BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Vykstantys projektai

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo plano rengimas

 

2019 m. gegužės 27 d. buvo pasirašyta sutartis dėl projekto „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo plano rengimas“ įgyvendinimo. Projekto įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Viešojo atviro pirkimo būdu projekto įgyvendintoju buvo parinkta UAB „Smart Continent“.

Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-V-013 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas” projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 3, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. D1-636 ir yra finansuojamas Sanglaudos fondo.

Projekto tikslas – parengti Lietuvos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo planą, apimantį Įmonių veiklos analizę, vandentvarkos sektoriaus pertvarkos modelio nustatymą ir parengimą. Pertvarkos modelio tikslas – pertvarkyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorių, siekiant didesnio veiklos efektyvumo (mažinti veiklos sąnaudas, keisti sąnaudų struktūrą, visiškai įgyvendinti sąnaudų susigrąžinimo principą) ir valstybės nustatytų tikslų – mažinti centralizuotai teikiamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo paslaugų kainų netolygumus savivaldybėse, gerinti paslaugų kokybę, prieinamumą) įgyvendinimo.

Projekto metu pirmiausiai numatoma atlikti esamos situacijos analizę, kurios metu bus atlikta įmonių apžvalgą pagal 10 regionų. Be to projekto vykdytojas turės atlikti Lietuvos ūkio sektorių, pastaruoju metu patyrusių reorganizavimą, analizę ir 5-ių Europos valstybių patirties vandentvarkos sektoriaus valdyme ir reorganizavime analizę.

Bus atliekama viešųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijų analizė, būtent – jų išskyrimo kriterijų analizė, įvertinti ir pagrįsti, ar gyvenamųjų vietovių, kuriose gyvena daugiau kaip 200 gyventojų, įtraukimas į VGVTNT teritorijas turėtų teigiamą įtaką veiklos efektyvumui, pasiūlyti ir argumentuoti kriterijus aglomeracijų riboms nustatyti, pateikti pasiūlymus infrastruktūros plėtros planų rengimo tobulinimui, bus atliekama vandentvarkos sektoriuje esančio turto analizė, siekiant išsiaiškinti kokia eksploatuojamo turto dalis (ir jos vertė) įtraukiama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą ir ar turto valdyme galimi pokyčiai, galintis padaryti įtaką paslaugų kainoms.

Projekto vykdytojams taip pat keliamas uždavinys atlikti bent 4 vandentvarkos įmonių reorganizavimo scenarijų analizę, kai: i) 0 alternatyva, kai yra liekama esamoje situacijoje; ii) apjungiamos savivaldybių Įmonės esančios regione į regionines įmones ( viso – 10 įmonių); iii) apjungiamos savivaldybių Įmonės didžiųjų miestų pagrindu (5–7 įmonės); iv) apjungiamos savivaldybių Įmonės vienos įmonės pagrindu. Projekto vykdytojams palikta laisvė pasiūlyti ir kitą pagrįstą alternatyvą.

Atsižvelgiant į atliktą vandentvarkos įmonių pertvarkos alternatyvų analizę, bus rekomenduojama alternatyva, kuri turės būti pagrįsta, parengtas jos įgyvendinimo planas. Šios rekomendacijos pagrindu numatomos siūlyti teisėkūrinės priemonės vandentvarkos sektoriaus veiklos reglamentavimui tobulinti.

___________________

Su projekto ataskaita galite susipažinti ČIA.

___________________

Projektas užbaigtas. Informuojame, kad atsižvelgusi į projekto metu atliktą sektoriaus analizę ir pateiktas išvadas bei įgyvendindama LR Vyriausybės programą, Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei pasiūlymą dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo, kuris projekto buvo įvertintas kaip optimalus. Pristatant šį tobulinimo planą pažymėta, kad vandentvarkos sektoriaus vertinimas atskleidė labai skirtingą situaciją savivaldybėse ir įmonėse. Dalis įmonių veikia nuostolingai, neatitinka finansinių licencijuojamos veiklos kriterijų arba jų blogi finansiniai rodikliai ir joms, tikėtina, kils sunkumų investuojant į infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, įgyvendinant direktyvos 91/271EEB dėl miestų nuotekų valymo reikalavimus, didės paslaugų kainos. Bet yra įmonių, kurios dirba pelningai ir užtikrina tinkamą paslaugų kokybę už priimtiną kainą, vykdo įsipareigojimus ir skiria reikalingas investicijas. Tačiau ilgainiui ir tokioms įmonėms, mažėjant ES paramai ir blogėjant demografinei situacijai, tikėtina, kad bus sunku užtikrinti gerą paslaugų kainos ir kokybės santykį. Norint išlaikyti gerą paslaugų kokybę už priimtiną kainą, nacionalinių ir ES reikalavimų įgyvendinimą, būtina geriau išnaudoti masto ekonomikos galimybes.

Atsižvelgdama į identifikuotas problemas ir prognozes, siekiant užtikrinti kokybišką ir nepertraukiamą būtinųjų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, Aplinkos ministerija siūlo skatinti įmonių jungimąsi, atidžiau stebėti įmonių veiklos efektyvumą ir laiku imtis priemonių, jei įmonės nesugebės užtikrinti įsipareigojimų vykdymo. Vyriausybei teiktame pasiūlyme nurodyta, kad siūlomas ne priverstinis stambinimas, o jo skatinimas panaudojant Vandentvarkos fondą ir laiku imantis priemonių tais atvejais, kai įmonės nesugebės užtikrinti įsipareigojimų vykdymo. Taip pat siūlyta pakeisti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą nustatant papildomus licencijavimo kriterijus, naują garantinio vandens tiekėjo mechanizmą, kainodaros priemones, skatinančias įmonių jungimąsi.

LR Vyriausybė pasiūlymui iš esmės pritarė. Atsižvelgdama į Vyriausybės pritarimą, Aplinkos ministerija rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimą.

Parengtame Lietuvos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių valdymo tobulinimo plane taip pat yra rekomendacijos vėlesniems vandentvarkos sektoriaus valdymo tobulinimo etapams, prieš kiekvieną iš jų atliekant sektoriaus auditą, kurio metu būtų įvertinti aplinkosauginiai, socialiniai ir ekonominiai aspektai ir tuo pagrindu priimami sprendimai dėl poreikio toliau vykdyti reformą.

Projekto Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0010

Projekto sutarties įsigaliojimo data – 2020 m. kovo 30 d.

Planuojama projekto veiklų pabaiga – 2021 m. liepos 31 d.

Skirtas finansavimas – 327 609,56 Eur (Sanglaudos fondo lėšos).

2020 m. kovo 30 d. tarp Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros buvo pasirašyta sutartis dėl projekto Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0010 „Paraiškų priėmimo informacinės sistemos tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos posistemės ir vieningos tręšimo planų rengimo metodikos kūrimas“ įgyvendinimo. Projekto įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Projektas vykdomas pagal 2014-2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.1-APVA-V-011 priemonę „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. D1-711 ir yra finansuojamas Sanglaudos fondo.

Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programoje konstatuojama, kad išanalizavus paviršinių vandens telkinių būklę lemiančius veiksnius, galima teigti, kad paviršinių vandens telkinių būklę labiausiai neigiamai veikia pasklidoji tarša, daugiausia iš žemės ūkio veiklos. Pasklidąją žemės ūkio taršą sudaro į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patenkančių azoto ir fosforo junginių išplovos į paviršinius vandens telkinius. Todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane ir Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plane, patvirtintame LR aplinkos ir LR žemės ūkio ministrų, yra įtvirtintos konkrečios priemonės, skirtos sumažinti vandens telkinių taršą iš žemės ūkio taršos šaltinių.

Šiuo projektu siekiama gerinti integruotą vandens išteklių valdymą. Siekiant šio tikslo, numatoma organizuoti viešuosius pirkimus, skirtus įgyvendinti šias vandens išteklių apsaugos ir valdymo priemones:

1. Parengti Vieningą tręšimo planų sudarymo metodiką (toliau – Metodika). Šiai priemonei įgyvendinti Viešojo atviro pirkimo būdu projekto įgyvendintoju buvo parinkta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Agrocheminių tyrimų laboratorija (sutartis su paslaugos teikėju pasirašyta 2020 m. balandžio 8 d.). Priemonės tikslas – siekiant užkirsti kelią dirvožemių pertręšimui ir maistinių medžiagų išplovimui į vandens telkinius, remiantis moksliniais agrocheminių procesų tyrimais parengti vieningą tręšimo planų sudarymo metodiką bendriesiems tręšimo planų kriterijams nustatyti, kuria vadovaujantis būtų galima apskaičiuoti optimalų trąšų kiekį skirtingiems pasėliams.

2. Priemonei Paraiškų priėmimo informacinės sistemos tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos posistemės (toliau – Posistemė) sukūrimas įgyvendinti yra derinamos sutarties sąlygos su VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Priemonės tikslas – sumažinti vandens telkinių taršą iš žemės ūkio taršos šaltinių, sukuriant įrankius, kurie padės kaupti ir sisteminti duomenis apie žemės ūkyje sunaudojamų organinių ir mineralinių trąšų (pagal veikliąją medžiagą) kiekius. Papildomi įrankiai prisidės prie žemės tręšimo optimizavimo, taupant ūkio subjektų lėšas ir tuo pačiu užtikrinant veiksmingesnę aplinkos apsaugą.

