena aktualiausių pasaulio problemų, kurių prognozuojamos pasekmės kelia didelę grėsmę žmonijos gerovei, saugumui.

Šiandieninis pasaulis labai glaudžiai susaistytas ekonominiais ir socialiniais ryšiais, taigi klimato kaitos padarinius reikėtų vertinti globaliu mastu. Arčiau pusiaujo esančiose šalyse dėl klimato kaitos senka gėlo vandens ištekliai, stiprėja dykumėjimo procesai, dažnėja ekstremalūs gamtos reiškiniai. Tai neišvengiamai daro įtaką fiziniam vietos gyventojų saugumui ir gyvenimo kokybei, koreguoja maisto ir žaliavų kainas pasaulio rinkose, kelia politines įtampas įvairiose šalyse, skatina žmonių migraciją į saugesnius regionus.

Lietuvos mokslininkų ilgalaikiais tyrimais grįsta knyga, kurioje atsakoma į 100 aktualių klausimų apie klimato kaitą, jos priežastis, poveikį ūkiui ir gamtai, turėtų mus priversti susimąstyti, ar padarėme viską dėl savo ir ateinančių kartų ateities.

Knygoje galėsite sužinoti:

  • Kokios klimato istorijos paslaptys slypi pelkėse?
  • Ar dabar vikingai galėtų nuplaukti iki Grenlandijos? 
  • Kaip europiečiai išgyveno Mažąjį ledynmetį? 
  • Kaip kinta Lietuvos klimatas?
  • Kaip Žemėje susidaro šiltnamio efektas?
  • Kurios šalys labiausiai teršia klimatą?
  • Ar tikslios klimato prognozės?
  • Kaip klimato kaita paveiks Baltijos jūrą?
  • Koks bus Lietuvos klimatas ateityje?

ir daugybę kitų klausimų kviečiame skaityti el. knygos versijoje. Knygos leidybą iš dalies finansavo Aplinkos ministerija iš Klimato programos lėšų. Knyga Aplinkos ministerijos svetainėje skelbiama ugdymo tikslais, jos prieinamumas vartotojams nemokamas ir neribojamas.

Klimato kaitos ir darnaus vystymosi politikos grupės informacija
2019-01-22

Šiandieninis pasaulis labai glaudžiai susaistytas ekonominiais ir socialiniais ryšiais, taigi klimato kaitos padarinius reikėtų vertinti globaliu mastu. Arčiau pusiaujo esančiose šalyse dėl klimato kaitos senka gėlo vandens ištekliai, stiprėja dykumėjimo procesai, dažnėja ekstremalūs gamtos reiškiniai. Tai neišvengiamai daro įtaką fiziniam vietos gyventojų saugumui ir gyvenimo kokybei, koreguoja maisto ir žaliavų kainas pasaulio rinkose, kelia politines įtampas įvairiose šalyse, skatina žmonių migraciją į saugesnius regionus. Ši Lietuvos mokslininkų ilgalaikiais tyrimais grįsta knyga, kurioje atsakoma į 100 aktualių klausimų apie klimato kaitą, jos priežastis, poveikį ūkiui ir gamtai, turėtų mus priversti susimąstyti, ar padarėme viską dėl savo ir ateinančių kartų ateities. Knygoje galėsite sužinoti: Kaip išmatuoti temperatūrą be termometro? Ką galima rasti ledynų „archyvuose“? Kokios klimato istorijos paslaptys slypi pelkėse? Jeigu geologinėje praeityje buvo šilčiau, ar verta jaudintis dėl dabartinio atšilimo? Ar dabar vikingai galėtų nuplaukti iki Grenlandijos? Kaip europiečiai išgyveno Mažąjį ledynmetį? Ar ozono skylės susijusios su klimato kaita? Ar jau pradėjo tirpti didieji Grenlandijos ir Antarktidos ledo skydai? Ar pasaulio upėmis dabar teka daugiau vandens? Kaip kinta Lietuvos klimatas? Kaip Žemėje susidaro šiltnamio efektas? Kurios šalys labiausiai teršia klimatą? Ar tikslios klimato prognozės? Kaip klimato kaita paveiks Baltijos jūrą? Koks bus Lietuvos klimatas ateityje? Kas sieja finansininkus ir klimatologus? Kas laukia Lietuvos žemės ūkio keičiantis klimatui?

