Norvegijos ir Lietuvos ŠESD apskaitos partnerystės projektas

Lietuva, kaip Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Kioto protokolą ratifikavusi šalis, yra įsipareigojusi kasmet teikti informaciją apie visų šalyje absorbentais pašalinamų ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau - ŠESD) kiekį, kurių neapima Monrealio protokolas. Norėdama kuo tiksliau, skaidriau ir nuosekliau parengti šią ataskaitą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija vykdė Norvegijos Karalystės finansuojamą projektą „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizavimo partnerystės projektas".

Projekto kodas: NOR-LT10-VRM-01-TF-01-001

Projekto laikotarpis: 2014-11-07 - 2017-03-31

Projekto vykdytojas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

 Bendra projekto vertė 766675.43

Įgyvendinant projekto veiklas įsigyta įranga:

• lazeriniai tolimačiai – aukštimačiai –  medžių aukščiui matuoti atliekant Nacionalinę miškų inventorizaciją, kurios metu surinkti duomenys reikalingi Lietuvos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) apskaitai ir ataskaitai parengti.
• GIS duomenų administravimo programinė ir kompiuterių įranga –  erdviniams duomenims apdoroti, atliekant Nacionalinę miškų inventorizaciją, identifikuojant ir apskaitant naujai įveistų / atkurtų miškų ir numiškintų teritorijų plotinius duomenis, reikalingus Lietuvos ŠESD apskaitai pagal Kioto protokolo įsipareigojimus parengti.

2015 m. spalio 26–29 d. Osle, Norvegijoje, įvyko 2 seminarai: dėl nacionalinės ŠESD apskaitos sistemos tobulinimo ir dėl neapibrėžčių (paklaidų) ŠESD apskaitoje vertinimo,  o 2015 m. lapkričio 10 d. – seminaras dėl ŠESD prognozių rengimo. Seminaruose dalyvavo Norvegijos, Lietuvos ir Latvijos ekspertai, rengiantys nacionalines ŠESD apskaitos ir prognozių ataskaitas. Tobulinimosi seminarų tikslas buvo semtis ir pasidalinti patirtimi su Norvegijos ir Latvijos ekspertais, išsiaiškinti probleminius ŠESD apskaitos ir prognozių rengimo aspektus, taikyti įgytas žinias rengiant Lietuvos ŠESD apskaitos ir prognozių ataskaitas ir parengti nacionalinės ŠESD apskaitos tobulinimo planą.

2016 m. vasario 23 d. Aplinkos ministerijoje buvo pristatyti Lietuvos ir Norvegijos partnerystės projekto ŠESD apskaitos srityje planuojami ir pasiekti rezultatai. Renginio metu taip pat buvo aptarti vykstantys Lietuvos klimato pokyčiai, potvynių rizikos vertinimas, ŠESD mažinimo įsipareigojimai iki 2030 m. ir klimato kaitos politikos formavimas Lietuvoje, pristatytos ŠESD kiekio prognozės energetikos sektoriuje.

2016 m. gegužės 25 d. Valstybinėje miškų tarnyboje, Kaune vyko trišalis (Norvegijos, Latvijos ir Lietuvos) susitikimas dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) apskaitos tobulinimo Lietuvoje. Seminaro metu buvo diskutuojama apie galimybes Lietuvos ŠESD apskaitai pritaikyti kaimyninėse šalyse naudojamas funkcijas, skirtas medžių ir medynų biomasei vertinti. Antroji seminaro dalis buvo skirta interpoliacijos/ekstrapoliacijos įrankio taikymo galimybėms Lietuvos medynų biomasės prieaugio vertinimui. Seminare dalyvavo Norvegijos Bioekonomikos tyrimų instituto (NIBIO) atstovas, Latvijos miškų tyrimų instituto „Silava” atstovai, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius, prof. Andrius Kuliešis bei Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas ir vyriausieji specialistai.

2016 m. birželio 8 d. Aplinkos ministerija, kartu su Aplinkos apsaugos agentūra ir Valstybine miškų tarnyba, Valstybinėje miškų tarnyboje organizavo konferenciją: „Žemės ir miško naudmenų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaita ir inovatyvios technologijos žemės ūkio sektoriuje“. Renginio metu buvo aptarti Lietuvoje vykstantys klimato pokyčiai, žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) sektoriuje vykdomą išmetamųjų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą. Latvijos valstybinio miškų tyrimų instituto „Silava“ atstovai pristatė ŠESD dujų apskaitą LULUCF sektoriuje, jų šalyje. Lietuvos agrarinių miškų ir mokslo centro atstovas pristatė atliekamus tyrimus - apie organinės anglies sankaupų nacionalinių verčių miško ir ne miško žemėje bei medienos produktuose vertes. Miškų instituto atliekamos studijos, būtinos LULUCF sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitai tobulinti.

2016 m. rugsėjo 12 d. Aplinkos ministerijoje vyko susitikimas su Norvegų ekspertu (projekto stebėsena), kurio metu Aplinkos ministerijos specialistai pristatė įgyvendinamą projektą, atsakė į eksperto pateiktus klausimus.

2016 m. gruodžio 20 d. Vilniuje, Aplinkos ministerijoje vyko Lietuvos ir Norvegijos partnerystės projekto „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizavimo partnerystės projektas“ baigiamasis viešinimo renginys. Norvegų finansuojamas projektas suteikė galimybę Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apskaitos ir prognozių rengimo ekspertams pasikeisti patirtimi su kitų valstybių ekspertais, padėjo tobulinti Lietuvos išmetamų ŠESD kiekio apskaitos ir prognozių ataskaitas, finansavo šešias Lietuvos mokslininkų parengtas studijas.

Baigiamojo renginio metu pristatyti įgyvendinto projekto rezultatai, Lietuvos energetikos instituto ir Miškų instituto mokslininkų parengtos studijos, ŠESD apskaitos ir prognozių ataskaitų svarba formuojant ir įgyvendinant klimato kaitos politiką Lietuvoje.

Atsižvelgiant į vis griežtėjančius ŠESD kiekio apskaitos, prognozių rengimo reikalavimus ir naujų tarptautinių skaičiavimo metodikų taikymo iššūkius, Lietuvos ir Norvegijos įgyvendintas partnerystės projektas dėl ŠESD kiekio apskaitos leido keistis patirtimi ir žiniomis su kitų valstybių ekspertais ir prisidėjo prie Lietuvos ŠESD kiekio apskaitos rengimo tobulinimo, padėjo užmegzti glaudžius ryšius su kolegomis iš Latvijos ir Norvegijos. Projektas atskleidė ir bendradarbiavimo tarp Lietuvos institucijų svarbą: su ŠESD susijusios problemos nėra vienos institucijos rūpestis, todėl prognozuojant ŠESD labai svarbus kompleksinis bendradarbiavimas tarp suinteresuotų vyriausybinių ir mokslo institucijų.

2017 m. kovo 27 d. atliktas projekto auditas.

2017 m. balandžio 24 d. Centrinė projektų valdymo agentūra atliko projekto įgyvendinimo veiklų patikrą vietoje. Patikros apimtis:

• projekto veiklų įgyvendinimas ir jų įgyvendinimo priežiūra;
• projekto lėšų apskaitos vykdymas;
• viešumo ir informavimo reikalavimų laikymasis.

2017 m. gegužės 2 d. Centrinė projektų valdymo agentūra išnagrinėjo ir patvirtino galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą.