Paviršinių vandens telkinių tvarkymas, dirbtinių nepratekamų vandens telkinių įrengimas
Paviršinių vandens telkinių tvarkymas
Paviršinių vandens telkinių ir (ar) jų pakrančių tvarkymo ir valymo (dugno nuosėdų šalinimo) darbus reglamentuoja Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (aktyvi nuoroda
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/0752156086b511e481c9c95e73113964/asr)
Šiame apraše taip pat nustatyti reikalavimai, kurių privalu laikytis atliekant melioracijos reikmėms sureguliuotų upių ar jų ruožų tvarkymo darbus.
Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo priede nurodoma, kuriems vandens telkinio tvarkymo ir (ar) jo pakrantės tvarkymo darbams būtina rengti vandens telkinio tvarkymo projektą ir gauti pritarimą projektui, kuriems pakanka pateikti pranešimą atsakingai institucijai.
Pažymėtina, kad šio aprašo nuostatos netaikomos tvarkant dirbtinius nepratekamus vandens telkinius (kūdras), taip pat Baltijos jūros ir jos pakrančių tvarkymui.
Dirbtinio nepratekamo vandens telkinio įrengimas
Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimą reglamentuoja Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr.D1-590/3D-583 ,,Dėl Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“
(aktyvi nuoroda
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.3B0DA7AD8161/asr).
Dirbtiniam nepratekamam paviršiniam vandens telkiniui (kūdrai) įrengti nereikia jokių leidimų, o derinimo procedūros priklauso nuo kūdros dydžio – ar ji didesnė negu 10 arų, taip pat nuo vietos – ar ji yra saugomoje teritorijoje, karstiniame regione ir pan.
Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų apraše nustatytos vietas, kuriose draudžiama įrengti kūdrą: pelkių ir šaltinynų teritorijos, nenaudojami naudingųjų iškasenų telkiniai, natūralios pievos ir akmenynai, miško žemė ir kt.
Vienas svarbesnių reikalavimų įrengiant kūdrą – užtikrinti, kad nebūtų iškirsti saugotini medžiai. Šiuo tikslu nustatyti atstumai iki jų. Kūdros kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Privalu laikytis ir kitų reikalavimų – užtikrinti, kad nebūtų sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės, pažeistos melioracijos sistemos ir statiniai.
Kūdroms nuo taršos apsaugoti yra nustatyti privalomi mažiausi atstumai iki netoliese esančių potencialiai taršių objektų – tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kt. Nuo tokio objekto iki kūdros kranto linijos turi būti ne mažiau kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamos kūdros iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar panašių objektų gali būti ir mažesnis – privalomas mažiausias atstumas yra 5 metrai.
Prieš įrengiant kūdrą reikia numatyti, kaip bus panaudotas iškastas gruntas, nes įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti ar kitaip perleisti. Jie turi būti panaudoti reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms atkurti tame žemės sklype, kuriame įrengta kūdra.
Planuojant įrengti kūdrą karstiniame regione, privalu apie tai raštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybą. Jeigu įrengti kūdrą ketinama valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, jos vietą reikia suderinti su saugomos teritorijos direkcija. Norint įrengti kūdrą melioruotoje žemėje, jos vietą reikia suderinti su savivaldybe, kuri valdo ir naudoja valstybei priklausančius melioracijos statinius.
