DUK

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ĮSTATYMO TAIKYMO

• Aplinkos ministerijos komentaras

Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros planavimo 

Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 7 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtrą organizuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos prioritetus, tvirtinamus savivaldybės tarybos, planavimo organizatoriaus metinius veiklos planus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

SIPĮ 7 str. 3 d. įtvirtinta galimybė savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui siekti projektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti tik teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 18 str. 1 d. 6 p., net ir žemiausio (vietovės) lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose – detaliuosiuose planuose – nustatomos tik inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, jų vystymo reglamentai, o ne konkretūs techniniai sprendimai ir priemonės. Atsižvelgiant į tai, SIPĮ įgyvendinamajame teisės akte (t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-13-30 nutarimu Nr. 1475 patvirtintoje Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikoje) nurodyta, kad teikiant prašymą apskaičiuoti įmoką gali būti pateikiama ir situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo atitinkamos infrastruktūros plėtrai įvertinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties, kai siekiama vystyti teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės inžinerinę infrastruktūrą. Galimybė teikti situacijos schemą (suvestinį dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planą ar planus), kaip papildomą dokumentą, numatyta tik tais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo atitinkamos infrastruktūros plėtrai įvertinti.

Vadovaujantis TPĮ 2 str. 28 d., teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas.

Dėl  sąvokos „savivaldybės infrastruktūra“ ir kompensavimo  

Savivaldybės infrastruktūros sąvoka nustatyta SIPĮ 2 str. 5 d.[1] Pagal SIPĮ 2 str. 1 d. inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai, kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas.

Atkreiptinas dėmesys, kad SIPĮ pateiktoje sąvokoje inžinerinės infrastruktūros priskyrimas inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai priklauso nuo inžinerinės infrastruktūros rūšies ir subjekto, atsakingo už jos statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą. Žemės sklypo nuosavybės formos (privatus, valstybinis ar savivaldybės) įtakos aukščiau nurodytam priskyrimui neturi, o įgyvendinant SIPĮ 10 str. 2 p., savivaldybės infrastruktūros valdytojams turi būti perduodama savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodyta infrastruktūra (ne žemės sklypai, kuriuose ji yra).

SIPĮ 13 str. įtvirtinta prievolė kompensuoti infrastruktūros plėtros iniciatoriams už patirtas infrastruktūros sutartyje nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas, apskaičiuojamas ir išmokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2020-12-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1475). Kompensavimo už savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) lėšomis suprojektuotą ir pastatytą ar įrengtą savivaldybės infrastruktūrą sąlygos ir tvarka nustatoma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti teisės aktai nesuteikia teisės savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriui nustatyti kompensacijos mažinimo atvejus ar keisti kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarką.

Dėl teritorijos konversijos

Konversija įtvirtinta Teritorijų planavimo normose, patvirtintose aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7 (toliau – Normos), kurios nustato privalomus ar rekomendacinius teritorijų planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir jų rodiklius (dydžius), taikomus rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Normomis vadovaujamasi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius ir detaliuosius planus). Konversija – vienas iš urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos vystymo režimų, kurie nustatomi tik teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo nustatyti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo etapus, tačiau jie gali būti nustatomi siekiant užtikrinti planavimo darbų programoje nustatytus konkrečius uždavinius.

Atsižvelgiant į tai, kad kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose statybą ir savivaldybės infrastruktūros plėtrą, vykdomą pagal galiojančius žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, konversijos sąvokos ir jos turinio apibrėžties nėra, manome, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-13-30 nutarimu Nr. 1475 patvirtintoje Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikoje vartojama „konversijos“ teritorijų apibrėžtis turėtų būti suprantama, kaip ji apibrėžta Normose[2] ir nepriklausomai nuo konversijos įgyvendinimo laikotarpio ar etapų tokioms teritorijoms nustatytas koeficientas (nuo 0,5 iki 1) taikytinas skaičiuojant savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką.

 

• Klausimas

„Nuosavam namui reikalingas statybos leidimas, jam reikalinga sumokėti plėtros įmoką, ar reikalinga šiuo atveju sudaryti infrastruktūros sutartį dėl įmokos nustatymo dydžio ir pan.“

• AM komentaras

Pagal SIPĮ 15 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), nepriklausomai nuo to ar sudaryta sudarytas savivladybės infrastruktūros plėtros sutartis ar ne.

SIPĮ 7 str. 2 d. nustatyti savivaldybės infrastruktūros plėtros įgyvendinimo būdai. Vienas jų – kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius sudaro sutartį su organizatoriumi ir valdytoju dėl inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros.

Pagal SIPĮ 5 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos planuojamos parengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis SIPĮ 8 str. 3 str., planuojant statyti  „nuosavą namą” savivaldybės teritorijoje, kurioje neįgyvendinta teritorijų planavimo dokumentuose numatyta inžinerinės  savivaldybės infrastruktūros plėtra, turi būti sudaryta infrastruktūros plėtros sutartis.

