BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Taršos integruota prevencija ir kontrolė

Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos šalys narės, siekdama užtikrinti pramoninės veiklos sukeliamos taršos prevenciją ir kontrolę ir įgyvendindama ES direktyvines nuostatas, kad kiekvienas įrenginys turėtų būti eksploatuojamas tik turint leidimą, įtvirtino TIPK leidimų sistemą.

TIPK leidimas – rašytinis dokumentas, kuriame, siekiant išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ar pašalinti, nustatoma veiklos sąlygų sistema, apimanti poveikio aplinkos elementams kontrolę, ir kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, kurą deginantį įrenginį, atliekų deginimo įrenginį, bendro atliekų deginimo įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus, arba tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis.

TIPK leidimų sistemos tikslas – laikantis principo „teršėjas moka“ ir taršos prevencijos principo išvengti pramoninės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ir, kiek įmanoma, pašalinti sukurti pagrindinių pramoninės veiklos rūšių bendrąją kontrolės sistemą, teikiant pirmenybę taršos šaltinio valdymui, užtikrinant taupų gamtos išteklių naudojimą ir atsižvelgiant, kai reikia, į konkrečias vietos ypatybes.

Išduodant, pakeičiant TIPK leidimus, nustatant leidimo sąlygas ir eksploatuojant įrenginius, siekiama užtikrinti šių pagrindinių principų laikymąsi:

  • įrenginys turi būti eksploatuojamas nepažeidžiant nustatytų aplinkos kokybės normų, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
  • pagal TIPK taisyklių reikalavimus taikomos įmanomos taršos prevencijos priemonės ir geriausi prieinami gamybos būdai;
  • gamtos ištekliai naudojami racionaliai ir taupiai, energija – efektyviai;
  • užtikrinama atliekų susidarymo prevencija;
  • įvertinama avarijų rizikos tikimybė ir numatomos būtinos priemonės joms išvengti, apriboti ir mažinti galimus padarinius;
  • galutinai nutraukiant veiklą, imamasi priemonių, būtinų taršos grėsmei išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti;
  • vykdant ūkinę veiklą – mažinamas pavojingų medžiagų naudojimas ir palaipsniui pavojingos medžiagos keičiamos mažiau pavojingomis.

 

Taršos leidimą privaloma turėti taršių įrenginių, neatitinkančių TIPK leidimų sistemos reikalavimus, eksploatavimui.

Taršos leidimas – rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė eksploatuoti visą įrenginį, atitinkantį aplinkos ministro patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse nustatytus kriterijus arba tokio įrenginio dalį ar kelis tokius įrenginius ar jų dalis, kuriems netaikomas reikalavimas turėti TIPK leidimą, ir kuriame nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos.

Taršos leidimas gali turėti vieną ar kelias specialiąsias dalis, kuriose nustatomos įrenginio eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 1–6 punktuose nustatytą kriterijų, kurį atitinkančio įrenginio eksploatavimui privaloma turėti taršos leidimą.

Taršos leidimų sistemos tikslas – sukurti pramoninės ar ūkinės veiklos, nepatenkančios į TIPK leidimų sistemą, kontrolės sistemą pagal specifinius taršos kriterijus ir laikantis taršos prevencijos ir „teršėjas moka“ principų išvengti pramoninės ar ūkinės veiklos sukeliamos taršos, ją sumažinti ir, kiek įmanoma, pašalinti.

Išduodant, pakeičiant taršos leidimus, nustatant leidimo sąlygas ir eksploatuojant įrenginius, siekiama užtikrinti šių pagrindinių principų laikymąsi:

  • įrenginys turi būti eksploatuojamas nepažeidžiant nustatytų aplinkos kokybės normų, aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
  • turi būti imamasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių;
  • nesukeliama didelė tarša;
  • gamtos ištekliai naudojami racionaliai ir taupiai, energija – efektyviai;
  • užtikrinama atliekų susidarymo prevencija, o jeigu atliekos susidaro – užtikrinama, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio neigiamo poveikio aplinkai arba jį sumažinti;
  • numatomos būtinos priemonės avarijoms išvengti, apriboti ir mažinti galimus padarinius.