3. Įgyvendinus pirmąsias dvi priemones, numatoma įsigyti Metodikos integravimo į sukurtą informacinės sistemos posistemę integravimo paslaugas.

 

Projekto Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0007

Projekto sutarties įsigaliojimo data – 2019 m. rugsėjo 25 d.

Planuojama projekto veiklų pabaiga – 2020 m. spalio 31 d.

Skirtas finansavimas – 63 594,71 Eur (Sanglaudos fondo lėšos)

Įgyvendinant šį projektą siekiama sumažinti hidroelektrinių ir kitų hidrotechnikos statinių ar įrenginių daromą neigiamą poveikį vandens telkiniams. Siekiant šio tikslo numatoma parengti dvi studijas:

a) Vandens debito kreivių sudarymo galimybių studiją. Šiai veiklai įgyvendinti 2019 m spalio 4 d. pasirašyta projekto vykdymo sutartis su UAB „Aplinkos inžinierių grupė“. Studijoje numatoma apžvelgti kitų šalių vandens debitų kreivių sudarymo praktiką ir hidrometrijoje naudojamas metodikas upių vagose vandens debitui nustatyti. Numatoma atlikti tradicinių debito matavimo metodų taikymo tvenkinių žemutiniuose bjefuose galimybių įvertinimą, pateikti įvertinimą, kaip debito kreivės sudarymo tikslumui įtakoja įvairūs gamtiniai ar antropogeniniai veiksniai: esant atvirai upės vagai, ledo dangai, ledo sangrūdoms, vagai užaugusiai vandens augalija, upės vagos deformacijoms, patvankai dėl žemiau esančios užtvankos ar kito statinio, vandens prietakai iš kitų upių ar nuotekų išleistuvų ar kitais atvejais, turinčiais įtaką vandens debito kreivės sudarymo tikslumui;

Taip pat bus parengta metodika, kurioje bus pateikiami reikalavimai tvenkinių žemutinio bjefo debito kreivei sudaryti.

b) Tinkamų sąlygų žuvims migruoti per kliūtis sudarymo galimybių studiją. Šiai veiklai įgyvendinti 2019 m spalio 4 d. pasirašyta projekto vykdymo sutartis su Vytauto Didžiojo universitetu. Studijoje numatoma išanalizuoti žuvų pralaidų ir žuvitakių įrengimo praktiką bent šešiose Europos valstybėse, pateikiant tiek geros patirties pavyzdžius, tiek padarytas klaidas ir įvertinti geros patirties taikymo galimybes Lietuvos gamtinėmis sąlygomis.

Išanalizuoti esamą situaciją žuvitakių ir žuvų pralaidų įrengimo klausimais Lietuvoje ir pateikti rekomendacijas šiais klausimais:

- aprašyti biotechninius, hidrologinius, geologinius, topografinius, batimetrinius ir kitus duomenis, reikalingus žuvų pralaidoms projektuoti; išanalizuoti migruojančių žuvų rūšių paplitimą Lietuvos upėse, ant kurių įrengtos hidroelektrinės;

- išanalizuoti šių žuvų neršto ir nerštinės migracijos laikotarpių priklausomybę nuo klimato sąlygų ir kaitos;

- pateikti rekomendacijas dėl žuvitakių ir žuvų pralaidų tipų taikymo galimybių Lietuvos sąlygomis, atsižvelgiant į upės tipą ir migruojančių žuvų rūšinę sudėtį;

- pateikti rekomendacijas dėl naujausių (pažangių) žuvų migracijos per žuvų pralaidas ir žuvitakius efektyvumo tyrimų ir žuvų pralaidų ir žuvitakių konstruktyvinės dalies efektyvumo tyrimų.

- pateikti rekomendacijas dėl bendro efektyvumo tyrimų žuvų migracijos pralaidose, pralaidos efektyvumo tyrimų, tyrimų metodikų ir jų tikslumo;

- pateikti rekomendacijas dėl modernios žuvų migracijos efektyvumo stebėsenos ir pagrįsti jos pasirinkimą kitų valstybių šiuo metu taikoma modernia praktika;

- pateikti rekomendacijas dėl mažiausiai žalos žuvims darančių hidroelektrinių turbinų tipų, atsižvelgiant į žuvų fizines savybes (dydį, formą ir kt.);

- pateikti rekomendacijas dėl žuvų migracijos kelių gerinimo prioritetų sudarymo – pagrįsti tam reikiamos infrastruktūros įrengimo eiliškumo nustatymo principus, atsižvelgiant į žuvų migracijos sąlygas Lietuvos upėse;

- pateikti rekomendacijas dėl žuvų pralaidų ir žuvitakių eksploatacijos ir priežiūros modelių, įvertinant galimas jų nuosavybės formas;

- pateikti rekomendacijas dėl galimų finansavimo, skirto monitoringui ir eksploatacijai, šaltinių, atsižvelgiant į rekomenduojamas nuosavybės formas;

- Išanalizuoti teisinę aplinką ir pateikti siūlymus teisės aktų tobulinimui.