SIPĮ nenumato kitų būdų iniciatoriui vystyti suplanuotą inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą ir ją perduoti valdytojui iki statinių, kuriems reikalinga infrastruktūros plėtra, statybos užbaigimo (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo) Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

• Klausimas

„SIPĮ 2 str. 7 d. pateikta savivaldybės infrastruktūros įmokos sąvoka: vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje,  kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia. Tuo tarpu SIPĮ 15 str. 1 d. nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Įmokos sąvokoje, įmokos mokėtojais nurodyti asmenys, kurie ketina statyti teritorijoje, kurioje numatoma infrastruktūros plėtra. Tuo tarpu pagal SIPĮ 15 str. 1 d.,  įmokos mokėtojais laikomi visi asmenys, kurie stato/rekonstruoja. Ar pareigą mokėti įmoką turi visi asmenys, ar tik tie, kurie statys teritorijoje, kurioje numatoma infrastruktūros plėtra?“

• AM komentaras

Pagal SIPĮ 2 str. 3 d. „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar  rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės  infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga  savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.“  Pagal SIPĮ 15 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas). Pagal SIPĮ 5 str. 1, 2 ir 3 d. savivaldybės infrastruktūros plėtra planuojama teritorijų planavimo dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad jei pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus statytojas turi teisę tiesti vietinius tinklus ir jo statomam pastatui savivaldybės infrastruktūra nereikalinga, jis neturi mokėti įmokos.

• Klausimas

„Įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui (toliau – SIPĮ), <...> savivaldybės administracija veikdama kaip organizatorius ir vadovaudamasi SIPĮ 7 straipsnio 1 dalimi, savivaldybės infrastruktūros plėtrą organizuoja pagal savivaldybės tarybos tvirtinamus savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos prioritetus, planavimo organizatoriaus metinius veiklos planus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Savivaldybės infrastruktūra apibrėžiama kaip inžinerinė ir socialinė. Inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą sudaro šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai, kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas.

Vadovaujantis SIPĮ 8 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis su iniciatoriumi sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, kitą inžinerinį statinį, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra.

Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalį prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas, jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, ir (ar) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti. Todėl <...> savivaldybės administracija per kelis mėnesius gavo daug prašymų dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties iniciavimo. Dauguma prašymų susiję su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtra. Įvertinus gautus prašymus ir persiuntus juos valdytojams, valdytojai pateikė pritarimą dėl pasiūlyme nurodytos infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo. Tačiau SIPĮ 7 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties pasiūlymas atmetamas, kai nėra parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tik po to, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, parengia atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ir atitinkama institucija jį patvirtina (SIPĮ 8 straipsnis 3 dalies 3 punktas). Visi prašymai buvo pateikti dėl tokios infrastruktūros plėtros, kuri nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose.

Nuo 2014 m. įsigaliojęs teisinės bazės pasikeitimas lėmė, kad sklypų dalijimai, sujungimai ir paskirties keitimai didžiąja dalimi buvo vykdomi žemėtvarkiniais projektais, kuriuose nebuvo numatomas infrastruktūros plėtros planavimas. Tai reiškia, kad iniciatorius turėdamas sklypą, kuris yra suformuotas žemėtvarkiniu projektu, ir norėdamas suprojektuoti, įrengti ar pastatyti tinklus bei sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, turėtų parengti teritorijų planavimo dokumentą su jame nurodyta planuojama infrastruktūra.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pradėjus rengti teritorijų planavimo dokumentus bus stabdomos statybos, nevyks plėtra, atskirų kvartalų savininkai neras bendro sutarimo ir nepriims bendrų sprendimų.

Lietuvos Respublikos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis.

Prašome paaiškinti, ar <...> savivaldybės administracija, veikdama kaip organizatorius ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies punktu, kuriame teigiama, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėta rengti trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo arba paviršinių nuotekų tvarkytojų ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis gali būti baigiama rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo (2021 m. sausio 1 d.) galiojusį teisinį regualiavimą, gali sudaryti trišalę ar daugiašalę infrastruktūros objektų statybos sutartį vadovaujantis iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka, kai prisijungimo sąlygos išduotos ir techninis projektas su prašymu gauti statybą leidžiantį dokumentą į „Infostatyba“ įkeltas 2020 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau.

<...> savivaldybės administracija pastaruoju metu taip pat gauna daug paklausimų, susijusių su SIPĮ taikymu, tarp jų ir dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčių sudarymų. Teikiame kelias dažniausiai pasitaikančias situacijas ir prašome išaiškinimo, kaip turėtų būti elgiamasi tokiose situacijose.

1) Iki SIPĮ įsigaliojimo išduotos valdytojų prisijungimo sąlygos projektui rengti, projektas parengtas iki 2021 sausio 1 d., bet į „Infostatybą“ įkeltas ir prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktas po 2021 m. sausio 1 d. Prašome paaiškinti, kokia sutartis turi būti sudaroma su organizatoriumi, valdytoju ir iniciatoriumi: trišalė infrastruktūros objektų statybos sutartis ar trišalė ar daugiašalė savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Jei turėtų būti sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, tai kaip elgtis, jei ši infrastruktūra nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumente?

2) Iniciatorius yra gavęs prisijungimo sąlygas, parengęs techninį projektą, įkėlęs projektą į „Infostatybą“, taip pat pateikęs prašymą gauti statybas leidžiantį dokumentą iki SIPĮ įsigaliojimo, tačiau trišalė infrastruktūros objektų statybos sutartis iki šiol nėra sudaryta. Kokia sutartis turėtų būti sudaryta tarp šalių šiuo metu?

3) Kaip elgtis, jei iki SIPĮ įsigaliojimo yra išduotos tik prisijungimo sąlygos? Kokia sutartis turėtų būti sudaroma tokiu atveju?

Taip pat prašome paaiškinti, kaip spręsti situaciją, kai iniciatorius nori prisijungti prie esamų centralizuotų tinklų, jo sklypas yra suformuotas žemėtvarkiniu projektu ir valdytojas norėtų su iniciatoriumi sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį, tačiau negali, nes nėra teritorijų planavimo dokumento. Ar nebūtų galima tokiais atvejais parengti tinklų prijungimo schemą, kuria vadovaujantis būtų sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis?

Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, prašome paaiškinti, ar valdytojai gali išduoti prisijungimo sąlygas, kai asmens prašyme nurodytam objektui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, kuri nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose? Jeigu taip, tai kokia turėtų būti sąlyga dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo?“

• Aplinkos ministerijos komentaras

Dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties

Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 7 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtrą organizuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus veiklos prioritetus, tvirtinamus savivaldybės tarybos, planavimo organizatoriaus metinius veiklos planus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 str. 8 d., jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui (toliau – SLD) išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis SIPĮ nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 3 p. nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas.

Pagal SIPĮ 7 str. 4 d. pasiūlymas dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo atmetamas, kai nėra parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento (savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens) ir (ar) kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams, galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, priemonių planui (išskyrus atvejus, kai vystoma neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra) ir (ar) yra gautas savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) motyvuotas nepritarimas sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.

Pagal SIPĮ 8 str. 3 d. 3 p. savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose (savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens) nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tik po to, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 6 str. 3 d. nuostatomis, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, parengia atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ir atitinkama institucija jį patvirtina.

Pagal  nuo 2021-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.  XIII-2897 3 str. 2 d. nuostatas iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėta rengti trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo arba paviršinių nuotekų tvarkytojų ir objekto statytojo (užsakovo) sutartis savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus sprendimu gali būti baigiama rengti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, jei:

– rašte minėta sutartis nebuvo pradėta rengti iki 2021-01-01, ji ir negalėtų būti baigiama rengti pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą;

– prašymas išduoti SLD teikiamas po 2021-01-01, kartu su juo privalomai pateikiama pagal SIPĮ nuostatas pasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis (nepriklausomai nuo to, ar vadovaujantis kitais įstatymais buvo pasirašytos kitos sutartys, numatančios inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą).

Dėl 1–3 situacijų išaiškinimo

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad 1–3 atvejais taikytinas nuo 2021-01-01 įsigaliojęs teisinis reglamentavimas, kuris nenumato kitų teisės aktų taikymo išlygų.

– „<...> kaip spręsti situaciją, kai iniciatorius nori prisijungti prie esamų centralizuotų tinklų, jo sklypas yra suformuotas žemėtvarkiniu projektu ir valdytojas norėtų su iniciatoriumi sudaryti infrastruktūros plėtros sutartį, tačiau negali, nes nėra teritorijų planavimo dokumento. Ar nebūtų galima tokiais atvejais parengti tinklų prijungimo schemą, kuria vadovaujantis būtų sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis?“

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 str. 2 d., „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jeigu objektų statytojas (užsakovas) yra ne viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas ar ne savivaldybės institucija, galima, kai šių objektų statyba numatyta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumente ir yra sudaryta trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Trišalė ar daugiašalė savivaldybės institucijos, viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, objekto statytojo (užsakovo) ir (ar) kito savivaldybės infrastruktūros valdytojo savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.“

SIPĮ 7 str. 3 d. įtvirtinta galimybė savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriui siekti projektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti tik teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 1 d. 6 p. net ir žemiausio (vietovės) lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose – detaliuosiuose planuose – nustatomos tik inžinerinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, jos vystymo reglamentai, o ne konkretūs techniniai sprendimai ir priemonės. Atsižvelgiant į tai, SIPĮ įgyvendinamajame teisės akte (t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-13-30 nutarimu Nr. 1475 patvirtintoje Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikoje) nurodyta, kad teikiant prašymą apskaičiuoti įmoką gali būti pateikiama ir situacijos schema (suvestinis dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planas ar planai), kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo atitinkamos infrastruktūros plėtrai įvertinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad teisės aktai nenumato galimybės sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties, kai siekiama vystyti teritorijų planavimo dokumentais nesuplanuotą savivaldybės inžinerinę infrastruktūrą. Galimybė teikti situacijos schemą (suvestinį dangų, tinklų ir kt. infrastruktūros planą ar planus), kaip papildomą dokumentą, numatyta tik tais atvejais, kai teritorijų planavimo dokumento sprendiniai nekonkretūs ir trūksta išsamumo atitinkamos infrastruktūros plėtrai įvertinti.

– „ar valdytojai gali išduoti prisijungimo sąlygas, kai asmens prašyme nurodytam objektui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, kuri nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumentuose? Jeigu taip, tai kokia turėtų būti sąlyga dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo?“

Kaip jau buvo minėta[1], savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose (savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens) nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tik po to, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis TPĮ 6 str. 3 d. nuostatomis, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, parengia atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ir atitinkama institucija jį patvirtina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kai asmens prašyme nurodytam objektui reikalinga savivaldybės infrastruktūra nesuplanuota teritorijų planavimo dokumentuose ir jos nėra, išduoti prisijungimo sąlygas nėra galimybės.

Papildomai atkreipiame dėmesį, kad Įstatyme įtvirtinta savivaldybėms pareiga iki 2021 m. kovo 1 d. pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatyti aglomeracijų ribas bei iš naujo įvertinti viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas. Todėl tai tinkamiausias metas iš naujo įvertinti infrastruktūros plėtros poreikį <...>“.

[1] Pagal SIPĮ 8 str. 3 d. 3 p.

 

• Klausimas

„Norėčiau Jūsų konsultacijos dėl SIPĮ 12 str. 9 d. įgyvendinimo. Pagal SIPĮ 12 str. 2 d. Programos lėšas sudaro prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos.

Pagal SIPĮ 12 str. 9 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius priemonių planą ir Programos lėšų panaudojimo planą kartu su Komisijos išvada teikia tvirtinti savivaldybės tarybai ne vėliau kaip iki savivaldybės biudžeto patvirtinimo.