Skaitykite daugiau: https://kultura.lrytas.lt/literatura/2017/12/18/news/knygoje-apie-klimato-kaita-daug-klausimu-ir-atsakymu-3930790/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Šiandieninis pasaulis labai glaudžiai susaistytas ekonominiais ir socialiniais ryšiais, taigi klimato kaitos padarinius reikėtų vertinti globaliu mastu. Arčiau pusiaujo esančiose šalyse dėl klimato kaitos senka gėlo vandens ištekliai, stiprėja dykumėjimo procesai, dažnėja ekstremalūs gamtos reiškiniai. Tai neišvengiamai daro įtaką fiziniam vietos gyventojų saugumui ir gyvenimo kokybei, koreguoja maisto ir žaliavų kainas pasaulio rinkose, kelia politines įtampas įvairiose šalyse, skatina žmonių migraciją į saugesnius regionus. Ši Lietuvos mokslininkų ilgalaikiais tyrimais grįsta knyga, kurioje atsakoma į 100 aktualių klausimų apie klimato kaitą, jos priežastis, poveikį ūkiui ir gamtai, turėtų mus priversti susimąstyti, ar padarėme viską dėl savo ir ateinančių kartų ateities. Knygoje galėsite sužinoti: Kaip išmatuoti temperatūrą be termometro? Ką galima rasti ledynų „archyvuose“? Kokios klimato istorijos paslaptys slypi pelkėse? Jeigu geologinėje praeityje buvo šilčiau, ar verta jaudintis dėl dabartinio atšilimo? Ar dabar vikingai galėtų nuplaukti iki Grenlandijos? Kaip europiečiai išgyveno Mažąjį ledynmetį? Ar ozono skylės susijusios su klimato kaita? Ar jau pradėjo tirpti didieji Grenlandijos ir Antarktidos ledo skydai? Ar pasaulio upėmis dabar teka daugiau vandens? Kaip kinta Lietuvos klimatas? Kaip Žemėje susidaro šiltnamio efektas? Kurios šalys labiausiai teršia klimatą? Ar tikslios klimato prognozės? Kaip klimato kaita paveiks Baltijos jūrą? Koks bus Lietuvos klimatas ateityje? Kas sieja finansininkus ir klimatologus? Kas laukia Lietuvos žemės ūkio keičiantis klimatui?

Skaitykite daugiau: https://kultura.lrytas.lt/literatura/2017/12/18/news/knygoje-apie-klimato-kaita-daug-klausimu-ir-atsakymu-3930790/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Šiandieninis pasaulis labai glaudžiai susaistytas ekonominiais ir socialiniais ryšiais, taigi klimato kaitos padarinius reikėtų vertinti globaliu mastu. Arčiau pusiaujo esančiose šalyse dėl klimato kaitos senka gėlo vandens ištekliai, stiprėja dykumėjimo procesai, dažnėja ekstremalūs gamtos reiškiniai. Tai neišvengiamai daro įtaką fiziniam vietos gyventojų saugumui ir gyvenimo kokybei, koreguoja maisto ir žaliavų kainas pasaulio rinkose, kelia politines įtampas įvairiose šalyse, skatina žmonių migraciją į saugesnius regionus. Ši Lietuvos mokslininkų ilgalaikiais tyrimais grįsta knyga, kurioje atsakoma į 100 aktualių klausimų apie klimato kaitą, jos priežastis, poveikį ūkiui ir gamtai, turėtų mus priversti susimąstyti, ar padarėme viską dėl savo ir ateinančių kartų ateities. Knygoje galėsite sužinoti: Kaip išmatuoti temperatūrą be termometro? Ką galima rasti ledynų „archyvuose“? Kokios klimato istorijos paslaptys slypi pelkėse? Jeigu geologinėje praeityje buvo šilčiau, ar verta jaudintis dėl dabartinio atšilimo? Ar dabar vikingai galėtų nuplaukti iki Grenlandijos? Kaip europiečiai išgyveno Mažąjį ledynmetį? Ar ozono skylės susijusios su klimato kaita? Ar jau pradėjo tirpti didieji Grenlandijos ir Antarktidos ledo skydai? Ar pasaulio upėmis dabar teka daugiau vandens? Kaip kinta Lietuvos klimatas? Kaip Žemėje susidaro šiltnamio efektas? Kurios šalys labiausiai teršia klimatą? Ar tikslios klimato prognozės? Kaip klimato kaita paveiks Baltijos jūrą? Koks bus Lietuvos klimatas ateityje? Kas sieja finansininkus ir klimatologus? Kas laukia Lietuvos žemės ūkio keičiantis klimatui?