 

Projekto veiklos užbaigtos. Su ataskaitomis galite susipažinti čia:

Vandens debito kreivių sudarymo galimybių studijos ataskaita.

Tinkamų sąlygų žuvims migruoti per kliūtis sudarymo studijos ataskaita.

Pasiūlymai statybos techninio reglamento STR 2.02.03:2003 „Žuvų pralaidos. Pagrindinės nuostatos“ pakeitimams.

_________________________________

Projekto pavadinimas „Preliminari individualių nuotekų tvarkymo sistemų ir individualių gręžinių inventorizacija ir preliminarių aglomeracijų ribų nustatymas“

Projekto Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0009

Projekto sutarties pasirašymo data – 2019 m. gruodžio 17 d.

Planuojama projekto veiklų pabaiga – 2020 m. spalio 31 d.

Skirtas finansavimas – 180.499,39 Eur (Sanglaudos fondo lėšos)

2020 m. sausio 6 d. buvo pasirašyta sutartis dėl projekto „Preliminari individualių nuotekų tvarkymo sistemų ir individualių gręžinių inventorizacija ir preliminarių aglomeracijų ribų nustatymas“ įgyvendinimo. Projekto įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Viešojo atviro pirkimo būdu projekto įgyvendintoju buvo parinkta VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS – Centras“.

Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos  5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.1-APVA-V-011 priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, patvirtintas 2017 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-711 ir yra finansuojamas Sanglaudos fondo.

Projekto aprašymas.

Problema ir kontekstas: Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Vandenų srities plėtros programa) esamos situacijos apžvalgoje konstatuojama, kad nepaisant pastarųjų metų pažangos vandentvarkoje, individualių nuotekų tvarkymo sistemų vis dar yra pakankamai daug ir juos patikrinti ir užtikrinti, kad visos šios nuotekos būtų sutvarkomos tinkamai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai neturi galimybių.

2016 metų duomenimis kasmet aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų nustatoma maždaug penktadalyje, t. y. apie 20 procentų individualių nuotekų tvarkymo sistemų. Kadangi tokių sistemų kiekis Lietuvoje yra palyginti didelis, galima teigti, kad didelė dalis individualiai tvarkomų nuotekų neatitinka nustatytų reikalavimų ir daro žalą aplinkai, taip pat trukdo pasiekti gerą paviršinių vandens telkinių būklę.

Vandenų srities plėtros programoje konstatuojama, kad būtina ir toliau vykdyti individualiai tvarkomų nuotekų valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, prioritetą teikiant individualioms nuotekų tvarkymo sistemoms, esančioms šalia geros būklės rodiklių neatitinkančių vandens telkinių ir teritorijose, kuriose išplėtota centralizuota nuotekų surinkimo sistema.

Europos Komisijos pranešime apie Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2016/2193 dėl netinkamo direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (toliau – Pažeidimas) taip pat laikomasi nuomonės, kad Lietuva yra neužtikrinusi, kad 58 aglomeracijose naudojant individualias ar kitokias tinkamas nuotekų tvarkymo sistemas būtų užtikrintas toks pat aplinkos apsaugos lygis, kaip ir surenkant ir valant nuotekas pagal direktyvos 3, 4 ir 15 straipsnius ir I priedo A, B ir D dalis, o aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 10 000 gyventojų ekvivalento atveju, – ir 5 straipsnį. Todėl, siekiant Europos Komisijai teikti informaciją apie pažeidimo padarinių šalinimą (o vėliau – nuolatinę informaciją apie direktyvos įgyvendinimą) tinkamu formatu, yra būtina: i) nustatyti preliminarias aglomeracijų ribas; ii) kadangi informacija apie aglomeracijose esančias individualias nuotekų tvarkymo sistemas Europos Komisijai bus teikiamos erdvinių duomenų formoje, buvo keltas reikalavimas, kad jie turi atitikti INSPIRE tinklo paslaugų reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2019 m. gegužės 2 d., 10 straipsnio 20 punkte įtvirtinta nuostata, kad siekiant užtikrinti individualiųjų nuotekų tvarkymo priežiūrą, administracijų direktoriai ar jų įgalioti asmenys teikia duomenis LR aplinkos ministro nustatyta tvarka apie išduotus statybą leidžiančius dokumentus, kuriais leidžiama įrengti nuotekų valymo (ar) kaupimo įrenginius. Šis projektas – tai pirmasis etapas Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (toliau –NTIS) kūrime.