Savivaldybė savo sprendimu nustatė savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą lygų 0 eur/m2. Ar tokiu atveju, savivaldybė gali rengti Programos lėšų panaudojimo planą ir jame numatyti ne įmokų, bet kitų finansinių šaltinių (savivaldybės biudžeto lėšų, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų ir kt.), panaudojimą, ar taip nepažeidžiamas SIPĮ 12 str. 2 d.?“

• Aplinkos ministerijos komentaras

„Pagal SIPĮ 12 str. 2 d. Programos lėšas sudaro tik įmokos. Pagal SIPĮ 12 str. 6 d., būtent Programos lėšos naudojamos pagal Programos lėšų panaudojimo planą. Jei nėra įmokų,  Programa „neveikia“. Kiti finansiniai šaltiniai Programoje nenumatyti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šiuo atveju, nėra galimybės rengti Programos lėšų panaudojimo planą.“ 

• Klausimas

„Pagal Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo II skyriaus 2 p. mokėtojas prašymą dėl Įmokos paskaičiavimo pateikia prieš teikdamas prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Kaip savivaldybė sukontroliuos tuos Iniciatorius, kad įmoka būtų sumokėta prieš pradedant statybą, jei nebus sudaroma sutartis su Iniciatoriumi?”

• Aplinkos ministerijos komentaras

Pagal nuo 2021-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 2 str. 7 d.[1] savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka privaloma ir asmenims, planuojantiems statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantiems toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.

Pagal SIPĮ 14 str. 4 d. ir 15 str. 4 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus) ir kriterijus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama, nustato savivaldybės taryba. Manytina, kad SIPĮ nuostatos suteikia teisę savivaldybės tarybai, atsižvelgus į aplinkybių visumą ir savivaldybės ypatumus, savo sprendimais papildomai reguliuoti (nusistatyti) savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo (atleidimo nuo jos) atvejus (pvz. diferencijuojant savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos dydį pagal statinių kategorijas).  

Pagal SIPĮ 15 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), nepriklausomai nuo to, ar sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, ar ne. Inžinerinė savivaldybės infrastruktūra, nurodyta SIPĮ 2 str. 1 d.[2], kuri vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto 2016-10-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1 –713 5.2. p., yra inžineriniai statiniai. 

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ) nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.

SĮ 27 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad vienas iš statybą leidžiančių dokumentų yra ,,<...> leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais <...>“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad beveik visais atvejais, norint statinį (kuris nėra savivaldybės infrastruktūra, bet jam reikalinga savivaldybės infrastruktūra) prijungti prie savivaldybės inžinerinės infrastruktūros, turėtų būti rengiamas „tinklų ar susisiekimo infrastruktūros pajungimo prie savivaldybės infrastruktūros“ projektas, sudaroma savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, kai ją privaloma sudaryti vadovaujantis SIPĮ, ir gaunamas statybą leidžiantis dokumentas. Prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybės administracija  turėtų patikrinti, ar apskaičiuota ir sumokėta įmoka.

Pažymėtina, kad už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant SĮ ir kituose įstatymuose (taip pat ir SIPĮ) nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį administracinė atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 str.

Statinių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos, kurios vadovaujantis SĮ 49 str. 3 d. 4 p. turi teisę už statinio (jo patalpų) naudojimą ne pagal paskirtį (išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės  nustatytais atvejais ir tvarka)  Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos kontrolę (tarp jų ir atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma) galėtų vykdyti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, atsakingi už statinių naudojimo priežiūros (inter alia patikrinti, ar apskaičiuota ir sumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka) vykdymą.

[1] SIPĮ 2 str. 7 d. „Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.“

• Klausimas

„Turime neeilinį atvejį, dėl neseniai įsigaliojusio infrastruktūros įstatymo. Trumpai nupasakosiu esamą situaciją: 2020-12-29 infostatybos sistemoje įkėlėme mūsų namo projektą <…>. Tais pačiais metais jis buvo atmestas, dėl trūkstamos informacijos projekte. 2021-01-14 buvo pakartotinai įkeltas mūsų namo projektas ir vėl atmestas dėl infrastruktūros įstatymo 27 str. 8 d. Mūsų yra prašoma pasirašyti infrastruktūros plėtros sutartį ir sumokėti įmoką. Bet skaitant infrastruktūros plėtros įstatymo 8 str. 3 d., bent mes suprantame taip, įmoka būtų reikalaujama tuo atveju jei inžineriniai tinklai būtų statomi/inicijuojami pačios savivaldybės. Šiuo atveju tinklai, prie kurių yra jungiamasi, bus statomi ir finansuojami mūsų pačių. Šiuo klausimu buvo kreiptasi į <…> miesto Statybos ir infrastruktūros plėtros skyrių. Dėl šios situacijos jie neturėjo vieningo atsakymo, todėl buvome nukreipti teirautis išaiškinimo į Aplinkos ministeriją.“

• Aplinkos ministerijos komentaras

Pažymime, kad nuo 2021-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas (toliau – SIPĮ), nenustato reikalavimų rengiamiems ar parengtiems statinio projektams, taip pat ir iki SIPĮ įsigaliojimo dienos kartu su pateiktu ir priimtu prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikiamiems kitiems dokumentams.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ) nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.

Pagal SĮ 27 str. 8 d., jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis SIPĮ nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 3 p. nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 d. nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.

Pagal SIPĮ 15 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamą inžinerinį statinį rekonstruojančio į pastatą ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra, statytojas (vystytojas), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus.