Skaitykite daugiau: https://kultura.lrytas.lt/literatura/2017/12/18/news/knygoje-apie-klimato-kaita-daug-klausimu-ir-atsakymu-3930790/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy
Klimato kaita šiandien yra viena aktualiausių pasaulio problemų, kurių prognozuojamos pasekmės kelia didelę grėsmę žmonijos gerovei ir saugumui.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/isleista-knyga-kurioje-atsakoma-i-100-aktualiu-klausimu-apie-klimato-kaita-286-898712?copie
Klimato kaita šiandien yra viena aktualiausių pasaulio problemų, kurių prognozuojamos pasekmės kelia didelę grėsmę žmonijos gerovei ir saugumui.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/isleista-knyga-kurioje-atsakoma-i-100-aktualiu-klausimu-apie-klimato-kaita-286-898712?copied
Klimato kaita šiandien yra viena aktualiausių pasaulio problemų, kurių prognozuojamos pasekmės kelia didelę grėsmę žmonijos gerovei ir saugumui.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujiena/literatura/isleista-knyga-kurioje-atsakoma-i-100-aktualiu-klausimu-apie-klimato-kaita-286-898712?copied

Katovicuose vykstančioje 24-ojoje Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencijoje (COP24) atidaryme dalyvavo daugelio šalių vadovai ir kviestinis svečias legendinis Holivudo aktorius ir buvęs Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris.

Gruodžio 3 d. įvyko daugiašalis šalių narių vertinimas, kurio metu buvo pristatoma ir Lietuvos pažanga įgyvendinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus iki 2020 m.

Vertinimo metu atkreiptas dėmesys į Lietuvos pasiekimus mažinant ŠESD išmetimą ir didinant ekonomikos augimą (Lietuvos BVP nuo 1990 m. augo 42 %, o ŠESD sumažėjo 58 %). Taip pat paminėti pasiekimai Lietuvoje diegiant atsinaujinančių energijos išteklių technologijas. Šalys domėjosi Lietuvos praktika atsinaujinančių energijos išteklių plėtros srityje, taikomomis paramos schemomis, finansavimo šaltiniais.

Arnoldą Schwarzenegger
Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/952739/legendinis-arnoldas-schwarzeneggeris-mediku-rankokurio metu buvo pristatoma ir Lietuvos pažanga įgyvendinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo tikslus iki 2020 m

Šalių vadovų sesijos metu Lietuva prisijungė prie Silezijos solidarumo ir vieningo perėjimo deklaracijos (angl. Solidarity and Just Transition Silesia Declaration). Tai COP24 pirmininkaujančios Lenkijos, kurios regionai yra priklausomi nuo anglies pramonės, iniciatyva, parengta vadovaujantis Lenkijos išsilaisvinimo judėjimo „Solidarumo“ dvasia. Šia deklaracija šalys įsipareigoja užtikrinti darnų perėjimą nuo taršios pramonės prie mažo ŠESD kiekio ekonomikos, apsaugant regioninį vystymąsi ir pažeidžiamas bendruomenes.