Tikslas ir uždaviniaiTikslas – siekiant pagerinti požeminio vandens kokybės kontrolę, atlikt preliminarią individualių nuotekų tvarkymo sistemų (toliau – INTS) ir individualių gręžinių požeminiam vandeniui išgauti (toliau – gręžiniai) inventorizaciją ir nustatyti preliminarias aglomeracijų ribas.

Pagrindiniai uždaviniai: i) naudojantis viešai prieinamais ir Užsakovo (t. y. Aplinkos ministerijos) suteiktais skaitmeniniais duomenimis (kaupiamais registruose, kadastruose, informacinėse sistemose, vykdant savivaldos institucijų ir vandentvarkos įmonių apklausas, iš kitų šaltinių) paslaugos teikėjas turėjo atlikti kiek įmanoma išsamesnę visos Lietuvos INTS inventorizaciją, kurios duomenis vėliau būtų galima naudoti vystant pasirinktą duomenų valdymo būdą (pvz., registrą ar kt. informacinę sistemą), grįstą erdviniais duomenimis; ii) atliekant INTS inventorizaciją į apskaitą taip pat įtraukti informaciją apie gręžinius; iii) atsižvelgiant[1] į Aglomeracijų ribų nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-636 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyti preliminarias aglomeracijų ribas ir, suderinus jas su savivaldybėmis, pateikti Aplinkos ministerijai.

Veiklų aprašymas: INTS ir gręžinių inventorizacija atlikta išanalizavus viešai prieinamus šaltinius ir Aplinkos ministerijos suteiktus skaitmeninius (erdvinius ir atributinius) duomenis. Pirmiausiai siekta išsiaiškinti duomenų apimtis ir struktūrą, kad būtų palengvintas NTIS kūrimas ir pradinė veikimo stadija, kai naujai sukurta IS galės pradėti veikti jau su realiais duomenimis, kurie NTIS gyvavimo ciklo metu bus nuolat renkami ir tikslinami. Taip pat buvo surinkti ir susisteminti preliminarūs (kiek tai įmanoma atlikti iš viešai prieinamų informacijos šaltinių) duomenis apie INTS (tai yra duomenys, reikalingi INTS apskaitai ir kontrolei sustiprinti, taip pat užtikrinti Europos Komisijai reikalingų duomenų teikimą pagal Pažeidimo procedūrą). Atsižvelgiant į tai, kad 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo reglamentuoja nuotekų tvarkymą aglomeracijose, kuriose koncentruojasi daugiau negu 2000 gyventojų ekvivalento  (GE), projektas taip pat apima preliminarių aglomeracijų, didesnių negu 2000 GE, ribų nustatymą.

Preliminarias Paslaugos suteikimo metu nustatytas aglomeracijų ribas gali naudoti savivaldybės, detalizuodamos konkrečių aglomeracijų ribas.

Su projekto ataskaita galite susipažinti čia:

Preliminarios individualių nuotekų tvarkymo sistemų ir individualių gręžinių požeminiam vandeniui išgauti inventorizacijos ir preliminarių aglomeracijų ribų nustatymo paslaugų galutinė ataskaita.

 

Projekto metu buvo parengtas interaktyvus žemėlapis atvaizduojantis visus aukščiau įvardintus rezultatus (preliminarias INTS vietas ir preliminarias aglomeracijų ribas, kol jos nėra patikslintos savivaldybių), suteikiama galimybė savivaldybėms parsisiųsti preliminarias aglomeracijų ribas tikslinimui. Vieša prieiga prie žemėlapio: https://arcg.is/1arOCP0.

 

[1] Išskyrus Metodikoje numatytą ekonominį aglomeracijų plėtros vertinimą, kurį turi atlikti savivaldybės, tikslindamos preliminarias ribas.

Projekto sutarties įsigaliojimo data – 2021 m. balandžio 4 d.

Planuojama projekto veiklų pabaiga – 2022 m. birželio 1d.

Projektas įgyvendinamas pagal ES priemonę – Vandens išteklių valdymas ir apsauga

Projekto Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0015

Skirtas finansavimas – 100 000,00 Eur (Sanglaudos fondo lėšos)

 

Rengiant užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu studiją (toliau – Studija) siekiama surinkti vertingą informaciją, įvertinti ichtiofaunai daromą poveikį, užtvankas, užtvankų liekanas ir slenksčius (toliau – Užtvankas) įvertinti pagal socioekonominius veiksmius ir atlikti Užtvankų kaštų ir naudos analizę. Studijos rezultatai padės sėkmingai vykdyti upių vientisumo atkūrimo projektus, užtikrinti žuvų migraciją, spręsti sedimentacijos problemas bei problemas susijusias su susidėvėjusių Užtvankų keliama grėsme žmonėms, turtui ir aplinkai.

