BDAR
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Nitratų direktyvos įgyvendinimas

Nitratų direktyva

Šia direktyva siekiama sumažinti vandens taršą nitratais, kurie naudojami žemės ūkio tikslais, ir užkirsti kelią tolesnei taršai. Ji yra neatskiriama Europos Sąjungos (ES) vandens pagrindų direktyvos (Direktyva 2000/60/EB, žr. santrauką) dalis, glaudžiai susijusi su ES politika oro kokybės, klimato kaitos ir žemės ūkio srityse.

Pagrindiniai Direktyvos aspektai

ES valstybės narės turi:

  • priskirti prie jautrių taršai zonų visas zonas, tai plotus, iš kurių tarša patenka į užterštus vandens telkinius arba vandens telkinius, kurios gali užteršti. Jautrių taršai zonų sąrašas patikrinamas ir, jei reikia, pakeičiamas bent kas ketverius metus, atsižvelgiant į pokyčius;
  • toms sritims sukurti privalomų veiksmų programas, atsižvelgiant į turimus mokslinius bei techninius duomenis ir bendras aplinkos sąlygas;
  • stebėti veiksmų programų veiksmingumą;
  • tikrinti nitratų koncentraciją gėlame gruntiniame ir paviršiniame vandenyje mėginių ėmimo vietose bent kartą per mėnesį, o potvynių metu dažniau;
  • įgyvendinti visapusišką stebėsenos programą ir kas ketverius metus pateikti išsamią ataskaitą apie direktyvos įgyvendinimą. Ataskaitoje turi būti informacija apie nitratams jautrias zonas, vandens stebėjimo rezultatai, geros žemės ūkio praktikos kodeksų atitinkamų aspektų suvestinė ir veiksmų programos;
  • sukurti ūkininkų savanoriškai vykdomą gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą. Jame turi būti išdėstyti įvairūs gerosios praktikos pavyzdžiai, pavyzdžiui, kada netinka naudoti trąšas;
  • prireikus, mokyti ūkininkus ir teikti jiems informaciją.

Europos Komisija teikia ataskaitą kas ketverius metus, remdamasi gauta nacionaline informacija.

Naujausia ataskaita parengta 2021 m.

 

Pagrindiniai Nitratų direktyvos reikalavimai perkelti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas pateikia patarimų ir nurodymų ūkininkaujantiems, kurie nori prisidėti prie švaraus oro, vandens, dirvožemio, turtingo kraštovaizdžio ir bioįvairovės išsaugojimo, klimato kaitos mažinimo.

Nitratų mažinimo veiksmų programa integruota į Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programą ir įgyvendinimo priemonės pasklidajai taršai mažinti nustatytos Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų plane.

2020 m. Aplinkos apsaugos agentūra įvertinusi monitoringo duomenis apie nitratų azoto koncentracijas paviršiniuose, požeminiuose, priekrantės vandenyse parengė ataskaitą apie Nitratų direktyvos įgyvendinimą 2016–2019 m. Su ataskaita galima susipažinti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje adresu https://gamta.lt/cms/index?rubricId=4928c212-5cf7-45ed-8604-f379f794cd33.

Pagal Nitratų direktyvos ataskaitos duomenis ir kitus Aplinkos apsaugos agentūros atliktus tyrimus apie aplinkos pokyčius ir jų priežastis, matoma, kad daugeliu atveju nitratų koncentracija vandens telkiniuose lieka stabili (būklė negerėja) arba nitratų koncentracija didėja, taip pat daugėja rizikos vandens telkinių, kuriems yra rizika nepasiekti geros būklės dėl pasklidosios žemės ūkio taršos.

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-09-27