Taip pat gruodžio 4 d. paskelbta Elektromobilumo deklaracija (angl. Driving Change Together - Katowice Partnership for Electromobility), kurią palaiko ir Lietuva. Transporto sektorius sudaro apie 23% pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų, Lietuvoje – tai 27%. Ja siekiama pagreitinti perėjimą prie CO2 neutralaus transporto, skatinti elektromobilių rinkos augimą ir taip prisidėti prie klimato kaitos ir oro taršos poveikio mažinimo bei visuomenės sveikatos gerinimo. Pabrėžta inovacijų ir naujų technologijų diegimo svarba, kuri tuo pačiu užtikrintų ir naujų darbo vietų kūrimą. Beje, Lenkija šioje srityje rodo gerą pavyzdį. Ji yra ketvirta šalis pasaulyje pagal elektrinių autobusų kiekį viešajame transporte.Prie Elektromobilumo deklaracijos kviečiamos jungtis ne tik šalys, bet ir savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos taip pat ir bendruomenių atstovai.

Gruodžio 6 d. Lietuva taip pat pirmininkavo Rytų Europos grupėje (angl. Easter European group).

Konferencijos metu Lietuva kartu su kitomis valstybėmis organizuoja COP 24 papildomus renginius: gruodžio 5 d. - Lietuvos atstovai pristatys patirtį įgyvendinant klimato kaitos mažinimo priemones miškų sektoriuje, gruodžio 7 d.,- Lietuvos atstovai pristatys patirtį teikiant paramą finansiniais instrumentais Daugiabučių namų modernizavimo programai įgyvendinti, gruodžio 10 d., - Lietuvos atstovai pristatys patirtį teikiant paramą, įgyvendinant projektus besivystančiose šalyse.

Konferencija vyks iki gruodžio 14 d.

Klimato kaitos politikos skyrius
2018-12-06

Gruodžio 2 d. Lenkijos mieste Katovicuose prasidėjusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje dalyvauja ir Lietuvai atstovaujantys Aplinkos ministerijos specialistai. Kaip sakė ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėjas Tomas Aukštinaitis, nuo pat konferencijos pradžios vyksta labai intensyvus darbas.

Šiandien vyks šalių vadovų susitikimas, kuris turėtų suteikti politinį impulsą patvirtinti  2015 m. Paryžiuje pasirašyto visuotinio susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimo sprendimus. Į Katovicus yra atvykusi ir  mūsų šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Konferencija truks dvi savaites. Į ją susirinko beveik 200 šalių pasiuntiniai. Konferencijos tikslas – patvirtinti planą, kaip įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir prisiimtus įsipareigojimus, skatinti visas pasaulio valstybes atsakingai juos taikyti visuose ūkio sektoriuose, stiprinti paramą besivystančioms šalims. Šis planas numato, kad iki 2030 m. valstybės turi iki 40 proc. sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Jeigu skubiai nebus imtasi veiksmų, klimato kaitos padariniai gali būti pražūtingi visai planetai. Kaip liudija JT tarpvyriausybinės komisijos paskelbta ataskaita, pasaulio temperatūra, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, jau pakilo 1o C. Jaučiami klimato kaitos padariniai ekosistemoms, gyvūnų rūšims. Šylant klimatui, plečiasi dykumos, mažėja dirbamos žemės plotų ir vandens išteklių, gausėja ekstremalių gamtos reiškinių.

Po šios konferencijos turėtų būti parengta „taisyklių knyga“ – nusakytos konkrečios priemonės, kurių turi imtis valstybės, kad visuotinis atšilimas būtų sustabdytas ties 2o C riba.

Klimato kaitos politikos skyrius
2018-12-03

Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija 2018 m. lapkričio 8 d. patvirtino sąlygas projektams, kuriais siekiama klimato kaitos švelninimo ir technologijų diegimo besivystančiose šalyse, perduodant Lietuvos patirtį.