Projekto metu bus surinkta ir susisteminta informacija apie Užtvankų lokacijas, savininkus, techninius statinių parametrus, būklę, priežiūros ir rekonstrukcijos kaštus. Dalis užtvankų, esančios lašišinėms žuvų rūšims svarbiose upėse, bus vertinamos detaliau, bus renkama kiekybinė ir kokybinė informacija apie socioekonominius užtvankų veiksnius ir užtvankų daroma žalą ichtiofaunai. Galiausiai įvertinus užtvankas iš ekologinės pusės, joms bus priskiriami reitingai nuo didžiausią ekologinę žalą darančių iki mažiausią, o vertinant pagal socioekonominius veiksnius reitingai bus skiriami nuo mažiausią vertę turinčių iki didžiausią.

Įvertinus užtvankas ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu, bus sudaromas prioritetinių Užtvankų sąrašas, kurių demontavimas leistų pagerinti ekologinę upės būklę ir turėtų mažiausią socioekonominę įtaką visuomenei. Specialistai taip pat pateiks rekomendacijas apie ekonomiškiausias ir ekologiškiausias priemones pasiekti upių vientisumo konkrečiais atvejais.

Planuojami studijos rezultatai: surinkta ir susisteminta informacija apie visas Lietuvoje esančias Užtvankas, jau turima informacija papildyta svarbiais techniniais parametrais, panaudoti įvairūs metodai įvertinti didžiąją dalį Užtvankų socioekonominiu ir ekologinių požiūriu, sudaryta strategija svarbiausių upių vientisumo atkūrimo projektų vykdymui ateityje ir pasiūlytos rekomendacijos upių vientisumo atkūrimo priemonėms.

Su įvadine projekto ataskaita galite susipažinti čia.

Su tarpine projekto ataskaita galite susipažinti čia

Tarpinės ataskaitos priedai: visų užtvankų sąrašas ir pagal daugiakriterinės analizės kriterijus atrinktų užtvankų sąrašas.

Dėl kitų ataskaitoje minimų priedų galite kreiptis el.pašto adresu: [email protected]

 

Projektas „Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) sukūrimas ir įdiegimas“

Projekto sutarties įsigaliojimo data – 2020 m. gruodžio 29 d.

Planuojama projekto veiklų pabaiga – 2023 m. birželio 30 d.

Projektas įgyvendinamas pagal ES priemonę – Vandens išteklių valdymas ir apsauga

Projekto Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0014

Skirtas finansavimas – 1.891.157,75 Eur. (Sanglaudos fondo lėšos)

2020 m. gruodžio 29 d. buvo pasirašyta sutartis dėl projekto „Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) sukūrimas ir įdiegimas“ (toliau – NTIS kūrimo projektas, Projektas) įgyvendinimo. Projekto įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Viešojo atviro pirkimo būdu projekto Techninių specifikacijų rengimui ir NTIS diegimo techninės priežiūros vykdymui buvo parinkta UAB „IO projects“. Viešojo atviro pirkimo konkursas NTIS kūrimo ir diegimo darbams bus paskelbtas pabaigus rengti techninę specifikaciją.

Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos  5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.1-APVA-V-011 priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, kuris patvirtintas 2017 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-711 ir yra finansuojamas Sanglaudos fondo.

Projekto aprašymas.

Projektas yra glaudžiai susijęs su anksčiau vykdytu projektu „Preliminari individualių nuotekų tvarkymo sistemų ir individualių gręžinių inventorizacija ir preliminarių aglomeracijų ribų nustatymas“ (toliau – Inventorizacijos projektas), problematika iš kurios kilo poreikis NTIS kūrimo projektui inicijuoti yra tapati Inventorizacijos projekto kontekstui, todėl NTIS kūrimo projektas tęsia tų pačių problemų sprendimą, numatoma panaudoti Inventorizacijos rezultato įdirbį ir rezultatus bendro tikslo siekimui.

Projekto tikslas ir uždaviniai:

Tikslas – didinti individualių nuotekų tvarkymo sistemų (INTS) kontrolės efektyvumą ir mažinti administracinę naštą nuotekų tvarkymo procesų dalyviams.

Pagrindinis uždavinys: Atnaujinti INTS apskaitos bei kontrolės tvarkas ir realizuoti joms įgyvendinti reikalingas elektronines priemones.

Pasirengimas ir numatomi veiksmai:

NTIS kūrimui ir diegimui yra parengtas investicijų projektas (galimybių studija), kurioje yra pagrindžiamas projekto poreikis, būsima nauda, išanalizuoti esami automatizuotini ir būsimi automatizuoti procesai, NTIS objektai ir subjektai, sąsajos su kitomis IS, administracinės naštos mažinimo prielaidos ir kiti procesai. Šiuo metu sistemos struktūra detalizuojama rengiant NTIS technines specifikacijas.

