BDAR
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


header image

Žuvų pralaidos

Prie vientisumo atkūrimo projektų taip pat prisideda žuvų pralaidų įrengimas. 
Šiuo metu Lietuvoje yra statomos tik vieno tipo žuvų pralaidos - techniniai laiptuoti žuvitakiai su baseinėliais. Jų Lietuvoje yra 25, šių žuvitakių efektyvumu yra abejojama, kadangi jie yra pritaikyti tik stiprioms plaukikėms – lašišinėms žuvims. Bet net ir šioms žuvims žuvitakių efektyvumas negali pasiekti 100 proc. plaukiant į viršų, o efektyvumas plaukiant žemyn paprastai būna dar mažesnis. Lietuvoje darytame tyrime Valtūnų hidroelektrinės žuvitakio efektyvumas buvo įvertintas 66 proc..
Lietuvos mokslininkai pripažįsta jog gamtai artimos žuvų pralaidos turi daugiau privalumų, nei techniniai žuvitakiai. Aplinkos ministerijos užsakytoje studijoje „Tinkamų sąlygų žuvims migruoti per kliūtis sudarymas“ mokslininkai pateikia migracijos atkūrimo prioritetus:

  1. Visiškas migracijos kliūties pašalinimas.
  2. Visos ar didžiosios migracijos kliūties pertvarkymas į žuvų praėjimui tinkamą struktūrą
  3. Žuvitakio modernizavimas arba žuvitakio įrengimas, kuris užtikrintų pagrindinius tikslus. Siūlomi šie žuvitakių modernizavimo arba įrengimo būdai priklausomai nuo esamos vietos ir kitų limituojančių faktorių prioriteto mažėjimo seka:
  • Upės apylanka arba upės apylanka su pertvariniu žuvitakiu.
  • Pertvarinio žuvitakio įrengimas.
  • Slopintuviniai žuvitakiai, žuvų šliuzai, žuvų keltuvai ir kitokie žuvų perkėlimo būdai. Dėl to, kad šių priemonių efektyvumas yra mažas, išskyrus atvejais jei nėra jokių kitų alternatyvų.

 

Informacija pildoma
 

 

 

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-09-27