Parama dvišalių vystomojo bendradarbiavimo projektams teikiama naudojant Klimato kaitos specialiosios programos lėšas. 2018 m. kvietimui numatyta bendra paramos suma siekia 800 tūkst. eurų, o maksimali galima paramos suma vieno projekto įgyvendinimui iki 300 tūkst. eurų.

Pareiškėjais gali būti Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys, o galutiniai naudos gavėjai besivystančioje šalyje – juridiniai asmenys, išskyrus ūkinę – komercinę veiklą vykdantys subjektai.

Kviečiame nuo š. m. lapkričio 30 d. iki š. m. gruodžio 31 d. Aplinkos projektų valdymo agentūrai teikti paraiškas ir pasinaudoti galimybe įgyti tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties, atverti Jūsų įmonei ar organizacijai naujas galimybes besivystančiose šalyse ir prisidėti prie lietuviškų technologijų sprendimų sklaidos, tuo pačiu prisidėti prie Lietuvos įsipareigojimų teikti paramą besivystančioms šalims pagal 2015 m. Paryžiuje pasirašytą pasaulinį klimato kaitos susitarimą.

Kvietimą teikti paraiškas galite rasti čia.

Kilus klausimams, maloniai prašome kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus specialistus.

Klimato kaitos politikos skyrius
2018-11-27

Aplinkos ministerija lapkričio 27 d. kviečia visus, kuriuos domina prisitaikymas prie klimato kaitos, – valstybės institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės atstovus – į šiai temai skirtą mokomąjį seminarą. Jis vyks ministerijos 506 salėje.

Norintieji dalyvauti kviečiami užsiregistruoti iki lapkričio 23 d.

Seminaras organizuojamas kartu su Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutu. Jo dalyviai diskutuos, kaip prisitaikyti prie poplūdžių ir karščio bangų, kad būtų patiriama kuo mažiau nuostolių ir kuo mažesnis poveikis sveikatai, kokių veiksmų reikia imtis. Ekspertas iš Jungtinės Karalystės supažindins, kaip prisitaikymo prie klimato kaitos klausimai sprendžiami Lesteryje. Seminaro darbotvarkė.

Išsamesnės informacijos apie seminarą galima teirautis Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiosios specialistės Juditos Liukaitytės-Kukienės tel. 8~706 62704 aba el. p. judita.liukaityte@am.lt.

Klimato kaitos politikos skyrius
2018-11-20

Kviečiame visus neabejingus klimato kaitos, oro taršos, atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimo klausimams gyventojus dalyvauti „Vilnius Tech Park“ ir Europos inovacijos ir technologijos instituto organizuojamose dirbtuvėse – „Climathon“. Renginys vyks spalio 26–27 dienomis „Vilniaus Tech Parke“ (Antakalnio g. 17, Vilnius).  

„Climathon“ yra vienas didžiausių pasaulinio klimato inovacijų judėjimų visame pasaulyje, prie kurio jungiasi ir Vilnius. 24 valandas truksiantis renginys kviečia gyventojus diskutuoti apie iššūkius, su kuriais susiduria jų miestai, ir siūlyti idėjas, kaip spręsti klimato kaitos, užterštumo atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimo problemas.

Šiose dirbtuvėse bus ieškoma sprendimų dėl automobilių keliamos oro taršos ir spūsčių mažinimo Vilniuje, galimybių Kaunui tapti pirmuoju Lietuvos miestu be plastiko bei priemonių Lietuvai skatinti atsinaujinančios energijos šaltinių panaudojimą miestuose.

Dalyvių laukia rimti iššūkiai, daugybė azarto bei puikūs prizai.

Registruotis į renginį galima čia. Pakviesti draugus į renginį galima paspaudus šią nuorodą.

Klimato kaitos politikos skyrius
2018-10-22

Spalio 8 d.  Pietų Korėjoje pristatyta specialioji Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita. Ši pasaulio mokslininkų parengta ataskaita akivaizdžiai įrodo, kad būtini didžiuliai, greiti ir toliaregiški pokyčiai, jeigu žmonija nori spėti išvengti milžiniškų karščio bangų, sausrų, potvynių. Joje paskelbta, ką reikia daryti, kad klimatas šiame amžiuje sušiltų ne 2 °C, bet 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu lygiu.