Numatoma, kad NTIS funkcijos apims INTS fiksavimo, būklės vertinimo, kontrolės, sutarčių su individualiais nuotekų vežėjais sudarymo, INTS aptarnavimo fiksavimo ir kitų veiklų fiksavimą bei duomenų tvarkymo vietoje funkcijas. 

Projekto įgyvendinimas nuo pat pradinių darbų bus orientuotas į įvardintų problemų sprendimą. Todėl būtina tiksliai apsibrėžti siekiamus įgyvendinti pokyčius. Planuojama, kad Projekto metu būtų įgyvendinti šie esamos situacijos pokyčiai:

i. Sudarytos sąlygos įvesti duomenis apie Lietuvos teritorijoje užfiksuotas INTS vienoje informacinėje sistemoje;

ii. Sudarytos sąlygos sistemos priemonėmis vykdyti savivaldybių atliekamą INTS priežiūros kontrolę nuotoliniu būdu;

iii. Sudarytos sąlygos fiksuoti su INTS susijusių paslaugų (nuotekų išvežimo, prisijungimo prie centralizuotų nuotekų sistemų, sutarties su viešuoju vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, nuotekų vežėjais sudarymo ir kt.) teikimo duomenis;

iv. Sudarytos sąlygos įvesti INTS patikrinimų, vykstant į įrenginių vietą pas fizinį arba juridinį asmenį, vykdymo rezultatus;

v. Sudarytos sąlygos Europos Komisijai teikti reikiamus duomenis apie INTS tvarkymą Lietuvoje dėl direktyvos 91/271/EEB įgyvendinimo.

Siekiant išvardintų pokyčių numatoma, kad turės būti įgyvendinti su INTS duomenų tvarkymu, kontrole ir apskaita susijusių procesų pokyčiai. Išanalizavus esamus susijusius procesus, parengti siekiamos situacijos procesai.

 

 

Projektas „Investicijų į Lietuvos vandentvarkos sektorių plano rengimas

 

Projekto sutarties įsigaliojimo data – 2021 m. rugpjūčio 18 d.

Planuojama projekto veiklų pabaiga – 2022 m. kovo 18 d.

Projektas įgyvendinamas pagal ES priemonę – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas

Projekto Nr. 05.3.2-APVA-V-013

Skirtas finansavimas – 195 690,17 Eur. (Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos)

 

2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. VPS-2021-57-ES dėl projekto „Investicijų į Lietuvos vandentvarkos sektorių plano rengimas“ (toliau – Projektas) įgyvendinimo, kuri įsigaliojo 2021 m. rugpjūčio 18 d. Projekto įgyvendinimą administruoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Viešojo atviro pirkimo būdu projekto vykdymui buvo parinkta UAB „Smart Continent LT“.

Projektas vykdomas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-V-013 įgyvendinimo priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas““ projektų finansavimo sąlygų aprašą, kuris patvirtintas 2020 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-749 ir yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

 

Projekto aprašymas:

Šio projekto metu bus parengtas Lietuvos vandentvarkos sektoriaus investicijų planas (galimybių studija). Siekiant parengti šį planą bus peržiūrėti ir atnaujinti valstybės nustatyti tikslai, uždaviniai ir jų rodikliai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, įvertinant investavimo į sektorių patirtį suformuotos priemonės šių tikslų įgyvendinimui, nustatytas reikalingų investicijų poreikis, finansavimo šaltiniai ir pasiūlyti finansavimo mechanizmai. Be to, Lietuvos vandentvarkos sektoriaus investicijų planas yra išankstinė daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. konkretaus tikslo 2.5 „Vandens naudojimo efektyvumo skatinimas“ veiksmingo ir rezultatyvaus įgyvendinimo sąlyga . Atsižvelgiant į tai, plane turi būti priemonės, skirtos tinkamam Europos Tarybos 1991 m. gegužės 21 d. direktyvos Nr. 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (toliau – Nuotekų direktyva ) ir Europos Tarybos 1998 m. lapkričio 3 d. direktyvos Nr. 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (toliau – Geriamojo vandens direktyva ), naujos Geriamojo vandens direktyvos redakcijos , kaip pateikta Europos Komisijos pasiūlyme (COM (2017) 753 galutinis) (toliau – nauja Geriamojo vandens direktyvos redakcija) reikalavimų įgyvendinimui. Problema: nėra užtikrintas valstybės nustatytų tikslų įgyvendinimas, tinkamas vandentvarkos sektoriaus direktyvų reikalavimų įgyvendinimas (2017 m. Europos Komisija išreiškė nuomonę, kad Lietuva netinkamai įgyvendino Nuotekų direktyvos reikalavimus, artimiausiu metu bus vertinamas Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimas, šiuo metu yra ruošiama nauja Geriamojo vandens direktyvos redakcija, kurios įgyvendinimą reikės užtikrinti), nėra užtikrinamas efektyvus vandentvarkos lėšų panaudojimas tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvose siekiant ilgalaikio geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus tvarumo ir tinkamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės bei prieinamumo (nors Lietuvos vandentvarkos sektoriui buvo skirta daugiau nei 1 milijardas eurų įvairiems projektams). Tikslas: padidinti vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą. Siekiant nurodyto tikslo numatoma parengti Lietuvos vandentvarkos sektoriaus investicijų planą, apimantį esamos vandentvarkos sektoriaus situacijos įvertinimą apimant visas sritis (geriamąjį vandenį ir nuotekas, įskaitant paviršines nuotekas), vandentvarkos direktyvų ir esamų nacionalinių ir tarptautinių vandentvarkos sektoriaus tikslų (trumpalaikių ir ilgalaikių) įgyvendinimo situacijos įvertinimą-analizę, reikalingų įgyvendinti vandentvarkos priemonių ir galimų jų finansavimo šaltinių pasiūlymų– rekomendacijų parengimą, nustatant naujų veiksmų, reikalingų siekiant Lietuvai pilnai įgyvendinti vandentvarkos direktyvų bei nacionalinių ir tarptautinių vandentvarkos sektoriaus tikslų reikalavimų kryptis. Taip pat numatoma atlikti paviršinių nuotekų tvarkymo analizę ir parengti