Pagal SIPĮ 15 str. 3 d. nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos atleidžiami statytojai (vystytojai), kai pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį jų lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos ne mažesnės negu šioje sutartyje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka. Tuo atveju, kai statytojo (vystytojo) lėšomis suprojektuotos, pastatytos ir (ar) įrengtos savivaldybės infrastruktūros išlaidos mažesnės negu sutartyje numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, statytojas (vystytojas) sumoka šį skirtumą, apskaičiuojamą vadovaujantis šio įstatymo 13 str. 3 d.

Pagal SIPĮ 8 str. 3 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, kitą inžinerinį statinį, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis nesudaroma, kai:

1) savivaldybės infrastruktūros plėtra nesusijusi su konkretaus statytojo (vystytojo) reikmėmis ir ją savo lėšomis įgyvendina savivaldybės infrastruktūros valdytojai;

2) savivaldybės infrastruktūros plėtrą įgyvendina kiti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriai;

3) siekiama įrengti ar pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nesuplanuotą savivaldybės infrastruktūrą. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tik po to, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d. nuostatomis, sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, parengia atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ir atitinkama institucija jį patvirtina.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal SIPĮ 16 str. 6 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryta sutartis, kuria numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra gali būti (tačiau neprivalo) keičiama pagal šio įstatymo reikalavimus. SIPĮ 8 str. 7 d. nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros sutartis gali būti keičiama sutarties šalių susitarimu.

Pagal SIPĮ 14 str. 4 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką apskaičiuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius. Apskaičiuojant savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką privalu vadovautis SIPĮ, įvertinant ir jame nustatytus atleidimo nuo šios įmokos ar dalinio mokėjimo atvejus.

Papildomai informuojame, kad pagal SIPĮ 15 str. 4 d. savivaldybės taryba savo sprendimu, vadovaudamasi savo nustatyta tvarka ir pagal savo patvirtintus kriterijus, gali nustatyti kitus negu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama. Šiuo atveju savivaldybės infrastruktūra pastatoma ir (ar) įrengiama savivaldybės biudžeto lėšomis. Manytina, kad <…> savivaldybės taryba, atsižvelgusi į aplinkybių visumą ir konkrečią situaciją, savo sprendimu galėtų nustatyti papildomus atvejus, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama.

Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju <…> savivaldybė, įvertinusi aplinkybių visumą, teisės aktų nuostatas, turėtų spręsti konkrečios SIPĮ numatytos infrastruktūros plėtros ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo klausimus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19–20 p. ir 16 str. 2 d. 30 p. teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija; sprendimų dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus funkcijų pavedimo savivaldybės administracijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui, išskyrus viešąsias įstaigas, priėmimas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.

• Klausimas 

„Klaipėdos m. savivaldybės taryba kasmet tvirtina savivaldybės strateginį veiklos planą. Jo dalis yra investicinių projektų sąrašas. Projektų išdėstymas pagal terminus ir lėšas yra kitose strateginio veiklos plano dalyse – programose. Klausimas, ar visi šiame sąraše esantys projektai turėtų būti atkartoti priemonių plane? Ar turėtų būti išrinkti tik projektai, kurie yra susiję su inžinerinių tinklų plėtra, kelių ir gatvių plėtra? Ir galbūt su švietimo įstaigų plėtra naujo užstatymo kvartaluose?  Ar yra aktualūs pastatų renovacijos, apšiltinimo, modernizavimo projektai?“

• Aplinkos ministerijos komentaras

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 4 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą,  infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų panaudojimo planą ir ataskaitą tvirtina savivaldybės taryba.  Pagal SIPĮ 12 str. 6 d. savivaldybės infrastruktūros planas apsprendžia savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų, kurias sudaro infrastruktūros plėtros įmokos, panaudojimą. Programos tikslas – finansuoti savivaldybės infrastruktūros plėtrą.  SIPĮ 9 str. 2 d. 2 p. savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą rengia savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius. Teisinio reguliavimo savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių plano (strateginio planavimo dokumentui) rengimui SIPĮ nenustato. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu savivaldybės infrastruktūros projektai yra „išbarstyti“ skirtinguose savivaldybės veiklos strateginiuose dokumentuose (planuose, programose), SIPĮ tikslas - valdyti ir kontroliuoti savivaldybės infrastruktūros plėtros procesus – turėti juos viename dokumente (savivaldybės infrastruktūros priemonių plane), todėl į jį atrinkti turėtų būti projektai, susiję su inžinerine ir socialine savivaldybės infrastruktūra, kaip ji apibrėžta SIPĮ 2 str. 1 ir 12 dalyse. „Pastatų renovacijos, apšiltinimo, modernizavimo projektai"   nesietini su SIPĮ įtvirtina savivaldybės infrastruktūra, todėl į minėta savivaldybės infrastruktūros priemonių planą neturėtų būti įtraukiami.

SIPĮ sąvokos

Inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai, kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas.

Socialinė savivaldybės infrastruktūra – kultūros, švietimo ir mokslo, sveikatos, sporto paskirties statiniai ir (arba) savivaldybės funkcijoms atlikti skirti objektai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas.

• Papildomi klausimai

„Vis dėl to man kyla klausimai: jei pastatai yra kultūros, švietimo, mokslo, sveikatos, sporto, tai ar jų modernizavimas neįeina į socialinės infrastruktūros sąvoką ir neturėtų būti priemonių plane. Jei tai būtų, sakykime, ne paprastas pastato apšiltinimas, o rekonstrukcija, pvz., priestato statyba, norint išplėsti darželių vietas tam tikrame kvartale? Kaip suprantu, naujų minėtos paskirties objektų statyba, pvz. sporto salių, stadionų, mokyklų, poliklinimų įeina į socialinės infrastruktūros sąvoką? Taip pat kelių rekonstrukcija, statyba, inžinerinių tinklų (pvz. apšvietimo) plėtra?“

• Aplinkos ministerijos komentaras

Pagal SIPĮ 2 str. 6 d. savivaldybės infrastruktūros plėtra tiesiogiai sietina jos projektavimu ir statyba, kuriant naują infrastruktūrą arba didinant (atkuriant) esamos savivaldybės infrastruktūros pajėgumus. SIPĮ 11 str. 2 ir 3 dalyse ir 12 str. 3 ir 4 dalyse įtvirtintas detalus prioritetinės ir neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimas:

- Prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtravykdoma iš Programos lėšų ir iš pagal SIPĮ 11 str. 2 d. numatytų lėšų;

- Neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtra iš Programos lėšų nefinansuojama, t. y. Programos lėšos naudojamos tik kompensuoti už iniciatoriaus lėšomis pastatytą savivaldybės infrastruktūrą.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad į Priemonių planą įtrauktina socialinė ar inžinerinė savivaldybės infrastruktūra, kai atitinka dvi sąlygas – numatoma jos plėtra (naujos kūrimas ar esamos pajėgumų didinimas) ir ši infrastruktūra yra prioritetinė. 

• Klausimas

„Pažymėtina, kad nemažą dalį infrastruktūros projektų įgyvendina savivaldybės įmonės – AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Gatvių apšvietimas“. Ar šių įmonių įgyvendinimo projektai turėtų būti priemonių plane? Savivaldybė paprastai šių projektų nefinansuoja iš savo biudžeto ir neįtraukia į strateginį veiklos planą, išskyrus atvejus (labai retus), kai nusprendžiama prisidėti prie ES projektų vykdymo.“

• Aplinkos ministerijos komentaras

Pagal SIPĮ 11 str. 2 d. 2 p. prioritetinė savivaldybės infrastruktūros plėtra finansuojama ne tik iš Programos, bet ir iš kitų savivaldybės biudžeto lėšų ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų (kituose įstatymuose nustatytais atvejais), kaip pvz. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 13 d. nustatytu atveju, kai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Pagal SIPĮ 12 str. 6 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planas apsprendžia  Programos lėšų, kurias sudaro infrastruktūros plėtros įmokos, panaudojimą. Programos lėšos kaupiamos savivaldybės biudžeto sąskaitose. Atsižvelgiant į tai, iš kitų įmonių (savivaldybės infrastruktūros valdytojų) biudžeto lėšų įgyvendinami savivaldybės infrastruktūros projektai neturėtų būti privalomai įtraukiami į savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių, tačiau turėtų būti vertinami, siekiant nustatyti iš kokių/kieno lėšų ir kokia savivaldybės infrastruktūros plėtra vykdoma. 

• Papildomi klausimai

„Manytina, kad mūsų mieste (manau ir kitur) praktiškai visus šilumos perdavimo tinklų, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžinerinų statinių plėtros (nauja statyba) ir modernizavimo darbus atlieka ne savivaldybių administracijos, o įmonės. Klausimas, ar iš programos lėšų bus galima finansuoti šių įmonių vykdomus investicinius projektus, pvz. geriamojo vandens tinklų plėtrą kažkokiame prioritetiniame kvartale? Jei bus galima, vadinasi, turėtų būti ir įmonių projektai priemonių plane. Ką manote apie tai?“

• Aplinkos ministerijos komentaras

Kaip nurodėme ankstesniame atsakyme  SIPĮ 11 str. 2 d. 2 p. prioritetinė savivaldybės infrastruktūros plėtra finansuojama ne tik iš Programos, bet ir iš kitų savivaldybės biudžeto lėšų ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų (kituose įstatymuose nustatytais atvejais), pvz. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 13 d. nustatytu atveju, kai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros susijusias išlaidas apmoka geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, vykdantys viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Pagal SIPĮ 13 str. 4 d. Programos lėšos, sukauptos iš prioritetinės savivaldybės infrastruktūros įmokų, naudojamos tik tada, kai kompensacijoms mokėti kitų savivaldybės ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojų biudžeto lėšų nepakanka. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad į Priemonių planą galėtų būti įtraukiami tie įmonių prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros projektai, kurių finansavimas kituose įstatymuose nustatytais atvejais nėra privalomas iš jų pačių (infrastruktūros valdytojų) biudžeto lėšų ir minėtų lėšų pakanka.

• Klausimas

„Kokia turėtų būti šio priemonių plano struktūra? Kelių metų jis turi būti trukmės, ar turi būti nurodytos projektų vertės, įgyvendinimo terminai?“

• Aplinkos ministerijos komentaras

SIPĮ savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių plano struktūrai reikalavimų nenustato. SIPĮ 12 str. 9 d. įtvirtinta, kad einamųjų metų pabaigoje infrastruktūros plėtros organizatorius parengia savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planas ir Programos lėšų panaudojimo planą ir pateikia juos Komisijai tikrinti. Atsižvelgiant į tai, minėti planai rengiami kasmet. Atkreiptina dėmesys, kad SIPĮ 12 str. 6 d. įtvirtinta prievolė savivaldybei ir infrastruktūros plėtros organizatoriui (kai jis nėra savivaldybės administracija), patvirtinus savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planą, ne vėliau kaip per 3 d. d. nuo patvirtinimo dienos jį skelbti interneto svetainėje.  