Sustabdyti klimato kaitą ties 2 °C riba ir pagal galimybes siekti 1,5 °C,palyginti su ikipramoniniu lygiu, buvo nuspręsta Paryžiaus klimato kaitos susitarimo metu. Tikėtina, kad 1,5 °C riba bus pasiekta jau 2030-2052 m. laikotarpiu, jeigu visuotinis atšilimas vyks dabartine sparta. Kad nebūtų viršyta 1,5 °C riba, jau iki 2030-ųjų būtina sumažinti anglies dvideginio išmetimus 45 proc., palyginti su 2010 m., o 2050-aisiais pasiekti vadinamąsias nulines emisijas – kiek į atmosferos orą išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tiek jų ir pašalinama.

Visuotiniam atšilimui sustabdyti ties 1,5 °C riba reikia skubiai ir iš esmės mažinti šiltnamio dujų išmetimus visuose sektoriuose. Būtini ir žmonių elgsenos pokyčiai. Net jeigu visuotinis temperatūros kilimas sustos ties 1,5 °C riba, klimato kaitos poveikis daliai gamtinių sistemų bus ilgalaikis, negrįžtamas ir gresiantis rūšių, pavyzdžiui, koralinių rifų, praradimu.

Ši nauja Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita su apibendrintais moksliniais tyrimais – svarus indėlis rengiantis JT Bendrosios klimato kaitos 24-ajai konferencijai, kuri vyks Katovicuose (Lenkija) gruodžio mėnesį, kai bus vertinamos valstybių kovos su klimato kaita pastangos.

Klimato kaitos politikos skyrius
2018-10-09

Klimato kaita neabejotinai atneša žalos: jos sukeliamus padarinius kasmet jaučia ūkininkai, miestus užtvindo rekordinės liūtys, o gyventojai priversti vis dažniau kęsti pavojingus gamtinius reiškinius. Vis dėlto, suprasdami šių permainų kuriamą realybę, mes galime ne tik stengtis švelninti klimato kaitos poveikį – KEISTI, bet ir išnaudoti naujai kylančias galimybes ir KEISTIS patys. Apie tai ir kviesime kalbėtis festivalio „Būtent!“ metu vyksiančioje diskusijoje.

Aplinkos misterijos organizuojama diskusija „KEISTI AR KEISTIS?“ vyks Birštone rugsėjo 8 d., šeštadienį, 16 val. „Europietiška Lietuva“ erdvėje. Renginį modernuos puikiai pažįstamas televizijos veidas – meteorologas Naglis Šulija, pasiūlysiantis susirinkusiesiems įsitraukti į pokalbį ir pasidalinti savo pačių mintimis ar klausimais.

Jau antrą kartą Birštone 2018 m. rugsėjo 7-8 d. vyksiantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.

Klimato kaitos politikos skyrius
2018-09-30

Informuojame, kad š.m. gruodžio 3 – 14 d. Katovicuose (Lenkija) vyks 24-oji Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencija, 14-asis Kioto protokolo šalių susitikimas, 1-ojo Paryžiaus susitarimo šalių susitikimo 3-oji sesija, 49-oji Pagalbinio įgyvendinimo komiteto sesija, 49-oji Pagalbinio įgyvendinimo komiteto techniniais klausimais sesija ir 1–osios Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo darbo grupės sesijos 7-oji dalis (toliau – Katovicų konferencija), kurios metu vyks Globalios klimato kaitos veiksmų darbotvarkės renginiai, skirti vietos lygmens (savivaldybių institucijų),  pramonės, mokslo ir kitų nevyriausybinių institucijų veiksmams skatinti ir papildomi renginiai (angl. side event).