 

Projekto tikslas: padidinti vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą.

 

Pagrindinės projekto veiklos:

1) Nuotekų direktyvos įgyvendinimo analizė ir apibendrinimas;

2) atlikta paviršinių nuotekų valymo įrenginių analizė;

3) atlikta geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimo įvertinimo analizė;

4) parengtos gairės dėl decentralizuotų apsirūpinimo geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo sistemų taikymo;

5) atlikta nusistatytų ir reikiamų nustatyti nacionalinių ir tarptautinių vandentvarkos sektoriaus tikslų ir jų rodiklių analizė;

6) parengti pasiūlymai-rekomendacijos dėl reikalingų vandentvarkos priemonių;

7) atlikta vandentvarkos priemonių ir jų galimų finansavimo šaltinių analizė, atsižvelgiant į ES reikalavimus vandentvarkos srityje ir įgyvendinimo analizės rezultatus;

8) nustatytos naujų veiksmų, reikalingų Lietuvai siekiant pilnai įgyvendinti ES reikalavimus vandentvarkos srityje, kryptys trumpalaikėje (iki 2030 m.) ir ilgalaikėje (iki 2050 m.) perspektyvose;

9) identifikuotos reikalingos investicijos, jų kryptys ir kiekiai, į Vandentvarkos sektorių Lietuvoje;

10) išanalizuotos ir pasiūlytos papildomos alternatyvios priemonės vykdant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas;

11) remiantis specifikacijoje nurodyta reikiama informacija, parengta Lietuvos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tobulinimo plano metodika ir rekomendacijos jos įgyvendinimui.

 

 Numatomas projekto rezultatas:

 Investicijų į Lietuvos vandentvarkos sektorių planas, apimantis valstybės nustatytų tikslų, uždavinių ir jų rodiklių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje peržiūrą ir atnaujinimą, priemonių šių tikslų įgyvendinimui suplanavimą, reikalingų investicijų poreikio, finansavimo šaltinių nustatymą ir finansavimo mechanizmų pasiūlymų parengimą. Tai rezultatas, nereikalaujantis tolimesnio fizinio palaikymo, žmogiškųjų ar finansinių resursų. Projekto rezultatas yra išankstinė daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. konkretaus tikslo 2.5 „Vandens naudojimo efektyvumo skatinimas“ veiksmingo ir rezultatyvaus įgyvendinimo sąlyga. Projekto rezultatus numatoma naudoti keičiant valstybės nustatytus tikslus, uždavinių ir jų rodiklius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, planuojant priemones šių tikslų įgyvendinimui, vertinant ir reikalingas investicijas, skirstant lėšas, nustatant finansavimo šaltinius ir mechanizmus; rengiant vandentvarkos direktyvų įgyvendinimo planavimą, nustatant finansavimo kryptis, priemones. Už šią veiklą bus atsakinga LR aplinkos ministerija.

Gairės decentralizuotam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu ir nuotekų tvarkymo sistemų diegimui

Investicijų į Lietuvos vandentvarkos sektorių plano galutinė ataskaita

Geriamojo vandens tikslų pasiekimas

Nuotekų direktyvos pasiekimas

Gyventojai iki 2000

Decentralizuotų sistemų skaičiuoklė

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-02-10