• Klausimas

„Tikriausia, turi būti išlaikyta sąsaja tarp priemonių plano ir savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos, t. y. programoje turėtų būti finansuojamos priemonės, atitinkančios priemonių planą?“

Aplinkos ministerijos komentaras:

Tarp šių dokumentų yra tiesioginis ryšys, kadangi pagal SIPĮ 12 str. 6 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių planas apsprendžia Programos lėšų, kurias sudaro infrastruktūros plėtros įmokos, panaudojimą.

• Papildomi klausimai

„Ar galite paaiškinti. Sakykime, mes įtraukiame  į priemonių planą naujos mokyklos statybą. Ar tai reiškia, kad mes iš tų surinktų įmokų lėšų galime dengti dalį statybos kaštų? Taip pat įtraukiame kelių statybą ir pan. Ar tai turi būti surišta su konkretaus miesto kvartalo vystymu? Paaiškinkite, kaip įsivaizduojate ryšį tarp išlaidų ir priemonių plano?“

• Aplinkos ministerijos komentaras

Priemonių plane, kuris rengiamas atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus, kuriais atitinkama savivaldybės infrastruktūra suplanuota,  numatomos prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonės ateinantiems metams – infrastruktūra ir jos finansavimo šaltiniai, įskaitant ir Programos lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad Programos lėšos prioritetinės infrastruktūros plėtrai turėtų būti naudojamos itin atsakingai, atsižvelgiant į SIPĮ įtvirtintą pareigą kompensuoti 100 proc. iniciatorių patirtas išlaidas už prioritetinės infrastruktūros plėtrą. Atsižvelgiant į tai, lygiagrečiai su Priemonių planu rengiamas ir Programos lėšų panaudojimo planas.    

• Klausimas 

„Ar bus pateikti galimi Priemonių plano pavyzdžiai, metodika, kaip juos rengti?“

• Aplinkos ministerijos komentaras 

Papildomas teisinis reguliavimas savivaldybės infrastruktūros plėtros  priemonių planų (strateginio planavimo dokumentų) rengimui SIPĮ nenumatytas. Strateginio planavimo dokumentų rengimą reglamentuoja Strateginio valdymo įstatymas. Pažymėtina, kad pagal SIPĮ 11 str. 1 d. savivaldybės infrastruktūros plėtros finansavimas planuojamas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 10⁴ straipsnio nuostatomis.

• Papildomi komentarai

Siekiant sumažinti gausybę turimų strateginio planavimo dokumentų skaičių parengtas Strateginio valdymo įstatymas, o vadovaujantis šiuo įstatymu savivaldybėms padaugėjo 2 dokumentais. Minėtame įstatyme apie tokius dokumentus, rengiamus savivaldybės, neužsimenama. Gaila, kad nėra sąryšio tarp institucijų veiklos, nes manytina, kad abu dokumentus galima įtraukti į esamus kaip sudėtines dalis ir taip sumažinti administracinę naštą savivaldybėms. Lėšų panaudojimo patikrinimą, auditą galima užtikrinti ir kitais būdais. Aplinkos ministerija kuruoja Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiųjų programų rengimą savivaldybėse, pvz. nenumatyta auditavimo, jį vykdo savivaldybės auditoriai kasmet kartu su kitų savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo auditu. Suprantama, kad dabar įstatymas jau galioja, tačiau ateityje reikėtų pagalvoti apie administracinės naštos sumažinimą.

• Klausimas 

„<…> teigimu, <…> siūlo keisti nuostatą, kad infrastruktūros mokestį vystytojas turi susimokėti dar iki statybos leidimo išdavimą. „Gavęs leidimą, dar nebūtinai pradėsi statyti. Dideli projektai, gauna leidimus visam kvartalui, statomi kartais ir 5-7 metus. O pinigus už visą infrastruktūrą reikės sumokėti iki statybos leidimo gavimo. Tai labai apsunkins vystymą. Mes siūlome, kad būtų skaidoma dalimis. Galbūt nedidelę dalį mokėti iki statybos leidimo, tačiau didžiausią dalį – jau pabaigus projektą, jį priduodant.“

• Aplinkos ministerijos komentaras

Pagal SIPĮ 4 str. 2 d. 6 p. savivaldybės taryba nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarką, taip pat patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis. SIPĮ 10 str. 1 p. įtvirtinta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius pateikia rašytinį prašymą savivaldybei dėl įmokos mokėjimo dalimis. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka dalimis turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki statinių statybos užbaigimo dienos (jeigu atliekamos atskirų statinių statybos užbaigimo procedūros – iki pirmojo statinio statybos užbaigimo).

• Klausimas 

„<…> vis dar nėra aišku, ką savivaldybės laikys prioritetine infrastruktūra, o ką neprioritetine. Įstatyme numatyta, kad savivaldybės turi bendruosiuose planuose nustatyti prioritetinės plėtros teritorijas, o kokia infrastruktūra bus laikoma prioritetine, kaip jau minėjo <…>, savivaldybės turi nusistatyti iki 2023 metų. Nė viena savivaldybė prioritetinės infrastruktūros sąrašo dar neturi.  Šiandien vystytojai nežino, ar juos dominančiame sklype būtina įrengti infrastruktūra bus laikoma prioritete ir už jos įrengimą jam bus kompensuota, ir juo labiau, kokio dydžio infrastruktūros plėtros mokestį reikės mokėti. Šiuos klausimus jau dabar būtina įsivertinti prieš įsigyjant sklypą vystymui, kadangi tai gali ženkliai išauginti projekto kaštus. Už neprioritetinės infrastruktūros įrengimą kompensacija būtų išmoką per 10 metų ir tik tuo atveju, jeigu prie tos infrastruktūros prisijungs nauji statytojai (vystytojai)“, – akcentuoja <…>. <…> tęsia, kad tokiu atveju teisiškai nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 metų sausio 1 d. visa savivaldybės teritorija bus laikoma neprioritetine, o įstatyme, anot <…>, nėra numatyto jokio paskatinimo savivaldybėms greičiau pasikoreguoti bendruosius planus ir išskirti prioritetines zonas. „Kaip minėta, savivaldybių tarybos iki šiol nėra pasitvirtinusios, kokios konkrečios infrastruktūros plėtrą jie laikys prioritetine. Tai iš esmės reiškia, kad visą tą laikotarpį, kol savivaldybė nepasikoreguos savo bendrojo plano ar bent iki 2023 m., visi vystytojai, nepriklausomai nuo miesto dalies, kurioje numatomas naujas projektas, turės mokėti naujai nustatytas, prognozuojama žymiai didesnes plėtros įmokas ir bent ateinančiais metais iš esmės negalės pretenduoti į infrastruktūrai įrengti patirtų išlaidų kompensavimą.“

