BDAR

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


header image

Reikalavimai užtvankoms ir demontavimui

Pagrindiniai teisės aktai susiję su užtvankų statymu, naudojimu ir demontavimu:

 

  • Visuomeninius santykius, atsirandančius naudojant, valdant ir saugant Lietuvos teritorijoje esančius paviršinius ir požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį – LR Vandens įstatymas. 
  • Visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikos būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį – LR Aplinkos apsaugos įstatymas
  • Visuomeninius santykius susijusius su natūralioje gamtinėje aplinkoje gyvenančių ar laikinai esančių, migracijos ar kitu metu pastebimų ar aptinkamų laukinių gyvūnų, jų rūšių buveinių bei lizdų naudojimu, apsauga ir apsaugos reglamentavimu – LR Laukinės gyvūnijos įstatymas.
  • Tvenkinių įrengimo, ežerų patvenkimo, šių vandens telkinių apsaugos ir su šiais vandens telkiniais susijusių pylimų, hidrotechnikos statinių ir įrenginių naudojimo reikalavimus – Tvenkinių ir patvenktų ežerų naudojimo ir priežiūros tvarkos aprašas. 
  • Žuvų pralaidų techninius reikalavimus - STR 2.02.03:2003
  • Hidrotechninių statinių techninius reikalavimus – STR 2.02.06:2004
  • Hidrotechninių statinių priežiūros tvarka – STR 1.07.03:2017
  • Hidrotechninio statinio nugriovimas – LR Statybos įstatymas

 

Sprendimų derinimas su visuomene

Upių vientisumo atkūrimo projektų sėkmė tiesiogiai priklauso nuo suinteresuotos visuomenės. JAV atlikti tyrimai rodo, jog užtvankos bendruomenėje turi didelę sentimentalią reikšmę, į kurią būtina atsižvelgti įgyvendinant projektus. Patariama žvelgti ne vien į, demontavimo atveju, ekologinę naudą upėms, bet ir į socialinius užtvankos aspektus, kaip reikšmė bendruomenei, funkcionalumas, saugumas, potvynių rizika ir taip toliau. Moksliniai tyrimai Kinijoje ir Olandijoje rodo jog įtraukiant suinteresuotą visuomenę į sprendimų priėmimą didėja pasitikėjimas projektu, įgyvendinančia organizacija, o tai koreliuoja su projekto sėkme. 


Siekiant išvengti konfliktų, nebaigtų projektų, siekti skaidrumo ir visuomenės informuotumo būtina ir ankstyvose projekto stadijose įtraukti visuomenę į sprendimų priėmimą. 1998 m. buvo pasirašyta Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Konvencija dėl teisės gauti informaciją apie aplinką, dalyvauti priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Kai kurie iš šių konvekcijos principų buvo integruoti į LR teisės aktus, kiti atsidūrė rekomendacinio pobūdžio leidiniuose. 
Pagrindinės visuomenės informavimo nuostatos vykdant projektus reglamentuojamos – STR 1.04.04:2017 Statinio projektavimas, projekto ekspertizė, VIII skyriuje. 


Tačiau „Mastrichto rekomendacijos dėl efektyvaus visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkos klausimais skatinimo“ pateikia detalesnes nuoseklaus visuomenės įtraukimo rekomendacijas, kuriomis galima vadovautis kiekvieno upių vientisumo atkūrimo projekto metu.

 

Informacija pildoma

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-12-03