Aplinkos ministerija siūlo Katovicų konferencijos metu ES paviljone organizuoti Lietuvos papildomus renginius šiomis temomis:

1) Lietuvos parama tarptautiniam klimato kaitos finansavimui (Lietuvos įgyvendinamų vystomojo bendradarbiavimo projektų, perduodant atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo technologijas, pristatymas);

2) inovatyvių technologijų kūrimas ir diegimas Lietuvoje;

3) Lietuvos patirtis modernizuojant daugiabučius ir viešuosius pastatus;

4) Dvišaliai darnios plėtros projektai įgyvendinami pagal ES Dvynių programą.

Ruošiantis šiai konferencijai Aplinkos ministerija kviečia iki š.m. rugsėjo 20 d. institucijas ir nevyriausybines organizacijas pranešti apie dalyvavimą papildomuose renginiuose.

Papildoma informacija apie Katovicų konferenciją pateikta JTBKKK sekretoriato interneto tinklalapyje.

Klimato kaitos politikos skyrius
2018-07-30

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra skelbia kvietimą nuo 2018 m. liepos 19 d. teikti paraiškas paramai gauti pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2018 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę (1.2.1. punktas)  „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų) panaudojimas visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatuose“.

Galimi pareiškėjai/paramos gavėjai

Visuomeninės ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių asmenims) paskirties pastatų, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ar centrams, valdytojai arba savininkai.

Šiam kvietimui bendra projektų finansavimui skiriama lėšų suma – 3,6 mln. Eur.

Subsidijos dydis

Subsidijos dydis iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų;

Maksimalų vienam pareiškėjui skiriamos subsidijos dydį riboja aplinkosauginio efektyvumo kriterijus: finansavimo dydis negali būti didesnis nei 0,15 Eur vienam projektu sumažinamam kilogramui CO2 ekvivalento;

Bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 patvirtintą „Dėl Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo“ 2 priede nustatytą Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodiką.

Paraiškos priimamos nuo 2018 m. liepos 19 d. 8.00 val. iki kol pakaks lėšų, skirtų finansavimo priemonei. Paraiškos, kurių išsiuntimo ar gavimo data ankstesnė, nei paskelbta priėmimo pradžia, bus nevertinamos ir grąžinamos atgal. Paraiškų teikimas sustabdytas 2018 m. liepos 24 d. (žr. APVA svetainėje)

Daugiau informacijos apie paramą juriniams asmenims APVA interneto svetainėje.

Dėl išsamesnės informacijos skambinkite telefono nr.: 8678 83703

Informacija apie 2018 m. pagrindinį ir rezervinį sąrašą pagal Klimato kaitos specialiąją programą (juridiniai asmenys).

Klimato kaitos politikos skyrius
2018-07-17

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti Projektų registracijos formas fiziniams asmenims, norintiems įsirengti atsinaujinančių energijos išteklių priemones.

Projektų registracijos formas Aplinkos projektų valdymo agentūrai galima teikti nuo 2018 m. liepos 19 d.

Projekto registracijos formas pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2018 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.) panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose“ gali teikti fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus (išskyrus nebaigtus statyti, sodo pastatus). Projekto lėšomis galės būti finansuojamas katilų, kurie kaip pagrindinę kuro rūšį naudoja iškastinį kurą (mazutą, skalūnų alyvą, gamtines dujas, akmens anglį, durpes)  keitimas į biokurą naudojančius katilus, šilumos siurblius taip pat bus finansuojamas saulės kolektorių, mažo pajėgumo saulės fotovoltinių elektrinių, vėjo energijos šaltinių savo reikmėms įdiegimas. Maksimali skiriama investicijų suma vienam projektui įgyvendinti negalės viršyti 14 500 eurų. Pagal šį kvietimą projektams finansuoti skirta 3,3 mln. eurų.

Planuojantiems keisti katilus, naudojančius iškastinį kurą į biokurą naudojančius katilus, šilumos siurblius, būtina atkreipti dėmesį, kad išlaidos turi būti patirtos praėjus ne mažiau kaip 5 metams po gyvenamųjų namų statybos užbaigimo ar pastatų paskirties pakeitimo  teisės aktų nustatyta tvarka ir jei pastato statybos užbaigimas ar pastato paskirties pakeitimas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre iki Projekto registracijos formos pateikimo.

Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, ar gyvenamasis namas nėra registruotas teritorijoje, kuri patenka į nustatytą padidintos aplinkos oro taršos zoną (didžiuosiuose Lietuvos  miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje). Tokiu atveju šilumos energijos gamybai iškastinį kurą naudojantis įrenginys negalės būti keičiamas į įrenginius, naudojančius iš biomasės pagamintą kurą šilumos energijos gamybai.

Tuo tarpu jei pareiškėjai planuoja įsirengti mažo galingumo (iki 10 kw) saulės fotovoltines ar vėjo elektrines, išlaidos bus tinkamos finansuoti, jei jos patirtos po gyvenamojo namo statybos užbaigimo teisės aktų nustatyta tvarka ir jei pastato statybos užbaigimas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre iki Projekto registracijos formos pateikimo.

Projektų registracijos formos priimamos nuo 2018 m. liepos 19 d. 8:00 val. iki kol pakaks lėšų. Projekto registracijos formos, kurių išsiuntimo ar gavimo data ankstesnė nei paskelbta priėmimo data bus nevertinamos ir atmetamos.

Paraiškų teikimas sustabdytas 2018 m. liepos 26 d. (žr. APVA svetainėje)

Daugiau informacijos apie paramą fiziniams asmenims, kvietimo ir paraiškos formas rasite APVA interneto svetainėje.

Klimato kaitos politikos skyrius
2018-07-13

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti Projektų registracijos formas fiziniams asmenims, norintiems modernizuoti energetiškai neefektyvius gyvenamuosius (vieno ar dviejų butų) namus.

Projektų registracijos formas Aplinkos projektų valdymo agentūrai galima teikti nuo 2018 m. liepos 26 d.

Projekto registracijos formas pagal Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2018 m. sąmatą detalizuojančio plano priemonę „Fizinių asmenų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo), pasiekiant ne mažesnę nei B namo energinio naudingumo klasę ir sumažinant šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 % lyginant su skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo“ gali teikti fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus (išskyrus nebaigtus statyti, rekonstruoti, sodo pastatus).

Projektų registracijos formas individualiems gyvenamiesiems namams modernizuoti galės teikti fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus (išskyrus nebaigtus statyti, sodo pastatus), kurių tikslas – pasiekti pastato energinio naudingumo B klasę ir sumažinti energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 40 proc. Maksimali skiriama investicijų suma vienam projektui įgyvendinti negalės viršyti 14 500 eurų. Pagal šį kvietimą projektams finansuoti skirta 1 mln. eurų.

Projekto lėšomis galės būti finansuojami stogo šiltinimo su ar be stogo dangos keitimu, grindų šiltinimas, sienų ir cokolių šiltinimas, esamų langų bei durų keitimas, šilumogrąžos (rekuperacijos) sistemų įrengimas ir, esant reikalui katilų, kurie kaip pagrindinę kuro rūšį naudoja iškastinį kurą (mazutą, skalūnų alyvą, gamtines dujas, akmens anglį, durpes)  keitimas į biokurą naudojančius katilus.

Būtina atkreipti dėmesį, kad šiomis priemonėmis siekiama sumažinti privačių namų šiluminės energijos suvartojimo sąnaudas, todėl gyvenamųjų namų rekonstrukcijos darbai ir jų metu padidėję pastatų plotai nėra tinkami finansuoti.

Projektų registracijos formos priimamos nuo 2018 m. liepos 26 d. 8:00 val. iki kol pakaks lėšų. Projekto registracijos formos, kurių išsiuntimo ar gavimo data ankstesnė nei paskelbta priėmimo data bus nevertinamos ir atmetamos. Paraiškų teikimas sustabdytas 2018 m. liepos 26 d.  16 val. (žr. APVA svetainėje)

Daugiau informacijos apie paramą fiziniams asmenims, kvietimo ir paraiškos formas rasite APVA interneto svetainėje.

Klimato kaitos politikos skyrius
2018-07-13

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-11-20