• Aplinkos ministerijos komentaras

Pagal SIPĮ 2 str. 4 d. prioritetinė savivaldybės infrastruktūra: 1. Savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar); 2. Atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra. Pažymėtina, kad jau nuo 2014-01-01 įsigaliojusioje naujoje Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) redakcijoje įtvirtinta sąvoka „prioritetinės plėtros teritorijos”, ir vienas teritorijų planavimo tikslų – nustatyti inžinerinės ir socialinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas. Pagal TPĮ 15 str. 1 d. 6 ir 8 p. savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai ir prioritetinės plėtros teritorijos. Savivaldybių bendrieji planai parengti visų Lietuvos savivaldybių teritorijoms. Vadovaujantis SIPĮ 2 str. 4 d. savivaldybių bendruosiuose planuose nustatytoms prioritetinėms teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra – prioritetinė savivaldybės infrastruktūra. Atsižvelgiant į SIPĮ 2 str. 4 d., kiekviena savivaldybė pagal tarybos patvirtintus kriterijus turi papildomą galimybę nusistatyti prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą, jei ji nebuvo nustatyta savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiems kriterijams nustatyti papildomų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos priimtų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia.

• Klausimas 

„Savivaldybės turės tarybų sprendimu tvirtinti tarifus, surinkimo tvarkas, zonas. Kiek aš žinau, Vilnius iš Bendrojo plano išims brėžinį, kuris nustato 16 skirtingų zonų, ir patvirtins jį, suskaičiuos kvadratinio metro mokestį. Koks jis bus – sunku pasakyti, jie patys turbūt dar nežino. Bet laiko lieka mažiau nei du mėnesiai, jiems reikia tą darbą padaryti. Tai ir daro, bet kol kas – už uždarų durų.“

• Aplinkos ministerijos komentaras

Pagal SIPĮ 4 str. 2 d. 4 p. savivaldybės taryba tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus), t. y. įgyvendinamųjų teisės aktų šiuo atveju, nereikia.

• Klausimas 

„<…> nėra aišku, kaip naujasis įstatymas bus taikomas tų statytojų atžvilgiu, kurie iki 2021 m. sausio 1 d. bus pasirašę su savivaldybe paramos socialinei infrastruktūrai sutartis, ar įsipareigoję neatlygintinai savivaldybei perduoti vystytojo lėšomis įrengtą infrastruktūrą, vadovaudamasis šiuo metu galiojančia praktika, tačiau statybos leidimo išduoti šiais metais nebus suspėta ir statybos leidimas bus išduodamas jau po 2021 m. sausio 1 d., t.y. galiojant įstatymui, numatančiam pareigą sumokėti naujai nustatytą įmoką. „Įstatymas numato galimybę statytojui anksčiau sudarytą paramos sutartį po 2021-01-01 keisti pagal naują įstatymą. Tačiau nėra detalizuota, ar įsigaliojus naujam įstatymui bus papildomai reikalaujama sumokėti plėtros įmoką ar jos skirtumą, jeigu po įstatymo įsigaliojimo įmoka bus didesnė, nei savivaldybių renkama šiuo metu, bei ar papildomai vystytojo nebus pareikalauta parengti teritorijų planavimo dokumentą, kuriame būtų suplanuota ketinama įrenti savivaldybės infrastruktūra“.
„<…> atsižvelgiant į esantį neapibrėžtumą dėl naujo įstatymo taikymo, vystytojams siūloma prieš pasirašant su savivaldybėmis infrastruktūros plėtros sutartis, įvertinti, ar įrenginėti infrastruktūrą ir mokėti plėtros įmoką pagal naują įstatymą ar vis dėlto pasirašyti infrastruktūros įrengimo sutartį su savivaldybe dar iki naujo įstatymo.“

• Aplinkos ministerijos komentaras

Statybos įstatymo 24 str. 24 d. nustatyta, kad šio straipsnio 1 d. nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną. 

SIPĮ, įsigaliojęs 2021-01-01, reikalavimų statinio projektams (nei pradėtam rengti iki jo įsigaliojimo nei po įsigaliojimo) ar statybos procesams ir procedūroms, pradėtoms iki jo įsigaliojimo,  reikalavimų nenustato. Įmoka, kaip ji apibrėžta SIPĮ 2 str. 7 d., ir jos mokėjimo atvejai nesietini su reikalavimais statinio projektui. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad SIPĮ reikalavimai netaikomi statybos procesams ir procedūroms, pradėtiems iki 2021-01-01, t. y. ir tais atvejais, kai prašymas gauti statybą leidžiantį dokumentą, buvo priimtas iki 2021-01-01.